Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2274-961/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10051-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 16 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, kaltinamajam KAL1,viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2013 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams. 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme. 2014 m. spalio 8 d. atliko bausmę;2) 2015 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams. 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme; bausmė atlikta;3) 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 2017 m. spalio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;4) 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – areštu 20 parų. 2016 m. birželio 15 d. atliko bausmę;5) 2019 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 36 paroms. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliko bausmę;6) 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 60 parų. 2020 m. balandžio 15 d. atliko bausmę;7) 2020 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių;8) 2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;9) 2024 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta likusia neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 mėnesių;10) 2024 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliko 2025 m. gruodžio 8 d.; 11) 2026 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių (nuosprendis neįsiteisėjęs);12) 2026 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – areštu 30 parų;13) 2026 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių (nuosprendis neįsiteisėjęs);kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.Teismas n u s t a t ė:Teismo nustatytos aplinkybėsKAL1, įsibraudamas į saugomą patalpą – požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2026 m. kovo 24 d. 22.04 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), pro neveikiančius pakeltus įvažiavimo vartus įėjo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir, nukirpęs užrakinimo spyną, pagrobė NKA2 priklausantį 1000 eurų vertės baltos spalvos dviratį „BMW“, tuo padarydamas nukentėjusiajam NKA2 1000 eurų turtinę žalą,tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. kovo 25 d. 00.38 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), pro neveikiančius pakeltus įvažiavimo vartus įėjo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir, nukirpęs užrakinimo spyną, pagrobė NKA1 priklausantį 900 eurų vertės baltos spalvos dviratį „Specialized“, tuo padarydamas nukentėjusiajai NKA1 900 eurų turtinę žalą.Byloje surinkti įrodymaiTeisiamajame posėdyje KAL1 kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną dar gyveno (duomenys neskelbtini), neturėjo darbo, trūko pinigų susimokėti būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, tad nusprendė pavogti dviratį, kad galėtų susimokėti. Pavogė svetimą turtą, kuris jam nepriklausė. Vieną dviratį pardavė už 150 Eur, o kitą – už 80 Eur. Baltą dviratį pardavė tą patį vakarą, o kitą dviratį – gal po dviejų dienų. Buto nuomą sumokėjo. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Su dviračių įvertinimu sutinka. Sutinka ir su pareikštais civiliniais ieškiniais. Neatlygino jų, nes neturi informacijos, kur pervesti pinigus. Dalimis pažada sumokėti. Į tą parkingo aikštelę ėjo du ar tris kartus. Baltą dviratį vienas nuėjo ir pavogė, kitą dviratį pavogė nuėjęs su kitu asmeniu. Nežino jo vardo. Šis nėra draugas, tiesiog susitiko. Baltas dviratis prirakintas nebuvo, kitas buvo prirakintas. Nukirpo spyną su replėmis. Turėjo jas kuprinėje. Būna, kad jos praverčia. Ne pirmą kartą paima dviračius. Nežino, ar tas parkingas viešas ar ne. Pro vieną pusę galima įeiti, o pro kitą išeiti. Ta aikštelė ir namo gyventojų, ir parduotuvės. Vartų ten nėra, tik užtvaras. Dienos metu ten vaikšto jaunimas. Kaltinamojo KAL1 padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.Kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas KAL1 parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę visiškai pripažįsta. Priklausomybės ligų centre niekada nesigydė ir įskaitoje įrašytas nėra, narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekada nevartojo. Psichikos sutrikimų neturi, galvos traumų yra turėjęs, du kartus buvo praskelta galva. Alkoholį vartoja retai. 2026 m. kovo 24 d. apie 15.00 val., būdamas vienas, mieste vartojo alkoholinius gėrimus ir paskaičiavo, kad jam neužteks jo uždirbtų pinigų susimokėti už buto nuomą, už komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas, ko pasėkoje nusprendė, kad eis pasivaikščioti po miestą ir pažiūrėti paliktus be priežiūros dviračius arba kitus daiktus, kuriuos galėtų pavogti ir parduoti, kad galėtų susimokėti už aukščiau nurodytas paslaugas. 2026 m. kovo 24 d. apie 21.30 val. jis ėjo pro daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad yra pakelti neveikiantys požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vartai, ir jis užėjo į vidų. Būdamas automobilių stovėjimo aikštelės viduje, pastebėjo pastatytą „BMW“ markės dviratį, kuris buvo prirakintas su tamsios spalvos trosu. Kurioje tiksliai vietoje buvo pastatytas „BMW“ dviratis, nurodyti negali, nes neatsimena. Jis priėjo prie dviračio ir su replėmis, kurias turėjo savo kuprinėje, nukirpo trosą. Trosą paliko požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir, atsisėdęs ant dviračio, išvažiavo. Su „BMW“ dviračiu iškart nuvažiavo iki stoties, prie „McDonald“ restorano, pamatė nepažįstamą vyrą, prie kurio priėjo ir paklausė, ar šis galėtų parduoti dviratį į lombardus, kadangi jis neturi asmens tapatybės dokumento, nes yra pametęs. Vyras jo paklausė, už kiek jis nori parduoti dviratį. Atsakė, kad parduotų už šimtą eurų ir pinigus pasidalintų per pusę. Vyras su jo pasiūlymu sutiko ir, nuėjęs į lombardą, pardavė dviratį už septyniasdešimt penkis eurus. Kuriame lombarde pardavė, nežino, nes liko sėdėti prie „McDonald“ restorano. Vyras jam atnešė pinigus, padavė dvi kupiūras po dvidešimt eurų, tris kupiūras po dešimt eurų ir vieną penkių eurų kupiūrą, jiedu pasidalino juos per pusę, tai yra po trisdešimt penkis eurus, po ko išėjo į skirtingas puses. 2026 m. kovo 25 d. jis atsikėlė ryte apie 10.00 val., nuėjo iki parduotuvės „IKI“, nusipirko dvi skardines „Tauras“ alaus ir išėjo į miestą pasivaikščioti. 2026 m. kovo 25 d. apie 22.30 val. nuėjo iki adreso (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti, ar dar yra pakelti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vartai. Vartai buvo pakelti. Jis užėjo į vidų. Žinojo, kur stovi dar vienas dviratis, nes jį pamatė dar 2026 m. kovo 24 d. Dviratis buvo atremtas į turėklą, ar jis buvo prirakintas su spyna, pasakyti negali, bet, jam atrodo, kad spynos nebuvo. Koks dviračio pavadinimas ir kokia jo spalva, neatsimena. Jis atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo iki stoties, iki „McDonald“ restorano, nes tikėjosi sutikti tą patį vyrą, vėl pasiūlyti jam parduoti dviratį ir pasidalinti pinigus, tačiau jo nesutiko. Tuomet su dviračiu nuvažiavo iki namų, adresu (duomenys neskelbtini), dviratį paliko lauke prie namo laiptinės. Prirakino dviratį su raudonos spalvos spyna, spyną turėjo nusipirkęs iš anksčiau. 2026 m. kovo 26 d. apie 10.30 val. su dviračiu nuvažiavo iki stoties, prie „McDonald“ restorano, tikėdamasis sutikti tą patį vyrą, ir jį sutiko. Paprašė vyro vėl parduoti dviratį. Šis sutiko ir dviratį pardavė lombarde už aštuoniasdešimt eurų. Kuriame lombarde pardavė, nežino. Vyras atnešė keturias kupiūras po dvidešimt eurų. Jis pasiliko šešiasdešimt eurų, o vyrui davė dvidešimt eurų ir išsiskirstė į skirtingas puses. Dėl šių vagysčių labai gailisi ir pažada daugiau niekada nevogti (1 t., b. l. 155-156).Nukentėjusysis NKA2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Požeminiame garaže laikė du savo dviračius. Vienas jų – mėlynos spalvos „BMW“ dviratis, kurio preliminari vertė apie 2 000 eurų. Kitas – baltos spalvos „BMW“ dviratis, kurio preliminari vertė apie 1 000 eurų. Jų požeminis garažas yra su vartais, kurie paprastai atidaromi pulteliais, išduotais tik namo gyventojams. Tikslios datos nurodyti negali, tačiau maždaug nuo 2026 m. kovo 10 d. vartai buvo sugedę ir neveikė, todėl į požeminę aikštelę galėjo patekti pašaliniai asmenys. 2026 m. kovo 25 d. ryte, apie 10.00 val., kartu su kaimynu LUD4 nuėjo pusryčiauti. LUD4 jo paklausė, ar jis matė „Facebook“ platformoje jų namo gyventojų įrašą apie tai, kad buvo pavogta daug dviračių. Išgirdęs šią informaciją, jis nusprendė patikrinti, ar jo dviračiai yra vietoje. Juos buvo palikęs prie savo parkavimo vietos, priglaudęs prie sienos. Atvykęs iškart pastebėjo, kad abiejų dviračių nebėra. Tą pačią dieną pateikė pareiškimą per epolicija.lt. Taip pat susisiekė su namo pirmininku LUD1 (nurodytas telefono numeris, duomenys neskelbtini), kuris informavo, kad vaizdo stebėjimo įrašuose matyti, jog 2026 m. kovo 24 d. apie 19.00 val. buvo pavogtas vienas dviratis, o apie 22.00 val. – kitas. Pirmininkas taip pat informavo, kad vaizdo įrašai gali būti pateikti pareikalavus. 2026 m. kovo 25 d., pateikęs pareiškimą per epolicija.lt, jis nusprendė patikrinti skelbimus svetainėje skelbiu.lt. Po kelių minučių rado skelbimą, kuriame buvo parduodamas jo mėlynas „BMW“ dviratis. Skelbime buvo nurodyta: „Parduodu mažai naudotą BMW dviratį“, o kaina – 250 eurų“. Taip pat buvo pateiktas telefono numeris (nurodytas telefono numeris, duomenys neskelbtini). Jis nedelsdamas paskambino nurodytu numeriu ir pasakė, kad nori įsigyti mėlyną „BMW“ dviratį. Asmuo savo vardo ir pavardės neatskleidė. Susitarė susitikti 2026 m. kovo 25 d. 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Į susitikimo vietą jis nuvyko kartu su kaimynu LUD4. Atvykęs pamatė minėtą asmenį, stovintį prie prekybos centro įėjimo su jo dviračiu. Asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, tamsių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos drabužius. Priėjęs jis iškart pasakė, kad toks pats dviratis tą dieną buvo pavogtas iš jo. Asmuo nedelsdamas atsakė „Tai čia tavo, pasiimk“ ir atidavė dviratį. Asmuo taip pat perdavė spyną ir jos raktus, kuriuos, kaip supranta, buvo įsigijęs pats. Paklausus apie antrą dviratį, asmuo atsakė: „Koks antras? Mačiau, kad ten stovėjo, tačiau aš dviejų vienu metu negalėjau paimti“. Po šio pokalbio jis padarė asmens nuotrauką bei garso įrašą, kuriame turėtų būti girdimas pokalbis ir asmens balsas. Šiuos duomenis galės pateikti apklausos metu. Taip pat, radęs dviračių dokumentus namuose, galės juos pateikti papildomai. Šiuo metu jam padaryta maždaug 2 000 Eur žala, kadangi kitas dviratis surastas (1 t., b. l. 68-69).Nukentėjusioji NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. kovo 24 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje paliko savo dviratį 1 aukšte, prie turėklų, jį užrakino dviračio užrakinimo spyna. Prie pat jos dviračio palikimo vietos yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri fiksuoja minėtą vietą. Minėtos aikštelės įvažiavimo vartai jau keletą savaičių yra sugedę, dėl kokių priežasčių, nežino, todėl teritorija yra atvira ir į ją gali patekti pašaliniai asmenys. 2026 m. kovo 25 d. apie 05.30 val. atvykęs į stovėjimo aikštelę pastebėjo, kad jos dviratis yra dingęs. Dviračio užrakinimo spynos taip pat nerado. Iškart po įvykio susiskambino su namo administratoriumi (nurodytas telefono numeris ir el. pašto adresas, duomenys neskelbtini), kuriam pranešė apie įvykusią situaciją. Namo administratorius jam pasakė, kad dviračio vagystė vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuota, visą medžiagą galės pateikti pareigūnams pagal reikalavimą. Dviračio požymiai: kalnų dviratis, baltos spalvos su juodos spalvos užrašu „Specialized“, dviratis turi ir raudonos spalvos detalių. Savo dviratį tikrai galėtų atpažinti, ant jo yra ir skambutis juodos spalvos. Šių dviračių Lietuvoje jai neteko matyti. Preliminari dviračio vertė maždaug 900 Eur. Dokumentų neturi, kadangi dviratį pirko ne Lietuvoje. Papildomai gali pateikti dviračio nuotraukas. Kas galėjo pavogti jos dviratį, nežino, tačiau, kiek jai yra žinoma, tuo laikotarpiu buvo pavogtas ne tik jos dviratis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 117-118).2026 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Į požeminę aikštelę patenkama pro automatinius vartus. Aikštelė yra po pastatu, su betoninėmis grindimis ir kolonomis. Patalpa apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Aikštelėje yra pažymėtos automobilių stovėjimo vietos. Taip pat matomi kelio ženklai ir kryptys, yra pėsčiųjų perėjimo vietos. Lubose matomi vamzdžiai ir kitos komunikacijos. Aikštelėje yra techninės patalpos durys. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 46-52).Analogiškos aplinkybės nurodytos 2026 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 98-104).2026 m. gegužės 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti iš (duomenys neskelbtini) bendrijos gauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Apžiūrimos šešios laikmenos per „Windows Media Player“ leistuvą.Apžiūrimas vaizdo įrašas „VK-7_192.168.1.100_20260324220459_20260324220647 _378996551“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-24 ir laikas 22.04 val. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 47 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo vaizdą. Vaizdo įraše matyti, kaip asmuo Nr. 1 (vyras su juodos spalvos kepure, apsivilkęs pilkos spalvos sportinį megztinį, raudonos spalvos liemenę ir pilkos spalvos sportines kelnes) vaikšto po požeminį garažą. Tuomet užeina už sienelės, kur nefiksuoja vaizdo stebėjimo kamera, ir 22:06:42 val. pasiima baltos spalvos dviratį, ant jo užsėda ir išvažiuoja iš vaizdo stebėjimo kamerų teritorijos. Apžiūrimas vaizdo įrašas „20260407074412006“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-24 ir laikas 19.49 val. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 54 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo vaizdą. Matomas šalia stovintis mėlynos spalvos automobilis. Prie jo stovi baltos ir mėlynos spalvos dviračiai. 19.50 val. prie mėlyno dviračio prieina asmuo Nr. 2 (tamsiaplaukis vyras, apsivilkęs baltos spalvos megztinį, tamsios spalvos kelnes ir juodos spalvos „Nike“ firmos batus su raudonais raišteliais, su savimi turi juodos spalvos kuprinę). Vaizdo įraše matyti, kaip asmuo pjauna dviračio spyną, pjovimo metu matosi kibirkštys. Tuomet atsisėda ant mėlynos spalvos dviračio ir išvažiuoja. Apžiūrimas vaizdo įrašas „20260407074619134“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-24 ir laikas 19.49 val. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 19 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo vaizdą. Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 2 nueina link sienos, prie kurios stovi dviračiai. Apžiūrimas vaizdo įrašas „20260407075452642“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-24 ir laikas 19.49 val. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 36 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo vaizdą. Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 2 užeina į požeminę aikštelę ir slepia savo veidą nuo vaizdo kamerų. Asmuo šiame vaizdo įraše yra užsidėjęs medicininę kaukę ant veido. Apžiūrimas vaizdo įrašas „20260407075313969“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-24 ir laikas 19.49 val. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 15 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo vaizdą. Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 2 vaikšto po aikštelę. Apžiūrimas vaizdo įrašas „20260407074915358“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-24 ir laikas 19.49 val. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 10 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo vaizdą. Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 2 užeina į požeminę aikštelę ir slepia savo veidą (1 t., b. l. 57-63).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo LUD3 (LUD3) 2026 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09990-26 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, gavus NKA2 pareiškimą, kad nuo 2026 m. kovo 23 d. 00.00 val. iki 2026 m. kovo 25 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės, nukirpus dviračių užrakinimo spynas, pavogti du „BMW“ markės dviračiai, pirmas mėlynos spalvos, preliminariai 2000 eurų vertės, antras – baltos spalvos, preliminariai 1000 eurų vertės. NKA2 patyrė 3000 eurų turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus nukentėjusiojo pateiktą pardavėjo nuotrauką bei papildomai apžiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pateiktus iš vagystės įvykdymo vietos, nustatyta, kad nusikalstamą veiką, įvykdė KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), pažymėtas objekto apžiūros protokole asmeniu Nr. 1 (įvykio laikas 22:06:42 val.) ir LUD2, gim. (duomenys neskelbtini), pažymėtas objekto apžiūros protokole asmeniu Nr. 2 (įvykio laikas 19.50 val.) (1 t., b. l. 80).2026 m. balandžio 15 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti iš (duomenys neskelbtini) bendrijos gauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas „VK-11_192.168.1.100_20260324222617_20260324222649 _378858826“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-24 ir laikas 22.26 val. Vaizdo įrašo trukmė – 00 min. 31 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo įvažiavimo vaizdą. Vaizdo įraše matyti, kad aikštelės vartai yra atidaryti. 22:26:29 val. matyti, kad į požeminį garažą įeina vyras (toliau asmuo Nr. 1), apsivilkęs pilkos spalvos megztinį, raudonos spalvos liemenę, pilkos spalvos sportines kelnes ir juodos spalvos batus. Asmuo Nr. 1 su savimi turi juodos spalvos rankinę, kurią yra persimetęs per petį. Asmuo Nr. 1 užeina į aikštelę ir po kelių sekundžių vaizdo įraše matoma, kaip vaizdo kamera yra nusukama nuo įvažiavimo. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „VK34_192.168.1.100_20260325003818_ 20260325004509_378558985“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2026-03-25 ir laikas 00.38 val. Vaizdo įrašo trukmė – 06 min. 49 s. Vaizdo kamera fiksuoja požeminio garažo vaizdą. Vaizdo įraše yra matomi dviračiai. Po kelių sekundžių prie dviračių prieina asmuo Nr. 1. Jis atsistoja ir prie vieno dviračio bando nuimti spyną apie 3-4 minutes. Pjovimo metu matosi kibirkštys. Asmens kairėje rankoje yra matomos geltonos spalvos replės. 00:43:36 val. asmuo Nr. 1 nusuka vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau yra matoma, kaip jis pasiima baltos spalvos dviratį (1 t., b. l. 105-111).(Duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo LUD3 2026 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10051-26 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, gavus (duomenys neskelbtini) pilietės NKA1, gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškimą, kad nuo 2026 m. kovo 24 d. apie 16.00 val. iki 2026 m. kovo 25 d. apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kartu su dviračio užrakinimo spyna, pavogtas jai priklausantis 900 eurų vertės dviratis. Ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pateiktus iš vagystės įvykdymo vietos, nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), o ne LUD2, gim. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta tarnybiniame pranešime reg. Nr. IBPS-V-1016163-26, įvyko techninė klaida (1 t., b. l. 146).Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimasBK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Šio nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, kurio vertė viršija 10 MGL sumą, bet neviršija 400 MGL sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). BK 178 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, Nr. 2K-153/2007, Nr. 2K-403/2009, Nr. 2K-536/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.). Teismų praktikoje įsibrovimu laikomi ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, nors pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas (asmuo prasmunka pro atviras duris ar langą, perlipa tvorą ir panašiai) (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-156-817/2023). Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad KAL1 padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Visi byloje ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl dviračių vagystės kaltę visiškai pripažino. Nurodė, kad dviejų dienų laikotarpiu pavogė du dviračius iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, abu juos sėkmingai pardavė. Vogė svetimą turtą, nes reikėjo pinigų sumokėti už buto nuomą. Vienas iš dviračių (baltas) buvo prirakintas, jo spyną nukirpo replėmis, kurias turėjo su savimi. Į laiptinę prateko pro neužrakintas atsargines laiptinės duris. Nesidomėjo, ar mašinų aikštelė vieša ar ne. Mano, kad ji namo gyventojų ir komercinių įstaigų, ji turi užtvarą, ne vartus. Ikiteisminio tyrimo metu analogiškai aiškino, kad suvokdamas, jog neturi užtektinai pinigų apmokėti buto nuomą, nusprendė paieškoti mieste pavogti paliktų be priežiūros dviračių ar kitų vertingų daiktų. 2026 m. kovo 24 d. apie 21.30 val. eidamas pro pastatą adresu (duomenys neskelbtini), pamatė pakeltus neveikiančius požeminės automobilių aikštelės vartus, tad užėjo į vidų. Pamatęs dviratį BMW nukirpo jo apsauginį trosą replėmis, kurias turėjo kuprinėje, ir sėdęs ant dviračio nuvažiavo. Dviratį jo prašymu stoties lombarde savo vardu pridavė kitas asmuo, gavo 75 Eur, kuriuos pasidalino pusiau. 2026 m. kovo 25 d. apie 00.38 val. vėl nuėjo minėtu adresu pažiūrėti, ar dar yra pakelti požeminės aikštelės vartai. Užėjęs iškart nuėjo į vietą, kur žinojo stovint dar vieną dviratį. Dviratis stovėjo tiesiog atremtas į turėklą, jis vėl sėdo ir su juo išvažiavo. Nuvažiavo į stoties rajoną, kur vėl tikėjosi sutikti tą patį vyrą, kuris galėtų savo vardu priduoti dviratį į lombardą, bet jo nesutiko, tad su dviračiu grįžo namo. Minėtą vyrą stotyje sutiko sekančią dieną, šis vėl savo vardu pardavė dviratį lombarde už 80 Eur, pinigus vėl abu pasidalino. Abu nukentėjusieji, tiek NKA2, tiek NKA1 nurodė, kad jų dviračiai buvo palikti daugiabučio požeminėje mašinų stovėjimo aikštelėje. NKA2 nurodė, kad požeminė aikštelė (garažas) turi pulteliu atidaromus vartus, kurie išduoti tik namo gyventojams, tačiau nuo 2026 m. kovo vartai buvo sugedę, neveikė, todėl į aikštelę turėjo galimybę patekti pašaliniai asmenys. Išgirdęs iš kaimyno apie dviračių vagystes jų name, nuėjo patikrinti savo dviejų laikytų dviračių BMW ir jų neberado. Pagal apsaugos kamerų vaizdo įrašus nustatė, kad vienas jo dviratis buvo pavogtas 2026 m. kovo 24 d. apie 19.00 val., kitas – apie 22.00 val. Vieną iš dviračių pavyko rasti ir atsiimti patikrinus parduodamų dviračių skelbimus, tačiau asmuo, grąžinęs dviratį, neigė, kad pavogė abu jo dviračius. Jam pavyko atsiimti tik mėlyną BMW dviratį, baltas yra dingęs. Nukentėjusioji NKA1 nurodė, kad jos dviratis buvo paliktas požeminės automobilių stovėjimo aikštelės 1 aukšte, prirakintas prie turėklų. Prie tos vietos įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Aikštelės įvažiavimo vartai jau keletas savaičių sugedę, todėl teritorija atvira pašaliniams asmenims. 2026 m. kovo 25 d. pastebėjo, kad dviratis dingo, namo administratorius paaiškino, kad vagystė yra užfiksuota vaizdo kameromis. Pastato apsaugos kameros užfiksavo vagysčių faktus, jų įrašuose matyti, kaip asmuo, savo veidą slepiantis po medicinine kauke, 2026 m. kovo 24 d. apie 19.49 val. nupjovė mėlyno dviračio spyną ir su juo nuvažiavo, o 22.04 val. kitas asmuo paėmė ir nuvažiavo su baltos spalvos dviračiu. Ikiteisminio tyrimo metu pirmasis asmuo identifikuotas kaip LUD2, o antrasis – kaip KAL1. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme KAL1 neneigė, kad vagiantis baltą dviratį užfiksuotas jis. Analogiškai aikštelės vaizdo kameros užfiksavo, kaip 2026 m. kovo 25 d. apie 00.38 val. pro atidarytus aikštelės vartus įėjo į garažą taip pat apsirengęs kaip ir 2026 m. kovo 24 d. kaltinamasis, nusuko nuo įvažiavimo vaizdo kamerą, priėjo prie sustatytų dviračių, pjovė vieno iš jų spyną, taip pat rankose laikė reples, taip pat nusuko kamerą, tačiau ja vis tiek buvo užfiksuota, kaip jis pasiėmė baltos spalvos dviratį. Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 veika buvo kvalifikuota kai paprastoji slapta vagystė. Teisminio nagrinėjimo metu jis buvo įspėtas, kad jo veika gali būti perkvalifikuota į kvalifikuotą vagystę – vagystę įsibraunant. Kaltinamasis KAL1 teisme nesutiko, kad jo veiksmus galima vertinti kaip įsibrovimą, nes jis nesuvokė, kad požeminė automobilių aikštelė yra ne viešo naudojimo teritorija, ten lankosi jaunimas. Šie jo argumentai nepagrįsti. Tiek iš nukentėjusiųjų parodymų, tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad pagrindinis įvažiavimas į aikštelę (garažą) rakinamas, turi vartus, kurie atidaromi pulteliu. Jų vidus papildomai saugomas vaizdo kameromis, kurias kaltinamasis neabejotinai matė, nes antrąją dieną bandė išvengti atsakomybės, jas nusukdamas, matomai tikintis, kad liks jų neužfiksuotas. Rakinami vartai ir apsaugos kameros yra aiškus liudijimas, kad patekimas į patalpą yra ribojamas, patalpos saugomos, trečiųjų asmenų buvimas jose be teisėtos priežasties nepageidaujamas. Kad ši aplinkybė buvo aiškiai suvokiama ir paties kaltinamojo, rodo ir jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis antrą vakarą vėl nuėjo minėtu adresu pirmiausia įsitikinti, ar dar yra pakelti požeminės aikštelės vartai. Ši jo akcentuojama aplinkybė rodo, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog vartams esant nuleistiems galimybės patekti į aikštelę jis nebeturės. Atitinkamai jis neturėjo pagrindo laikyti šių patalpų vieša vieta. Daugiabučio namo požeminė stovėjimo aikštelė negali būti tapatinama su prekybos centro požemine stovėjimo aikštele, į kurią patekimas iš tiesų yra neribojamas visiems į ją patekti norintiems asmenims. Nagrinėjamu atveju taip nebuvo. Požeminė aikštelė iš esmės yra garažas namo gyventojų automobiliams ir kitoms transporto priemonėms. Tai uždarą ir saugomą erdvę turintis statinys. Šių aplinkybių kaltinamasis nepaisė. Net jei dėl techninio gedimo įvažiavimas į požeminę aikštelę buvo paliktas neužrakintas, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad šiose patalpose teisės būti neturi, nes nėra nei šio namo gyventojas, nei jo gyventojų pakviestas svečias, nei komercinių įstaigų, jei tokių yra pastate, darbuotojas ar klientas, nei konkretaus darbo pasamdytas atlikti asmuo. Todėl jo patekimas į rakinamas ir saugomas daugiabučio gyvenamojo namo patalpas (požeminę stovėjimo aikštelę) vertintinas kaip įsibrovimas, nepaisant to, kad mechaninių kliūčių jam faktiškai įveikti neteko. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pagal pagrobto turto vertę, o pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – kaip vagystė įsibraunant į patalpas. Nagrinėjamu kvalifikuotos vagystės atveju pagrobto turto vertė kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi. Abi dviračių vagystės pagrįstai įvertintos kaip viena tęstinė veika, nes kaltinamasis net neslėpė, kad nukentėjusiosios NKA1 dviratį buvo nusižiūrėjęs dar 2025 m. kovo 24 d., kai vogė nukentėjusiojo NKA2 dviratį, ir kitą dieną tikslingai grįžo jo. Pažymėtina, kad jis tiek 2026 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek 2026 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu buvo teisiamas už vagystes iš tos pačios požeminės aikštelės. KAL1 akivaizdžiai ketino vogti turtą iš lengvai prieinamos požeminės automobilių aikštelės, kiek tik jam pavyks.Dėl recidyvoBK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčiais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą nuosavybei KAL1 padarė turėdamas neišnykusį teistumą už eilę ankstesnių tyčinių nusikaltimų (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį). Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad KAL1 yra recidyvistas.Bausmės skyrimasSkiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis KAL1 padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Pagrobtą turtą kaltinamasis sėkmingai realizavo. Kaltinamasis KAL1 ne kartą teistas, nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo teistas 10 kartų ir nors visos bausmės buvo atliktos, dėl sistemingai daromų naujų nusikalstamų veikų teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas (1 t., b. l. 166-183). Nusikalstama praeitis tęsiasi daugiau nei dešimtmetį (nuo 2013 m.). Už nusikalstamą veiką nuosavybei asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas devintą kartą. Per pastaruosius trejus metus du kartus baustas administracine tvarka už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 163-164). Tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek šiuo metu, Sodros duomenimis, dirbo (vykdė individualią veiklą) (1 t., b. l. 184-186). Nepaisant to, nuolat sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, pajamų siekdamas gauti neteisėtais būdais.KAL1 prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors KAL1 teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus nagrinėjamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs (nepaisant atliktų bausmių, teistumo terminas vis prasitęsdavo dėl naujai daromų nusikalstamų veikų), tačiau BK 27 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) prasme recidyvistu iki nagrinėjamos veikos padarymo momento priimtais teismų sprendimais pripažintas jis nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į kaltinamojo asmenybę, į sistemingai daromas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog ankstesnės bausmės nepasiekia savo tikslo sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų, į tai, kad neatlyginta padaryta žala, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta KAL1 paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina nesiekianti sankcijos vidurkio. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Nors po šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo KAL1 atžvilgiu buvo priimti du nauji apkaltinamieji nuosprendžiai bei teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. ir 2026 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiai tebėra neįsiteisėję, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė jau subendrinta 2026 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, tad siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo ir galimos painiavos vykdant bausmes, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme nebendrintina.KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomoji priemonė naikintina.Dėl civilinių ieškiniųPagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. NKA2 ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl vagyste jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. NKA1 ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 900 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl vagyste jai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis dėl civilinių ieškinių ir jų dydžio neprieštaravo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta jo kaltais veiksmais, kaltinamasis turi pareigą ją atlyginti. Ieškiniai laikytini pagrįstais ir tenkintini.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtiSkaitmeninė laikmena su apsaugos kamerų vaizdo įrašais iš požeminės automobilių aikštelės paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo bausmei atlikti dienos.Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį KAL1 recidyvistu.Civilinio ieškovo NKA2 civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš KAL1 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo.Civilinės ieškovės NKA1 civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinei ieškovei iš KAL1 900 Eur turtinės žalos atlyginimo.Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Ilona Mateikienė