Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1481-560/2026Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04790-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1.; 2.4.2.8.; 3.4.6.15.2.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. L., V. A., S. R. ir R. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. L., V. A., S. R. ir R. I. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracija.Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 621 straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.Pareiškėjai R. L., V. A., S. R. ir R. I. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:R. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į patalpą (garažo boksą), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Garažas Nr. 1).V. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į patalpą (garažo boksą); kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Garažas Nr. 2).S. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į:patalpą (garažo boksą), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Garažas Nr. 3);patalpą (garažo boksą) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Garažas Nr. 5);patalpą (garažo boksą), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Garažas Nr. 6).R. I. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į patalpą (garažo boksą), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini)kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Garažas Nr. 4).Nurodė, kad apie 1990-uosius metus Panevėžio tarpūkinė gyvulininkystės įmonė pradėjo remontuoti apleistus pastatus (iki tol šie buvo naudojami kaip pradinės mokyklos pagalbinės patalpos, sandėlis), esančius (duomenys neskelbtini). Po renovacijos - rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), buvo įrengta 12-kos butų gyvenamasis namas, kuriame apsigyveno tarpūkinės gyvulininkystės įmonės dirbantieji (P. ir E. L.) ir du butai buvo paskirti švietimo darbuotojoms (vietos mokyklos mokytojai S. R., t. y. pareiškėjai, ir vaikų lopšelio/darželio (duomenys neskelbtini)direktorei S. T.). Renovuotų - rekonstruotų pastatų kieme ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įmonės darbuotojai (V. M., V. K., J. K., A. C.) ir daugiabučio namo gyventojai (S. ir A. T., P. ir E. L.), savo reikmėms ir savo lėšomis pasistatė viso šešis garažus pagal Panevėžio tarpūkinės gyvulininkystės įmonės parengtą 1991 m. projektą „Panevėžio TGĮ 6 vietų auto garažas lengvoms mašinoms (duomenys neskelbtini)“ (Bylos Nr. 20260). Garažai buvo baigti statyti ne vėliau nei 1992 metais, tačiau jie nebuvo įregistruoti. Pareiškėjai šiuo metu teisėtai valdo prieš tai minėtus garažus, tačiau negali tapti šių garažų savininkais.Suinteresuotas asmuo AB Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, jog nėra aišku, kada ir kokios institucijos sprendimu garažai buvo galutinai suformuoti, todėl bylos nagrinėjimo metu turėtų būti įsitikinta, kad pareiškėjų 1991 m. statyti garažai, į kuriuos jie prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, buvo sukurti teisės aktų nustatyta tvarka.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tarnyba neturi duomenų ar pastatų statyba atlikta teisėtai, o pareiškėjų valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į garažo boksus nebuvo įgytos anksčiau. Pastato garažo boksų užimtas valstybinės žemės plotas atskiru žemės sklypu nesuformuotas, pastatas yra valstybinėje žemėje, todėl byloje turi būti nustatytas pastato statybos teisėtumas ir pagrįstumas.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjų pateiktas projektas nepatvirtina fakto, kad garažai (boksai) buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Informavo, kad vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini).), nei pagal pareiškėjų vardus ir pavardes su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, jog dėl Statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, tačiau tai savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Pareiškėjai turi įrodyti garažų (boksų) statybos teisėtumą, t. y. kad statyba buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat turi pagrįsti, kad egzistuoja įrodymais patvirtintų CK 4.68–4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų visuma.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPanevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė.Teismas nurodė, kad pagal Panevėžio tarpūkinės gyvulininkystės įmonės parengtą 1991 m. projektą „Panevėžio TGĮ 6 vietų auto garažas lengvoms mašinoms (duomenys neskelbtini)“ (Bylos Nr. 20260) buvo pastatyti 6 garažai.Pareiškėjai yra pateikę Panevėžio kiaulienos gamintojų asociacijos VIZA projektavimo biuro 1991 metų darbo projektą „Panevėžio TGĮ 6 vietų autogaražas lengvoms mašinoms“ (toliau – Projektas). Iš byloje esančių kadastrinių matavimų bylų matyti, kad pastato – Garažo bei garažų (boksų) statybos pradžios ir pabaigos metai – 1991. Byloje nustatyta, kad žemė, ant kurios yra statiniai, priklauso valstybei. Byloje nėra duomenų, kad Garažams statyti būtų skirtas žemės sklypas, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjai su pareiškimu yra pateikę pastato – Garažo, žymėjimas plane 1G1/p , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, tačiau teisinės registracijos dokumentų pateikta nėra. Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruoto nei pastato – Garažo, nei garažų (boksų), pareiškimo patenkinimo atveju jo teisinė registracija būtų atlikta teismo sprendimo pagrindu, o tokiu atveju teismas atliktų ne tik patalpų – garažų (boksų) įteisinimą, bet ir teismo kompetencijai nepriskirtą viso pastato – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto suformavimą. Teismas nurodė, jog prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris sukurtas statybos būdu, tenkinamas, jeigu patvirtinamas faktas, jog jis sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjų pateiktas Projektas nepatvirtina fakto, kad garažai (boksai) buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas neturi duomenų ar garažai (boksai) atitinka su konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir pan. susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atitinkamu laikotarpiu pastatyti garažai. Pareiškėjai dėl statinio įteisinimo pirmiausiai turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Teismas laikė, kad nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiPareiškėjai R. L., V. A., S. R. ir R. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą tenkinti.Nurodė, kad apeliantai po byloje skundžiamo teismo sprendimo gavimo kreipėsi dėl nurodyto statinio ekspertizės atlikimo tikslu nustatyti faktą, kad garažai (boksai) buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Iš Statinio ekspertizės akto 2026-01-26 Nr. SE26-02 išvados matyti, kad <...> Garažų pastatas (duomenys neskelbtini)laikytinas pastatytu pagal 1991 m. darbo projektą; nustatyti nukrypimai – neesminiai ir nereikalaujantys atskiro įteisinimo. Statinys tinkamas saugiai eksploatuoti. <...>. Teismui kilus abejonių dėl to, ar nekilnojamąjį daiktas (garažų (boksų) pastatas), kuris sukurtas statybos būdu, yra sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, prieš tai nurodytų aplinkybių pagrindu turėjo pasiūlyti pareiškėjams pateikti tai galinčius patvirtinti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, tai aplinkybei išsiaiškinti skirti bylą nagrinėti žodine forma. Statinio statybos užbaigimo ir nekilnojamojo turto registre išviešinimo procedūras gali atlikti tik atitinkamo nekilnojamojo daikto savininkai (statytojai) ar jų įgalioti asmenys, dėl ko ir reikalingas pareiškėjų prašomas priimti teismo sprendimas nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į atitinkamą nekilnojamąjį daiktą. Suinteresuotas asmuo AB Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.Nurodė, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su apeliantų reiškiamais prašymais, taip pat pagrįstai ir motyvuotai sprendime nurodė priežastis dėl kurių jie negali būti patenkinti.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog statinys buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismo sprendimas atmesti pareiškimą laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Siekiant, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir nė vienas tokių bylų proceso dalyvis nėra atleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti, o teismas – juos ir įvertinti. Pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato, pareiškėjai patys turėjo būti aktyvūs, todėl pačių pareiškėjų nepasinaudojimas teise, tiek prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tiek kviesti liudytojus ar teikti papildomus rašytinius įrodymus, niekaip teismo nebuvo apribota ar pažeista. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog teismas netinkamai ištyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimoApeliantai pateikė naujus rašytinius įrodymus – statinio ekspertizės aktą, projektą, draudimo liudijimą, statybos projektą, prašymus dėl nekilnojamojo turto (garažų) įregistravimo, išankstines sąskaitas, VĮ Registrų centro sprendimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštus ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kitos bylos šalys turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo vertinimą. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste. Dėl byloje nustatytų aplinkybiųBylos duomenimis nustatyta, kad Garažą Nr. 1 pasistatė savo lėšomis A. T. su sutuoktine S. T., naudojosi šiuo garažu ir jį valdė iki savo mirties, o po tėvų mirties šiuo garažu naudojosi ir jį valdė jų sūnus D. T., kuris 2019 m. paveldėjo savo tėvų butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei kartu su juo ir šio garažo valdymo teisę, kuris paveldėtą butą 2024 m. pardavė R. L. bei kartu su butu perdavė ir šio garažo valdymą, kuri nepertraukiamai valdo šį garažą iki šiol. Tokiu būdu R. L. įgijo ir iki šiol nepertraukiamai valdo patalpą (butą); pastabos: 1 boksas; paskirtis: garažų; pavadinimas: garažo boksas; kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini).Garažą Nr. 2 pasistatė V. M. (mirė (duomenys neskelbtini) metais) su sutuoktine D. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini)., kurie 2002 m. vasario 14 d. žodiniu sutarimu šio garažo valdymą perleido V. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai valdančiam šį garažą iki šiol. Tokiu būdu V. A. įgijo ir iki šiol nepertraukiamai valdo patalpą (butą); pastabos: 2 boksas; paskirtis: garažų; pavadinimas: garažo boksas; kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Garažą Nr. 3 pasistatė J. K., gyventis (duomenys neskelbtini), kuris šio garažo valdymą 1995 m. žodiniu sutarimu perleido S. R. už 3 000 Lt, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). nuo 1988 m., nepertraukiamai valdančiai šį garažą iki šiol. Tokiu būdu S. R. įgijo ir iki šiol nepertraukiamai valdo patalpą (butą); pastabos: 3 boksas; paskirtis: garažų; pavadinimas: garažo boksas; kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini)., kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Garažą Nr. 4 pasistatė A. C., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris 1998 m. žodiniu sutarimu šio garažo valdymą už 3 000 Lt sumą perleido R. I., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m., nepertraukiamai valdančiai šį garažą iki šiol. Tokiu būdu R. I. įgijo ir iki šiol nepertraukiamai valdo patalpą (butą); pastabos: 4 boksas; paskirtis: garažų; pavadinimas: garažo boksas; kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini)., kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Garažą Nr. 5 pasistatė V. K., (duomenys neskelbtini), kuris 2004 m. žodiniu sutarimu už 3 000 Lt sumą šio garažo valdymą perleido S. R., nepertraukiamai valdančiai šį garažą iki šiol. Tokiu būdu S. R. įgijo ir iki šiol nepertraukiamai valdo patalpą (butą); pastabos: 5 boksas; paskirtis: garažų; pavadinimas: garažo boksas; kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini)., kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Garažą Nr. 6 pasistatė E. L. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuris 1994 m. žodiniu sutarimu šio garažo valdymą perleido S. R. už 3 000 Lt sumą, nepertraukiamai valdančiai šį garažą iki šiol. Tokiu būdu S. R. įgijo ir iki šiol nepertraukiamai valdo patalpą (butą); pastabos: 6 boksas; paskirtis: garažų; pavadinimas: garažo boksas; kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini). S. R. teigimu, šiuose garažuose buvo įrengti elektros tinklai ir visų šių garažų nurodyto valdymo laikotarpiu juose buvo tiekiama ir naudojama elektros energija, už kurią garažų valdytojai/naudotojai atsiskaitydavo. Iš šios mokėjimų knygelės matyti, kad mokesčių apskaita už sunaudotą elektrą pradėta vesti nuo 2000 m. Už sunaudotą energija mokėjo A. T.; M., po jo mirties - V. A.; J. K.; C. – R. ir V. I.; V. K., vėliau S. R.; E. L., paskui S. R.. Nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Elektros tiekėju pasirinktas „Elektrum“. Garažų boksams suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), objekto numeris (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad su S. R. 2004 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 1 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), objekto Nr. (duomenys neskelbtini). Objekto adresas: (duomenys neskelbtini). Iš Buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo- pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. R. vardu yra registruoti trys objektai: 1) vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), objekto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tiekimo pradžia 2023-11-01; 2) vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), objekto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tiekimo pradžia 2023-11-01; 3) vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), objekto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)tiekimo pradžia 2023 m. lapkričio 1 d. Dėl apeliacinio skundo argumentųApeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino jų prašymo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į teisiškai neįregistruotus garažo boksus.Apeliantai teigia, kad teismas turėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, pareikalauti papildomų įrodymų. CPK 443 straipsnio 5 dalis numato, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 533 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja bylą žodinio nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju byloje nebuvo ginčijamas nekilnojamojo daikto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu tiesiogiai suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjai, teikdami pareiškimą teismui, turi įrodyti savo įrodinėjamas aplinkybes. Pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties instituto pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.68-4.71 straipsnių pagrindu. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).Šiuo atveju į bylą yra pateiktas 1991 m. darbo projektas. Projektas įrodo, kad statybos dokumentacija buvo parengta, tačiau jis neįrodo, kad buvo gauti to meto leidimai statybai (vykdomojo komiteto sprendimas, leidimas statyti), kad statiniui buvo skirta žemė ir kad statinys buvo priimtas eksploatuoti. Taip pat byloje pateikta pastato – Garažo, žymėjimas plane 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, tačiau nėra pateikta pastato teisinės registracijos dokumentų. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruoto nei pastato – Garažo, nei garažų (boksų), spręsti dėl nuosavybės teisės įgijimo į garažus nėra pagrindo. Tokio sprendimo priėmimas reikštų ne tik pareiškėjų prašomų patalpų įteisinimą, bet ir paties pastato – Garažo suformavimą, kaip nekilnojamojo turto objekto. Pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai ir su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad pastatas buvo sukurtas statybos būdu, tačiau nepatvirtina, kad tai buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjai pirmiausia turėtų atlikti pastato įteisinimo procedūras. Kadangi šiuo metu pastatas nėra įregistruotas, jis negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, kas pagal suformuotą teismų praktiką, reiškia, kad neegzistuoja visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais, nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismasn u t a r i a :Pareiškėjų R. L., V. A., S. R. ir R. I. apeliacinį skundą atmesti.Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjas Dainius Rinkevičius