Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir SUA1 pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9118-793/2021 buvo nutraukta PRS1 (buvusi pavardė – V.) ir SUA1 santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėja PRS1 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo SUA1 nevykdo teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2, 2.3, 2.6, 2.10 ir 2.13 punktuose numatytų įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9118-793/2021 nutraukė pareiškėjos PRS1 (buvusi pavardė – V.) ir suinteresuoto asmens SUA1 santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių).

Pareiškėja PRS1 2026 m. sausio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo SUA1 nevykdo Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2, 2.3, 2.6, 2.10 ir 2.13 punktuose numatytų įsipareigojimų.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2 punktu šalys susitarė, jog abu tėvai įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaiką (E. V.), rūpintis jos sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, būti sveika, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų. Abu tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3 punktu šalys įsipareigojo, ugdydamos vaiką, siekti, kad vaikas gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius. Tėvas ir motina užtikrina su jais esančio vaiko fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą. Bendravimo metu tėvai privalo elgtis atsakingai, būti sveiki, blaivūs ir nekelti pavojaus vaikui.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.6 punktu suinteresuotas asmuo SUA1 įsipareigojo susimatyti su vaiku ne mažiau kaip 6 dienas per mėnesį. Ši sąlyga gali būti neįvykdyta tais atvejais, kai SUA1 dėl ilgalaikės išvykos fiziškai negali įvykdyti minėtos sąlygos. Apie ilgalaikę išvyką (išvyką ilgesnę nei 24 dienos) SUA1 įsipareigojo pranešti PRS1 ne mažiau kaip likus 14 dienų iki išvykos pradžios (nebent tai būtų praktiškai neįmanoma).

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.10 punktu šalys susitarė, jog Jonines poriniais metais dukra švenčia su tėčiu, o neporiniais metais – su mama. Šv. Kūčias dukra visada švenčia su mama, o stačiatikių Kalėdas ir Naujuosius metus visada – su tėčiu.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.13 punktu šalys susitarė, jog vaikui susirgus, tiek tėvas, tiek motina turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir būklę). Dukros ligos metu vienas iš tėvų pasiima nedarbingumo pažymėjimą vis pasikeisdami – vieną kartą mama, o kitą kartą tėtis.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Teismas, nustatęs, jog Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, kurios negali būti priverstinai vykdomos antstolio, pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2 ir 2.3 punktų atmetė. Teismas, nustatęs, jog Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.6, 2.10 ir 2.13 punktuose numatytos sąlygos yra aiškios ir gali būti vykdomos priverstinai, šioje dalyje prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.6, 2.10, 2.13 punktus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

SUA1, nesutikdamas su Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalimi, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikinti ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą, ko pasėkoje buvo pažeisti rungimosi ir teisės būti išklausytam principai.

Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas vykdomojo rašto dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies, susijusios su bendravimu su nepilnamečiu vaiku, išdavimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas pateiktas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas, apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje tikrina nutarties dalies dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje, be kitų klausimų, privalo būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pavyzdžiui, santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pavyzdžiui, žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

Priklausomai nuo to, ar vykdomasis dokumentas išduodamas vykdytino įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nevykdomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, skiriasi vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Kai nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus taikos sutarties sąlygų vykdymo įrodymus, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai vykdomąjį raštą išdavė pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria be kita ko susitarta dėl tėvų bendravimo su nepilnamete dukra, vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, todėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026, išaiškino, jog tuo atveju kai yra nevykdoma teismo sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdomojo rašto išdavimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, o pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, tai yra sprendžiant su tokio sprendimo dalies vykdymu susijusius klausimus, turi būti taikomos bendrosios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.

CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi, teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog išduodant vykdomąjį dokumentą CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nėra sprendžiamas klausimas, ar tinkamai vykdoma teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu. Atsižvelgiant į tai, neturi reikšmės atskirojo skundo argumentai, jog apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat, kad nebuvo nustatyta, ar apeliantas tikrai nevykdo Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktų, reglamentuojančių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Tais atvejais, kai yra priimamas teismo sprendimas dėl priteisimo, tai yra atsakovas teismo sprendimu yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo sprendimo nevykdymo faktas nustatomas ne vykdomojo rašto išdavimo metu, bet specialia tvarka sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo fakto ir nevykdymą sąlygojusių priežasčių, kartu išsprendžiant procesinių sankcijų taikymo klausimą.

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, CPK 7 straipsnio 1 dalis) neatitiktų aiškinimas, jog jau vykdomojo rašto dėl nevykdomos bendravimo tvarkos išdavimo metu turi būti nustatyti tokios tvarkos nevykdymo pažeidimai, nes tokiu atveju šis faktas teismo būtų tikrinamas du kartus, o tai darytų neigiamą įtaką sprendimo įvykdymo operatyvumui ir ekonomiškumui, neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Taigi, dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo sprendžiama specialia įstatyme nustatyta asmeninio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka. Tokio sprendimo nevykdant, būtent teismas sprendžia dėl poveikio priemonių taikymo ir vertina, ar asmeninio pobūdžio sprendimas nevykdomas ir jeigu taip, kokia apimtimi, dėl kokių priežasčių ir pan. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo padarinių skolininkui yra užtikrinama procesinė garantija būti išklausytam. Jis turi teisę teikti įrodymus, kad sprendimas yra vykdomas, jei sprendimas nevykdomas, nurodyti kliūtis (objektyvias priežastis), lemiančias jo nevykdymą ir pan., kurias vertina teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo nevykdymo padarinių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026 47 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde apelianto nurodytų pažeidimų, susijusių su rungimosi ir teisės būti išklausytam principų pažeidimu, byloje nenustatyta. Esant ginčui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos tinkamo vykdymo / nevykdymo, apeliantui ateityje nebus užkirstas kelias savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

Pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, prašymą nagrinėjo pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, nors vykdomąjį raštą turėjo išduoti pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, tačiau, įvertinęs Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktus, kurių pagrindu pareiškėja ir prašė išduoti vykdomąjį raštą, teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog dėl vykdytinumo savybę turinčių punktų, kurie gali būti vykdomi priverstinai, vykdomasis raštas gali būti išduodamas. Tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nepaisant to, jog skundžiamoje nutartyje vertino apelianto veiksmus dėl teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nevykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.