- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- e2-580-1141/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03893-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Trečiasis asmuo
- TAR1ir TAR3, TAR1, TAR3, notarė Dalija Svirbutienė
- Kategorijos
- 1.1.2.2Ieškinio senatis
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl avanso grąžinimo, tretieji asmenys TAR1, TAR3 ir notarė Dalija Svirbutienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IES1(toliau – ir ieškovas) 2025 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo (ATS1) (toliau – ir atsakovas) 25 000 Eur avansą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (b. l. 1-6). Ieškinys priimtas teismo 2025 m. spalio 21 d. rezoliucija.
Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. liepos 12 d. ieškovas ir (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ateityje sudaryti žemės sklypo (sklypų) pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas perdavė (duomenys neskelbtini) 25 000 Eur ieškovui perleistino žemės sklypo (žemės sklypų) kainai apmokėti. Ieškinyje pažymėta, kad šios sutarties pagrindu joks nekilnojamojo turto objektas ieškovui perleistas nebuvo. Praėjus metams nuo preliminarios sutarties pasirašymo, šalių prievolės pagal preliminariąją sutartį pasibaigė. Ieškovas nurodė, kad jo žiniomis (duomenys neskelbtini) mirė ir jo teises bei pareigas perėmė atsakovas, kuris turi pareigą grąžinti ieškovo avansu (duomenys neskelbtini) sumokėtą 25 000 Eur sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnis). Pasak ieškovo, atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes atsisako grąžinti neteisėtai disponuojamas ieškovui priklausančias pinigines lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti (b. l. 46-51). Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, ieškinys pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, per kurį palikėjo kreditoriai gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, taip pat to paties straipsnio 4 dalyje numatytą 3 metų naikinamąjį terminą. Be to, pasak atsakovo, jam negalėjo pereiti nesami palikėjo įsipareigojimai, kuriuos ieškovas tik įsivaizduoja esant. Atsakovas nurodė, kad maždaug 2016 metais su (duomenys neskelbtini) susisiekė TAR1 ir pasisiūlė už 500 Eur nupirkti iš jo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 10 d. išduotą pažymą Nr. 677p. Pasak atsakovo, TAR1 nurodė, kad iš valstybės (duomenys neskelbtini) gaus daugiausiai 300 Eur dydžio kompensaciją už (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. 2016 m. liepos 12 d. sutartis buvo pasirašyta Vilniaus rajono 6-ajame notaro biure, nedalyvaujant notarui. Už (duomenys neskelbtini) minėtą sutartį pasirašė jo atstovė TAR3. Kadangi su analogišku pasiūlymu TAR1 kreipėsi ir į kitus (duomenys neskelbtini) giminaičius, kuriems buvo išduota kita analogiška pažyma, tai sutarties pasirašymo metu dalyvavo ne tik TAR1, TAR3, bet ir kiti giminaičiai. Pasak atsakovo, TAR1 TAR3 ir kitiems dalyvavusiems giminaičiams, kurie pasirašė analogišką sutartį, išdalino po 500 Eur, nurodydamas sutartyje pasirašyti, kad sumokėta po 25 000 Eur pagal kiekvieną iš sutarčių. TAR1, pasak atsakovo, nurodė, kad taip pasirašyti būtina. Pasak atsakovo, tai turėtų būti vertinama kaip veiksmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį. Atsakovo žiniomis, nei (duomenys neskelbtini), nei TAR3 ieškovo nėra matę. TAR1 sutartį atsinešė jau pasirašytą iš pirkėjo pusės. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju nėra tinkamas ieškovas, nes jis neįrodė, kad jam priklauso kokia nors reikalavimo teisė.
Atsiliepime atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2016 m. liepos 12 d. sutartyje nėra jokių nuorodų apie kokius nors šalių įsipareigojimus ateityje sudaryti kokias nors kitas sutartis. Minėtos sutarties 1 punktu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti ieškovui pažymą, o pagal minėtos sutarties 2 punktą, ieškovas įsipareigojo sumokėti (duomenys neskelbtini) pažymos kainą. Pagal minėtos sutarties 8 punktą, šia sutartimi numatytos šalių teisės ir pareigos negali būti aiškinamos plečiamai.
Ieškovas dublike papildomai pažymėjo, kad ieškovas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) mirties faktą, apie kurį ieškovas sužinojo tik apie 2025 m. gegužės mėnesį ieškovo užklausos Lietuvos Respublikos gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, taip pat užklausos notarų biurui pagrindais (b. l. 55-61). Ieškovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 12 d. ieškovo naudai buvo sudaręs oficialųjį testamentą, tačiau notarė Dalija Svirbutienė apie (duomenys neskelbtini) mirtį ieškovo neinformavo. Ieškovas nurodė, jog jei teismas spręstų taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytus terminus, ieškovas prašo juos atnaujinti dėl nurodytų priežasčių. Dublike ieškovas taip pat nurodė, kad būtent jis yra 2016 m. liepos 12 d. šalis, todėl jis yra tinkamas ieškovas byloje. Ieškovo nuomone, minėtos sutarties dalyku yra pažymos pagrindu (duomenys neskelbtini) suteiktų teisių pardavimas ieškovui ir kartu (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas ieškovui perduoti ir parduoti turtą ateityje sudarant kitą, t. y. jau pagrindinę potencialaus nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo sutartį. Pasak ieškovo, nepriklausomai nuo šios sutarties kvalifikavimo, tai nekeičia ieškovo reikalavimo sugrąžinti šio sumokėtą avansinį mokėjimą.
Atsakovas triplike papildomai pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo teiginius, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) mirtį (b. l. 64-71). Pasak atsakovo, ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jis, laikydamas 2016 m. liepos 12 d. sutartį pasibaigusia iki 2025 metų ne tik nepareiškė jokių reikalavimų šios sutarties pagrindu, bet net nebandė susisiekti su kita sutarties šalimi. Ši aplinkybė, kitų aplinkybių kontekste, pasak atsakovo, sudaro pagrindą laikyti labiau tikėtina išvadą, kad pats ieškovas nelaikė minėtos sutarties preliminaria. Atsakovas triplike taip pat pažymėjo, kad naikinamieji terminai teismo negali būti atnaujinami. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad dublike ieškovas nenurodė, kokie buvo jo tikrieji ketinimai inicijuojant minėtos sutarties sudarymą, kodėl ieškovas nedalyvavo sutarties pasirašyme, kokios buvo sutarties sudarymo aplinkybės, kodėl sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini), kai ieškovas jo net nebuvo sutikęs. Be to, pasak atsakovo, ieškovas jokių sumų pagal minėtą sutartį pats asmeniškai (duomenys neskelbtini) (ar jo įgaliotinei TAR3) nemokėjo, neįrodė, kad jo teisė buvo pažeista ar ginčijama ir, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Atsakovas triplike nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-284-1151/2026 pagal ieškovo ieškinį LUD1, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas taip pat įrodinėja, kad 2016 m. liepos 12 d. sumokėjo šiems atsakovams 25 000 Eur, todėl ieškovas turėtų įrodyti, kad 2016 m. liepos 12 d. teisėtai disponavo 50 000 Eur suma. Atsakovas taip pat pakartojo, kad (duomenys neskelbtini)neprisiėmė jokios atsakomybės už galimai su pažyma perleistų teisių galiojimą.
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.
2026 m. balandžio 22 d. atsakovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo nuosprendis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11241-26 pagrindu pradėtoje baudžiamojoje byloje, ar, jei baudžiamoji byla nebus pradėta – įsiteisės nutarimas nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 140-143). Pasak atsakovo, šiame ikiteisminiame tyrime ir jo pagrindu pradėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kokia suma ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumokėta (duomenys neskelbtini), gali turėti prejudicinės reikšmės šioje byloje. Trečiasis asmuo TAR3 šį prašymą 2026 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje palaikė, o ieškovas prašė netenkinti. Teismas žodine nutartimi nutarė minėto atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.
Šalies argumentai
2026 m. balandžio 22 d. ieškovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad sumažina reikalavimą atsakovui ir prašo iš jo priteisti ne 25 000 Eur, o 12 500 Eur sumą (b. l. 148-149). Ieškovas nurodė, kad jis TAR1 perdavė ne 25 000 Eur, o 12 500 Eur sumą sutarties dalyko kainai apmokėti. Teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio reikalavimo dalies dėl 12 500 Eur avansinio mokėjimo sumos priteisimo atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė (b. l. 153-154). Šia nutartimi teismas taip pat nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti ieškovui 211 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas 2026 m. kovo 18 d. teismo posėdyje paaiškino, kad turi teisinį išsilavinimą, tačiau pagal šį išsilavinimą nedirba, užsiima verslu, 2016 metais užsiėmė žemės ūkio paskirties sklypų nuoma, administravimu. Ieškovas paaiškino, kad jo pažįstamas TAR1 pasiūlė jam daryti verslą ir lygiomis dalimis pirkti pažymą, kurios pagrindu būtų atstatyta nuosavybė į žemę (maždaug 6-7 arus), tačiau su TAR1 jis nebuvo sutaręs, kad turės atlikti vėliau kažkokius aktyvius veiksmus, buvo sutarta, kad tai iš jo pusės bus kaip pasyvi investicija, jis davė TAR1 12 500 Eur, o likusius 12 500 Eur turėjo pardavėjams duoti TAR1. Pasak ieškovo, jis periodiškai teiravosi pas TAR1, pas kurį buvo visos žinios ir kompetencija dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso, tačiau ieškovo lūkesčiai nebuvo pateisinti, artėjo 10 metų senaties terminas, todėl ir buvo kreiptasi į teismą. Atsakovo atstovo paklaustas, ar skaitė 2016 m. liepos 12 d. sutartį, atsakė, kad taip, bet nebuvo labai į ją įsigilinęs. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą, ar jam žinoma, kiek TAR1 perdavė pinigų pardavėjams, ieškovas atsakė, jog ne. 2026 m. birželio 12 d. teismo posėdyje ieškovas pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2026 m. kovo 30 d. raštą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 10 d. parengtas pažymas Nr. 676 p. ir 677 p. NŽT 2020 m. spalio 1 d. sprendimu nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra 0,0088 ha ploto dalį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo TAR32026 m. kovo 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. TAR3 paaiškino, kad jos išsilavinimas yra vidurinis, dirba manikiūrininke, atsakovas yra jos brolis, o (duomenys neskelbtini) jos tėvas, kuris buvo suteikęs jai įgaliojimą veikti jo vardu, tėtis lietuviškai blogai suprato. Ji nurodė, kad buvo atėjęs laiškas iš žemėtvarkos, kad žemės natūra nėra, kad gali pretenduoti tik į kompensaciją, ponas TAR1 paskambino ir pasakė, kad turim pas jį nuvažiuoti ir jis papasakos, ką daryti toliau. Pasak TAR3, TAR1 pasakė, kad Vilniaus savivaldybė gali mokėti tik 300 Eur kompensaciją, bet jis gali sumokėti 500 Eur, tik reikės nuvažiuoti pas notarę pasirašyti dokumentus. Nuvykus pas notarę, bet nedalyvaujant notarei pasirašė, kad gauna 25 000 Eur. TAR3 nurodė, kad paklausė TAR1, kodėl tokią didelę sumą reikia rašyti, jei tiek negauna, tai TAR1 atsakė, kad būtent šioje sutartyje jis negali parašyti mažiau, tada išėjo į lauką ir TAR1 tėčiui už pažymą padavė 500 Eur.
Trečiasis asmuo TAR1 2026 m. birželio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės. Ieškovo atstovo paklaustas apie 2016 m. liepos 12 d. sutartį, nurodė, kad jis ją jau pasirašytą ieškovo perdavė pardavėjams, kad sutarties dalykas buvo negarantuota teisė į žemės sklypą, taip pat nurodė, kad be notarinio įgaliojimo ta sutartis yra absoliučiai niekas, todėl pas notarą ir buvo nuvykta. TAR1 nurodė, kad tie, kurie perka visada reikalaudavo įgaliojimo, tada su įgaliojimu gali kreiptis į žemėtvarką, rašyti raštus, „bombarduoti“ arba kreiptis į jį pagalbos, jei viską pavyksta susitvarkyti, žemė grąžinama to asmens vardu, kuris pardavė ir tada žmogus suformina tos žemės pardavimą tik ne tam asmeniui, kuris turėjo įgaliojimą veikti, nes jam negalima, bet kažkokiam kitam asmeniui. TAR1 taip pat nurodė, kad atgavę žemę, dažnai žmonės nebenori įforminti pardavimo, tada būna bylos, kurios dažniausiai baigiasi taikos sutartimis, viskas priklauso nuo žemės vertės. Teismo paklausus, kokia dabar žemės (duomenys neskelbtini) vertė, nurodė, kad 10 000 - 15 000 Eur už vieną arą. Ieškovui paklausus dėl pinigų mokėjimo pagal minėtą sutartį, nurodė, jog ieškovas jam perdavė voką, kurį jis perdavė pardavėjams, nežiūrėdamas, kas yra voke.
Kaip liudytoja 2026 m. kovo 18 d. teismo posėdyje apklausta LUD1 nurodė, kad atsakovas yra jos pusbrolis. Atsakovo atstovo paklausta apie 2016 m. liepos 12 d. sutarties pasirašymą, nurodė, kad TAR1 pasakė į kokį notarų biurą reikia atvažiuoti ir ji nuvažiavo, ten TAR1 davė „popierius“, ten ir testamentas buvo, TAR1 pasakė, kad viskas tvarkoj, nebijot, ir „mes pasirašėm“, išėjus, prie mašinos TAR1 davė jai, jos seseriai, broliui, ir TAR3, kuri padavė (duomenys neskelbtini), po 500 Eur „už tą pažymą“. TAR1 buvo sakęs, kad tos žemės vis tiek negaus arba iškels kažkur į eilės galą, buvo pasakyta, kad ten net neverta. Atsakovo atstovo paklausta, kiek reikėjo pasirašyt, kad gavo pinigų, atsakė, kad 25 000 Eur, nurodė, kad TAR1 pasakė nekreipti dėmesio, kad čia formalumas, taip pat reikėjo ir (duomenys neskelbtini) pasirašyti. Teismo paklausta iš kur pažįsta TAR1, liudytoja nurodė, kad pažįsta jį iš anksčiau, nes turėjo žemės ir kažkaip TAR1 tada atsirado ir per jį žemę pardavė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pinigų, sumokėtų (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. liepos 12 d. sutartį, grąžinimo. Atsakovas nuo pareikšto reikalavimo, be kita ko, gynėsi ieškinio senaties termino suėjimu.
Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Atsakovas byloje, kaip minėta, prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį.
CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atsakovas prašo taikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas pagal ginčo 2016 m. liepos 12 d. sutartį (duomenys neskelbtini) yra miręs, o atsakovas piniginį reikalavimą reiškia palikėjo įpėdiniui, t. y. (duomenys neskelbtini) sūnui ATS1.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Aiškindamas šį CK straipsnį, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal CK 5.63 straipsnį palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti teisme ieškinį; teismas gali pratęsti nustatytą 3 mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2004). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo pagal 2016 m. liepos 12 d. sutartį, atsakovas prašo teismo taikyti ne bendrąjį (10 metų), o sutrumpintą (3 mėnesių) ieškinio senaties terminą.
Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo (teisme ar ne teisme) CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, būtina nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad viena iš 2016 m. liepos 12 d. sutarties šalių, t. y. pardavėjas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinio senaties termino pradžia laikytina (duomenys neskelbtini), t. y. palikimo atsiradimo diena, todėl ieškovo pirminis ieškinys, paduotas teismui 2025 m. spalio 21 d., buvo pareikštas daugiau nei 6 metais praleidus 3 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Ieškovas dublike, kaip minėta, nurodė, jog jei teismas spręstų taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytus terminus, ieškovas prašo juos atnaujinti kaip praleistus dėl svarbių priežasčių. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju yra praleistas ne tik 3 mėnesių, bet ir 3 metų terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, todėl ieškinio senaties terminas nebegali būti atnaujintas. Ieškovas byloje su tokiais atsakovo argumentais nesutiko. Šiuo aspektu reikšmingas kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per 3 metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus 3 mėnesiams, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas 3 metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).
Atsižvelgiant į tai, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis 3 metų ieškinio senaties terminas teismo negali būti atnaujintas, ieškovo nurodytų termino praleidimo priežasčių svarba teismo nevertinama. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas atmeta ieškovo ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai atsakovo prašymas dėl 4 719,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato suteiktas teisines paslaugas) priteisimo iš ieškovo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo IES1 ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 719,01 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.