Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. SAVAD-13-ANR_N-13866-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. SAVAD-13-ANR_N-13866-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal 2026 m. liepos 7 d., 13.12 val., Viešosios tvarkos grupės budėtojų telefonu gautą pranešimą dėl (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų, kurių metu galimai teršiama teritorija už statybvietės ribų, o statybvietės teritorijoje sandėliuojamas smėlis. Nutarime nurodyta, jog, atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo prieigose vykdomi kelio asfaltavimo, privažiavimų prie namo laiptinių tvarkymo, kanalizacijos šulinių ir bortelių keitimo bei automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo darbai, statybvietės prieigose reikšmingo teritorijos užteršimo nenustatyta. Žvyras ir smėlis buvo užfiksuotas tik darbų vykdymo zonoje. 2026 m. liepos 9 d. papildomo patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nepasikeitė. Sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos motyvuotas tuo, kad nežymus gretimų eismo zonų užteršimas gali susidaryti ir dėl aplinkybių, kurių statybos vadovas negali visiškai kontroliuoti, tokios aplinkybės savaime nepatvirtina netinkamo darbų organizavimo ar statybos darbų vadovo pereigų nevykdymo. Vien faktas, kad už statybvietės ribų buvo nežymus kelio nešvarumas, savaime neleidžia konstatuoti, jog statybos darbų vadovas pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas E. K. skundas dėl Institucijos 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo. Pareiškėjas prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant įvertinti jo pateiktus objektyvius įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus) ir priimti sprendimą dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo buvo atsisakyta priimti. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie neva sukeltą neturtinę žalą. Pažymėjo, jog teisė skųsti institucijų ir teismų ad hoc (konkrečiu atveju) priimtus sprendimus nėra suteikta absoliučiai bet kuriam asmeniui, ir sprendė, kad E. K. nėra tinkamas subjektas skųsti Institucijos nutarimą. Taip pat nutartyje pabrėžė, kad pareiškėjo skundas tinkamai nepasirašytas – nors pačiame skunde teigiama, kad jis pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jokios parašo žymos ant skundo nematoma. Skundas surašytas elektroninio laiško forma ir prie jo pridėtas sertifikatas, galimai suponuojantis elektroninį parašą, tačiau pačiame sertifikate yra nurodyta, jog jis yra nepatikimas.Atskirajame skunde (toliau – ir skundas) pareiškėjas E. K. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį; klausimą dėl pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 31 d. skundo priėmimo išspręsti iš esmės – pripažinti, kad šis skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 621 ir 624 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti jį nagrinėti, arba, alternatyviai – priimti kitą tinkamą sprendimą pagal ANK 656 straipsnio 6 dalį.Remdamasis ANK 621 straipsnio bei 579 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tvirtina, kad apylinkės teismas nesilaikė įstatymų nustatyto standarto – faktiškai reikalavo ne formalaus nurodymo apie žalą, o jos pagrįstumo ir pobūdžio įrodymo, todėl suklydo, spręsdamas dėl netinkamo pareiškėjo subjektiškumo, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-497/2024).Pareiškėjo teigimu, elektroninio parašo pripažinimas nepatikimu prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsniui. Pažymėdamas, kad apylinkės teismas pareiškėjo skundo tekstą gavo persiųstą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, teigia, jog už parašo žymos matomumą atsako persiuntusi Institucija, o ne pareiškėjas.Skunde teigia, kad apylinkės teismas asmenį, nurodžiusį apie patirtą žalą, palikdamas be teisės skųsti nutarimą, pažeidžia bendrąjį teisės į teismą principą bei paneigia ANK 579 straipsnio 4 dalies priėmimo tikslą. Pareiškėjas dėsto, jog turimas interesas nėra ir nebuvo turtinis, jis nesieks neturtinės žalos atlyginimo teismo tvarka, jo interesas – kad viešosios tvarkos pažeidimas būtų tinkamai ištirtas, o pažeidėjas nubaustas. Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 8 punktu (nurodyta – dalimi), kuriame, kaip teigia, nustatyta, jog vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių teises ar įstatymų saugomus interesus. Pasak pareiškėjo, reikalavimas, kad tokia teisė būtų siejama su asmeninės žalos įrodinėjimu, prieštarauja šios normos paskirčiai. Pažymi, jog reikalavimas pasinaudoti alternatyviu gynybos būdu – civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos – nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas.Atkreipia dėmesį, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas teisinis pagrindas – ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuris faktiškai nebuvo taikytas. Pareiškėjo teigimu, nors nutartyje remiamasi ANK 626 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato dvidešimties, o ne dešimties dienų terminą atskirajam skundui paduoti, vis tik nurodytas atskirojo skundo padavimo terminas – per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo.Atsiliepimų negauta.Pareiškėjo E. K. atskirasis skundas tenkintinas.Pareiškėjas skunde apygardos teismui nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad jis nėra tinkamas subjektas teikti skundą dėl Institucijos nutarimo, ir tvirtina, kad apylinkės teismas, reikalaudamas žalos pagrįstumo įrodymų sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nesilaikė ANK nustatyto standarto. Patikrinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismas su pareiškėjo argumentais iš dalies sutinka.Institucijos nutarimo duomenimis, 2026 m. liepos 7 d. apie galimai teršiamą teritoriją už statybvietės ribų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pranešta paskambinus telefonu. Pranešėjas 2026 m. liepos 8 d. elektroniniu laišku, adresuotu Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupei, pateikė prašymą išsaugoti pareigūnų, atvykusių pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kūno kamerų vaizdo įrašus. Skunde apylinkės teismui pareiškėjas tvirtino, kad aplinkybę apie patirtą neturtinę žalą jis nurodė 2026 m. liepos 8 d. pranešime ir 2026 m. liepos 24 d. skunde, į kurį atsakymo jis negavo. Be kita ko, skunde apylinkės teismui pareiškėjas tvirtino ir tai, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręstas klausimas dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas skųsti Institucijos nutarimą, rėmėsi tuo, kad jis nepateikė jokių objektyvių duomenų apie neva sukeltą neturtinę žalą – nedetalizuotas jos pobūdis, nepateikti jokie ją patvirtinantys duomenys (išrašai iš gydymo įstaigų, objektyvūs duomenys apie asmens patiriamus neigiamus išgyvenimus). Apygardos teismo vertinimu, spręsdamas skundo priėmimo klausimą apylinkės teismas iš tiesų suformulavo perteklinius, įstatymo nenustatytus reikalavimus.ANK 5651 straipsnio 1 punkto nuostatomis, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 608 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 5651 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. ANK 621 straipsnyje reglamentuota, kad šio kodekso 5651 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.Įvertinus, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo skunduose dėstomą aplinkybę apie jo Institucijai nurodytą administracinio nusižengimo požymių turinčia veika padarytą neturtinę žalą (nėra 2026 m. liepos 7 d. skambučio telefonogramos, pranešėjo paaiškinimo ar kt.), darytina išvada, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas skubotai sprendė apie pranešėjo netinkamą subjektiškumą. Nors Institucijos nutarime pareiškėjas tiesiogiai nėra įvardintas, dėl to, kad patikrinimas statybvietėje dėl galimo Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidimo buvo atliktas gavus E. K. pareiškimą, byloje ginčo nėra. Neišspręstas žalos pagrįstumo ir dydžio nustatymo klausimas ANK 626 straipsnyje nėra numatytas kaip aplinkybė, užkertanti kelią skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimui, taigi įstatymą apylinkės teismas aiškino plečiamai ir be pakankamo pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo skundą.Pareiškėjas tvirtina ir tai, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo skundo pasirašymą elektroniniu parašu kaip nepatikimą. Skundžiamos nutarties duomenimis, apylinkės teismas suabejojo elektroninio parašo (parašo sertifikato) patikimumu, taip pat pažymėjo, kad skunde nėra matoma parašo žymos. Įvertinus įstatyme numatytą galimybę nustatyti terminą skundo trūkumams šalinti, spręstina, kad vien abejonės dėl parašo patikimumo savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą.Nustačius pirmiau išdėstytą, skundžiama nutartis naikintina ir bylą grąžintina apylinkės teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Kadangi pareiškėjo skundas iš esmės tenkinamas, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakytina.