- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1257-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31931-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- UAB „BTCC Lithuania Limited“
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BTCC Lithuania Limited“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 17 d. gautas ieškovo IES1 ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BTCC Lithuania Limited“, kuriuo prašo: 1) priversti atsakovą sumokėti 84 860,99 USD žalos atlyginimą; 2) priteisti įstatyminius delspinigius 7,25 % per metus (Civilinio kodekso 6.211 str.) nuo 2025 m. spalio 10 d.: sukaupta iki ieškinio pateikimo: 387,69 USD, bendra suma iki 2025 m. lapkričio 8 d.: 85 636,37 USD, 3) dienos palūkanų norma: 16,86 USD/diena; 4) įpareigoti atsakovą padengti visas teismo išlaidas, žyminį mokestį ir teisinės pagalbos išlaidas. Teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nesuprantamas pareikštas ieškinys, jo faktinis pagrindas. Įvertinus ieškinio turinį, neaišku, dėl ko ieškovas laiko turinčiu teisę teikti atsakovei reikalavimus dėl žalos atliginimo ir kt. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, kokie teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė. Ieškovas turi patikslinti, kokie teisiniai santykiai egzistavo tarp ieškovo ir atsakovės, tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą. Ieškinys surašytas (išverstas) netaisyklinga lietuvių kalba. Taip pat ieškovas ieškinio priedus, išskyrus 2025 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdymo 1-ojo skyriaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pateikė surašytus anglų kalba. Nėra aišku, kuo remiantis ieškovas prašo priteisti 7,25 % dydžio delspinigius. Nėra aiškiai nurodytas ir delspinigių skaičiavimo laikotarpis. Taip pat ieškovas turi patikslinti kuo remiantis jis reikalauja priteisti 16,86 USD per dieną palūkanų. Be to, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovas šio prašymo niekuo nemotyvuoja. Teismo nustatytu terminu byloje buvo gautas ieškovo pateiktas prašymas/pareiškimas, kuriame ieškovas nurodė, kad profesionalūs vertėjai paprastai vertimui atlikti prašo kelių savaičių termino. Šiuo metu nepakanka laiko vertimui atlikti. Be to, nepakanka laiko sumokėti žyminį mokestį, nes asmeninėje paskyroje skiltyje „Mokėjimai“ nėra pateikta mokėtina suma, nors tai nurodyta teismo interneto svetainėje pateiktoje vaizdo instrukcijoje. Teismas bylą pareiškėjos paskyroje įkėlė prieš tris dienas, tačiau žyminio mokesčio suma vis dar nenurodyta. Prašė pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė ieškovo IES1 prašymą dėl terminio pratęsimo/atnaujinimo ir ieškinį atsakovei UAB „BTCC Lithuania Limited“ dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu nustatytu terminu nepašalinus trūkumų bei grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nėra tinkamai pašalinti, t. y. pirma ieškovas turi tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, patikslinti, kokie teisiniai santykiai egzistavo tarp ieškovo ir atsakovės, patikslinti aplinkybes dėl delspinigių skaičiavimo, patikslinti kuo remiantis jis reikalauja priteisti iš atsakovo 16,86 USD per dieną palūkanų, už kokį laikotarpį palūkanos yra paskaičiuotos, pateikti palūkanų apskaičiavimo lentelę, apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį, ir tik tuomet atlikti ieškinio priedų oficialius vertimus į lietuvių kalbą. Kadangi ieškovas prašo pratęsti terminą žyminio mokesčio apskaičiavimui, tiek vertimų atlikimui, tačiau ieškinio faktinio pagrindo tinkamai nesuformulavo, kitų ieškinio trūkumų nešalina, teismas sprendė, kad nėra tikslinga pratęsti (atnaujinti) terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir šio prašymo netenkino bei ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas, nesugebantis pagal įstatymus tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, turi pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas), t. y. ieškovas, pats negalėdamas tinkamai paruošti procesinių dokumentų, gali kreiptis teisinės pagalbos į advokatą arba advokato padėjėją (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas IES1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai: Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kur nurodė, kad procesines palūkanas prašo priteisti vadovaujantis CK 6.210 straipsniu. Skundžiama nutartis priimta formaliai vertinant ieškinio trūkumų šalinimą ir neįvertinus pareiškėjo atliktų procesinių veiksmų bei pateiktų patikslinimų. Toks procesinis formalizavimas neatitinka proporcingumo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria teismas atmetė prašymą dėl terminio pratęsimo/atnaujinimo ir grąžino ieškovui ieškinį dėl žalos atlyginimo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Asmens teisė į teisminę gynybą įtvirtinta EŽTK 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, ieškinyje, be kita ko, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką (t. y. materialųjį teisinį reikalavimą), taip pat ir faktinį ieškinio pagrindą (t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir jau ieškinio padavimo stadijoje privalo būti suformuoti aiškiai ir tiksliai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 23 punktą ir jame nurodytą praktiką).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties turinio nustatyta, kad sprendžiant ieškovo ieškinio priėmimo klausimą ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, tarp jų: 1) patikslinti, kokie teisiniai santykiai egzistavo tarp ieškovo ir atsakovės, tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, 2) pateikti ieškinio priedų oficialius vertimus į lietuvių kalbą, 3) patikslinti aplinkybes dėl delspinigių skaičiavimo, 4) patikslinti kuo remiantis reikalaujama priteisti 16,86 USD per dieną palūkanų, už kokį laikotarpį palūkanos yra paskaičiuotos, pateikti palūkanų apskaičiavimo lentelę, 5) apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį.
Ieškovas, atskiruoju skundu ginčydamas skundžiamą teismo nutartį, kuria teismas atmetė prašymą dėl terminio pratęsimo/atnaujinimo ir grąžino ieškovui ieškinį dėl žalos atlyginimo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, argumentuoja, kad skundžiama nutartis (2025 m. gruodžio 19 d. nutartis) priimta formaliai vertinant ieškinio trūkumų šalinimą ir neįvertinus pareiškėjo atliktų procesinių veiksmų bei pateiktų patikslinimų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, suprantamai išaiškino į teismą besikreipiančiam asmeniui (ieškovui), kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, t. y. teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų išvardino šalintinus trūkumus, juos konkretizavo ir nurodė jų šalinimo būdus.
Bylos duomenys patvirtina, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas nepateikė patikslinto ieškinio, kuriuo būtų pašalinti 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodyti trūkumai. Vietoje to ieškovas pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jį motyvuodamas būtinybe atlikti ieškinio priedų vertimą į lietuvių kalbą ir sumokėti žyminį mokestį. Tačiau minėtame prašyme nebuvo šalinami esminiai ieškinio trūkumai – nepatikslintas ieškinio faktinis pagrindas, nenurodyti šalių teisiniai santykiai, nepateikti reikalaujamų palūkanų ir delspinigių apskaičiavimai bei jų teisinis pagrindas. Ieškovas nenurodė konkrečių veiksmų, kurių ėmėsi siekdamas įvykdyti teismo įpareigojimus, neteikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad trūkumai buvo bent iš dalies šalinami ar įrodymus, kad šiuos trūkumus pavyks pašalinti per papildomai pratęstą terminą.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien termino pratęsimas vertimams atlikti ir žyminiam mokesčiui sumokėti nebūtų pašalinęs pagrindinių ieškinio trūkumų, kurie nepriklausė nuo šių aplinkybių ir galėjo būti šalinami nedelsiant. Todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Vien deklaratyvus apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ieškinio trūkumų šalinimą ir neįvertino jo atliktų procesinių veiksmų bei pateiktų patikslinimų, nepaneigia bylos duomenų, iš kurių matyti, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas iš esmės nepašalino nė vieno 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo.
Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, t. y. ieškovas nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo, nenurodė, kokie teisiniai santykiai siejo jį su atsakove, nepatikslino reikalavimų dėl delspinigių ir palūkanų teisinio bei faktinio pagrindo, nepateikė šių reikalavimų apskaičiavimų, taip pat nepateikė ieškinio priedų oficialių vertimų į lietuvių kalbą ir nesumokėjo žyminio mokesčio. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, ir, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, teisėtai ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Asmuo pats sprendžia, ar jam reikalingas atstovavimas byloje (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 ir 5 dalys). Apeliantui išaiškintina teisė pasirūpinti atstovavimu byloje – pasitelkti valstybės garantuojamą atstovą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikus ir pagrindus prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą, jei tenkinamos tokios pagalbos teikimo sąlygos) ar samdomą advokatą.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir priimta pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.