Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-780-604/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23183-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8; (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 6 d.Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai, dalyvaujant prokurorui Mariui Adelbergiui,kaltinamajam J. K. (J. K.), jo gynėjui advokatui Viktorui Cilindziui (Viktor Cilindz),asmeniui, pageidaujančiam būti laiduotoju, N. K.,vertėjai Viktorijai Mikelevič, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka mišriu (nuotoliniu ir fiziniu būdu), taikydamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.Teismas n u s t a t ė : I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybėsKaltinamasis J. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2026 m. liepos 17 d. apie 14.15 val. Ūtos k., Butrimonių sen., Šalčininkų r. sav. (koordinatės: 54.176892, 25.129792) vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - nenustatyto gamintojo, modelio ir markės keturratį, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvadosKaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad keturratis priklauso jam, jį laikė prie namų. Jis nėra registruotas. Teisę vairuoti yra įgijęs, jo vairavimo stažas – 30 metų. 2026 m. liepos 17 d. ryte po naktinės darbo pamainos namuose išgėrė apie 300 g brendžio. Apie pietus nusprendė keturračiu nuvažiuoti apžiūrėti mišką. Nesijautė apsvaigęs. Važiavo miško ir lauko keliais kelis kilometrus. Apžiūrėjęs mišką, sustojo prie netoliese esančio tvenkinio, kur prie jo privažiavę pasienio pareigūnai tikrino jo tapatybę, pajuto alkoholio kvapą, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 1,83 prom. girtumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės N. K. atsakomybėn. Kalbėjo su žmona apie įvykį, ji jo veiksmus vertina neigiamai. Be kaltinamojo J. K. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjai ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno Edvino Uso tarnybinis pranešimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno Justino Jarusevičiaus tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimasSurinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo J. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis J. K. 2026 m. liepos 17 d. apie 14.15 val. Ūtos k., Butrimonių sen., Šalčininkų r. vairavo keturratį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,83 promilės neblaivumas. Kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).IV. BK 40 straipsnio taikymasTeisiamojo posėdžio metu N. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme N. K. nurodė, teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad J. K. yra jos sutuoktinis. Gyvena kartu 27 metus, kartu augina nepilnametę dukrą, turi dar dvi pilnametes dukras. Nuolat bendrauja su sutuoktiniu, jų santykiai yra geri, artimi ir grindžiami pasitikėjimu. Gerai žino sutuoktinio asmenines savybes, gyvenimo būdą, įpročius. Sutuoktinis visuomet atsižvelgia į jos nuomonę ir patarimus. Įvykio dieną buvo darbe, todėl nematė, kaip sutuoktinis vartojo alkoholį ir sėdo už vairo. Jei būtų tai pastebėjusi, būtų neleidusi jam vairuoti. Vėliau bendravo su sutuoktiniu apie šį įvykį, jo veiksmus vertina blogai. Dėl savo veiksmų J. K. gailisi, supranta savo elgesio pavojingumą ir pasekmes, pasižada daugiau tokio elgesio nekartoti. Ketina domėtis jo elgesiu, skatins laikytis sveiko gyvenimo būdo, įstatymų, teismo įpareigojimų, nuolat bendraus su juo. Pati anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti sutuoktiniui teigiamą poveikį bei užtikrinti, kad J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes gauna nedideles pajamas, augina nepilnametį vaiką. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos - asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).Nagrinėjamu atveju J. K. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. J. K. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra pradėti, per paskutinių 5 metų laikotarpį 2 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą baustas 2024 metais, tačiau analogiškų šioje byloje aptariamam pažeidimui nėra padaręs, o padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos nuobaudos yra įvykdytos. Todėl spręstina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu J. K. nuo pat jo sulaikymo momento visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas, savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai. Nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Bylos duomenimis, J. K. dirbantis, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip pareigingas ir atsakingas asmuo, augina nepilnametę dukrą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad J. K. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu N. K. pateikė teismui prašymą atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu N. K. iš esmės patvirtino kaltinamojo teigiamą asmenybę, apibūdino jį kaip atsakingą ir pareigingą asmenį, atsižvelgiantį į jos nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, N. K. yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracine tvarka nebausta, dirbanti, pagal gyvenamąją ir darbo vietas charakterizuojama tik teigiamai, apibūdinama kaip pareiginga, atsakinga, mandagi, taktiška, sąžininga, patikima. N. K. palaiko nuolatinius ir artimus santykius su kaltinamuoju, yra kaltinamojo sutuoktinė, abu augina nepilnametę dukrą. Todėl, teismo vertinimu, N. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, J. K. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. K. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojos teigiamas asmenybes, į padarytos nusikalstamos veikos daugiau atsitiktinį pobūdį, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu ar nustatyti ilgesnį laidavimo terminą, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliekamos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos. V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimasPagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.).BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jis tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, juos pažeidė šiurkščiai, o jo padaryta veika yra ypač pavojinga, kelianti didelį pavojų tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, nes transporto priemonę jis vairavo žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, stiprų alkoholį vartojo prieš pat sėsdamas už keturračio vairo, prie transporto priemonės vairo sėdo be jokios būtinos priežasties, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (nustatytas 1,83 promilės neblaivumas). Šios aplinkybės rodo lengvabūdišką ir neatsakingą kaltinamojo požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, abejingumą daromai nusikalstamai veikai. Remiantis tuo, J. K. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartas nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, tačiau atsainų kaltinamojo požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, į nustatytą neblaivumą (1,83 promilės), į aplinkybę, kad transporto priemonę kaltinamasis vairavo kaimo vietovėje ir nuvažiavo neilgą atstumą, kad analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą jis padarė pirmą kartą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – dveji metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2026 m. liepos 21 d. Paskirta poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.Kaip minėta anksčiau, nusikalstamą veiką J. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir panaudodamas keturratį. Ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Kaip minėta anksčiau, J. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles bei buvo abejingas daromai nusikalstamai veikai, vairavo apsvaigęs ir be jokios būtinos priežasties, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Išvardintos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo tikėtis, kad keturračio palikimas J. K. valdyti atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir suderintas su kita kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones. Neskyrus aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui bei sudarytos sąlygos pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Bylos duomenimis, keturratis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam J. K., todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, jį konfiskuojant, teismas neįžvelgia.BK 725 straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Aptariamu atveju kaltinamasis J. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas pakankamai didelis apsvaigimas nuo alkoholio, stiprų alkoholį jis vartojo nuo ryto ir prieš pat sėsdamas už keturračio vairo, kas rodo, kad kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio daro nusikalstamas veikas. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi priklausomybę nuo alkoholio ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausę panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 725 straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.VI. Laikinas nuosavybės teisės apribojimasVilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Adelbergio 2026 m. liepos 21 d. nutarimu skirtas laikinas J. K. nuosavybės teisės į keturratį, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po šios nuosprendžio dalies įvykdymo panaikinamas.VII. Daiktiniai įrodymaiNuosprendžiui įsiteisėjus, J. K. vairuotojo pažymėjimas perduodamas jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.VIII. Proceso išlaidosBPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.Aptariamu atveju kaltinamojo J. K. gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :Atleisti J. K. (J. K.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. K. atsakomybei be užstato ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. K. nutraukti.Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Taikant BK 68 straipsnį, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. K. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2026 m. liepos 21 d.Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – keturračio, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.Taikant BK 725 straipsnį, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Adelbergio 2026 m. liepos 21 d. nutarimu skirtą laikiną J. K. nuosavybės teisės į keturratį, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po šios nuosprendžio dalies įvykdymo panaikinti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.Išaiškinti J. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti laiduotojai N. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Teisėjas Marjan Gerasimovič