Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-1250-1128/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-19459-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 1 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, sekretoriaujant Barborai Ručinskaitei, Rūtai Purickaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. P. (nuotoliniu būdu per „ZOOM“ programą),specialistui Toksikologijos centro vadovui Robertui Badarui (nuotoliniu būdu per „ZOOM“ programą),nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. liepos 3 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. 10-ANR_N-16313-2026 pakeitimo.Teismasnustatė:Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2026 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą D. P. (toliau – ir pareiškėjas) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Už tai jam paskirta nuobauda – 880 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių.D. P. nubaustas už tai, kad 2026 m. birželio 7 d. 14.14 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,55 promilių lengvas girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. P. skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą ir skirti 400 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metų laikotarpiui arba panaikinti nutarimą.Skunde nurodyta, kad pareiškėjas buvo visiškai blaivus ir klaidingą informaciją alkotesteris pateikė dėl to, kad pareiškėjas buvo neseniai išsiskalavęs burną burnos skalavimo skysčiu, kuris savo sudėtyje turi etilo alkoholio. Šią aplinkybę nurodė ir pareigūnams patikrinimo metu. Po protokolo surašymo D. P. išvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL), kuri 16.37 val. paėmė kraujo mėginį ir nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija nebuvo rasta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Institucija nevertino aplinkybių, kad gydymo įstaiga buvo pasiekta greitai (per 31 min.) ir prieš paimant kraują reikėjo išlaukti eilę ir pildyti dokumentus. Vien tai, kad asmuo dėl tyrimo kreipėsi praėjus daugiau nei valandai, negali paneigti rezultatų. Administracinėje teisėje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti garantuojamos tos pačios teisės, kaip ir baudžiamojo proceso metu kaltinamiesiems ir įtariamiesiems. Įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai turėtų būti vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, kadangi byloje turimi pareigūno tikrinimo rezultatai ir RVUL kraujo tyrimų rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi. Pareiškėjas mano, kad byloje turi būti skiriama ekspertizė arba pasitelkiamas specialistas. Visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pareiškėjas teigia, kad tarp pirmo ir antro pūtimo praėjusias 25 min. organizmas išgarino 0.08 promilės, todėl per 2 val. organizmas būtų išgarinęs tik 0.24-0.3 promilės, o kraujo tyrimas parodė, kad nebuvo alkoholio kraujyje, todėl tai patvirtina, kad pareiškėjas buvo blaivus. Pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę kalėjime, stengiasi resocializuotis, dirba, darbdaviai pareiškėją vertina teigiamai, tačiau šiuo metu, dėl nagrinėjamo įvykio, kalėjimas apribojo jo galimybę išvykti ir užsidirbti. Specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas pareiškėjui atimtų galimybę dirbti, kadangi įkalinimo įstaigoje darbo nėra, viešasis susisiekimas prastas, o į įkalinimo įstaigą turi grįžti kiekvieną vakarą. Turi (duomenys neskelbtini) specialybę, pagal kurią ir dirba. Pareiškėjas turi dvi dukras – (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. – kurias šiuo metu augina žmona. Jos lanko mokyklą ir užklasines veiklas, kurios yra mokamos. Pareiškėjas uždirba 1153 Eur, kuriuos išleidžia kurui ir dukroms, todėl 800 Eur bauda jam yra per didelė. Skundas grindžiamas teismų praktikos analize. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Institucija atsiliepime nurodo, kad nėra jokių duomenų apie prietaiso gedimą, galiojimo pasibaigimą, netinkamą kandiklį ar konkrečią patikrinimo procedūros neatitiktį. Laboratorinis protokolas apibūdina asmens būklę mėginio paėmimo metu, o ne vairavimo metu. Paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimo terminas mažesni už vidurkį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad turi problemų su dantimis ir jam reikia dažnai juos valyti, todėl mašinoje laiko burnos skalavimo skystį, kartais prasiskalauja burną. Važiuojant buvo užkandęs, todėl nusprendė prasiskalauti burną burnos skalavimo skysčiu, kurį naudoja kasdien po kiekvieno valgymo. Pareigūnų prieš naudojant skystį nematė. Paprastai skystį išspjauna, tačiau tuo metu, stabdant policijos pareigūnams, skystį nurijo. Pareigūnams apie tai pasakė. Kokį skystį vartojo nepamena, tačiau buteliukas buvo apie 0,5 l su baltu kamščiu. Pareigūnams buteliuko nerodė, nes jie neprašė. Mano, kad dėl skalavimo skysčio alkotesteris ir parodė tokius rodmenis. Kita vertus nurodo, kad prarijo apie 15-20 g. skysčio, kuriame nebuvo didelė koncentracija alkoholio ir alkotesteris nelabai galėjo parodyti, kadangi mano, kol laikė skystį burnoj, alkoholis išgaravo. Pareiškėjas nurodo, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi dirba (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį buvo (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviroje kolonijoje, o šiuo metu perkeltas į kalėjimą. jis važinėja iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių arba Radviliškį.Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas D. Š. parodė, kad prisimena, jog (duomenys neskelbtini) buvo patikrinimas, pareigūnui suveikė pirmas detektorius, po to suveikė alkotesteris, kuriuo asmuo buvo patikrintas pirmą ir antrą kartą. Neprisimena, ar asmuo sakė, jog gėrė skalavimo skysčio, ar pasipurškė burnos gaivikliu. Vairuotojo paklausė, ar vartojo alkoholį, nes prietaisas parodė, jog yra alkoholio. Negali atsakyti, ar sklido alkoholio kvapas nuo vairuotojo, nes dabar yra detektoriai. Pirmiausia duodama pūsti alkotesterį, po to, jei yra kryžiukas, kas rodo, jog yra alkoholio, tuomet duodamas kitas alkotesteris. Teismo posėdžio metu specialistas Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras parodė, kad pirmas nustatymas buvo 0,63 promilės ir po 15 min. nustatyta 0,55 promilės, jei išgėrė burnos skalavimo skysčio gurkšnį, tai gal 15-20 gramų. Jeigu buvo išgertas burnos skalavimo skystis su alkoholiu, tai turėjo turėti promilių. Praėjus 15 min., parodymai galėjo keisti koncentraciją, natūralu, kad mažėja, nes metabolizmas vyksta. Matavimai skiriasi, jeigu neseniai buvo gertas skystis, būna laikinas padidėjimas, o po to mažėja. Išgertas burnos skalavimo skysčio kiekis kraujyje, nustatyti vartojimo faktą negalima, bet etanolio, etilo alkoholio, kuris galėjo būti tame skystyje, tai jisai rezorbuojasi ir bus kraujyje. Burnos skalavimo skysčio „Listerinas“ išgėrus apie 20 gramų ir po valandos paimtas kraujas, o kūno masė apie 110 kg. Tai būtų 4 gramai etilo alkoholio, per valandą mažiausiai, nustebtų, jeigu ką rastume. Pagal pasakytus duomenis, tai kraujyje didelė tikimybė, kad rodytu „0“. Pavartojus skystį ir po minutės buvo pūsta į alkotesterį, tai smegenų veiklai ar būtų įtakos, nesvarbu, koks kiekis buvo, koncentracija kraujyje dar turėtų būti lygiai „0“, nes rezorbcija užtrunka, ir kad būtų poveikis, reikia kelių, keliolikos minučių. Vartojant alkotesterį turi būti tam tikras tarpas nuo vartojimo iki pūtimo. Jeigu nebuvo išlaikyta ta technologija ir buvo pūsta tik pavartojus, tai neaišku ką gali pripūsti. Rezorbcija po vartojimo užima laiko. Praėjus po pūtimo 1,5 valandos, tai tas metabolizmo greitis teoriškai įmanomas, literatūros šaltiniai rašo, kad įmanomas greitis nuo 0.1 iki 0.3, atskirais atvejais ir 0.35 promilės per valandą. Praėjus 1,5 valandai nuo pirmo pūtimo tai kraujyje parodytų kažkiek. Tyrimo protokole Nr. 248 7899 alkoholio nustatymas serume gramai litre, mažiau negu 1, rezultatas grafoje, o kita grafa nurodyta mažiau 0,4. Tai yra kalibracijos kiekiai, kurie turėtų būti paciento kraujyje, bet negalima interpretuoti. Tai yra kiekiai, skaičiai, kurie gali turėti įtakos paciento sveikatai. Mažiau nei 0.4, tai neturėtų įtakos sveikatos rodikliams. Išgėrus iki 15-20 g skysčio, 20 laipsnio stiprumo alkoholio ir po minutės pučiant į alkotesterį, tai alkotesteris tikrina iškvepiamo oro, kiek yra alkoholio koncentracijos, todėl ir reikia turėti tam tikrą pertrauką.Pareigūno BODY kameros vaizdo įraše matyti, kad 2026 m. birželio 7 d., 14.13.46 val. policijos pareigūnas patikrinimui sustabdė vairuotoją ir pareiškė, kad suveikė detektorius, asmuo bus tikrinamas alkotesteriu. 2026 m. birželio 7 d., 14.14.46 val. alkotesteriu nustatytas 0,63 promilių girtumas. 2026 m. birželio 7 d., 14.38.57 val. nustatytas 0,55 promilių girtumas. Pildant neblaivumo nustatymo aktą, nustatyta, kad pareiškėjas eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali, su tikrinimo rezultatais nesutiko, teigė, kad alkoholio nevartojo. Skundas netenkintinas.Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. <...>. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2026 m. birželio 7 d. 14.14 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,55 promilių lengvas girtumo laipsnis. Pareiškėjas savo kaltę ginčija, su nustatytomis pažeidimo aplinkybėmis nesutinka, nesutinka su už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo paskirtos nuobaudos dydžiu bei administracinio poveikio priemonės termino trukme ir prašo nutarimą panaikinti arba paskirti mažesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą – 400 Eur, bei pakeisti administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių į draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metų laikotarpiui.Pareiškėjui paskirtos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonių terminai yra artimi minimaliems, todėl darytina išvada, kad nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti atėmimas – nėra per griežtos ar neteisingos, todėl pagrindo jas panaikinti arba švelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra. Vien tai, kad pareiškėjas prašo vairuoti transporto priemones kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas nėra pagrindas pakeisti jau paskirtą 14 mėnesių teisės vairuoti atėmimą.Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3, 4 dalis asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-381-1121/2020, 19 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-468/2021, 9 punktas).Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas, tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš išvardyto matyti, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taigi, tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kurių pagalba galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui. Pažymėtina, kad įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Taisyklių 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą.Pareiškėjas nurodo, kad prieš blaivumo patikrinimą skalavosi burną burnos skalavimo skysčiu, kurį nurijo, todėl tai galėjo iškreipti alkotesterio rodiklius. Iš policijos pareigūnų body kamerų įrašų matyti, kad pildant protokolą, po pūtimų į alkotesterį, pareiškėjas, paklausus, ar vartojo alkoholį nurodė, kad burną prasiskalavo su skysčiu, alkoholio nevartojo, daugiau informacijos nenurodė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas prieš jį sustabdant policijos pareigūnams būtų skalavęs burną burnos skalavimo skysčiu. Apie tai jis nepasakė pareigūnams nei sustabdytas, nei prieš pūsdamas į alkotesterį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jo automobilyje būtų buvęs burnos skalavimo skysčio buteliukas, pareiškėjas teisme nesugebėjo įvardinti, kokį burnos skalavimo skystį naudojo, o jo paaiškinimai teismui, kad jis dažnai automobilyje naudoja burnos skalavimo skystį ir paskalavęs burną jį išspjauna per automobilio langą, yra nelogiški. Teismas laiko, kad jei įvykio dieną prieš jį sustabdant policijos pareigūnams pareiškėjas tikrai būtų panaudojęs burnos skalavimo skystį, jis apie tai iš karto būtų pranešęs pareigūnams. Iš policijos pareigūnų body kamerų įrašų matyti, kad D. P., jį sustabdžiusio pareigūno klausia, ar jo body kamera įjungta, į ką policijos pareigūnas atsako kad niekuo padėti jam negali ir siūlo nebloginti savo padėties. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad D. P. siekė išvengti jo neblaivumo nustatymo, o ne teisingai nustatyti jo neblaivumą alkotesteriu, jei jis buvo skalavęs burną alkoholio turinčiu burnos skalavimo skysčiu. D. P. pirmuoju pūtimu 14.15 val. nustatytas 0,63 prom. neblaivumas, o antruoju pūtimu 14.39 val. – 0,55 prom. neblaivumas, tai yra tarp patikrinimų praėjus 24 minutėms. Pareigūnai surašė neblaivumo patikrinimo aktą, kuriame nurodė nustatytus pareiškėjo neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Neblaivumo patikrinimas atliktas su tinkamu naudoti alkotesteriu, kuriam išduotas patikros sertifikatas Nr. 2485879, galiojantis iki 2026 m. lapkričio 12 d. Todėl abejoti alkotesterio rodmenimis motyvų nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 8 punktas). Nors ir pareiškėjas nuvyko į RVUL atlikti asmens girtumo, apsvaigimo laipsnio nustatymą iš kraujo ištyrimo, tačiau teismas pažymi, kad kraujas buvo paimtas 16.37 val. t. y. 2 val. po antrojo pūtimo, todėl tai neparodo pareiškėjo neblaivumo laipsnio patikrinimo ir vairavimo metu, kadangi medžiagos jau galėjo būti pasišalinę. Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose vertinant, ar asmuo vairavo neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).Teismas pareiškėjo versiją, kad prieš tikrinantis blaivumą jis panaudojo burnos skalavimo skystį ir jį nurijo vertina kaip nelogišką, kadangi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad per pirmą patikrinimą nustačius, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą įstatymo, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas. Tokiu atveju, jeigu prieš pirmąjį pūtimą būtų vartotos medžiagos, galinčios iškreipti pirmojo pūtimo alkotesterio rodmenis, antruoju pūtimu tos medžiagos iš burnos ertmės jau turėtų būti pasišalinę. Be to, neblaivumo lygis krito, todėl tikėtina, kad dviejų valandų bėgyje jis būtų pasiekęs minimalią normą. Taigi, pareiškėjo versiją dėl burnos skalavimo skysčio panaudojimą vertintina, kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas nei skunde, nei skundo nagrinėjimo metu teisme kaltės nepripažino, todėl nenustatyta nei D. P. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Sustabdytas policijos pareigūnų, jis buvo koordinuotas, bendravo aiškiai ir adekvačiai, savo elgesiu jis nesukėlė jokių neigiamų padarinių aplinkiniams, be to, vairavo savaitgalio rytą, kai eismas nebuvo intensyvus. Pareiškėjas anksčiau baustas administracine tvarka tik vieną kartą, teistas. Už tokio pobūdžio pažeidimą pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn pirmą kartą. Pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, dėl šio įvykio pervežtas iš atviros kolonijos į kalėjimą. Pareiškėjui specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) yra reikalinga, kadangi atlikinėdamas bausmę atviroje kolonijoje dirbo (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kalėjime darbo nėra, todėl tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, taip pat turi dvi dukras, kurias žmonai padeda išlaikyti. Įvertinęs pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad alkoholis organizme mažina galimybę tinkamai ir laiku reaguoti į aplinką net ir tada, kai nustatyta koncentracija leistiną ribą viršija nežymiai, o alkoholio vartojimas žinant, kad vėliau teks vairuoti, rodo neatsakingą požiūrį į suteiktą teisę bei savo ir aplinkinių saugumą. Be to, pareiškėjo darbo funkcija susijusi su būtinybe vairuoti, todėl jis turi įvertinti savo galimybes ir būti gerokai rūpestingesnis. Todėl pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumas šiuo atveju nelaikytinas mažesniu už įprastą rūšinį pavojingumą.Kaip minėta, pareiškėjui skirta 880 Eur bauda, kuri yra artima straipsnio sankcijoje nustatytai minimaliai ribai ir ją viršija 80 Eur. Taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių viršija 2 mėnesius įstatyme numatyto minimalaus termino. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucija, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias, bei sunkinančias aplinkybes, kurių nenustatyta. Įvertinus nuobaudos tikslus, nusižengimo aplinkybes bei pareiškėją charakterizuojančius duomenis, nenustatyta pagrindo mažinti, švelninti ar panaikinti paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonę, jos terminą, ar pobūdį. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad šį nusižengimą padarė ne pats pareiškėjas. Be to, pažymėtina ir tai, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir egzistavo iki administracinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.Apibendrinant tai, kas išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjui paskirta 880 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių yra teisingos ir proporcingos priemonės, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo ir asmens pavojingumą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :D. P. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėjas Linas Pukinskas