Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Bylos Nr. II-456-1199/2026 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15651-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8;16.11.12; 21.10.4; 21.14.9(S)VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2026 m. rugsėjo 28 d.VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Donatai Kojytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1, vertėjai Viktorijai Mikelevič,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo TRA1, gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15890-2026.Teismasnustatė:Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2026 m. liepos 1 d. nutarimu TRA1 (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad 2026 m. birželio 15 d. 13.48 val., Vilniaus raj. sav., Pagirių mstl., Durpių g., pakartotinai, metų laikotarpiu, vairavo transporto priemonę Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą).TRA1 už pirmiau nurodyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams, konfiskuota transporto priemonės Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 11 289 Eur.Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimalaus sankcijoje numatyto laikotarpio; 2) sumažinti konfiskuotinos transporto priemonės vertės sumą; 3) sumažinti paskirtą 1 000 Eur baudą, arba išdėstyti jos mokėjimą dalimis maksimaliam laikotarpiui.Skunde nurodoma, kad pareiškėjas sutinka su nusižengimo padarymo faktu, nuoširdžiai gailisi ir supranta padaryto nusižengimo pavojingumą bei rimtumą. Nusižengimo padarymo dieną jam buvo nustatytas minimalus neblaivumas – 0,50 promilės, kas vos viršija leistiną ribą. Prieš pradėdamas važiuoti jautėsi visiškai gerai ir buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Iš vakaro buvo suvartojęs nedidelį kiekį alkoholio, tačiau tikėtina, dėl jo vyresnio amžiaus organizmas nespėjo visiškai pašalinti alkoholio likučių. Ši aplinkybė rodo, kad jis neturėjo tyčios šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET). Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad prižiūri savo senyvo amžiaus tėvus. Motina serga progresuojančia liga bei kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, nesenai patyrė insultą, turi penkias išvaržas stubure bei sunkių skrandžio problemų. Todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra, globa, reguliarus transportavimas į gydymo įstaigas. Teisės vairuoti atėmimas maksimaliam 48 mėnesių laikotarpiui sukels neproporcingai sunkias pasekmes. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis visą gyvenimą dirbo profesionaliu vairuotoju. Jo darbas reikalauja nuolatinio kasdienio mobilumo ir vykimo į skirtingus objektus Lietuvoje. Netekęs teisės vairuoti, jis praranda vienintelį savo pragyvenimo šaltinį. Neturi jokių kitų pajamų ar santaupų. Be to, pareiškėjo manymu konfiskuotina transporto priemonės Volvo FH vertė – 11 289 Eur, yra nepagrįstai didelė ir neatitinka realios šio automobilio rinkos vertės. Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodoma, kad teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, jog tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos (jos dydžio bei poveikio priemonių) būtų teisinga pusiausvyra. Nuobauda, sukelianti itin sunkias neigiamas pasekmes net tik pačiam pažeidėjui, bet ir jo šeimos nariams, negali būti laikoma teisinga. Nors pažeidimas padarytas pakartotinai, jis prieš tai buvo sąžiningai įvykdęs visas teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas, o tai įrodo jo pastangas laikytis įstatymų. Šis įvykis buvo atsitiktinumas, sukeltas neteisingo savo fizinės būklės įvertinimo, o ne piktavališko elgesio. Pareiškėjas garantuoja, kad ateityje jokių teisės pažeidimų nedarys. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 teismo posėdžio palaikė savo skundą. Nurodė, kad labai gailisi padaręs nusižengimą. Žino, kad vilkiko vairuotojas laikomas neblaiviu, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore yra daugiau kaip 0 promilių. Prašo sumažinti baudą, leisti ją sumokėti dalimis, taip pat sumažinti teisių atėmimo terminą ir išieškotą automobilio vertę. Nurodė, kad mašina tiek neverta. Teisės reikalingos prižiūrėti mamą, ją reikia vežioti į ligoninę, polikliniką, jis yra vienintelis sūnus. Dirba šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini), įvairius darbus ten atlieka. Uždirba apie 650 Eur per mėnesį, o žmonos atlyginimas ‒ virš 900 Eur per mėnesį, ir tai yra visos šeimos pajamos. Kadangi Institucija, priėmusi nutarimą, buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui, byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkintinas iš dalies. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas vien tik skunde išdėstytų argumentų spręsdamas klausimą ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais; pagrįstu, jei išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Skundžiamu nutarimu TRA1 nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. birželio 15 d. 13.48 val., Vilniaus raj. sav., Pagirių mstl., Durpių g., pakartotinai, metų laikotarpiu, vairavo transporto priemonę Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą, pareiškėjui paskirta 1 000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams, konfiskuota transporto priemonės Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 11 289 Eur.Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. To pačio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl TRA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, jo kvalifikacijos nekilo. Bylos medžiaga patvirtina, kad TRA1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nepraėjo vieneri metai nuo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.Pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija ir pripažįsta visas jam inkriminuotas aplinkybes, gailisi. Tačiau pastarasis nesutinka su taikyta administracine nuobauda – bauda, jos dydžiu, ir administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesiams ir nustatyta išieškotina konfiskuotinos transporto priemonės verte. Savo skundu prašo tiek nuobaudą, tiek specialiosios teisės atėmimo terminą ir išieškotiną konfiskuotino turto vertę sumažinti. Visų pirma teismas pasisako dėl pareiškėjo prašymo sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad Institucijos nutarimu pareiškėjui yra paskirta minimalaus dydžio ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda (1 000 Eur) ir minimalios trukmės šios normos sankcijoje įtvirtintas specialiosios teisės atėmimo terminas (48 mėnesiai). Taigi, iš esmės pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą negu ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šios normos sankcijoje. Grįsdamas savo reikalavimą, TRA1 nurodo, kad jis turi pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, ypač mama, kuri turi sveikatos problemų, taip pat nurodo, kad jo darbui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Pastarasis teismo posėdžio metu akcentavo ir tai, kad šiuo metu jis uždirba 650 Eur, dirba pagalbiniu darbuotoju, o jo žmona ‒ virš 900 Eur, ir tai yra visos jo šeimos pajamos. Pareiškėjas teismui pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-48-719/2020, 14 punktas). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.Sprendžiant klausimą dėl TRA1 ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, pažymėtina, kad pareiškėjas padarė itin šiurkštų, pasižymintį dideliu pavojingumu, KET pažeidimą, t. y. pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ‒ 0,50 promilės. Sutiktina, kad byloje yra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pastarojo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad TRA1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus jau antrą kartą. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, TRA1 jau yra baustas už tai, kad 2024 m. gegužės 11 d. būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,55 promilių girtumas, vairavo automobilį. Jam buvo paskirtos administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas, teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Taigi, TRA1 jau buvo žinomos tokio neteisėto elgesio (vairavimo neblaiviam) teisinės pasekmės, tačiau tai jo nesulaikė nuo pakartotino analogiško pobūdžio nusižengimo padarymo. Pažymėtina ir tai, kad tikrinant TRA1 neblaivumą, jo iškvėptame ore nustatyta alkoholio koncentracija didėjo. Antai neblaivumo nustatymo akte esantys duomenys patvirtina, kad pirmu tikrinimu, TRA1 nustatytos 0,52 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu, praėjus 28 min., buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. Šie duomenys kartu paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad alkoholiniai gėrimai buvo vartojami iš vakaro, nes tokiu atveju, tikrinant neblaivumą pakartotinai, alkoholio koncentracija asmens iškvėptame ore nuosekliai mažėja, o ne didėja, kaip kad nustatyta šioje byloje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką. TRA1 yra profesionalus vairuotojas, vairuojantis transporto priemonę, kurios masė yra didesnė nei 3,5 t, o vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 43 punktu, <...> transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių. Atsakydamas į teismo klausimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino žinojęs šį jam taikomą įstatymo reikalavimą, tačiau nepaisant to antrą kartą sąmoningai pasirinko priešingą teisei veikimo būdą – būdamas neblaivus, sėdo prie sunkiasvorės mašinos vairo. Tai, kad šiuo atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra laimingas atsitikimas.Pirmiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad nei ankstesnė administracinė nuobauda, nei taikytos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) neužtikrino prevencinių administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų TRA1 atžvilgiu, nepaveikė pažeidėjo tiek, jog jis laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pareiškėjas be kita ko nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti bei tam, kad jis galėtų tinkamai pasirūpinti tėvais, ypatingai mama. Tačiau ši aplinkybė negali nulemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pareiškėjui ir , atitinkamai, mažesnės trukmės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino paskyrimo ir skirtinos baudos dydžio sumažinimo. Šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Be to, jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo nesulaikė TRA1 nuo pakartotino neteisėto elgesio. Pažymėtina, kad kilę ne tik pačiam TRA1, bet ir jo šeimos nariams neigiami padariniai yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Įvertinęs byloje esančius duomenis bei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo pobūdį, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonė, jos trukmė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams, ir administracinė nuobauda ‒ 1 000 Eur bauda, būtų neproporcingos, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, ir suvaržys TRA1 teises labiau nei šiuo atveju reikalinga. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas). Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes ir išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą TRA1 paskirtos administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 48 mėnesiams, yra teisingos ir proporcingos jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Paskirdami tiek administracinę nuobaudą – baudą, tiek minėtą administracinio poveikio priemonę TRA1, Institucijos pareigūnai įstatymo reikalavimų nepažeidė. Priešingai, įvertino visas sprendžiamas klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodytais motyvais dar labiau mažinti jam paskirtą baudą, trumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nėra teisinio pagrindo.Minėta, kad pareiškėjui yra paskirta dar viena administracinio poveikio priemonė – vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš jo buvo išieškota konfiskuotino turto, vilkiko Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, 11 289 Eur. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje prašė teismo sumažinti iš jo išieškotiną konfiskuotinos transporto priemonės vertę. Nurodė, kad šios transporto priemonė reali rinkos kaina yra ženkliai mažesnė bei pateikė tai patvirtinančius duomenis. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir ANK 427 straipsnyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.Byloje neginčijamai nustatyta, kad TRA1 vairuodamas transporto priemonę – vilkiką Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. birželio 15 d., Vilniaus raj. sav., Pagirių mstl., Durpių g. padarė administracinį nusižengimą, už kurį yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustačius, kad ši transporto priemonė nusižengimo padarymo metu nepriklausė administracinėn atsakomybėn patrauktam TRA1, taip pat nenustačius pirmiau nurodytų ANK 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, buvo pagrįstai nuspęsta išieškoti iš TRA1 šios konfiskuotinos transporto priemonės vertę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, 6 punktas). Priimant skundžiamą nutarimą, nesant specialisto atliktos transporto priemonės įvertinimo, buvo vadovautais VšĮ „Emprekis“ pateiktoje ataskaitoje nurodyta transporto priemonės verte – 11 289 Eur, išieškant būtent šią pinigų sumą iš pareiškėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu TRA1 teismui pateikė UAB „Verlita“ atliktą transporto priemonės Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, kurioje, atlikus šios konkrečios transporto priemonės įvertinimą, nurodoma, kad jos rinkos vertė, skaičiuojant lyginamuoju metodu su PVM sudaro 8 712 Eur. Be to, prie vertinimo ataskaitos pridėtas ir transporto priemonės apžiūros–defektų aktas Nr. VER4986, kuriuo nustatyti minėtos transporto priemonės defektai. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, transporto priemonės Volvo FH, pasirinkti metai 2007, nurodyta vertė Lietuvoje su PVM – 11 289, yra techniškai tvarkingos transporto priemonės, neįvertinus jos gedimų, defektų, nusidėvėjimo požymių ir kt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat vadovaudamasis pirmiau nurodyta šiuo klausimu suformuota teismų praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl minėtos transporto priemonės vertės išieškojimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, remiasi būtent TRA1 pateikta UAB „Verlita“ vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis o ne byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis.Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat prašė teismo, esant galimybei, išieškoti iš jo ne visą, bet dalį transporto priemonės vertės. Nurodė, kad jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, gaunamų pajamų dydis yra itin mažas. Dėl to tokios didelės pinigų sumos išieškojimas taps nepakeliama finansine našta. ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos. Tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės vertės išieškojimo iš asmenų, kurie, būdami neblaivūs (kai jiems nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), vairavo transporto priemonę, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonės) taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje pažymėta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios savo esme atitinka ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 8 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 13 punktas). ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su BK 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, tikslu, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualūs pirmiau nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti baudžiamosiose bylose. Įvertinus bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (per penkerius metus baustas du kartus), jam paskirtą administracinę nuobaudą (jos dydį), jo pateiktus duomenis apie šeimos gaunamų pajamų dydį, vadovaudamasis proporcingumo principu, siekdamas tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną administracinio poveikio priemonę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas išieškoti iš TRA1 ne visą, bet dalį byloje nustatytos konfiskuotinos transporto priemonės vertės (8 712 Eur). Sutiktina, kad pareiškėjas iš tiesų padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, tačiau, vien tai savaime nesudaro pakankamo pagrindo jam taikyti visos konfiskuotinos transporto priemonės, kuri priklauso trečiajam asmeniui, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos nutarimu paskirta nuobauda – bauda, ir išieškojimas pinigų sumos atitinkančios konfiskuotinos transporto priemonės vertę, turi rūšinį tapatumą – tiek bauda (nuobauda), tiek ir ši administracinio poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio, teismo vertinimu, išieškant iš TRA1 visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8 712 Eur, nebūtų užtikrintas teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principų įgyvendinimas. O paskirta administracinio poveikio priemonė savo esme taptu jam nepakeliama finansine našta. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis ANK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įvertinus TRA1 asmenybę, jo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, finansinę padėtį, taip pat vadovaujantis pirmiau minėtais principais, darytina išvada, kad iš TRA1 išieškotina konfiskuotinos transporto priemonės, Volvo FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 5 000 Eur.TRA1 taip pat prašė teismo, išdėstyti jam skundžiamu nutarimu paskirtos baudos mokėjimą. Šis prašymas tenkintinas.ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.Teismas pažymi, kad, remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ANK 675 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama siaurinamai, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo gali būti nagrinėjamas ir po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo iki jam įsiteisėjant (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-380-898/2020, 17–18 punktai; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-576/2020, 25 punktas; ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo gali būti sprendžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai net ir nepateikus ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrodymų – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, pažymų apie darbo užmokestį ar kt., tačiau esant pakankamai kitų duomenų, apibūdinančių jo materialinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-380-898/2020 18 punktas).Nagrinėjamu atveju, prašant išdėstyti TRA1 paskirtos baudos mokėjimą, teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys jo ir jo sutuoktinės gaunamų pajamų dydį. Šioje nutartyje jau buvo minėta, kad remiantis pažymų apie priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokestį duomenimis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gauna 650,69 Eur darbo užmokestį; jo žmona, (duomenys neskelbtini), dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį gauna 935,54 Eur atlyginimą. Kitų pajamų šeima neturi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į TRA1 paskirtos baudos dydį bei jam paskirtas administracinio poveikio priemones, teismas sprendžia, kad prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo tenkintinas, baudos mokėjimą išdėstant 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui ir nustatant, kad nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 50 eurų (50 eurų x 20 = 1 000 eurų). Esant galimybei, bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto. Bauda turi būti sumokama į skundžiamame nutarime nurodytas banko sąskaitas, nurodant būtinus rekvizitus (unikalų mokėjimo kodą ir įmokos kodą). TRA1 išaiškintina, kad nustatytu terminu nemokant nutarimu paskirtos baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis 646 straipsniu,nutaria:TRA1 skundą tenkinti iš dalies.Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15890-2026 dalį dėl išieškotinos konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (jos dydžio), išieškant iš TRA1 konfiskuotinos transporto priemonės Volvo FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės dalį ‒ 5 000 Eur (penkis tūkstančius) eurų.TRA1, gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15890-2026 paskirtos 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudos mokėjimą išdėstyti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos sumokėti po 50 (penkiasdešimt) eurų iki visiško baudos sumokėjimo.Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15890-2026 dalį palikti nepakeistą.Išaiškinti TRA1, kad: 1) asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, baudą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (buvęs AB DNB) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SWIFT - AGBLLT2X arba AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SWIFT - CBVILT2X, arba AB Artea sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SWIFT - CBSBLT26, arba AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SWIFT - HABALT22, arba UAB Urbo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SWIFT - MDBALT22, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK Nr. 26304994440; įmokos kodą – 1001. 2) konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų sumą turi būti sumokėta iš karto po šios teismo nutarties įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK Nr. 26304994440; įmokos kodas 6610).Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.Teisėja Liudmila Larionova