Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-2543-1070/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00556-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATGERA“ IR PARTNERIAI atstovams direktoriui IEA1 ir advokato padėjėjai Gitanai Šinkūnei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATGERA“ IR PARTNERIAI ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arnuva“ ir ATS1 dėl skolos, delspinigių ir kitų su skola susijusių sumų priteisimo.Teismasn u s t a t ė :Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „STATGERA“ IR PARTNERIAI pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Arnuva“ ir ATS1 77 997,26 Eur skolą, 4333,86 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2026 m. gegužės 11 d., 40 926,13 Eur sumą pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2011-302 (toliau – ir Sutartis) 5.7 punktą, 2083,81 Eur sumą pagal Sutarties 5.8 punktą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2238-1070/2026, ieškinys patenkintas, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Arnuva“ ir ATS1 80 081,07 Eur skolą, 4333,86 Eur delspinigius, 40 926,13 Eur suteiktas komercines nuolaidas, iš viso – 125 341,06 Eur, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (125 341,06 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai, gavę preliminarų sprendimą, padavė teismui prieštaravimus, kuriuose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą. Nurodo, kad, jų nuomone, ieškovė prašo priteisti dvigubas netesybas už netinkamą Sutarties vykdymą: 0,06 proc. delspinigius pagal Sutartie 5.1 punktą ir komercinę nuolaidą pagal Sutarties 5.7 punktą. Šių netesybų bendra suma yra 45 081,07 Eur, t. y. 56,51 proc. prašomos priteisti sumos. Tai patvirtina, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos. Ieškovės prašomos priteisti netesybos yra baudinės, neatitinka kompensuojamosios paskirties, todėl negali būti priteisiamos. Ieškovė atsiliepime į atsakovų prieštaravimus prašo atmesti atsakovų prieštaravimų prašymą ir palikti nepakeistą byloje priimtą preliminarų sprendimą. Nurodo, kad lingvistinis Sutarties 5.7 punkto aiškinimas ir sisteminė analizė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.193 straipsnis) sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovai nepagrįstai priskiria suteiktos nuolaidos grąžinimą (Sutarties 5.7 punktas) netesyboms (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutarties 5.7 punkte aiškiai nurodyta „mokėti ir papildomą Prekių kainos dalį“. Sutarties šalys yra verslo subjektai ir laisva valia pasirinko vartoti sąvoką „kainos dalis“, o ne „bauda“, „netesybos“. Ši papildoma kainos dalis apibrėžiama kaip „lygi suteiktai komercinei nuolaidai“. Tai reiškia, kad ieškovė reikalauja tik to, kas sudaro standartinę (bazinę) prekių vertę, kurios dalį ieškovė suteikė mažesne (privilegijuota) kaina atsakovams tikėdamasi, kad jie vykdys Sutartį tinkamai ir laiku. Sistemiškai vertinant šią Sutarties sąlygą visos Sutarties ir verslo logikos kontekste (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), šis mechanizmas veikia kaip sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnis). Šalys susitarė dėl kintamos prekių kainos struktūros: mažesnė (privilegijuota) kaina galioja tik atsakovams tinkamai vykdant Sutartį (laikantis mokėjimo terminų). Atsakovams praleidus 90 d. mokėjimo terminą, įvyko šalių aptarta ateities aplinkybė, kurios pagrindu atsakovai prarado komercinę lengvatą (privilegijuotą kainą) ir privalo sumokėti bazinę prekių kainą. Vertinant Sutarties nuostatas kaip visumą, delspinigiai (0,06 proc.) ir nuolaidos grąžinimas atlieka skirtingas funkcijas ir nedubliuoja vieni kitų: delspinigiai skaičiuojami už vėlavimą atsiskaityti, o nuolaidos praradimas aktyvuojasi atsakovams pažeidus Sutartį ir grąžina šalis į pradinę padėtį (pagal prekių tikrąją (bazinę) kainą). Atsakovų pozicija dėl netesybų nenuosekli ir nevienareikšmė. Atsakovai, viena vertus, dėsto argumentus dėl aiškiai per didelių ir neprotingų netesybų mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau prieštaravimų 10 punkte tvirtina, kad tokios netesybos apskritai negali būti priteisiamos. Priešingai nei teigia atsakovai, Sutarties 5.6 punkte numatytas 0,06 proc. delspinigių dydis neviršija protingumo ribų verslo santykiuose ir atitinka sąžiningos verslo praktikos standartus. Netesybų suma tapo ženkli ne dėl neprotingo delspinigių dydžio, o išskirtinai dėl pačių atsakovų kaltės piktybiškai ilgą laiką (daugiau kaip 174 d.) nevykdant prisiimtų prievolių bei nesumokant skolos. Atsakovai negali remtis savo paties neteisėtu elgesiu (ilgalaikiu nemokėjimu) kaip pagrindu mažinti laisva valia prisiimtas sutartines netesybas.Ieškovės atstovė advokato padėjėja Gitana Šinkūnė teismo posėdžiuose palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.Ieškovės vadovas IEA1 2026 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje prašė patenkinti ieškovės reikalavimus visiškai, papildomai nurodydamas, kad ieškovė taikė ir taiko nuolaidas pastoviems klientams, siekdama konkurencinio pranašumo. Ji suteikia lengvatas savo klientams, siekdama pritraukti pastovių klientų rinkos konkurencijos sąlygomis. Sutarties 5.7 punkto paskirtis – suinteresuoti klientą atsiskaityti laiku. Su atsakovais sutarti delspinigiai nekompensuoja visų ieškovės nuostolių.Atsakovai ir jų atstovė nedalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 175(1) straipsnio 9, 10 dalys). Byloje gautas atsakovų atstovės advokato padėjėjos Gabijos Vilkauskės prašymas nagrinėti bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovams ir jų atstovei. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovų atstovei, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi. Teismask o n s t a t u o j a:Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsIš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, įvertinų teismo priimant 2026 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Arnuva“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011-302, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti prekes iš turimo asortimento pagal pateiktus užsakymus, o atsakovė – nupirkti šias prekes ir apmokėti už jas sutartinę kainą Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1. punktas). Pagal Sutarties 1.2. punktą, prekės tiekiamos jas įforminant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitomis faktūromis, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis. Nustatytas apmokėjimo už prekes terminas – 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos (Sutarties 5.1. punktas). Pagal Sutarties 5.6. punktą, jei pirkėjas vėluoja sumokėti už prekes 5.1. punkte numatytomis sąlygomis bei terminais, pardavėjui pareikalavus pirkėjas įsipareigoja mokėti 0,06 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirkėjas, neapmokėjęs nors vienos PVM sąskaitos faktūros per 90 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo datos, pardavėjui pareikalavus įsipareigoja už neapmokėtas prekes grąžinti suteiktą komercinę nuolaidą, nurodytą PVM sąskaitose faktūrose nuo visų neapmokėtų sąskaitų (Sutarties 5.7. punktas). Pagal Sutarties 5.8. punktą, pirkėjui vėluojant atsiskaityti su pardavėju už pateiktas pagal Sutartį prekes ir pardavėjui kreipusis į teismą dėl įsiskolinimo iš pirkėjo pagal šią Sutartį išieškojimo, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo kreipimosi į teismą dienos, apmokėtų ir tas pardavėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminas dar nesuėjęs. 2022 m. liepos 1 d. ieškovė ir atsakovas ATS1 sudarė laidavimo sutartį (toliau – ir Laidavimo sutartis), pagal kurią ATS1 laidavo už atsakovę UAB „Arnuva“ ir įsipareigojo asmeniškai atsakyti visa skolininko skolos suma, kuri yra apskaičiuojama vadovaujantis galiojančiomis tarpusavyje pasirašytomis pirkimo-pardavimo sutartimis tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Arnuva“ (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo 2026 m. gegužės 28 d. preliminariame sprendime nustatytos aplinkybės, kad 2025 m. gruodžio 31 d. atsakovė UAB „Arnuva“ buvo skolinga ieškovei 79 456,90 Eur (2026 m. sausio 7 d. skolų suderinimo akto duomenys). Laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 13 d. ieškovė išrašė atsakovei už parduotas prekes 41 PVM sąskaitą faktūrą, jų apmokėjimo terminai ieškinio pateikimo dieną buvo suėję. Be to, laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 23 d. iki 2026 m. balandžio 8 d. ieškovė išrašė dar 7 PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminai ieškinio pateikimo dieną dar nebuvo suėję. Bendra šių sąskaitų suma sudarė 34 837,55 Eur. Atsakovė UAB „Arnuva“ sumokėjo ieškovei prekių įsigijimo metu 2323,47 Eur, laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 8 d. iki 2026 m. balandžio 15 d. – 30 372,57 Eur. Pagal 2026 m. sausio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą atsakovė perėmė 1000 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką bei grąžino ieškovei prekių už 517,34 Eur sumą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė išskaitė iš atsakovės skolos 34 213,38 Eur sumą. Todėl bendras skolos likutis 2026 m. gegužės 12 d. buvo 80 081,07 Eur (79 456,90+34 837,55–2323,47–30 372,57–1000–517,34): 77 997,26 Eur skola pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminai buvo suėję, 2083,81 Eur suma pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminai ieškinio pateikimo dieną nebuvo suėję (ieškinio priedai). 2026 m. balandžio 13 d. ir 2026 m. balandžio 20 d. raštais ieškovė ragino atsakovus per 10 dienų sumokėti susidariusį įsiskolinimą arba pateikti skolos mokėjimo grafiką, tačiau atsakovai į šiuos raginimus nereagavo ir negrąžino skolos.PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2026 m. sausio 15 d., apmokėjimo terminai ieškinio pateikimo dieną buvo praleisti ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų. Iš 2026 m. gegužės 12 d. pardavimų pagal neapmokėtus dokumentus už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. iki 2026 m. gegužės 12 d. matyti, kad ieškovei buvo suteikta 40 926,13 Eur komercinių nuolaidų. Iš ieškovės pateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės nustatyta, kad už laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. iki 2026 m. kovo 20 d. išrašytas ir laiku neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras ieškovė skaičiavo 0,06 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną; už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2026 m. gegužės 11 d. paskaičiuoti 4333,86 Eur delspinigiai.Nagrinėjamu atveju atsakovai, prašydami prieštaravimuose panaikinti 2026 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą, nenurodė argumentų, dėl kurių turėtų būti atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 80 081,07 Eur nesumokėtą už perduotas prekes skola. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje esančiose sąskaitose faktūrose, pagal kurias prašoma priteisti skolą iš atsakovų, nurodytos prekės buvo perduotos atsakovei, tačiau už jas buvo atsiskaityta tik iš dalies, nemato pagrindo naikinti 2026 m. gegužės 26 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 80 081,07 Eur skolos priteisimo iš abiejų atsakovų (CK 6.38, 6.81 straipsnio 1, 2 dalys, 6.200, 6.305 straipsniai, 6.344 straipsnio 1 dalis, Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Atsakovai prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nesutinka su šio teismo sprendimu priteisti iš jų ieškovės naudai 40 926,13 Eur grąžintinas komercines nuolaidas ir 4333,86 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2026 m. gegužės 11 d. Pasak atsakovų abi sumos atitinka netesybų požymius ir negali būti priteistos iš atsakovų, kadangi šios netesybos yra dvigubos, neproporcingos, per didelės. Todėl toliau pasisakytina dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų ir suteiktas prekių kainų nuolaidas, ir delspinigius.Dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovų ir suteiktas komercines kainų nuolaidas, ir delspinigius Tarp šalių kilos ginčas dėl to, ar ieškovės suteiktos prekių kainų nuolaidos turi būti vertinamos kaip netesybos ar kaip parduotų prekių kainos dalis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.71 straipsnio 2 dalį, netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).Pagal CK 6.313 straipsnio 1 dalį parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog jeigu sutartyje numatyta, kad kaina turi būti keičiama atsižvelgiant į tam tikrus kainai įtakos turinčius rodiklius (savikainą, išlaidas ir t. t.), tačiau nenurodyta kainos pakeitimo tvarka, tai kaina nustatoma atsižvelgiant į šių rodiklių santykį sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai (žr. šio sprendimo 18 punktą) sudaro pagrindą išvadai, kad netesybos skirtos kompensuoti sutarties šalies nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo, aiškia iš anksto sutarties šalių numatyta apimtimi bei skatinti skolininką tinkamai vykdyti prievolę. CK 6.313 straipsnio 1, 7 dalių nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti nustatyta kintama kaina, kurios dydis priklausys nuo tam tikrų aplinkybių. Šiuo atveju reikšminga tai, kad aplinkybių, nuo kurių priklauso kainos pokytis, sąrašas yra nebaigtinis ir gali įtraukti ne tik savikainą ir išlaidas, bet ir kitus kriterijus (žr. šio sprendimo 19 punktą). Teismas, išklausęs ieškovės atstovo vadovo paaiškinimų 2026 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje (žr. šio sprendimo 6 punktą) priėjo prie išvados, kad ieškovė, taikydama savo klientams tam tikro dydžio prekių nuolaidas, investavo į pastovaus komercinio ryšio su patikimais klientais kūrimą, atsisakydama konkrečios materialinės-finansinės naudos, pasireiškusios konkrečia pinigų suma (taikoma nuolaida) mainais už patikimo ir pastovaus kliento pritraukimą. Kliento patikimumas, pasireiškęs atsiskaitymu su ieškove už parduotas prekes per 90 d. laikotarpį, buvo tas kriterijus, nuo kurio priklausė Sutartyje numatyta prekių pardavimo kaina (CK 6.313 straipsnio 1, 7 dalys). Todėl byloje nustačius, kad atsakovė sutiko su Sutarties 5.7 punkto sąlyga, pasirašydama sutartį ir niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl šios sąlygos neteisėtumo (iki ieškovės kreipimosi į teismą), darytina išvada, kad Sutarties 5.7 punkte šalys laisva valia susitarė būtent dėl kintamos prekių kainos, priklausančios nuo pirkėjos (atsakovės) atsiskaitymo termino kaip jos patikimumo patvirtinimo (CK 6.313 straipsnio 1, 7 dalys). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės prašomos priteisti nuolaidos, pritaikytos už prekes, už kurias atsakovė neatsiskaitė laiku, yra parduotų prekių kainos dalis, kuri negali būti vertinama kaip netesybos. Teismo vertinimu, ieškovės prašymas priteisti minėtas nuolaidas iš esmės reiškia reikalavimą grąžinti jos investicijas į pastovaus ryšio su patikimu klientu kūrimą, nes atsakovė neatitiko patikimo kliento požymių. Grąžinus (priteisus) ieškovei minėtas investicijas (kainos dalį), jai iš esmės bus priteista skola pagal CK 6.313 straipsnio 7 dalį, Sutarties 5.7 punktą, bet neatlyginti jos nuostoliai, susiformavę laikotarpiu nuo Sutartyje nustatyto termino atsiskaityti pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, jog ieškovė prašė, o teismas priteisė 2026 m. gegužės 28 d. preliminariu sprendimu dvigubas netesybas. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į prieštaravimus, net nustačius, kad netesybos yra dvigubos ar aiškiai neproporcingos ir per didelės, tai savaime nesudaro pagrindo apskritai nepriteisti Sutartyje numatytų netesybų (baudos, delspinigių). Byloje nustatyta, kad atsakovai nevykdė laiku Sutartyje prisiimtų prievolių. Todėl ieškovei atsirado pagrindas skaičiuoti netesybas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Sutarties 5.6 punktas). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju netesybų pagal Sutartį funkciją atliko tik 0,06 proc. delspinigiai, numatyti Sutarties 5.6 punkte (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovai grindė savo poziciją dėl akivaizdžiai per didelių ir neproporcingų netesybų, nurodydami, jog šiuo atveju netesybas sudarė ir ieškovės pritaikytos nuolaidos. Atsakovai konkrečiai nenurodė, kad Sutartyje numatyta delspinigių norma yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartyje numatyta delspinigių norma neviršija vieno procento per dieną, ieškovė ir atsakovė yra verslo subjektai, byloje nepateikta duomenų, kad šalių susitarimas dėl tokio dydžio netesybų prieštarauja sąžiningai verslo praktikai bei suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti ieškovei, nemato pagrindo mažinti iš atsakovų priteistinus delspinigius pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį.Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad atsakovės prieštaravimuose nurodyta pozicija nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. preliminaraus sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidųPagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Ieškovė šioje byloje turėjo 1658 bylinėjimosi išlaidas (958 Eur žyminis mokestis, 700 Eur teisinės pagalbos, susijusios su ieškinio parengimu, išlaidos) iki 2026 m. gegužės 28 d. preliminaraus sprendimo priėmimo. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad po atsakovų prieštaravimų pareiškimo turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, 200 Eur už atstovės pasirengimą ir dalyvavimą 2026 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje, 100 Eur už atstovės pasirengimą ir dalyvavimą 2026 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje. Teismas, įvertinęs šių išlaidų dydį Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), kontekste, konstatuoja, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų už konkrečias paslaugas dydžio (Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.2, 8.5, 8.19 punktai). Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, priteisia ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1129 Eur iš kiekvieno, 2258 Eur (1658+300+200+100)/2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 260 straipsniu, 268-270 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą.Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnuva“, juridinio asmens kodas 302426343, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATGERA“ IR PARTNERIAI, juridinio asmens kodas 125679987, naudai 1129 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATGERA“ IR PARTNERIAI, juridinio asmens kodas 125679987, naudai 1129 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.Teisėja Svetlana Panina