Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. P. (toliau – ir nuteistoji) gynėjo advokato Dariaus Noviko (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189¹ straipsnio 1 dalį – 300 MGL, t. y. 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš nuteistosios nuspręsta konfiskuoti 139 316 (šimtą trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus šešiolika) Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Nuteistajai prokuroro 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą turtui: negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 81 100 Eur, nuspręsta palikti galioti iki paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

L. P. nuteista pagal 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėjo didesnės nei 900 MGL (45 000 Eur) turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o būtent ji:

2019 m. gegužės 15 d. už 81 500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui trūko 37 314 Eur teisėtų pajamų, t. y. butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7262/2201500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), 1/54 dalis nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/54 dalis nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/54 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/54 dalis lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/54 dalis lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2021 m. vasario 11 d. už 98 300 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui trūko 35 230 Eur teisėtų pajamų, t. y. butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 dalį automobilių stovėjimo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 468/2201500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), 1/48 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/48 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/48 dalį lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/48 dalį lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/137 dalį lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2021 m. gegužės 12 d. už 3 500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui trūko 3 500 Eur teisėtų pajamų, t. y. dviračių saugyklą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 301/2201500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini);

2022 m. rugsėjo 8 d. už 121 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui trūko 63 272 Eur teisėtų pajamų, t. y. administracines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/11495 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais L. P. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. viso įsigijo ir nuosavybės teise turėjo turto už 139 316 Eur, kurio įsigijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė BK 189¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Apelianto vertinimu, bylos esmė buvo palyginti teisėtas pajamas su patirtomis išlaidomis ir skaičiavimo būdu nustatyti pinigų trūkumą, kuris patvirtintų, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) specialistei suformuota užduotis buvo ydinga, nes prašyta atlikti skaičiavimus tik dėl deklaruotinų L. P. ir V. L. (V. L.) pajamų laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m. Apeliantas pažymi, kad joks norminis aktas nenustato BK 189¹ straipsnyje minimų laisvų pinigų likučio ar jo trūkumo apskaičiavimo formulės, todėl užduotyje turėjo būti aiškiai apibrėžta skaičiavimo metodika. To nepadarius, FNTT specialistė taikė ydingą formulę ir padarė skaičiavimo klaidą, kuri nebuvo pašalinta ar bent išaiškinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Remdamasis apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika dėl įrodymų vertinimo apeliantas nurodo, kad FNTT specialisto išvada laikyta vienu pagrindinių L. P. kaltės įrodymų. Būtent jos pagrindu teismas konstatavo nepagrįsto praturtėjimo mastą – 186 829 Eur, iš jų 139 316 Eur – konkretaus nekilnojamojo turto įsigijimui. Auditorius Česlovas Maculevičius patvirtino FNTT išvadoje nurodytas laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m. gautas pajamas 635 142 Eur sumai, tik nurodė dar papildomas pajamas, o taip pat ir išlaidas, kurias sąlyginai sumažino 36 700 Eur sumai, Pajamų ir išlaidų palyginimas rodo, kad pajamų trūkumo nebuvo, tačiau dėl ydingos formulės FNTT specialistė apskaičiavo 186 829 Eur lėšų trūkumą. Ši klaida ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liko neištirta, o jos nepašalinus buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas Česlovas Maculevičius nebuvo apklaustas, jo išvados ignoruotos. Teisme jis buvo apklaustas ir pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas jų nepriėmė dėl prokuroro nemotyvuoto prieštaravimo, o specialistė apklausos metu nesigilino į FNTT taikytos formulės absurdiškumą. Česlovo Maculevičiaus skaičiavimai atlikti pagal dvi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) praktikoje aprobuotas formules, nekeičiant FNTT naudotų duomenų, ir vietoje nustatyto 186 829 Eur trūkumo 2022 m. gruodžio 31 d. buvo konstatuotas 79 Eur pajamų perteklius.

Nesilaikydamas apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas nepatikrino visų galimų teisėtų L. P. ir jos artimųjų turto gavimo būdų bei tyrimo pradžioje nurodyto jų turėtų santaupų grynaisiais pinigais likučio. L. P., nuo 2001 m. gyvendama su V. L. ir vesdama bendrą ūkį, gavo teisėtas pajamas iš žemės ūkio produkcijos pardavimo veiklos, miško gėrybių pardavimo, neregistruotino kilnojamojo turto pardavimo (toliau – ir pajamų šaltiniai). Šių pajamų dydis kiekvienais metais neviršijo nedeklaruotinų ir neapmokestinamų pajamų sumos. Teismas netyrė iki 2013 m. sausio 1 d. įvardytų pajamų veiklos finansinių šaltinių, nors jie buvo tapatūs laikotarpiui nuo 2013 m. iki 2022 m. ir nenustatinėjo santaupų likučio grynais pinigais 2013 m. sausio 1 d. Toks tyrimas nebuvo atliktas ir ikiteisminio tyrimo metu, nors kartu su specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacine specialisto išvada buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir skaičiavimai. Reikšminga santaupų dalis susiformavo iš pajamų, kurioms įstatymai nenustato apskaitos ar deklaravimo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nesilaikė teismų praktikos nustatytų neteisėto praturtėjimo įrodinėjimo reikalavimų, nepaisė nekaltumo prezumpcijos ir rėmėsi FNTT prielaida, kad 2013 m. sausio 1 d. santaupų grynaisiais nebuvo, taip perkeldamas įrodinėjimo naštą L. P. FNTT išvadoje nurodyta, kad laikotarpio iki 2013 m. pajamos ir išlaidos netirtos ir sąlyginai prilygintos nuliui. Nekaltumo prezumpcija pažeista, kai nuteistosios gynėjas advokatas pateikė tarpinę konsultacinę specialisto išvadą ir prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau prokuroras 2025 m. kovo 20 d. nutarimu prašymo netenkino. Nuteistosios gynėjas, supratęs, kad įrodinėjimo našta yra perketa nuteistajai, ikiteisminiam tyrimui pateikė konsultacinę specialisto išvadą su 222 dokumentais ir specialisto Česlovo Maculevičiaus tyrimo išvadomis, tačiau ši išvada nebuvo ištirta, o auditorius ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o 2025 m. balandžio 22 d. buvo paskelbta ikiteisminio tyrimo pabaiga, skubotai surašant kaltinamąjį aktą. Apelianto vertinimu, teismas galėjo pašalinti šią ikiteisminio tyrimo spragą, tačiau to nepadarė – netyrė nei pateiktų dokumentų, nei 2025 m. gruodžio 1 d. papildomos konsultacinės specialisto išvados, ir tą pačią dieną užbaigė įrodymų tyrimą. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus bei teisę į teisingą ir nešališką teismą.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir neginčijo, kad L. P. galėjo gauti nedeklaruotinas ir neapmokestinamas pajamas, tačiau nepašalino abejonių dėl nulinio santaupų likučio 2013 m. sausio 1 d., nors specialisto Česlovo Maculevičiaus išvados patvirtino ne mažesnį kaip 115 848 Eur santaupų dydį.

Skunde atlikta apskaitos ir mokesčių reikalavimų analizė patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2022 m. L. P. ir V. L. laikėsi teisės aktų reikalavimų tiek dėl deklaruojamų, tiek dėl nedeklaruojamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad reikšmingai daliai pajamų apskaita buvo neprivaloma, tai objektyviai sukėlė L. P. keblumų, siekiant po daugiau nei dešimtmečio tiksliai paaiškinti, iš kokių konkrečių pajamų įsigytas konkretus turtas. Apeliantas pažymi, kad įsigytas nekilnojamasis turtas buvo proporcingas teisėtai pajamų visumai. Teismas netyrė ir dėl to tinkamai nevertino proceso metu surinktų bylai išnagrinėti reikšmingų duomenų dėl L. P. ir V. L. pajamų ir santaupų buvimo iki 2013 m. sausio 1 d., kurie buvo pateikti teismui kartu su tarpine konsultacine specialisto išvada, konsultacine specialisto išvada, rašytiniais paaiškinimais ir papildoma konsultacine specialisto išvada.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir įrodymų vertinimo taisykles, nes FNTT išvadą laikė pagrįsta, o Česlovo Maculevičiaus išvadas vertino kritiškai, nurodydamas, kad jos grindžiamos prielaidomis, ir ignoravo iki 2013 metų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros (toliau – ir NMA) gautą 56 527 Eur sumą. Apelianto vertinimu, specialisto Česlovo Maculevičiaus skaičiavimai atlikti įvertinus objektyvias aplinkybes, nurodytas konsultacinių specialisto išvadų prieduose, ir taikant tiesioginį metodą. Be to, teismas nenurodė, kokiomis rekomendacijomis vadovavosi, pripažindamas FNTT išvadą pagrįsta ir atitinkančia rekomendacijas. Byloje minimos vienintelės rekomendacijos – Gyventojų (fizinių asmenų) turtinės būklės ir jų ūkinės veiklos tyrimo ir vertinimo rekomendacijos – aiškiai numato, kad ne visos pajamos yra apmokestinamos ir deklaruojamos, ne visoms pajamoms reikalingi ir apskaitos dokumentai. Specialisto Česlovo Maculevičiaus rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismas atsisakė priimti, būtent dėl pajamų ir išlaidų teisinio reglamentavimo buvo pateikta teismų praktika bylų, kur akcentuota, kad buhalterinė apskaita ir deklaravimas privalomi tik ūkinei-komercinei veiklai pagal reglamentuojančius teisės aktus, o ne bet kokiai veiklai ir pajamoms, kaip bandė įrodyti FNTT specialistė.

Skundžiamame nuosprendyje teismas ne kartą konstatavo, kad L. P. neva negebėjo pagrįsti pajamų pakankamumo, tačiau teismų praktika tokios pareigos nuteistajai ir nenustato. Teismas, nesilaikydamas suformuotos teismų praktikos, skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl L. P. ir jos šeimos narių gyvenimo būdo, darbinės veiklos, stažo, verslo, paskolų ar paveldėto turto. V. L. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtino judviejų su L. P. vykdytą nedeklaruotiną ir neapmokestinamą veiklą dėl česnakų, bulvių, braškių auginimo, išskyrus grūdines kultūras apdirbant iki 70 ha plotus ir uždirbant kartu su miško gėrybėmis, neregistruotino turto pardavimu po 14 000 Eur.

Apeliantas pabrėžia, kad teismų praktika reikalauja patikrinti visus galimus teisėtus turto įgijimo būdus ir nustatyti, ar akivaizdu, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Vien deklaruotų pajamų nebuvimas savaime nereiškia, kad pajamų apskritai nebuvo. Vertindamas tik deklaruotinas pajamas ir tik laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m. bei taikydamas ydingą formulę, teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai išnagrinėjo bylą. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė įrodymus apie iki 2013 m. sausio 1 d. turėtas santaupas, nes pajamos gautos iki 2013 m. sausio 1 d buvo geranoriškai uždeklaruotos, nors yra nedeklaruotinos ir neapmokestinamos pajamos ir joms nėra reikalavimų dėl pajamas pagrindžiančių dokumentų.

Aptariant L. P. ir V. L. pozicijas, apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistoji negalėjo paaiškinti, iš kokių pajamų per tiriamąjį laikotarpį sutaupė 139 316 Eur. Tačiau nuosprendyje nutylėta L. P. pozicija, išdėstyta 2025 m. rugpjūčio 14 d. pareiškime. Jame ji nurodė, kad kaltinamajame akte nėra atspindėta tikroji jos pozicija dėl pareikštų kaltinimų, taip pat nepaminėta UAB „Verus Auditus“ konsultacinė išvada, kuri yra jos gynybinė priemonė. Šios išvados nenurodymas kaltinamajame akte, nuteistosios vertinimu, yra esminis teisės į teisingą teismą pažeidimas. Pareiškime taip pat pažymėta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. apklausos metu ji pripažino kaltę dėl patirto psichologinio spaudimo. Tuo metu ji nedisponavo dokumentais, susijusiais su jos ūkio, asmeninėmis ir sugyventinio V. L. pajamomis, nes dokumentai buvo perduoti auditoriui Česlovui Maculevičiui. L. P. taip pat nurodė sutikusi sumokėti mokesčius advokato įkalbėta, kadangi dėl turimo neįgalumo jai buvo sudėtinga vykti iš (duomenys neskelbtini) į Šiaulius, o kiekviena kelionė, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, galėjo baigtis tragiškai.

Apelianto vertinimu, FNTT specialisto išvada negali būti kaltės įrodymu, nes vien taikant teisingą formulę išlaidos pajamų neviršija. Įvertinus, kad 2013 m. sausio 1 d. santaupų banke nebuvo, o 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 8 740 Eur, realus rezultatas sudaro teigiamą 79 Eur balansą. Net ir laikant, kad 2013 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų likutis buvo nulinis, pagal pačios FNTT išvados duomenis pajamų pakako visoms laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m. išlaidoms padengti. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad banko sąskaitose išlaidos viršijo pajamas 256 884 Eur, o pajamos grynaisiais viršijo išlaidas 70 055 Eur. Tačiau 256 884 Eur nėra bankinių išlaidų viršijimas, o 70 055 Eur nėra grynųjų pajamų perteklius, nes 2013 m. grynaisiais gautos pajamos sudarė 315 012 Eur, o išlaidos – 119 285 Eur. Tai rodo, kad teismas surašė skundžiamo nuosprendžio dalį nesuvokdamas, ką parašė, nes Inos Sinušienės paaiškinimas nepatvirtina kaltinimų. Ina Sinušienė nurodė, kad Turto tyrimo atlikimo ir organizavimo civilinio turto konfiskavimo metu tvarkos aprašo (toliau – ir GP aprašas) 10 priedo 14 punkte nėra skaičiavimo formulės, ir teigė, jog Česlovas Maculevičius klaidina teismą. Tačiau būtent Česlovas Maculevičius GP aprašo 10 priedo 14 punkte rado formulę, identišką VMI atsakyme į UAB „Verus Auditus“ užklausą patvirtintai formulei. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismą klaidino ne Česlovas Maculevičius, o Ina Sinušienė, patvirtindama išvadas, kurias surašė ne pati. Pažymėtina ir tai, kad Inos Sinušienės paaiškinimu, iki 2013 m. sausio 1 d. pajamų ir išlaidų FNTT netyrė, nes tyrėja FNTT specialistams nepateikė dokumentų, nors Česlovo Maculevičiaus tarpinėje ir konsultacinėje išvadose buvo pateikti duomenys apie laikotarpio nuo 2004 iki 2012 m. pajamas, t. y. tyrėjas disponavo dokumentais apie pajamas iki 2013 metų laikotarpio, bet dėl minėtų dokumentų neapklausė nei L. P., nei V. L., nei Česlovo Maculevičiaus. Neapklausta ir FNTT specialistė Olga Prielaidienė, kuri pateikė FNTT išvadas. Šių spragų nepašalino ir pirmosios instancijos teismas, nors 2013 m. sausio 1 d. nulinis santaupų likutis grindžiamas tik prielaida. Česlovo Maculevičiaus nustatytas ne mažesnis kaip 115 848 Eur santaupų likutis apskritai nebuvo tirtas. Inos Sinušienės teiginys, kad mokesčiai priskirtini tik L. P. dėl jos vardu registruoto turto, prieštarauja pačiai FNTT išvadai, kurioje nurodyta, kad turtas įgytas abiejų asmenų pajamomis ir santaupomis. FNTT išvadoje mokesčiai apskaičiuoti L. P. ir V. L. kartu, nors ir taikant ydingą formulę.

Apeliantas pažymi, kad VMI informacija, jog nebuvo pateikta 2003 m. gruodžio 12 d. turėto turto deklaracija, savaime neįrodo nulinio grynųjų pinigų likučio, nes deklaruoti privalėjo tik asmenys, turėję daugiau nei 50 000 Lt. Apelianto vertinimu, L. P. ir V. L. deklaracijų nepateikimas patvirtina būtent tai, kad 2003 m. gruodžio 31 d. jie abu turėjo ne daugiau kaip 100 000 Lt santaupų, aplinkybę, kad L. P. ir V. L. galėjo turėti tokias santaupas, įrodo dokumentai, pateikti prie Česlovo Maculevičiaus konsultacinės specialisto išvados, paaiškinimai raštu bei Česlovo Maculevičiaus paaiškinimai teisme.

Skundžiamame nuosprendyje teismas pasisako ir dėl pajamų iš gyvulių skerdimo veiklos, tačiau apeliaciniame skunde cituojama teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nei L. P., nei V. L. neužsiėmė skerdimu, jie gyvulių produktus (mėsą, pieną) naudojo savo poreikiams tenkinti, dėl ko negali būti taikomos statistinės vartojimo išlaidos. Dėl gyvulių laikymo ir pardavimo vien faktas, kad nuo 2004 metų L. P. vardu buvo įregistruota valda ir įregistruotos galvijų bandos, o 2016 metais patikrinimo metu rasti laikomi net 25 galvijai, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. L. P. ir V. L. tikrai užsiminėjo gyvulininkyste. Apeliantas pažymi, kad FNTT išvadoje nebuvo tirti duomenys, susiję pajamomis, gautomis iš gyvulininkystės. Tuo tarpu specialistas Česlovas Maculevičius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2013 m. iš šios veiklos gauta ne mažiau kaip 14 210 Eur pajamų, kurios dėl dydžio nebuvo deklaruotinos. Teismas šių aplinkybių netyrė. Apelianto vertinimu, nelogiška ir teismo išvada, kad dėl V. L. nustatyto 50 proc. darbingumo lygio iki 2013 m. negalėjo būti sukaupta santaupų. Pats teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m. L. P. ir V. L. kartu uždirbo apie 635 000 Eur pajamų, todėl teiginys, jog iki 2013 m., būdami jaunesni, jie negalėjo uždirbti pajamų, yra prieštaringas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nieko nepasisakė ir dėl pajamų iš žemės ūkio veiklos, nors Česlovas Maculevičius nustatė, kad jos kasmet sudarė ne mažiau kaip 28 906,97 Eur. Taip pat nevertintos pajamos iš miško gėrybių (20 000 Eur), rankdarbių ir žemės ūkio padargų pardavimo, nors buvo pateikti paaiškinimai ir nuotraukos, o NMA pažyma patvirtina, kad vien L. P. gavo 195 176,78 Lt kompensacinių išmokų. Šie duomenys nebuvo įvertinti. Galiausiai teismas kaip kaltės įrodymą pateikė byloje esantį VMI atrankos ir paramos auditui departamento pateiktą mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadą, kurioje konstatuota, kad G. Š. ir R. Š. (R. Š.) galimai turėjo 11 784 Eur pajamų likutį, todėl šie asmenys neturėjo teisėtų pajamų šaltinių suteikti paskolas L. P. Apeliantas pažymi, kad išvadoje nurodyta sąlyginė „galimai turėjo“ – prielaida. Teismo kritinė pastaba dėl G. Š. ir R. Š. galimybės suteikti paskolą prieštarauja FNTT išvadai, kur minėtų asmenų paskola įrašyta į pajamų-išlaidų skaičiavimo balansą pilna apimtimi, o apklausti teisme minėti asmenys patvirtino, kad paskolą suteikė. Maža to, G. Š. ir R. Š. paaiškino paskolos suteikimo aplinkybes ir lėšų kilmę.

Skunde aptardamas specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacines išvadas ir rašytinius paaiškinimus dėl laisvo pinigų likučio laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m., apeliantas pažymi, kad tarpinėje konsultacinėje išvadoje Česlovas Maculevičius nurodė FNTT specialistės taikytų skaičiavimo formulių ydingumą ir tai akivaizdu palyginus 1, 14 ir 15 prieduose pateiktus duomenis. Dėl neteisingos formulės susidarė dirbtinis ir faktiškai nepagrįstas pajamų–išlaidų disbalansas – išlaidos buvo nepagrįstai padidintos, taip iškreipiant galutinį balansą. Konsultacinėje išvadoje auditorius papildomai atliko VMI praktikoje taikomų skirtingų pajamų–išlaidų skaičiavimo formulių palyginamąją analizę. Auditoriaus Česlovo Maculevičiaus teigimu, FNTT specialistės taikyta formulė prieštarauja tiek elementariai logikai, tiek VMI taikomiems skaičiavimo principams. Perskaičiavus FNTT išvados duomenis pagal, specialisto vertinimu, teisingą formulę, 2022 m. pabaigoje nustatytas teigiamas 79 Eur pajamų–išlaidų balansas.

Nors ikiteisminio tyrimo metu tarpinė ir konsultacinė specialisto išvados buvo prijungtos prie bylos medžiagos, jokio jų tyrimo nebuvo atlikta, o kaltinamajame akte nepateikta jokių duomenų apie jų vertinimo rezultatus. Apeliantas nurodo, kad apklausos teisme metu Česlovas Maculevičius bandė aiškinti formulės ydingumą, tačiau apklausa buvo nutraukta ir perkelta į 2025 m. spalio 28 d. posėdį, nurodant, kad galimai bus gautas VMI atsakymas dėl formulės taikymo. Siekdamas aiškumo, Česlovas Maculevičius parengė išsamius rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai išdėstė formulės esmę, rėmėsi praktika iš VMI tyrimų bei GP aprašo 10 priede nurodyta formule, kuri yra identiška jo taikytai formulei. Tačiau teismas atsisakė šiuos paaiškinimus prijungti prie bylos. 2025 m. spalio 28 d. posėdyje specialistas buvo apklaustas skubotai, ne kartą pertrauktas ir negalėjo remtis savo parengtais rašytiniais paaiškinimais. Taip pat nebuvo analizuojamas klausimas dėl VMI atsakymo į užklausą dėl formulės. Tokiais veiksmais teismas parodė akivaizdų šališkumą, išsakė išankstinę nuomonę, kad netenkins nei vieno nuteistosios gynėjo prašymo, motyvuodamas tuo, kad nesuspėja. Atsižvelgdama į teismo šališkumą, nuteistoji pavedė Česlovui Maculevičiui parengti papildomą išvadą, pateikdama papildomus įrodymus apie pajamas tiek iki 2013 m., tiek po 2013 m. 2025 m. gruodžio 1 d. Česlovo Maculevičiaus pateiktoje papildomoje konsultacinėje išvadoje specialistas pakartotinai analizavo formulės ydingumą, vertino 2025 m. spalio 16 d. posėdyje minėtas rekomendacijas ir pažymėjo, kad jose apskritai nėra nustatyta skaičiavimo formulė, skirta ne banke laikomų piniginių lėšų likučiui nustatyti. Taip pat buvo aptartos rekomendacijos dėl pragyvenimo išlaidų, neapmokestinamų pajamų ir kartu gyvenančių asmenų pajamų bei išlaidų sumavimo. Apelianto vertinimu, apibendrinant specialisto Česlovo Maculevičiaus keturiuose dokumentuose bei apklausos metu pateiktus argumentus dėl FNTT ydingos formulės ir duotus paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas paprasčiausiai ignoravo Česlovo Maculevičiaus skaičiavimus, pagal kuriuos L. P. ir V. L. išlaidos yra proporcingos pajamoms, nes už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2022 m. laisvas grynųjų pinigų likutis (perteklius) sudaro 79 Eur, t. y. pajamų pakako visoms išlaidoms atlikti ir nėra jokio lėšų trūkumo.

Dėl laisvo grynųjų pinigų likučio 2003 m. gruodžio 31 d. (visuotinio deklaravimo dienai) apeliantas pažymi, kad teismų praktika reikalauja vertinti visą asmenų darbinį laikotarpį. L. P. ir V. L. nuo 2001 m. vedė bendrą ūkį ir, jų paaiškinimu, kiekvienas 2003 m. pabaigoje turėjo daugiau nei 50 000 Lt santaupų, tačiau nepateikė vienkartinės deklaracijos, todėl jų santaupos vertintinos kaip po 50 000 Lt kiekvienam. Česlovas Maculevičius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad deklaracijos nepateikimas neanuliuoja santaupų, o tik reiškia, jog jos neviršijo 100 000 Lt ribos. Papildomoje išvadoje pažymėta, kad L. P. dirbo nuo 1978 m. spalio 23 d., o V. L. – nuo 1990 m., todėl objektyviai galėjo būti sukauptos minėtos santaupos. Dėl 2013 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų likučio apeliantas nurodo, kad FNTT specialistė jo nenustatinėjo, nes neturėjo nei tokios užduoties, nei duomenų. Pasak Česlovo Maculevičiaus, nulinė reikšmė buvo dirbtinai išvesta iš 2003 m. deklaracijos nepateikimo fakto ir be pagrindo perkelta į 2013 m. pradžią, taip darant prielaidą, kad per dešimtmetį asmenys nesukaupė jokių santaupų. FNTT specialistė Olga Prielaidienė laikotarpio nuo 2004 m. iki 2013 m. netyrė. Specialisto vertinimu, jos išvada buvo sąlyginė ir apėmė tik laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m. deklaruotas bei apmokestinamas pajamas, kai tuo tarpu UAB „Verus Auditus“ analizavo ir nedeklaruojamas bei neapmokestinamas pajamas. Česlovas Maculevičiaus skaičiavimu, 2013 m. sausio 1 d. ne banke laikomų pinigų likutis viršijo 400 000 Lt. Be to, konsultacinėje specialisto išvadoje Česlovas Maculevičius paaiškino nurodyto pinigų likučio kilmę, o papildomoje konsultacinėje specialisto išvadoje pateikė papildomus paaiškinimus dėl santaupų iki 2013 m., nurodydamas aplinkybes dėl nedeklaruotų ir deklaruotų šeimos pajamų, ir taikydamas teisingą skaičiavimo formulę pateikė išvadą, kad 2022 m. gruodžio 31 d. laisvas pinigų likutis grynais pinigais sudarė 115 927 Eur. Apeliantas pažymi, kad Česlovas Maculevičius FNTT specialistės atliktus skaičiavimus koregavo, nes FNTT specialistė neturėjo ir netyrė duomenų apie nedeklaruotinas ir neapmokestinamas pajamas, kompensuotas sumas, kurios turėjo įtakos apskaičiuojant L. P. ir V. L. laikotarpio nuo 2013 m. iki 2022 m. pajamų-išlaidų balansą. Specialistas Česlovas Maculevičius taip pat sumažino L. P. šeimos statistines vartojimo išlaidas, nes L. P. ir V. L. turėjo nuosavą ūkį, nepirko žemės ūkio produktų, o dalis jų patirtų išlaidų pirkiniams negrynais pinigais buvo jiems kompensuotos giminaičių, tačiau, apelianto vertinimu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir skundžiamame nuosprendyje dėl to nepasisakė.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2026 m. sausio 6 d. pranešimas spaudai apie nuteistąją ir seniau rastą iš jos sodybos besitęsiantį tunelį į Baltarusijos Respubliką yra neteisėtas ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą bei atskleidžia nuteistosios asmens duomenis. Pranešime skelbiama detali informacija apie L. P., kuriai dar neįsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, atsispindi ir aplinkybė, kad prokuratūra kontroliavo ikiteisminio tyrimo procesą ir palaikant kaltinimą paviršutiniškai suvokė tyrimo esmę. Apelianto vertinimu, nei prokuratūra, nei pirmosios instancijos teismas nesivadovavo skunde nurodyta teismų praktika ir taikė ydingą praktiką neteisėto praturtėjimo bylose, neva nėra dokumentų – nėra pajamų. Byloje valstybinis kaltinimas nesiekė nustatyti tikrosios tiesos ir tai akivaizdžiai atsispindi apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Apeliantas pažymi, kad teismas ir valstybinis kaltinimas leido susidaryti situacijai, kai žmogus nuteisiamas vien dėl FNTT ydingos formulės taikymo. Valstybinis kaltinimas vietoj klaidų pripažinimo ir jų taisymo, ėmėsi neteisėto veiksmo – viešojo informavimo priemonėmis pranešti visuomenei apie tariamą nusikaltėlę L. P. savo nusikalstamam aplaidumui pateisinti, taip bandydamas įtakoti apeliacinės instancijos teismą.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Olga Prielaidienė parodė, kad tvirtina savo išvadą. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus apie L. P. ir V. L. gautas pajamas ir patirtas išlaidas tiek grynaisiais pinigais, tiek banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. ir iki 2022 m. gruodžio 31 d., įvertinus L. P. ir V. L. turėtų pinigų likutį tiriamojo laikotarpio pradžioje, nustatyta, kad L. P. ir V. L. tiriamuoju laikotarpiu banko sąskaitoje išlaidos viršijo pajamas 256 884 Eur, o pajamos grynaisiais pinigais viršijo išlaidas 70 055 Eur. Nuo 2013 m. sausio 1 d. ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš viso trūko 186 829 Eur laisvų piniginių lėšų, t. y. L. P. ir V. L. neužteko pajamų nustatytoms išlaidoms padengti. Nuo 186 829 Eur sumos ji (t. y. Olga Prielaidienė) suskaičiavo mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą: 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo 186 829 Eur, kuris sudaro 28 024 Eur papildomo mokesčio. Atsakydama į kolegijos pirmininko klausimus, Olga Prielaidienė nurodė, kad tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2013 m. sausio 1 d., nes tiriamąjį laikotarpį nustatė šį tyrimą atlikusi tyrėja. Specialistai gauna iš tyrėjų užduotis, kuriose yra nurodytas tiriamasis laikotarpis ir užduoti klausimai. Ji negali atsakyti, kodėl tiriamasis laikotarpis nustatytas būtent nuo aptariamos datos, nes jie tik atlieka tyrimą pagal tyrėjos užduotį. Specialistas nenustato faktinių aplinkybių. Jie atlieka veiklos tyrimą pagal pateiktus dokumentus. Ji nustatė, kad 2013 m. sausio 1 d. L. P. ir V. L. neturėjo pinigų, nes turėjo šių asmenų visų banko sąskaitų išrašus. Pinigų likučio banko sąskaitose nebuvo, o jeigu asmenys turėjo grynųjų pinigų, ji neturėjo dokumentų, kiek tų grynųjų pinigų buvo, nes jie nedeklaravo turimų grynųjų pinigų. Kiek ji pamena, ji negalėjo to nustatyti, todėl nustatė sąlyginę išvadą. Jeigu vis dėlto būtų buvusi kažkokia pinigų suma, specialisto išvada tikrai keistųsi, jeigu būtų pateikti tai patvirtinantys dokumentai, nes tada jie vertintų tą pradinį likutį, būtų pridedamos pajamos, minusuojamos išlaidos ir, aišku, padidėtų pajamų suma, dėl ko skirtumas tarp pajamų ir išlaidų būtų mažesnis. Šiai dienai atlikti tyrimą ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, nuo 2000 m. ar 2003 m., būtų įmanoma, jeigu būtų pateikti dokumentai ir teismas paskirtų tiriamąjį laikotarpį. Būtų vertinami tiriamojo laikotarpio bankų sąskaitų išrašai ir grynieji pinigai, tačiau turėtų būti dokumentai, kiek turima tų grynųjų pinigų, nes kitaip specialistai neapčiuopia tų grynųjų pinigų. Atsakydama į gynėjo advokato Dariaus Noviko klausimus, Olga Prielaidienė nurodė, kad turi specialisto išvadą ir tvirtina visus savo išvados atsakymus. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. L. P. ir V. L. pajamų, neįskaitant išimtų grynųjų pinigų, t. y. 38 248 Eur, gavo 315 012 Eur grynaisiais pinigais ir 320 130 Eur per banką. Tai būtų iš viso 635 142 Eur, o pridėjus grynuosius pinigus – 38 248 Eur, iš viso 673 390 Eur. Ši informacija nurodyta 15 priede. Pajamos yra atskirai išanalizuotos pagal metus – už dešimtį metų. Grynieji pinigai būtų pajamos. Kai grynieji pinigai išimami iš banko, tai laikoma pajamomis. Asmuo gauna iš banko pajamas ir pasiima jas sau, gali jas naudoti savo reikmėms. Tuo tarpu įnešti grynieji pinigai yra asmens išlaidos. Neaišku, iš kur asmuo gavo tas pajamas ir iš ko įnešė. Įnešti pinigai yra asmens išlaidos, nes jis tuos pinigus iš kažkur paėmė. Jeigu asmuo įneša pinigus, tai yra jo išlaidos, o jeigu iš banko išsiima grynuosius pinigus, tai jau yra pajamos, kurias asmuo naudoja savo reikmėms. Toks veiksmas yra logiškas ir negali būti vertinamas kitaip. L. P. ir V. L. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., be įneštų pinigų, patyrė iš viso 626 323 Eur išlaidų, iš jų per banką – 507 038 Eur ir grynaisiais pinigais – 119 285 Eur, o su įneštais grynaisiais – iš viso 860 219 Eur išlaidų. 15 priede ji (t. y. Olga Prielaidienė) aiškiai surašė šią informaciją pagal metus. Iš 15 priede esančios informacijos aiškiai matyti, kad pajamos, be išimtų grynųjų pinigų, sudarytų 635 142 Eur, o išlaidos, be įneštų grynųjų pinigų, sudarytų 626 323 Eur. Taigi akivaizdu, kad pajamos viršytų išlaidas, tik reikėtų suskaičiuoti, kokia suma. Ji (t. y. Olga Prielaidienė) įvertino visas pajamas, gautas per banką, išimtus grynuosius pinigus, kurie laikomi gautomis pajamomis – ji suskaičiavo visas pajamas, ir išlaidas, patirtas per banką, patirtas grynaisiais pinigais, įneštus grynuosius pinigus, kurie taip pat laikomi išlaidomis. Šitos sumos sudaro pajamas. 15 priede viskas aiškiai nurodyta. Ji šio skaičiavimo nelaiko formule, nes tai yra apskaičiavimo metodas. Skaičiuojant šiuo būdu jokia formulė netaikoma. Atsakydama į kolegijos pirmininko klausimus, Olga Prielaidienė nurodė, kad metodika yra aprašyta. Joje aprašyta, kaip nustatomos pajamos ir kaip nustatomos išlaidos. Tam, kad atsakytų, kur tai yra parašyta, ji dabar turėtų pasižiūrėti, nes jau gana ilgą laiką nedirba, todėl tiksliai nepamena. Atsakydama į gynėjo advokato Dariaus Noviko klausimus, Olga Prielaidienė nurodė, kad gynėjas įneštų pinigų nelaiko išlaidomis, o išimtų pinigų – pajamomis, tačiau ji mato ir gali atsakyti į tą klausimą. Jeigu yra grynieji pinigai – išimti ar įnešti, tai jie turi atsirasti prie grynųjų pinigų, prie visos operacijos, o banko sąskaitoje turi atsirasti bankinės operacijos, kuriuose matosi įnešimai ir išėmimai. Ji nesutinka su gynėjo advokato Dariaus Noviko pozicija, kad tai neturi įtakos, nes banko išraše matosi ir įnešti grynieji pinigai, ir išimti grynieji pinigai, t. y. jie turi judėti. Grynųjų pinigų judėjimas matosi banko sąskaitos išrašuose. Ji iš išrašo matė, kiek buvo išimta pinigų. Tie įnešimai ir išėmimai keičia banko sąskaitos likutį. Vykdytas pinigų judėjimas buvo laikomas pajamomis ir išlaidomis, kadangi judėjimas vykdo skirtingomis sumomis. Grynųjų pinigų įnešimai ir grynųjų pinigų išėmimai matosi banko išrašuose ir turi įtakos sąskaitos likučiui metų pradžioje ir pabaigoje. Nesutampa grynųjų pinigų įnešimai su išėmimais. Ji sutinka, kad jeigu būtų įnešta tokia suma, kokia buvo išimta, tai būtų nulis, bet jeigu įnešta daugiau, o išimta mažiau arba atvirkščiai, tai niekada tas likutis nesutaps. Ji paėmė iš banko sąskaitos ir suskaičiavo tai, kas atsispindėjo banko sąskaitų išrašuose, ji pati nesugalvojo skaičių. Jai būtų netikęs sąskaitos likutis. Įnešimų ir išėmimų sumos nesutampa, jos yra skirtingos. Judėjimas tarp sąskaitų tikrai nėra pripažįstamas išlaidomis ir pajamomis, jeigu yra penkios sąskaitos ir iš vienos į kitą pinigai pervedami. Tačiau tai ne šis atvejis. Šiuo atveju čia jau yra jos suvestinė iš visų sąskaitų – kiek pajamų, kiek išlaidų. Šiuo atveju buvo nustatyta, kiek V. L. ir L. P. turėjo visose sąskaitose. Nagrinėjamu atveju yra suvestinis variantas, o ne variantas, kai vedama iš vienos sąskaitos į kitą. Čia visai kita situacija nei ta, kurią įvardija gynėjas advokatas Darius Novikas. Šiuo atveju asmuo į banką įneša grynuosius pinigus, kurie laikomi nenustatytomis lėšomis. Kyla klausimas, kaip asmuo gavo tuos grynuosius pinigus ir patiria išlaidas. Neaišku, iš kokių šaltinių asmuo turi tuos grynuosius pinigus. Šiuo atveju pinigai yra iš nenustatytų šaltinių. Ji (t. y. Olga Prielaidienė) neturi dokumentų, pavyzdžiui, iš ko tas asmuo įnešė pinigus. Tik tokiu metodu galima nustatyti, kiek asmuo įneša, kiek išima ir gaunamas grynųjų pinigų skirtumas. Atsakydama į kolegijos pirmininko klausimus, Olga Prielaidienė nurodė, kad ji labai įdėmiai klausė specialisto Česlovo Maculevičiaus pasisakymo, bet lieka prie savo išvados ir savo skaičiavimų, nes mano, kad ji suskaičiavo teisingai. Grynųjų pinigų įnešimas ir išėmimas įtakos neturėtų tada, kai išimta ir įnešta ta pati suma, tačiau ta suma turi įtakos ir likučiui banko sąskaitose, nes sumos žymiai skiriasi. Bendrai pagal metus skaičiuojant, išėmimai, grynieji pinigai tikrai turi įtakos. Jos tokia nuomonė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas Česlovas Maculevičius paaiškino, kad jis yra auditorius, UAB „Verus auditus“ direktorius. Šioje byloje jis pateikė keturis procesinius dokumentus. Su L. P. dar ikiteisminio tyrimo metu sudarė sutartį. Susipažinęs su dokumentais, jis 2025 m. kovo 4 d. pateikė tarpinę specialisto išvadą (t. 10, b. l. 65). Jo tyrimo objektas buvo tai, ar FNTT specialisto išvada yra ekonomiškai pagrįsta. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas skaičiavimo formulei, tuos pačius FNTT skaičius suvedant į savo skaičiavimo metodiką, kuri yra patvirtinta VMI ir Generalinio prokuroro įsakymu civilinio konfiskavimo bylose. Tyrimo objektas taip pat buvo tas pats – pajamų ir išlaidų balansai. Teismų praktikoje nustatyta, kad civilinio konfiskavimo, neteisėto praturtėjimo ar mokestinės bylos su mokesčių priskaičiavimu pagal savo tyrimo objektą yra tapačios. Jose tiriamas tas pats objektas: ar visos išlaidos pagrįstos teisėtomis pajamomis, ar yra pajamų ir išlaidų disbalansas ir, jeigu yra disbalansas, turtas nepatvirtinamas teisėtomis pajamomis – susidaro problema. Jis pateikė VMI užklausas, nes jie mokestinėse bylose teikia ne vieną savo išvadą. Kalbant apie skaičiavimo metodiką, nors drįstų teigti, kad tai „formulė“, nes keletas dydžių dalyvauja pinigų likučio skaičiavime. Iš pradžių reikia paimti pradinį pinigų likutį, pridėti pajamas, minusuoti išlaidas ir tuomet gaunamas pinigų likutis pabaigai. FNTT specialistės skaičiavime, kalboje, nėra logikos. To esmė, kaip jis ir buvo nurodęs tarpinėje specialisto išvadoje, buvo ydinga „formulė“. Nuo to, kad jis iš kairės į dešinę perdės pinigus, t. y. „iš banko grynuosius pinigus įsidės į kitą kišenę, visuma pinigų nesikeičia“. Jis (t. y. Česlovas Maculevičius) tarpinėje išvadoje nurodė, kad formulė ydinga. Jis, paėmęs tik FNTT skaičius ir nepridėjęs nė vieno savo skaičiaus, gavo 79 Eur perteklių. Nebuvo 186 000 Eur trūkumo, iš kurio vėliau buvo paskaičiuotas realus turtas, įsigytas už 139 000 Eur. Ta suma nuosprendžiu pripažinta konfiskuotina. Pagal jo skaičiavimą, nepridėjus nė vieno jo skaičiaus, o tik pasinaudojus teisinga formule, gautas rezultatas – papildomi 79 Eur, nė vieno minuso. Jis nė vieno skaičiaus nekeitė, pasinaudojo tik skaičiavimo formule ir negavo jokio minuso. Dėl 15 priedo (t. 9, b. l. 64), kurį posėdyje specialistė Olga Prielaidienė minėjo keletą kartų, jame numatyta, kad iš viso pajamų per visą 2013–2022 metų laikotarpį – 635 142 Eur (4 skiltis). Specialistė Olga Prielaidienė pripažįsta, kad L. P. ir V. L. bendrai gavo pajamų. Tos pajamos susideda iš pajamų per banką ir pajamų grynaisiais pinigais. 15 priedo 3 skiltyje nurodyta, kad pajamos grynaisiais pinigais – 315 000 Eur. Taigi, specialistės Olgos Prielaidienės manymu, 315 000 Eur grynųjų pinigų yra teisėtos pajamos, pagrįstos dokumentais. 15 priede nurodyta, kad išlaidų suma yra 626 323 Eur. Tyrimo išvadai palyginamos gautos pajamos – 635 000 Eur ir patirtos išlaidos, kurių patirta mažiau – 626 000 Eur. Tai paprasta, elementari logika – visų pajamų suma per visą laikotarpį viršijo išlaidų sumą. Piniginių lėšų netrūksta. Netgi susidaro perteklius septyni su virš tūkstančių. Pratęsiant ir atsakant į FNTT kaltinimą, kad pinigines lėšas įnešė iš kažkokių nenustatytų šaltinių, atkreipiamas dėmesys, kad grynaisiais pinigais patirtų išlaidų suma yra 119 285 Eur. Pajamų grynaisiais pinigais buvo 315 000 Eur, o išlaidų grynaisiais pinigais – 119 285 Eur. Skirtumas tarp šių sumų yra beveik 200 000 Eur. Šeima uždirba pajamų grynaisiais pinigais daugiau, beveik 200 000 Eur. Šeima galėjo šiuos pinigus įnešti į sąskaitą – įnešimas į sąskaitą 233 000 Eur, o išėmimas – 38 000 Eur. Skirtumas – tie patys 200 000 Eur. Būtent iš šių šaltinių jie ir padidino indėlius savo banke. Gavo teisėtų pajamų 315 000 Eur, patyrė išlaidų 119 000 Eur, pajamos grynaisiais viršijo išlaidas beveik 200 000 Eur ir tie 200 000 Eur yra skirtumas tarp įnešimo ir išėmimo. Čia ir gauti visi atsakymai. Į sąskaitą įnešti pinigai yra uždirbtos pajamos grynaisiais pinigais, kurios yra 200 000 Eur didesnės nei išlaidos, o ne iš kažkokių neaiškių šaltinių gautos pajamos. Visi atsakymai yra nurodyti 15 priede. Specialistė Olga Prielaidienė surašė teisingai, tačiau neaišku, kas toje institucijoje sugalvojo skaičiavimo metodiką. Suskaičiavus visas pajamas ir visas išlaidas, galima palyginti, ar iš tikrųjų į banką įneštos pajamos yra teisėtos. Palyginus taip pat galima nustatyti, ar iš tikrųjų grynaisiais pinigais buvo uždirbta daugiau nei patirta išlaidų. Logiška, kad jeigu asmuo pajamų turi daugiau, tai jis papildys sąskaitą tais teisėtai uždirbtais pinigais. Pagal FNTT formulę, kai bendra pajamų suma suskaičiuota perkeliant iš kairės į dešinę kišenę, gaunasi, kad jeigu asmuo uždirba daugiau pajamų ir savo sąskaitą papildė didesne suma, tai pas jį didesnis disbalansas. Nelogiška, kad asmuo uždirba daugiau pinigų, įneša juos į sąskaitą, o jo lėšos už tai yra konfiskuojamos. Kadangi ši sritis jautri ir nėra jokio reglamentavimo, jis (t. y. Česlovas Maculevičius) paskutinį kartą surašė savo formulę, ir Mokesčių inspekcija patvirtinto, kad jo skaičiavimai teisingi. Šie dokumentai taip pat yra prijungti prie bylos. Kai tik jis pateikė tarpinę išvadą, jis galvojo, kad jį pakvies tardytojas ir jis galės vieką detaliai paaiškinti, bet po tarpinės išvados buvo tyla. Tuomet klientė (t. y. L. P.) nurodė, kad byla baiginėjasi, jis surašė pilną konsultacinę išvadą ir 2025 m. balandžio 14 d. ją pateikė. Tikėjosi, kad dabar jau viskas išaiškinta, tas pats 15 priedas padėliotas visais skaičiais, visais rakursais, tačiau vėl buvo tik tyla – jokios reakcijos ar apklausos. Jo vertinimu, gaunasi taip, kad jis pateikė melagingą išvadą. Apklausos metu 2025 m. spalio 16 d. pirmosios instancijos teisme buvo išsiaiškinta skaičiavimo metodika. Buvo apklausiama vedėja, o ne specialistė. Vedėja pasakė, kad ta skaičiavimo formulė, kurią taikė Olga Prielaidienė, yra rekomendacijose. Buvo išreikalautos tos rekomendacijos, tačiau jose nebuvo jokių skaičiavimo formulių. Tuomet jis (t. y. Česlovas Maculevičius) pasakė, kad skaičiavimo formulė yra patvirtinta Generalinio prokuroro įsakymu dėl civilinio konfiskavimo. Ši formulė visiškai atitinka jo skaičiavimų pobūdį. Jo (t. y. Česlovo Maculevičiaus), Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Generalinės prokuratūros skaičiavimo formulės yra identiškos, logiškos. Po jo apklausos 2025 m. spalio 16 d., kai jis nieko nespėjo išsiaiškinti, advokatas Darius Novikas jo paprašė, kad jis viską detaliai išdėstytų raštu. Jis 2025 m. spalio 24 d. viską išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, kurie 2025 m. spalio 25 d. apklausos metu nebuvo priimti ir prijungti prie bylos, todėl liko neišspręsti. Nors skaičiavimo formulė išsprendžia visą bylą, tačiau jis nori pažymėti, kad FNTT išvadoje yra trūkumas ne tik dėl ydingos formulės. Olga Prielaidienė teismo posėdžio metu aptarė sąlyginę išvadą dėl likučio 2013 m. sausio 1 d. Tačiau kyla klausimas, kokią įtaką tas startinis likutis turi rezultatui. Skaičiavimo formulė paprasta: pradinis likutis, plius pajamos, minus išlaidos, ir gaunamas finalinis likutis. Būtent finalinis likutis ir parodo, ar trūksta lėšų arba jų netrūksta, ar yra disbalansas, ar nėra disbalanso. Jeigu prie pradinių likučių yra pridedamos pajamos, bet jų neužtenka išlaidoms padengti, visada bus neigiamas likutis laikotarpio pabaigai ir jis kaip tik patvirtins, kad lėšų trūksta ir teisėtų pajamų neužtenka. Kaip jis nurodė pirmiau, nekeičiant nė vieno skaičiaus iš specialistės Olgos Prielaidienės skaičiavimų, tas likutis yra 79 Eur, minuso nėra. Specialistė Olga Prielaidienė teismo posėdžio metu nurodė, kodėl 2013 m. sausio 1 d. santaupų likutis buvo prilygintas nuliui. Jo (t. y. Česlovo Maculevičiaus) atlikto tyrimo antrame specialisto išvados priede yra pateikta 200 lapų L. P. dokumentų. Specialistė Olga Prielaidienė nustatė nulinį likutį, nes neva L. P. likučio nedeklaravo. Ši informacija yra klaidinga. L. P. neprivalėjo 2013 m. sausio 1 d. deklaruoti savo pinigų likučio, nes L. P. neįtraukta į sąrašą asmenų, kurie turi teikti turto deklaraciją. Jis teiravosi Mokesčių inspekcijoje, ar galėtų geranoriškai, nors jis ir nėra sąraše tam tikrų pareigūnų, kurie privalo teikti turto deklaraciją, pateikti turto deklaraciją. Mokesčių inspekcija jam atsakė, kad, ir kaip jis norėtų, tokios deklaracijos nepateiktų, nes jis privalėtų užpildyti tam tikrą langelį, nurodydamas, koks jis pareigūnas yra, kuriam privaloma deklaruoti. Taigi L. P. objektyviai taip pat negalėtų tokios deklaracijos pateikti. Todėl paaiškinimas, kad likutis prilygintas nuliui tik dėl to, kad ji neteikė turto deklaracijos, negali būti laikomas ekonomiškai pagrįstu paaiškinimu. Būtent dėl to jis atliko tyrimą, matydamas, kad niekas to dalyko netyrė. Tyrėjai netgi nekaupė dokumentų už laikotarpį iki 2013 metų, nereikalavo tų dokumentų. Būtent jis pasiūlė L. P. imtis aktyvių veiksmų ir iš visų įmanomų institucijų paprašyti pateikti objektyvius įrodymus. Jau prieš jam pateikiant papildomą 2025 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadą buvo įvertintos ir pajamos iki 2013 metų. Vienas iš šaltinių – gauta pažyma iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2013 m., L. P., be V. L., gavo apie 60 000 Eur išmokų kaip paramą dėl pasėlių. Ten deklaruota apie 50 hektarų, kuriuos žmonės 10 metų dirbo tame žemės sklype ir gavo tokią paramos sumą. Kyla klausimas, kiek žmonės gavo pajamų iš tų 50 hektarų dirbamo ploto. Šie duomenys buvo tirti ir atsakymai pateikti jo (t. y. Česlovo Maculevičiaus) papildomoje specialisto išvadoje. Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimus, specialistas Česlovas Maculevičius nurodė, kad neįmanoma objektyviai iš dokumentų įvertinti, nes Archyvo direktoriaus įsakymu dokumentai saugomi 10 metų. Kalbant apie objektyvų nustatymą, jis turi omenyje, ar galima surinkti visus dokumentus. Tarpžinybinės rekomendacijos neorientuoja į deklaruotinas pajamas arba dokumentuotinas pajamas. Mokesčių inspekcija, atsakydama į jo klausimą, kaip dokumentuojamas kibiras mėlynių, parduotas prie kelio, ir kaip dokumentuojamas maišas bulvių, atsakė, kad niekaip. Šios pajamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį yra neapmokestinamos ir nedeklaruojamos, kurioms neprivaloma nei apskaita, nei deklaravimas. Administracinis teismas orientuoja į ekonomines sąlygas – buvo ar nebuvo. 50 hektarų, leidimas kirsti mišką, grybavimas yra ekonominės sąlygos. Jo (t. y. Česlovo Maculevičiaus) paaiškinime raštu ir papildomoje specialisto išvadoje yra nurodyti trys pajamų šaltiniai. Žmonės savo aiškinime sakė, kad 2013 m. sausio 1 d. jie turėjo apytiksliai 400 000 litų santaupų. Jo tyrimo objektas buvo maksimaliai objektyviai pabandyti atlikti tyrimą ir nustatyti, ar pagrįsta ši suma, ar nepagrįsta. Iš žmonių paaiškinimų jis sužinojo, kokius jie turėjo pajamų šaltinius iš žemės ūkio veiklos, iš miško gėrybių pardavimo ir iš neregistruotino kilnojamojo turto pardavimo. Jo (t. y. Česlovo Maculevičiaus) antrajame priede prie konsultacinės specialisto išvados yra padarytos nuorodos į tokius įrodymus, o būtent dėl kilnojamojo neregistruotino turto pardavimo: tai yra rankdarbiai, darbas su ne žemės ūkio padargu. Šeima turi šešis ūkinius pastatus, todėl yra ekonominės sąlygos padaryti kažkokį padargą ir parduoti. Padarytos visos nuotraukos dėl egzistavusių rankdarbių. Jis paklausė, ar pajamos deklaruotos, o žmonės atsakė, jog konsultavosi ir jiems atsakė, kad deklaruoti nereikia. Jo analizuojamas laikotarpis buvo nuo 2003 m., nes, nors L. P. dirba nuo 1978 m., 2003 m. gruodžio 31 d. buvo visuotinio deklaravimo data ir visi gyventojai, turintys daugiau nei 50 000 litų, privalėjo užpildyti vienkartinę turto deklaraciją. Jis paklausė, ar jie pildė vienkartinę turto deklaraciją, o žmonės atsakė, kad nors turėjo, bet neužpildė. Todėl preziumuojama, kad jie turėjo ne daugiau kaip 50 000 litų. Šis vertinimas paremtas jo konsultacinės specialisto išvados antrajame priede pateiktais priedais: patentais, darbo knyga nuo 1978 metų ir išlikusiais žemės ūkio veiklos dokumentais, kurie yra iki to laikotarpio, o būtent: galvijų apskaita, galvijų prieaugio apskaita, atitinkami žemės ūkio produkcijos pardavimai ir dirbamas žemės ūkio plotas. Jeigu žmonės dirba 50 hektarų žemę, tai manyti, kad jie turi nulines santaupas, yra mažiausiai pasityčiojimas. Šiandien juodu ant balto pasakyta, kad toks yra likutis, bet netgi Mokesčių inspekcija preziumuoja, kad 50 000 litų santaupų normalus Lietuvos gyventojas turėtų turėti. Žmonės nuo 1978 m. dirba su mišku. Mokesčių inspekcijos atsakymas – jie neprivalo jokių dokumentų saugoti. Jam L. P. pateikė 200 dokumentų, kurie išliko, ir jie yra pateikti prie antrojo priedo. 2006 m. buvo gaisras ir dalis dokumentų sudegė, todėl negalima iš žmogaus reikalauti to, ko nenumato įstatymas, kad tais dokumentais kažką pagrįstų. Paskui buvo atlikti skaičiavimai, kiek pajamų galima gauti iš 50 hektarų dirbamos žemės – grynosios pajamos tuo laikotarpiu sudaro ne mažiau kaip 100 000 litų per metus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcijoje, galiojusioje 2011 m., nurodyta, kad žmogus neprivalo deklaruot iki PVM ribos. PVM riba tuo laikotarpiu buvo 100 000 litų. Atitinkamai paprastas skaičiavimas, kuris atliktas papildomoje specialisto išvadoje apie gaunamas pajamas iš 50 hektarų žemės sklypo, patvirtina, kad iš žemės ūkio veiklos, kaip pagrindinio pajamų šaltinio, jie tokias pajamas galėjo gauti. Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą dėl specialisto išvadoje nurodyto 20 hektarų ploto (t. 13., b. l. 10), specialistas Česlovas Maculevičius nurodė, kad šis skaičius gautas iš L. P. Bendras plotas yra 47,6 hektaro, o žmogus dėl paramos gavimo iš Nacionalinės agentūros teikia paraišką. Paraiškose mažiau nei 50 hektarų nebuvo. Jis paėmė kuklesnį skaičių – 47 hektarus. Kviečiai, rugiai nėra pelningiausi. Jei buvo mažiau kviečių, rugių, tai daugiau buvo lubinų, grikių. Bendras plotas vis tiek atitinka 50 hektarų. 2004 m. deklaruota 17,30 hektaro, o paskui plotai didėjo. Antrajame priede yra paraiškos dėl atitinkamos paramos gavimo. Pateiktas vidurkis, nes buvo ir iki 60 hektarų. Išvada, kad už kviečius ir rugius gavo iš viso 36 000 pajamų, padaryta vadovaujantis statistika – vidutiniu derlingumu (tonomis) iš vieno hektaro. Tuomet buvo imamas vienos tonos kainos vidurkis ir apskaičiuota suma. Nė vienas skaičius – nei derlingumo, nei kainos už toną – neišgalvotas. Jeigu yra kitokie skaičiai, skaičiuojame kitaip. Dirbant 50 hektarų žemės jis tvirtina, kad pajamos galėjo būti iki 100 000 litų. Jeigu 100 000 litų paimti, tai santaupos bus ne 400 000 litų, o 800 000 litų. Jeigu viską skaičiuoti maksimaliomis kainomis, bus gaunamos ženkliai didesnės santaupos, todėl jis skaičiuoja mažiausią galimą variantą – 400 000 litų, kurį žmonės tikrai galėjo turėti. Atsakydamas į gynėjo advokato Dariaus Noviko klausimą, specialistas Česlovas Maculevičius nurodė, kad naudojama metodika – pinigų likutis pradžioje sudedamas kartu su lėšomis, esančiomis banke, ir santaupomis grynaisiais pinigais, pridedamos pajamos per atitinkamą laikotarpį ir minusuojamos išlaidos per atitinkamą laikotarpį. Tokiu būdu gaunamas likutis laikotarpio pabaigoje. Likutis yra bendras – tiek grynųjų, tiek banke esančių pinigų. Norint nustatyti, kiek grynųjų pinigų liko, reikia iš paskutinio likučio atimti banko likutį. Kaip nurodė anksčiau, 635 000 Eur – pajamos per visą laikotarpį, 626 000 Eur – išlaidos per visą laikotarpį. Atrodytų, kad likutis turėtų būti 7 000 Eur, bet įvertinus, kad banko likutis buvo arti 7 000 Eur, jis minusuojamas ir dėl to jo skaičiavimo likutis yra 79 Eur. Atsakydamas į gynėjo advokato Dariaus Noviko klausimus, specialistas Česlovas Maculevičius nurodė, kad jis yra pateikęs išvadas trijose civilinio konfiskavimo bylose. Pajamų ir išlaidų balanso apskaičiavimo metodas baudžiamosiose ir civilinėse bylose, t. y. civilinio konfiskavimo ir mokestinėse bylose, yra vienodas. Be to, prie jo pirmosios specialisto išvados yra pridėta Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimo lentelė iš kitų bylų tam, kad suorientuoti tardytojus, jeigu kiltų klausimų. Jo skaičiavimo formulė identiška Mokesčių inspekcijos formulei, Generalinės prokuratūros skaičiavimo formulei civilinio konfiskavimo bylose, taigi jo formulė teisinga. Atsakydamas į gynėjo advokato Dariaus Noviko klausimus, specialistas Česlovas Maculevičius nurodė, kad piniginių lėšų išėmimas iš banko sąskaitos ir jų įnešimas į banko sąskaitą neturi įtakos asmens balansui apskaičiuoti, nes tai „iš kairės į dešinę kišenę padėti pinigai“. 2024 m. gegužės 17 d. specialistės Olgos Prielaidienės išvada yra ekonomiškai nepagrįsta. Pirma, toje išvadoje neteisinga skaičiavimo metodika. Tik dėl metodikos jis apskaičiavo likutį – 79 Eur. Antras faktorius yra pradinis likutis. Trečia – nebuvo vertinamos nedeklaruotinos ir neapmokestinamos pajamos, kurios de facto buvo ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis, nereikalaujantis iš žmogaus kaupti bet kokius dokumentus, vesti apskaitą ir deklaruoti. Išvada, kad L. P. ir V. L. būtų padarę mokestinius pažeidimus, nebuvo padaryta nei jo, nei FNTT specialistės Olgos Prielaidienės išvadose. Nebuvo nustatyta jokių mokestinių pažeidimų, kad kažkas buvo nedeklaruota ar nesumokėti kažkokie mokesčiai. Jis neturi kompetencijos nustatyti, ar FNTT specialistė turėjo pagrindą apskaičiuoti nesumokėtus mokesčius po to, kai nustatė, kad 2013–2022 m. laikotarpiu išlaidos viršija pajamas. Aptariamu atveju nebuvo trūkumo, nuo kurio galima buvo skaičiuoti. Nebuvo bazės, nuo kurios skaičiuoti, nes tai buvo dirbtinai nustatytas trūkumas, nuo kurio kyla visokios pasekmės. Jis kalba tik apie bazę, kad nebuvo nuo ko skaičiuoti, nes buvo 79 Eur piniginių lėšų perteklius. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas Stanislav Volček parodė, kad jis dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento 1-ojo gyventojų patikrinimo skyriaus patarėju. Jis yra vienas iš rašto, kuris buvo pateiktas teismui, rengėjų. Atsakydamas į gynėjo Dariaus Noviko klausimus, specialistas Stanislavas Volček nurodė, kad jis 19 metų dirbo gyventojų patikrinimo skyriuje, ketverius metus pats atlikinėjo kontrolės veiksmus, po to tapo skyriaus vedėjo pavaduotoju, o dabar jo pareigos – patarėjas. Jis (t. y. Stanislavas Volček) kuruoja specialistus, kurie atlieka kontrolės veiksmus, mokestinius tyrimus, patikrinimus, operatyvius patikrinimus, jiems patarinėja. Jie, kaip VMI, kai atlieka kontrolės veiksmus, daro skaičiavimus, kurie naudojami ir mokestinių ginčų bylose, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose. Kaip nurodyta rašte (14 t., b. l. 162), kurio vienas iš rengėjų yra ir jis, jie skaičiuoja būtent kiekvieno mokestinio laikotarpio pajamų ir išlaidų balansą, pavyzdžiui, už 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir taip toliau. Priklauso nuo to, už kokį laikotarpį yra atliekamas tyrimas. Viso laikotarpio pajamų ir išlaidų sudėjimas yra neteisingas skaičiavimas, nes per laikotarpį gali būti tokių situacijų, kad, pavyzdžiui, 2015 m. įsigytas brangus nekilnojamasis turtas, nustatyta, kad žmogus pajamų grynaisiais pinigais neturėjo, tačiau 2016 m. jis gauna didelę piniginių lėšų sumą grynaisiais pinigais. Taigi, jeigu balansas bus skaičiuojamas už visą laikotarpį, bus nustatyta, kad žmogui piniginių lėšų kaip ir netrūko, nes pasidengs tiesiog matematiškai, o žiūrint atskirai kiekvieną kalendorinį laikotarpį, tai, pavyzdžiui, 2015 m. pas tą žmogų galėtų būti ir minusas. Jis (t. y. Stanislavas Volček) tik gali pakomentuoti tą formulę, kaip jie skaičiuoja, ir tai, kad jie pirmiausia atskiria piniginių lėšų srautus grynaisiais pinigais ir negrynaisiais pinigais. Po to, kai skaičiuojama, faktiškai piniginių lėšų trūkumas dažniausiai būna dėl grynųjų pinigų, todėl svarbu nustatyti grynųjų piniginių lėšų likutį laikotarpio pradžiai ir atitinkamai įvertinti, kiek yra gauta pajamų grynaisiais pinigais. Tai yra prie nustatyto piniginių lėšų likučio grynaisiais pinigais laikotarpio pradžioje pridedamos tais metais gautos pajamos grynaisiais pinigais ir minusuojamos patirtos išlaidos grynaisiais pinigais. Tuomet reikia įvertinti, kiek į banko sąskaitą buvo įnešta ir išimta piniginių lėšų. Jeigu įnešimų yra daugiau negu išėmimų, atitinkamai grynųjų piniginių lėšų likutis, kurį asmuo turi savo rankose, sumažėja, o jeigu piniginių lėšų išimta iš banko sąskaitų yra daugiau negu įnešta į banko sąskaitą, tai asmens disponuojamas piniginių lėšų likutis padidėja. Formulė būtų tokia: prie laikotarpio pradžioje turimų piniginių lėšų pridedamos gautos pajamos grynaisiais pinigais, atimamos patirtos išlaidos grynaisiais pinigais, pridedamos iš banko išimtos piniginės lėšos ir atimamos į banko sąskaitą įneštos piniginės lėšos. Ta formulė, pagal kurią jie (t. y. VMI specialistai) skaičiuoja ir kurią mini advokatas Darius Novikas yra antrame klausime (14 t., b. l. 171). Tačiau ši formulė yra teisinga, jeigu tai yra vienerių kalendorinių metų skaičiai, tačiau jeigu yra už visą laikotarpį, pavyzdžiui, nuo 2010 m. iki 2020 m., tai toks skaičiavimas kaip ir yra neteisingas. Jeigu, pavyzdžiui, 2013 m. lėšų likutis grynaisiais pinigais yra nulis ir jie nustato, kad, pavyzdžiui, 2013 m. išlaidos viršija pajamas kažkokia suma, tai atitinkamai kitais kalendoriniais metais yra skaičiuojama, kad žmogus ateina su nuliu. 2014 m. būtų nulis. Jeigu 2013 m. pajamos grynaisiais viršija išlaidas grynaisiais, pavyzdžiui, 10 000 Eur, tai žmogus į 2014 m. ateina su 10 000 Eur likučiu. Aptariant skaičiavimą pagal trečią formulę, jis mato, kad joje nurodytos pajamos ir išlaidos už visą 2013–2022 m. laikotarpį. Tai, jeigu už vienus kalendorinius metus toks skaičiavimas yra atliekamas, jis galėtų būti toks grubus paskaičiavimas, tačiau ne už visą 2013–2022 m. laikotarpį. Nes, pavyzdžiui, jeigu 2017 m. žmogus, pavyzdžiui, vasario mėnesį įsigyja brangų nekilnojamąjį turtą, apmoka grynaisiais pinigais, žmogus piniginių lėšų likučio grynaisiais pinigais 2017 m. pradžiai kaip ir neturėjo – jis atėjo su nuliu. 2017 m. eigoje, pavyzdžiui, lapkričio mėnesį, jis gauna už parduotą kitą nekilnojamąjį turtą grynaisiais pinigais didesnę sumą negu jis sumokėjo už tą turtą metų pradžioje. Taigi, jeigu žiūrint taip, kad suskaičiavau už visus kalendorinius metus, tai pas jį išeitų kaip ir pliusas, kad viskas yra gerai, bet jie savo skaičiavimuose atsižvelgia ir į tai, kada buvo sandoris įvykdytas, ir paskaičiuoja tą likutį ne tik kalendoriniais metais, bet ir sandorio sudarymo datai. Tas pats gali būti ir su įneštų grynųjų piniginių lėšų suma į banko sąskaitą: jeigu asmuo tų metų pradžioje įsideda didelę piniginių lėšų sumą grynaisiais pinigais į banką, jis banke kaip ir turi tuos pinigus. Žmogus gali turėti nors ir milijoną banke, bet jeigu jis turėjo sumokėti už nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, 100 000 Eur grynaisiais, pas žmogų grynųjų pinigų nėra. Skaičiuojant pagal ketvirtą formulę (14 t., b. l. 171) aritmetiškai taip ir išeis, nes tai yra ta pati formulė, kurią jis pristatė, paaiškindamas, kaip jie skaičiuoja grynuosius pinigus. Ar bankas, ar grynieji pinigai – viskas tas pats įsiskaičiuoja. Atsakydamas į gynėjo Dariaus Noviko klausimus, specialistas Stanislavas Volček nurodė, kad VMI atlieka gyventojų kontrolės veiksmus pagal Mokesčių administravimo įstatymą, t. y. mokestinius tyrimus, patikrinimus, operatyvius patikrinimus ir teisėsaugos institucijų jiems pateiktas užduotis atlikti objektų tyrimą ir surašyti specialisto išvadą. Apskaičiavimai civilinėse ir baudžiamosiose bylose nesiskiria, naudojama ta pati formulė. Gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 30 d. raštas Nr. RKD-1670 Dėl informacijos pateikimo, kuriame išdėstyta taikoma metodika apskaičiuojant pinigų likučius banke ir ne banke (14 t., b. l. 162). Teismo posėdžio metu nuteistoji L. P. ir jos gynėjas advokatas Darius Novikas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios L. P. gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliantas nesutinka su jo ginamosios pripažinimu kalta pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingas bylos aplinkybes nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, spręsdamas L. P. kaltės klausimą kaip vienu iš pagrindinių įrodymų nepagrįstai rėmėsi sąlygine FNTT specialisto išvada, tačiau nevertino išsamesnės ir platesnį tiriamąjį laikotarpį apimančios specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinės išvados, kuri patvirtino ne mažesnį kaip 115 848 Eur jo ginamosios santaupų dydį dar 2013 m. sausio 1 dienai, nepatikrino visų galimų teisėtų L. P. ir jos artimųjų turto gavimo būdų bei tyrimo pradžioje nurodyto jų turėtų santaupų grynaisiais pinigais likučio, netinkamai įvertino L. P. ir liudytojo V. L. parodymus ir pan. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. P. kalta, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, ar surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei būtinus BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatant, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tiek apkaltinamajame, tiek išteisinamajame nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, šio teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustų specialistų Česlovo Maculevičiaus, Stanislav Volček ir liudytojos Olgos Prielaidienės parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajai L. P., apeliaciniame skunde nurodytų esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė. Teismas, iš esmės laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių bei nors ir lakoniškai, tačiau pateikė motyvus, kodėl atmeta nuteistosios gynėjo akcentuojamas specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacines išvadas. Nuosprendyje įrodymai išdėstyti, iš esmės atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, iš to aišku, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK turiniui keliamus esminius reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1, 5, 6 dalys) ir teismų praktikos išaiškinimus. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl tai, kad nuteistoji ir jos gynėjas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas.

Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189¹ straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 900 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad šia teisės norma sudaromas pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, sukaupusius jų teisėtoms pajamoms neproporcingai didelį turtą, o įstatyme įtvirtintas požymis „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ reiškia, kad, patikrinus visus pagal bylos aplinkybes galimus teisėtus tokio turto įgijimo būdus, turi būti nustatyta, jog nė vienu iš jų šis turtas negalėjo būti įgytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-87-719/2019). Dėl to konkrečių BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalyką atitinkančio turto atsiradimo aplinkybių nenustatymas savaime neužkerta kelio kvalifikuoti veiką pagal šį straipsnį, nes įrodinėjimo dalykas yra ne konkreti neteisėta pajamų kilmė, bet teisėtų pajamų šaltinių, iš kurių galėjo būti įgytas toks turtas, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020). Vis dėlto, nustatant šį požymį, turi būti griežtai laikomasi nekaltumo prezumpcijos: kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo praturtėjimo teisėtumo, o pareiga įrodyti, kad jis nuosavybės teise turėjo aptariamą turtą ir žinojo arba turėjo bei galėjo žinoti, jog šis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tenka kaltinančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-117-976/2022). Nors asmuo paprastai turi žinoti, iš kokių pajamų įgyja turtą, ypač kai šis yra didelės vertės, vien jo nesugebėjimas pagrįsti turto įgijimo teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-511/2015). Todėl išvada, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turi būti grindžiama išsamiu ir visapusišku duomenų apie turto įgijimo aplinkybes, jo savininko ir šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir trukmę, vykdytą verslą, apskaitytas ir galbūt neapskaitytas pajamas, gautas paskolas, paveldėtą turtą, patirtas išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, bei kitų reikšmingų aplinkybių vertinimu; sprendžiant dėl kaltinamojo galimybių teisėtai įgyti turtą, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo paties, bet ir į šeimos narių pajamas, turtinę padėtį bei galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinės veiklos laikotarpį, o ne tik per atskirai pasirinktą jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-117-976/2022).

Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. P. nuteista pagal 189¹ straipsnio 1 dalį nustačius, kad ji nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. įsigijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės nei 900 MGL (45 000 Eur), t. y. 139 316 Eur vertės turto, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. 2019 m. gegužės 15 d. už 81 500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui trūko 37 314 Eur teisėtų pajamų; 2021 m. vasario 11 d. už 98 300 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui trūko 35 230 Eur teisėtų pajamų; 2021 m. gegužės 12 d. už 3 500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – dviračių saugyklą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įsigijimui trūko 3 500 Eur teisėtų pajamų; 2022 m. rugsėjo 8 d. už 121 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – administracines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui trūko 63 272 Eur teisėtų pajamų.

Tokias nuteistosios L. P. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs pačios nuteistosios L. P., specialistės Inos Sinušienės parodymus, VMI Atrankos ir paramos auditui departamento II skyriaus mokesčių mokėtojo veiklos analizės 2023 m. liepos 19 d. išvadą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvadą, 2025 m. vasario 28 d. gautą informaciją iš Žemės ūkio duomenų centro, 2025 m. kovo 3 d. gautą informaciją iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, informaciją iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie V. L. darbingumo lygį, VMI atrankos ir paramos auditui departamento pateikta Mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadą apie sutuoktinių G. Š. ir R. Š. pajamų likutį 2022 m sausio 1 dienai. Be to, pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškai, tačiau pateikė motyvus, kodėl nesiremia konsultacine ir papildoma konsultacine specialisto Česlovo Maculevičiaus specialisto išvadomis, pažymėdamas, kad jos grindžiamos prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo motyvai nėra itin išsamūs ir detalūs, tačiau byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtų įrodymų turinys, taip pat gynybos akcentuojami ir deklaruojami teisėti L. P. ir jos sugyventinio V. L. pajamų įgijimo būdai nepagrindžia išvados, kad kaltinime nurodytas L. P. disponuotas turtas, kuriam įgyti jai trūko bendrai 139 316 Eur, galėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad L. P. kaltinime nurodytu laiku įgijo kaltinime nurodytus nekilnojamojo turto objektus už tokias sumas, kokios ir įvardintos kaltinime, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepasisako, tačiau pasisako tik dėl tų aplinkybių bei faktų, kurie yra ginčijami nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, t. y. dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo.

Byloje vienas esminių klausimų, kuriuos BPK 20 straipsnio 5 dalies kontekste akcentuoja apeliantas, yra skirtingų specialisto išvadų vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-36-594/2024). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad ekspertizės aktas, specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurie teismo turi būti įvertinti išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Jie vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinami atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-942/2022). Proceso šalies užsakymu privataus specialisto parengta konsultacinė išvada nėra specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme, tačiau ji gali būti pripažįstama įrodymu ir turi būti ištirta bei įvertinta kartu su kitais bylos duomenimis. Vien aplinkybė, kad konsultacinės išvados teiginiai nesutampa su BPK nustatyta tvarka gauta specialisto išvada, savaime nesuponuoja pareigos skirti papildomą ar pakartotinį ekspertinį tyrimą. Pirmiausia prieštaravimai šalinami apklausiant išvadas pateikusius asmenis, patikrinant jų naudotus pradinius duomenis, prielaidas, tyrimo apimtį ir metodus bei palyginant išvadas su kitais bylos įrodymais. Naujas ekspertinis tyrimas būtinas tik tada, kai, atlikus šiuos veiksmus, išlieka pagrįstų ir bylos išsprendimui reikšmingų abejonių dėl specialisto išvados išsamumo ar pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-211-895/2018, 2K-122-303/2020, 2K-110-628/2026).

Apeliacinės instancijos teismas apklausęs FNTT specialistę Olgą Prielaidienę, konsultacinę išvadą pateikusį specialistą auditorių Česlovą Maculevičių ir VMI specialistą Stanislavą Volčak pažymi, kad priešingai nuteistosios L. P. gynėjo apeliacinio skundo teiginiams, FNTT specialistės Olgos Prielaidienės parengta specialisto išvada pagrįstai pripažinta vienu iš nuteistosios kaltės įrodymų, o specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinės išvados tokio FNTT specialistės išvados vertinimo nepakeičia.

Kaip minėta, vienas iš esminių įrodymų, kuriuos ginčija nuteistosios L. P. gynėjas, remdamasis specialisto auditoriaus Česlovo Maculevičiaus surašytomis konsultacine ir papildoma konsultacine išvadomis, yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvada, kurią parengusi specialistė Olga Prielaidienė padarė išvadą, kad:

Pagal tyrimui pateiktus duomenis apie L. P. ir V. L. gautas pajamas ir patirtas išlaidas (grynaisiais pinigais ir banko sąskaitose) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., įvertinus L. P. ir V. L. turėtų pinigų likutį tiriamojo laikotarpio pradžiai banko sąskaitose nustatyta, kad L. P. ir V. L. tiriamojo laikotarpio išlaidos banko sąskaitose viršijo pajamas – 256 884,00 Eur, o pajamos grynaisiais pinigais viršijo išlaidas - 70 055,00 Eur, trūko laisvų piniginių lėšų augančia tvarka nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš viso – 186 829,00 Eur (256 884,00 - 70 055,00), t. y. L. P. ir V. L. neužteko pajamų nustatytoms išlaidoms padengti (detalesni duomenys surašyti 14 priedo 5-7 stulpeliuose ir 15 priede)

Jeigu L. P. ir V. L. tiriamojo laikotarpio pradžiai 2013 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų santaupų neturėjo, tai tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. L. P. ir V. L. disponavo lėšomis, kurios nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, t. y. gavo viso – 186 829,00 Eur grynaisiais pinigais dokumentais nepatvirtintų pajamų, kurių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo pajamų mokesčio į valstybės biudžetą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2022 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo L. P. ir V. L. tiriamuoju laikotarpiu disponuotų dokumentais nepatvirtintų pajamų iš viso – 186 829,00 Eur papildomai priskaičiuojamas 28 024,00 Eur gyventojų pajamų mokestis (186 829,00 x 15 proc.) (t. 9, b. l. 8-64).

Be to, iš specialistės Olgos Prielaidienės 2024 m. liepos 2 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad specialistė pateikdama paaiškinimus į užduotus klausimus dėl pirmiau minėtos specialisto išvados nurodė, kad nuteistajai L. P. pareikštame pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kaltinime nurodyto turto įsigijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis iš viso už 139 316,00 Eur, t. y.:

2019 m. gegužės 15 d. už 81 500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui trūko 37 314 Eur teisėtų pajamų;

2021 m. vasario 11 d. už 98 300 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui trūko 35 230 Eur teisėtų pajamų;

2021 m. gegužės 12 d. už 3 500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – dviračių saugyklą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įsigijimui trūko 3 500 Eur teisėtų pajamų;

2022 m. rugsėjo 8 d. už 121 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nekilnojamąjį turtą – administracines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui trūko 63 272 Eur teisėtų pajamų (t. 9, b. l. 66-69).

Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pagrįstai rėmėsi pirmiau paminėta specialistės Olgos Prielaidienės išvada bei pastarosios specialistės paaiškinimo protokolu, kuriuos sugretinęs su kitais įrodymais teisingai nustatė esmines veikai kvalifikuoti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį reikšmingas aplinkybes – paminėto konkretaus nekilnojamojo turto įgijimui, jo pirkimo momentui, trūkstamas teisėtas pajamas. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė specialisto auditoriaus Česlovo Maculevičiaus konsultacinėmis išvadomis. Šiuo aspektu pastebėtina, kad už kaltinime nurodytą turtą L. P. atsiskaitė bankiniais pavedimais, tačiau iš jos banko sąskaitos išrašo matyti, kad prieš kiekvieną nekilnojamojo turto įsigijimo sandorį į L. P. sąskaitą ne tik kiti asmenys pervesdavo pinigus nurodydami paskirtį pvz. „skolinimas“, „paskola“, „skolos gražinimas“, „Pinigai nekilnojamojo turto pirkimui“, bet ir pati nuteistoji L. P. į įnešinėjo grynaisiais reikšmingas pinigų sumas. Antai:

Prieš nekilnojamojo turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais už 81 500 Eur įsigijimą 2019 m. gegužės 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistoji L. P. į savo banko sąskaitą įnešė grynaisiais 2019 m. balandžio 19 d. 10 000 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. įnešė 2 000 ir 8 000 Eur, 2019 m. gegužės 9 d. 20 000 Eur, t. y. viso 40 000 Eur (mėlynas segtuvas prie baudžiamosios bylos);

Prieš nekilnojamojo turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais už 98 300 Eur įsigijimą 2021 m. vasario 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistoji L. P. į savo banko sąskaitą įnešė grynaisiais 2021 m. sausio 7 d. 1440 ir 110 Eur, 2021 m. sausio 13 d. 1 050 Eur, 2021 m. sausio 18 d. 1 080 Eur, 2021 m. sausio 21 d. 1 900 Eur, 2021 m. sausio 23 d. 3 000 Eur, 2021 m. sausio 26 d. 26 000 Eur, 2021 m. vasario 1 d. 2 000 Eur, t. y. viso 36 580 Eur (popierinis segtuvas Nr. 2, b. l. 82);

Prieš nekilnojamojo turto – dviračių saugyklos Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 500 Eur įsigijimą 2021 m. gegužės 12 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistoji L. P. į savo banko sąskaitą įnešė grynaisiais 2021 m. balandžio 7 d. 550 Eur, 2021 m. balandžio 23 d. 2 000 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. 600 Eur ir 2021 m. gegužės 4 d. 1 200 Eur, t. y. viso 4350 Eur (popierinis segtuvas Nr. 2, b. l. 82-83).

Prieš nekilnojamojo turto – administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) už 121 000 Eur (atsiskaitymai vyko per du kartus 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d.) įsigijimą 2022 m. rugsėjo 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistoji L. P. į savo banko sąskaitą įnešė grynaisiais 2022 m. liepos 26 d. 5 000 ir 2 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. 4 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 16 d. 3 400 ir 50 Eur, 2022 m. rugpjūčio 25 d. 31 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 30 d. 7 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 7 d. 6 000 Eur, t. y. viso 58 450 Eur (popierinis segtuvas Nr. 2, b. l. 27-28), be to, dar 16 500 Eur 2022 m. rugpjūčio 18 d. jai pervedė į sąskaitą jos sugyventinis V. L., kuris šią sumą (tiksliau didesnę – 17 550 Eur) į savo sąskaitą prieš pavedimą įnešė grynaisiais (t. 3, b. l. 121-122).

Taigi, prieš pirmųjų trijų kaltinime nurodytų nekilnojamojo turto objektų įsigijimą į nuteistosios L. P. banko sąskaitą jos grynaisiais pinigais įneštos sumos buvo didesnės už kaltinime nurodytą kiekvienam iš šių objektų įsigyti trūkusių teisėtų pajamų dalį. Prieš administracinių patalpų įsigijimą nuteistosios grynaisiais pinigais įnešta 58 450 Eur suma buvo mažesnė už kaltinime nurodytą 63 272 Eur teisėtų pajamų trūkumą, tačiau kartu su 2022 m. rugpjūčio 18 d. jos sugyventinio bankiniu pavedimu pervesta 16 500 Eur suma (kurią viršijanti 17 550 Eur suma dar iki pavedimo L. P. į V. L. sąskaitą įnešta grynaisiais) šiam turtui įsigyti gautos lėšos nurodytą trūkumą viršijo. Šioje dalyje pastebėtina, viena vertus V. L. 2021 ir 2022 metais gavo pinigų už metalo laužą, kita vertus, FNTT specialistės Olgos Prielaidienės parengtoje specialisto išvadoje buvo įvertintos ne tik L. P. pajamos, bet ir V. L. pajamos grynaisiais iš metalo, nepaisant to, nustatytas bendras pajamų trūkumas, kuris detalizuotas išvados 14 priede (t. 9, b. l. 63). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistosios L. P. parodymus, kad lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti ji skolinosi iš kitų asmenų (G. ir R. Š., A. K., B. P. ir kt.), pažymi, jog parodymai apie bankiniais pavedimais nuteistajai perduotas lėšas nagrinėjamu aspektu nėra esminiai tiek, kiek šios sumos atsispindi jos banko sąskaitos išrašuose pagal pareikšto kaltinimo ribas ir iš esmės nėra nuteistajai inkriminuotos kaip gautos neteisėtai. Viena vertus pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VMI atrankos ir paramos auditui departamento pateikta Mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvada, kurioje konstatuota, kad sutuoktiniai G. Š. ir R. Š. iš sukauptų lėšų neturėjo teisėtų pajamų šaltinių suteikti paskolas (8 t., b. l. 176-182). Pastebėtina, kad abejonių dėl paskolų teikimo kelia ir A. K. parodymai dėl suteiktos paskolos realumo, kai jis pats 15 000 Eur nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo pasiskolinęs iš L. P., o skolos grąžinimo dokumentų pateikti negalėjo, kaip ir paaiškinti iš kokių lėšų grąžino skolą, tačiau per nurodytą laiką dar neva spėjo ir pats paskolinti nuteistajai 15 000 Eur. Kita vertus iš nuteistajai L. P. pareikšto kaltinimo struktūros ir turinio matyti, kad nuteistajai kaip teisėtomis pajamomis nepagrįstos inkriminuotos ne visos nekilnojamojo turto objektams įsigyti panaudotos lėšos ir ne visa šių objektų įsigijimo kaina, bet šių objektų pilnai kainai padengti trūkstamos sumos, kurios iš esmės atitinka nuteistosios banko sąskaitoje grynaisiais pinigais jos pačios įneštų sumų dalis. Todėl šioje byloje reikšminga nustatyti būtent nuteistosios L. P. grynaisiais pinigais įmokėtų sumų kilmę ir įvertinti, ar jos galėjo būti gautos iš teisėtų pajamų šaltinių. Nuteistosios L. P. bei liudytojų parodymai apie paskolas šiam klausimui reikšmingi tik tiek, kiek jais aiškinama būtent šių grynųjų pinigų sumų kilmė, jų faktinis perdavimas nuteistajai ir vėlesnis įmokėjimas į jos banko sąskaitą. Vien aplinkybė, kad prieš nekilnojamojo turto pirkimo sandorius nuteistosios L. P. banko sąskaitoje buvo pakankamai lėšų atsiskaityti, savaime nepatvirtina grynaisiais pinigais įmokėtų sumų teisėtos kilmės, tačiau ir pats jų įmokėjimas grynaisiais negali būti laikomas savaime pakankamu pagrindu konstatuoti, kad šios lėšos negalėjo būti įgytos teisėtai. Dėl to tikrintinos nuteistosios L. P. nurodytos konkrečios šių grynųjų pinigų gavimo aplinkybės ir, neperkeliant jai įrodinėjimo pareigos, įvertintina, ar byloje surinktų įrodymų visuma paneigia realiai galimus teisėtus šių lėšų šaltinius. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad nuteistosios L. P. gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialistės Olgos Prielaidienės išvadą atkreipdamas dėmesį į tai, kad ši išvada sąlyginė (su sąlyga, kad L. P. ir V. L. tiriamojo laikotarpio pradžiai 2013 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų santaupų neturėjo) bei teigdamas, kad visos nuteistosios L. P. bei jos sugyventinio į banko sąskaitą įneštos grynųjų pinigų sumos konkretiems objektams pirkti yra ilgametės jų santaupos, kurias jie gaudavo iš įvairių savo veiklų grynaisiais bei į banko sąskaitas, tarp jų ir iki 2013 metų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, bei jas išsigrynindavo nepasitikėdami bankais, o vėliau prieš nekilnojamojo turto pirkimo sandorius juos vėl įnešdavo į banko sąskaitą. Kitaip tariant, apeliantas tiek apeliaciniame skunde plačiai aprašydamas specialistų išvadose išdėstytus skaičiavimo ypatumus, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad specialisto išvadą surašiusi Olga Prielaidienė taikė netinkamą pajamų/išlaidų apskaičiavimo metodiką, nepagrįstai laikė, kad nuteistoji ir jos sugyventinis 2013 m. sausio 1 d. neturėjo santaupų, taip pat nepagrįstai laikė pinigų į nuteistosios L. P. banko sąskaitoje įnešimą ir išėmimą iš jos pajamomis ir išlaidomis, kai šie veiksmai visai neįtakojo realių išlaidų. Tokius argumentus apeliantas grindžia ir auditoriaus Česlovo Maculevičiaus pateiktomis konsultacine ir papildoma konsultacine išvadomis bei jo parodymais. Vis dėlto, tokie nuteistosios L. P. gynėjo argumentai nelaikytini pagrįstais.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmiau paminėtų nuteistosios L. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad gynyba savo teiginius apie iki tiriamojo laikotarpio pradžios (2013 m. sausio 1 d.) sukauptas santaupas grindžia iš esmės ne konkrečiais nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. parodymais, o daugiau konsultacine ir papildoma konsultacine auditoriaus Česlovo Maculevičiaus išvadomis. Vis dėlto šiuo aspektu pastarojo auditoriaus konsultacinės išvados nelaikytinos patikimu įrodymu, kadangi remiasi daugiau prielaidomis, ką pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad L. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 2 d. parodė, kad 2013 m. sausio 1 d. ji turėjo santaupų, pinigus laikė namuose, tačiau taip ir nenurodė kokią sumą, dokumentų patvirtinančių jos santaupas neturi (t. 9, b. l. 77-79). Apklausiama 2024 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. P. apie konkrečias santaupas 2013 m. sausio 1 d. parodymuose nieko nenurodė. Teigė, kad visas pajamas, t. y. pajamas gautas iš žemės ūkio, už priduotą metalą, už parduotas miško gėrybes, dovanas, išmokas, atlyginimą taupė ir laikė bendrai. Iš kokių pajamų per tiriamąjį laikotarpį sutaupė 139 316 eurų, kuriuos panaudojo nekilnojamojo turo įsigijimui, paaiškinti negalėjo (t. 9, b. l. 110-113). Apklausiama teisme L. P. parodė, kad jai FNTT “nunulino” sąskaitą 2013 m. sausio 1 dienai, pasak nuteistosios, nebuvo jokio patikrinimo, FNTT tiesiog išvadą pateikė, kad pas ją negalėjo būti pinigų, tačiau ji pradėjo dirbti 1978, jai buvo 16 metų dirbo įvairius darbus. Vis tik jokios konkretesnės santaupų sumos nei 2013 m. sausio 1 dienai, nei nekilnojamojo turto objektų pirkimo dienai nuteistoji neįvardino, kaip ir nenurodė, kad sutaupius iki 2013 m. sausio 1 d. ji tas santaupas išlaikė iki nekilnojamojo turto pirkimo sandorių, kas būtų natūrali pirmoji reakcija į klausimą, iš kur gautos pajamos nekilnojamajam turtui pirkti.

Pasisakydamas nuteistosios L. P. parodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamame nuosprendyje nutylėta L. P. pozicija, išdėstyta 2025 m. rugpjūčio 14 d. pareiškime, kuriame ji nurodė, kad kaltinamajame akte nėra atspindėta tikroji jos pozicija dėl pareikštų kaltinimų, taip pat nepaminėta UAB „Verus Auditus“ specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinė išvada, kuri yra jos gynybinė priemonė. Pirmiausia tai, kad kaltinamajame akte nepaminėta konsultacinė išvada ar neperteiktas visas nuteistosios 2025 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimo turinys, savaime nepatvirtina kaltinamojo akto trūkumo ir juo labiau esminio teisės į teisingą teismą pažeidimo, nes ši aplinkybė nesutrukdė nuteistajai ir jos gynėjui konsultacinę išvadą pateikti tiesiai teismui ir ja remtis ginantis nuo kaltinimo. Antra, tai, kad skundžiamame nuosprendyje pažodžiui neatkartotas visas minėto pareiškimo turinys, savaime nereiškia, jog nuteistosios L. P. pozicija buvo nutylėta ar neišnagrinėta. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nuteistosios L. P. parodymai ir jie įvertinti, o teismo pareiga motyvuoti nuosprendį nereiškia pareigos atskirai ir detaliai atsakyti ar paneigti kiekvieną proceso dalyvio teiginį. Esminę reikšmę turi tai, ar nuosprendyje įvertinta pagrindinė gynybos versija dėl 139 316 Eur teisėtos kilmės ir nurodyti motyvai, dėl kurių ši versija nepripažinta paneigiančia kitus byloje surinktus įrodymus. Tai pirmosios instancijos teismas nors ir lakoniškai, tačiau padarė. Tuo metu nuteistosios L. P. pareiškime nurodytos aplinkybės dėl per apklausą esą patirto psichologinio spaudimo, dokumentų perdavimo jos pasirinktam specialistui, advokato patarimo sumokėti mokesčius bei sveikatos būklės iš esmės galėtų būti vertinamos, kaip paaiškinančios jos ankstesnės pozicijos pasikeitimo motyvus, tačiau nepatvirtina 139 316 Eur gavimo šaltinių ir realios galimybės šią sumą sutaupyti. Apskritai, apelianto teiginiai apie nuteistosios L. P. neva patirtą spaudimą deklaratyvūs, o teiginys, kad dokumentai apklausos metu buvo perduoti specialistui, paaiškina tik jų neturėjimą konkrečiu momentu, bet savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistoji L. P., žinodama savo turtinę padėtį, negalėjo paaiškinti būtent jos pačios sukauptų itin reikšmingų sumų dydžio ir kilmės.

Pažymėtina, kad proceso eigoje liudytojas V. L. 2013 m. sausio 1 dienai santaupų sumų taip pat iš esmės neįvardino, savo parodymuose dėstydamas abstrakčias gautų pajamų aplinkybes, išskyrus detalesnius paaiškinimus dėl pajamų iš metalo laužo, kuriuos pagrindė ir pridedamais dokumentais. Liudytojas V. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 27 d. parodė, kad nuo 2003 m. iki 2013 m. žemės ūkio veiklą kartu su L. P. vykdė bendrai iš viso apie 80 ha žemės ūkio paskirties žemėje. Dalis žemės buvo nuomojama iš valstybės, dalis iš fizinių asmenų ir dalis žemės buvo L. P. nuosavybė. [...] Būdavo, kad iš žemės ūkio veiklos per metus uždirbdavo apie 40 000 eurų pajamų. Dabar tiksliai nepamena, kiek konkrečiai kokiais metais yra uždirbę. Būdavo tokių metų, kai vien iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už deklaruotą žemę gaudavo apie 40-70 tūkstančių litų. Taip pat vykdė ir gyvulininkystės veiklą. Nuo 2014 m. iki 2017 m. augino 30 bulių, nuo 2012 m. iki 2015 m. kasmet užaugindavo ir parduodavo mėsai 35 ir daugiau kiaulių. Paskutiniu metu augina ir mėsai parduoda po 8-10 kiaulių kasmet. Visus su jų bendra veikla susijusius dokumentus turi L. P. Pasak liudytojo, jis nuo 2005 metų gauna netekto darbingumo pajamas, uždirbdavo iš to, kad su traktoriumi apdirbdavo žemę kaimynui, tai būdavo apie 8 000 Eur per metus, dokumentų, patvirtinančių šias pajamas neturi. [...] Per laikotarpį nuo 2018 m. iki 2021 metų yra pardavęs apie 30-40 tonų metalo, maždaug už 36-38 tūkstančius eurų. Yra pirkęs automobilius, butą (duomenys neskelbtini), skolinęs L. P. 15 000 Eur pavedimu ir 10 000 Eur grynaisiais komercinėms patalpoms pirkti. Šios lėšos buvo jo asmeninės lėšos sutaupytos iš metalo pardavimo, taip pat iš parduotų grybų, uogų, taip pat iš laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2005 m. gautų pajamų iš įvairių tuo metu jo dirbamų darbų, t. y. įvairių darbų statybose ir pan. Tai nebuvo oficialūs darbai. Šių lėšų gavimą patvirtinančių dokumentų neturi. Taip pat 1992 m. iš savo senelio S. L. yra paveldėjęs 15000 litų grynųjų pinigų. Paveldėjimo dokumentų neturi (t. 8, b. l. 2-4). Liudytojas V. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 7 d. parodė, kad su L. P. gyvena apie 23 metus ir veda bendrą ūkį. Jis gaudavo pajamas dirbdamas kaimyno žemę, jie su L. P. augino javus, bulves, nuo 2004 iki 2014 metų jis nuomojo iš valstybės žemę, ją deklaravo ir iš valstybės gaudavo 50 000 litų išmokas, po to tą sklypą perrašė 2014 metais L. P. ir ji gaudavo išmokas. Pajamas iš žemės ūkio, t. y. auginamų javų, bulvių, gaudavo dirbdami kaimyno žemės plote. Jie šias daržoves, javus parduodavo. Nuomos sutarčių su kaimynu nebuvo. Javus ir bulves parduodavo turguje, bet neoficialiai, jokių dokumentų dėl parduotos produkcijos turguje neturi. O valstybinėje žemėje buvo auginami javai. Buvo parduodami javai turguje ir šiaip atvažiavusiems asmenims. Tai buvo dideli kiekiai. Dokumentų negali pateikti dėl parduotų javų iš nuomojamo iš valstybės žemės ploto. Vėliau jau parduodavo oficialiai su sąskaitomis. Be to, jie su L. P. nuo 2001 metų renka grybus ir uogas bei gauna iš to pajamas, tačiau jiems už tai jokių kvitų niekas neišrašo. 2018-2023 metų laikotarpyje jis gavo: 1. Apie 30 000 eurų už metalą, 2. Už parduotus javus, bulves, iš dirbamos žemės pas kaimyną, apie 32 000 eurų (už 5 m.), kurie buvo parduoti neoficialiai turguje 3. Už parduotus grybus, uogas, per 5 m., apie 20 000 eurų, kurie parduoti supirkimo punktuose. Supirkimo punktų pavadinimų negali nurodyti, nes parduodant neišrašydavo kvitų. Gavęs pajamas, visus pinigus laikydavo namuose, ne banke. Jis niekada VMI nedeklaravo kiek jis laiko grynųjų pinigų namuose ir kiek kiekvienais metais gavo pajamų. Deklaravo VMI tik už parduotą metalą. Jis savo asmeninių pinigų 2018 m. laikė namuose apie 100 000-120 000 eurų. Tikslios sumos negali pasakyti, nes jie buvo suslėpti (t. 8, b. l. 7-10). Apklausiamas teisme liudytojas V. L. parodė, kad jie su L. P. dirbo ir iki 2013 metų, o tų pajamų FNTT specialistė neskaičiavo. Jis pas L. P. atėjo ne tuščiomis rankomis, turėjo 30-35000 dolerių. Dar 2000 Eur per metus už grybus, česnakus ir bulves parduodavo – po 2000-3000 Eur. Tai iš metalo dirbinius padarydavo ir parduodavo. Po 14000-15000 uždirbdavo kartu su Liucija, žirnius sėjo, parduodavo, žemę deklaruodavo. Gaudavo po 40000 Eur, nes turėjo apie 70 h žemės. Butą nupirko anūkei ir saloną nupirko, ir automobilio aikštelę, pirko iš savo sutaupytų ir paskolintų pinigų. Sutaupytų buvo apie 300 000 Eur. Taigi, liudytojas V. L. nors ir buvo nuoseklus tvirtindamas, kad turėjo santaupų iš atliekamų neoficialių darbų, miško gėrybių, metalo pardavimų ir pan., tačiau visais atvejais iš esmės skirtingai nurodė neva turėtas santaupų sumas, gautų pajamų sumas, be to, įvardino iš esmės nepatikrinamus pajamų šaltinius ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad apie savo pajamų gavimo aplinkybes, pajamų šaltinius geriausiai žinojo ir žino pati nuteistoji L. P. bei su ja bendrą ūkį vedęs V. L., todėl šių asmenų parodymai yra itin reikšmingi nustatinėjant baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. Vis dėlto konstatuotina ir tai, kad nuteistosios L. P. ir su ja bendrą ūkį vedusio liudytojo V. L. parodymų patikimumas, atitikimas faktinei situacijai vertintinas kartu su jų nurodomų aplinkybių nuoseklumu bei kitais baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis, t. y. tokių parodymų teisingumas nėra ir negali būti preziumuojamas. Šiuo atveju tiek nuteistosios L. P., tiek liudytojo V. L. parodymų turinys, nors ir bendrais bruožais buvo susijęs su neva jų per ilgametę darbinę patirtį tariamai sukauptomis didelėmis sumomis, tačiau visumoje yra itin abstraktaus pobūdžio, nesutampa tarpusavyje, bei nėra nuoseklus nei dėl konkrečių sumų, nei dėl konkrečių pajamų šaltinių, išskyrus tas dalis, kurios objektyviai pagrįstos į banko sąskaitas gautomis pajamomis. Parodymų turinys kito priklausomai nuo proceso etapo ir keliamų klausimų, tačiau joks tokių parodymų pagrįstumas, atitinkamai ir dėl tariamai 2013 m. sausio 1 dienai turėtų santaupų byloje nėra nustatytas. Taigi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvadą surašiusi specialistė Olga Prielaidienė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo surašytoje išvadoje nurodyti 2013 m. sausio 1 d. L. P. turėtą kokį nors teisėtomis pajamomis sukauptą santaupų likutį, o tyrimą atliko surašytos užduoties ribose. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas faktas, kad tokiai sumai nuteistoji ir jos sugyventinis neturėjo teikti deklaracijų, niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad tariamas 400 000 Lt (115 848 Eur) grynųjų pinigų santaupas FNTT specialistė turėjo nurodyti kaip likutį 2013 m. sausio 1 dienai, kadangi specialistė vertina tik dokumentais pagrįstą informaciją. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma būtinybė vertinti asmens ir jo šeimos narių galimybes sukaupti turtą per visą darbinę veiklą savaime nereiškia, jog specialistas kiekvienoje byloje privalo atlikti viso asmens gyvenimo ūkinės finansinės veiklos auditą. Specialisto tyrimo laikotarpis gali būti apibrėžtas protingomis ribomis, atsižvelgiant į inkriminuoto turto įsigijimo laiką, tyrimo užduotį ir objektyviai prieinamų finansinių duomenų apimtį. Svarbu, kad būtų pagrįstas pradinis lėšų likutis ir neliktų nepatikrintos konkrečios bei realios ankstesnių teisėtų santaupų versijos. Nagrinėjamu atveju FNTT specialistės tirtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apėmė daugiau kaip šešerius metus iki pirmojo kaltinime nurodyto turto įsigijimo ir visą kaltinimui aktualų laikotarpį, o gynybos versija apie iki 2013 m. sukauptas santaupas nelaikytina pagrįsta, todėl vien tai, kad specialisto tyrimas neapėmė visos nuteistosios L. P. darbinės veiklos nuo jos nurodomo 16 metų amžiaus, nesudaro pagrindo šią išvadą laikyti neišsamia ar nepatikima.

Nuteistosios L. P. gynėjas, nesutikdamas su pirmiau paminėta 2024 m. gegužės 17 d. FNTT specialisto išvada pateikė į bylą jo iniciatyva auditoriaus Česlovo Maculevičiaus parengtas konsultacinę ir papildomą konsultacinę specialisto išvadas, kuriose apskaičiuota, kad 2013 m. sausio 1 d. nuteistoji L. P. ir jos sugyventinis V. L. galėjo turėti ne mažiau kaip 400 000 Lt (115 848 Eur) grynųjų pinigų santaupų. Tokią savo išvadą apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino auditorius Česlovas Maculevičius. Būtent remdamasis šiose konsultacinėse išvadose bei specialisto Česlovo Maculevičiaus apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais gynyba kritikuoja FNTT 2024 m. gegužės 17 d. specialistės Olgos Prielaidienės išvadoje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išties, jeigu konsultacinėse specialisto Česlovo Maculevičiaus išvadose nurodytas pradinis L. P. grynųjų pinigų likutis 2013 m. sausio 1 dienai būtų patikimai nustatytas, o juo labiau, kad būtų duomenų, jog šios lėšos ar atitinkama jų dalis buvo išsaugota iki kaltinime nurodytų nekilnojamojo turto objektų įsigijimo, ši aplinkybė galėtų turėti esminę reikšmę vertinant FNTT specialistės atliktus pajamų ir išlaidų skaičiavimus ir padarant kitokią išvadą. To apklausiama apeliacinės instancijos teisme neneigė ir liudytoja apklausta buvusi FNTT specialistė Olga Prielaidienė, kuri parodė, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta santaupų suma tyrimo pradžiai, tai išvada tikrai keistųsi, jeigu būtų tai patvirtinantys dokumentai, nes tada būtų vertinamas pradinis likutis, plius pajamos, minus išlaidos ir, aišku, padidėtų pajamų suma ir skirtumas tarp pajamų ir išlaidų būtų mažesnis. Pažymėtina, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme VMI specialistas Stanislav Volček taip pat atkreipė dėmesį į grynų pinigų apskaičiavimo tvarką, o ypatingai į grynųjų pinigų įnešimo momentą, paaiškino, kaip ir kodėl grynųjų pinigų įnešimo momentas yra svarbus, kaip jis gali keisti visą specialisto išvadą, kartu paaiškino, kad gynybos pateikta skaičiavimo formulė tinkama tik tuo atveju, jei skaičiuojami vienerių kalendorinių metų skaičiai, tačiau jeigu yra už visą laikotarpį, pavyzdžiui, nuo 2010 m. iki 2020 m., tai toks skaičiavimas neteisingas. Taigi, akivaizdu, kad santaupų dydis tyrimo pradžiai reikšmingas duomuo, atitinkamai gynyba tiek nurodydama apeliaciniame skunde, tiek pateikdama auditoriaus Česlovo Maculevičiaus konsultacines išvadas, kuriose kalbama ir apie nuteistosios L. P. santaupas dviem pereinamaisiais laikotarpiais, t. y. 2004 m. sausio 1 dienai bei 2013 m. sausio 1 dienai, iš esmės pateikė konkretų alternatyvų pradinio santaupų likučio apskaičiavimą. Apeliantas skunde pažymi, kad VMI informacija, jog nebuvo pateikta 2003 m. gruodžio 12 d. turėto turto deklaracija, savaime neįrodo nulinio grynųjų pinigų likučio, nes deklaruoti privalėjo tik asmenys, turėję daugiau nei 50 000 Lt. Apelianto vertinimu, L. P. ir V. L. deklaracijų nepateikimas patvirtina būtent tai, kad 2003 m. gruodžio 31 d. jie abu turėjo nedaugiau kaip 100 000 Lt santaupų, aplinkybę, kad L. P. ir V. L. galėjo turėti tokias santaupas, įrodo dokumentai, pateikti prie Česlovo Maculevičiaus konsultacinės specialisto išvados, paaiškinimai raštu bei Česlovo Maculevičiaus paaiškinimai teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiu apelianto teiginiu galima sutikti tik ta apimtimi, kad deklaracijos nepateikimas savaime nepatvirtina, jog asmuo apskritai neturėjo grynųjų pinigų. Tačiau tolesnis nuteistosios L. P. gynėjo samprotavimas (beje, iš esmės kilęs iš specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinės išvados), kad deklaracijų nepateikimas patvirtina, jog nuteistoji L. P. ir jos sugyventinis V. L. kartu galėjo turėti iki 100 000 Lt santaupų, grindžiamas ydinga atvirkštine logika: iš deklaravimo ribos neviršijimo daroma pozityvi išvada apie faktiškai turėtą lėšų sumą. Net darant prielaidą, kad abu asmenys tinkamai vykdė deklaravimo pareigą, deklaracijų nepateikimas leistų spręsti tik tai, kad kiekvieno jų turėtų deklaruotinų grynųjų pinigų suma neviršijo nustatytos ribos, tačiau neįrodytų, kad kuris nors iš jų iš tiesų turėjo konkrečią šios ribos neviršijančią sumą. Su deklaracijų nepateikimu vienodai suderinamas tiek nulinis, tiek bet kuris kitas mažesnis už deklaravimo ribą grynųjų pinigų likutis. Todėl dviejų teorinių maksimalių ribų sudėjimas ir gautos 100 000 Lt sumos vertinimas kaip galimų bendrų santaupų faktinis pagrindas yra nepagrįstas: taip apskaičiuojama tik abstrakti didžiausia suma, kuri tam tikromis sąlygomis galėjo būti nedeklaruota, bet nenustatomas realiai turėtų santaupų dydis.

Vis dėlto, prie konsultacinių išvadų pateikti dokumentai apie nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. vykdytą veiklą vertintini atskirai ir gali pagrįsti vienokią ar kitokią veiklą, tačiau vien galimybės iš tokios veiklos gauti pajamų nustatymas nepaverčia teorinės deklaravimo ribos faktiškai sukauptomis ir iki tiriamojo laikotarpio pradžios išsaugotomis santaupomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, gynybos pateiktose auditoriaus Česlovo Maculevičiaus konsultacinėse išvadose nei 2004 m. sausio 1 dienai neva sukauptos L. P. bei V. L. ne mažiau po 50 000 Lt sumos, nei 2013 m. sausio 1 d. nurodyta bendra jų tariamai sukaupta 400 000 Lt (115 848 Eur) suma nėra pagrįstos patikimais pirminiais faktiniais duomenimis apie konkrečiai gautas ir faktiškai išsaugotas pajamas. Tokia konsultacinė specialisto išvada yra prielaidų ir deklaratyvaus pobūdžio, nes joje pati galimybė vykdant tam tikrą veiklą gauti pajamų ir pareigos tai deklaruoti nebuvimas sutapatinami su faktiniu konkretaus dydžio pajamų gavimu, o šis – su jų išsaugojimu santaupų forma. Vis dėlto, vien aplinkybė, kad asmuo vykdė veiklą ir neturėjo pareigos deklaruoti iš jos gautų pajamų, nepatvirtina nei realaus tokių pajamų gavimo, nei jų dydžio, nei to, kad jos nebuvo panaudotos kur nors kitur ir konkrečiu momentu sudarė turimų santaupų dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad auditoriaus Česlovo Maculevičiaus surašytose konsultacinėje ir papildomoje konsultacinėje išvadose iš esmės remiamasi nuteistosios L. P. jam pateiktais fragmentiškais dokumentais, patvirtinančiais tam tikras nuteistosios L. P. ar jos sugyventinio V. L. atskirais gyvenimo laikotarpiais vykdytos veiklos aplinkybes arba galimybę tokią veiklą vykdyti, tačiau šie dokumentai ne visais atvejais patvirtina, kad atitinkama veikla iš tiesų buvo vykdoma, kokios konkrečios pajamos iš jos buvo gautos ir kokia šių pajamų dalis, atskaičius veiklos, pragyvenimo bei kitas išlaidas, galėjo būti sukaupta kaip santaupos. Dalis konsultacinėje išvadoje nurodytų pajamų dydžių apskaičiuota remiantis bendro pobūdžio prielaidomis ir numanomais veiklos rezultatais, o ne duomenimis apie konkrečius mokėjimus, jų datas ir faktiškai gautas sumas. Taigi dokumentai apie galimą vienokios ar kitokios veiklos vykdymą savaime nepatvirtina nei iš tokios veiklos faktiškai gautų grynųjų pajamų dydžio, nei juo labiau to, kad šios pajamos buvo sutaupytos ir 2013 m. sausio 1 d. tebebuvo laikomos grynaisiais pinigais. Atitinkamai kaip nepagrįstas atmestinas ir nuteistosios L. P. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistosios sugyventinio V. L. paaiškinimai patvirtina jų vykdytą nedeklaruotiną ir neapmokestinamą žemės ūkio veiklą bei kasmet gaunamas po 14 000 Eur pajamas iš užaugintos produkcijos, miško gėrybių ir neregistruotino turto pardavimo. Nors vien artimi su nuteistąja L. P. siejantys santykiai savaime nesudaro pagrindo šio asmens paaiškinimus savaime pripažinti nepatikimais, tačiau akivaizdu, jog šis liudytojas turi interesą nuteistajai palankia bylos baigtimi, kas reikšminga ir jam pačiam, kaip bendrą ūkį vedančiam asmeniui, todėl jo paaiškinimai vertintini itin atidžiai ir kartu su kitais bylos duomenimis. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju šių liudytojo V. L. paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys ar objektyvūs įrodymai. Todėl vien nuteistosios L. P. sugyventinio paaiškinimų nepakanka patikimai nustatyti nei nurodytos veiklos faktą ir mastą, nei iš jos gautų pajamų, kurios buvo panaudotos nekilnojamojo turto objektams įsigyti, dydį bei kilmę.

Maža to, auditoriaus Česlovo Maculevičiaus konsultacinėse išvadose pateiktas teorinis nuteistosios L. P. ir V. L. santaupų dydis savaime neatskleidžia šių lėšų judėjimo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019–2022 m. vykusių nekilnojamojo turto pirkimo sandorių. Net ir pripažinus, kad tiriamojo laikotarpio pradžioje nuteistoji L. P. ir jos sugyventinis V. L. turėjo tam tikrą grynųjų pinigų sumą, turėtų būti įvertintos per daugiau kaip šešerius metus iki pirmojo kaltinime nurodyto sandorio ir per visą vėlesnį laikotarpį jų patirtos išlaidos, gautos pajamos bei atliktos finansinės operacijos. Gynybos pateikta konsultacinė išvada neleidžia patikimai nustatyti, kad joje apskaičiuota neva nuteistosios 2013 m. sausio 1 d. turėta 115 848 Eur suma ar konkreti jos dalis nebuvo panaudota kitoms reikmėms ir buvo išsaugota iki grynųjų pinigų įnešimo į nuteistosios banko sąskaitą prieš kiekvieną kaltinime nurodytą turto įsigijimo sandorį. Dėl šių priežasčių konsultacinėje išvadoje pateiktas skaičiavimas vertintinas kaip prielaidų pobūdžio ir nėra pakankamas faktinis pagrindas 400 000 Lt (115 848 Eur) suma padidinti FNTT specialistės skaičiavimuose taikytą pradinį grynųjų pinigų likutį.

Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad FNTT specialistės Olgos Prielaidienės išvada yra nepagrįsta vien dėl to, jog skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad nuteistoji L. P. ir jos sugyventinis V. L. 2013 m. sausio 1 d. neturėjo grynųjų pinigų santaupų. Ši prielaida specialistės Olgos Prielaidienės parengtoje specialisto išvadoje ir jos teiktuose paaiškinimuose aiškiai ir atskleista, o gynybos nurodyta jos alternatyva (konsultacinė ir papildoma konsultacinė išvados) pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir atmesta ne todėl, kad nuteistoji L. P. privalėjo dokumentais įrodyti savo praturtėjimo teisėtumą, bet todėl, kad konsultacinėje išvadoje apskaičiuotas pradinis likutis pagrįstas ne faktiškai nustatytomis pajamomis ir santaupomis, o nepatvirtintomis arba nepakankamai pagrįstomis prielaidomis. FNTT specialistė Olga Prielaidienė, rengdama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvadą, remdamasi tyrimui pateiktais dokumentais ir banko sąskaitų išrašais, įvertino nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. pajamas bei išlaidas tiek banko sąskaitose, tiek grynaisiais pinigais per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nustatė bendrą 186 829 Eur lėšų trūkumą, o vėliau, atsižvelgdama į konkrečius turto įsigijimo sandorius, apskaičiavo kaltinime nurodytą 139 316 Eur teisėtų pajamų trūkumą atskiromis dalimis prieš kiekvieną sandorį. Atitinkamai atmestini ir nuteistosios L. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas teismų praktikos, nepatikrino visų galimų teisėtų nuteistosios ir jos artimųjų turto gavimo būdų bei ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodyto jų turėtų santaupų grynaisiais pinigais likučio. Viena vertus teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neprivalo paneigti kiekvieno abstrakčiai įmanomo ar vien teoriškai nurodomo teisėto turto gavimo būdo. Turi būti patikrintos tos alternatyvios turto kilmės versijos, kurios yra konkrečios ir turi objektyvų faktinį pagrindą. Vien nuteistosios L. P. ar jos sugyventinio V. L. abstraktūs paaiškinimai apie pajamas iš grybų ir uogų rinkimo, dirbamų neoficialių darbų, rankdarbių pardavinėjimo ir pan., apie neva anksčiau sukauptas ir grynaisiais pinigais laikytas santaupas, jeigu jų nepatvirtina objektyvūs duomenys apie atitinkamo dydžio pajamas, pinigų sukaupimą ir išsaugojimą, savaime nesudaro pagrindo tokias lėšas pripažinti teisėtu vėliau įgyto turto finansavimo šaltiniu. Kita vertus jau minėta, kad pagrindo nustatyti santaupų likutį FNTT specialistė Olga Prielaidienė neturėjo, tam pagrindo neturėjo ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nors FNTT specialistė netyrė nuteistosios L. P. turtinės padėties iki 2013 m. sausio 1 d., bylos duomenys šiuo klausimu neapsiribojo vien jos išvada. Gynybos pasitelktas specialistas Česlovas Maculevičius, rengdamas konsultacinę ir papildomą konsultacinę išvadas, vertino nuteistosios L. P. jam pateiktus dokumentus, taip pat nuteistosios ir jos sugyventinio V. L. paaiškinimus apie jų vykdytas veiklas, gautas pajamas ir sukauptas santaupas, įskaitant laikotarpius iki 2004 m. sausio 1 d. ir iki 2013 m. sausio 1 d. Taigi šiose išvadose buvo įtraukti ir įvertinti būtent gynybos nurodyti galimi teisėti turto bei pajamų šaltiniai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs konsultacines išvadas, skundžiamame nuosprendyje kartu įvertino ir jų pagrindu laikytų pradinių duomenų – nuteistosios pateiktų dokumentų bei jos ir sugyventinio paaiškinimų apie vykdytas veiklas ir gautas pajamas bei sukauptas santaupas – patikimumą. Todėl, pripažindamas šias specialisto Česlovo Maculevičiaus parengtas išvadas prielaidų pobūdžio, teismas kartu atmetė ir jomis grindžiamas versijas apie galimus teisėtus turto finansavimo šaltinius. Vien tai, kad nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. nurodyti duomenys buvo panaudoti specialisto skaičiavimuose, savaime nesuteikia jiems didesnės įrodomosios vertės ir nepaverčia paaiškinimuose nurodytų pajamų bei santaupų objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistosios L. P. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad reikšminga nuteistosios ir jos sugyventinio V. L. santaupų dalis susiformavo iš pajamų, kurioms įstatymai nenustato apskaitos ar deklaravimo reikalavimų. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad galimi teisėti turto įgijimo šaltiniai apskritai nebuvo patikrinti, neatitinka bylos nagrinėjimo eigos ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei jų pagrindu priimto procesinio sprendimo turinio.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistosios L. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistoji, išimdama teisėtai gautas lėšas iš banko sąskaitos, laikydama jas grynaisiais pinigais ir vėliau vėl įnešdama į banko sąskaitą, tik pakeitė pinigų formą – kaip teismo posėdyje teigė gynėjas ir konsultacinę išvadą pateikęs specialistas Česlovas Maculevičius, „išėmė juos iš vienos kišenės ir įdėjo į kitą“, – tačiau FNTT specialistė pateikdama 2024 m. gegužės 17 d. išvadą į tai neatsižvelgė ir pritaikė netinkamą skaičiavimo „formulę“. Pastebėtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas taikant dokumentų tikrinimo, jų lyginimo ir kryžminio duomenų tikrinimo metodus, vadovaujantis BPK 90 straipsniu ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtintais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais, išdėstytais 2024 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-17 redakcija. Pagal šiuose nuostatuose įtvirtintą tyrimų atlikimo tvarką buvo vertinamos tiek į nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. banko sąskaitas gautos bei iš jų išmokėtos lėšos, tiek grynaisiais pinigais gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Minėtuose nuostatuose nenustatyta viena privaloma universali skaičiavimo „formulė“ – juose reikalaujama pasirinkti konkrečiai užduočiai tinkamus metodus, juos nurodyti specialisto išvadoje ir išsamiai bei nešališkai atsakyti į pateiktus klausimus, atsižvelgiant į tiriamas aplinkybes ir nusikalstamos veikos laikotarpį. Todėl esminę reikšmę turi ne tai, kaip gynyba įvardija FNTT specialistės pasirinktą skaičiavimo metodą, bet tai, ar jį taikant tos pačios lėšos nebuvo nepagrįstai apskaitytos pakartotinai ir ar į banko sąskaitą įmokėtus grynuosius pinigus galima patikimai susieti su konkrečiomis ankstesnėmis teisėtai gautų lėšų išgryninimo ir tariamo „pakartotinio“ įnešimo į banko sąskaitą operacijomis. Teisėjų kolegija sutinka, kad pinigų išėmimas iš banko sąskaitos ir vėlesnis tų pačių pinigų įmokėjimas į ją nekeičia bendro asmens turimų lėšų dydžio: išgryninus pinigus sumažėja jų likutis banko sąskaitoje, tačiau atitinkamai padidėja turimų grynųjų pinigų suma, o juos vėl įmokėjus į sąskaitą įvyksta priešingas pokytis. Dėl to vien pinigų laikymo formos pakeitimas negali nei sukurti papildomų pajamų, nei pašalinti nustatyto pajamų ir išlaidų skirtumo. Vis dėlto iš FNTT specialistės Olgos Prielaidienės taikyto metodo ir apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ši aplinkybė skaičiavimuose iš esmės buvo įvertinta. Pasak Olgos Prielaidienės, vienodo dydžio išėmimo ir įmokėjimo operacijos viena kitą neutralizuotų, taigi specialistė iš esmė sutiko su pirmiau paminėtu gynybos argumentu. Vis dėlto specialistė Olga Prielaidienė paaiškino, kad išimtos ir įneštos sumos nebuvo tapačios (bus plačiau aptarta nutarties 34 punkte). Vadinasi, gynybos argumentas galėtų turėti reikšmės tik nustačius konkrečių teisėtai gautų lėšų išgryninimo operacijų dydį ir laiką bei patvirtinus, kad šios lėšos nebuvo panaudotos kitoms reikmėms, bet buvo išsaugotos ir vėliau įmokėtos į nuteistosios L. P. banko sąskaitą prieš kaltinime nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimą, tačiau specialistė įvertino, jog to niekas byloje objektyviai nepatvirtina.

Gynybos nurodoma civilinio turto konfiskavimo procedūroje naudojama apibendrinta turto vertės, žinomų išlaidų ir teisėtų pajamų neatitikties formulė tokio ryšio savaime neatskleidžia ir nėra privaloma baudžiamojoje byloje pagal BK 189¹ straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025 išaiškino, kad civilinis turto konfiskavimas nesiejamas su asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką nustatymu, tokiame procese taikomas ne toks griežtas įrodinėjimo standartas, o CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turto neteisėtumo prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą; neteisėta turto kilmė gali būti nustatoma remiantis tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinama su turto savininko negalėjimu įrodyti priešingai. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad net civilinio turto konfiskavimo byloje įrodinėjimo dalykas negali būti formaliai susiaurintas iki aritmetinės turto vertės ir teisėtų pajamų neatitikties bei įstatyme nustatytos prezumpcijos taikymo – turi būti vertinamos ir turto sąsajos su neteisėta veikla bei kitos konfiskavimui reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025). Taigi civilinio turto konfiskavimo procedūrai būdingas įrodinėjimo modelis negali būti mechaniškai perkeliamas į baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimo šalis, neperkeldama įrodinėjimo pareigos kaltinamajam, turi įrodyti, kad konkrečiu kaltinime nurodyto turto įgijimo ir turėjimo metu jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, taip pat įrodyti asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju nei bendro pobūdžio nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. paaiškinimai, nei prielaidomis pagrįstas 400 000 Lt (115 848 Eur) pradinių santaupų 2013 m. sausio 1 d. apskaičiavimas nepatvirtina konkrečių teisėtai gautų ar išgrynintų lėšų išsaugojimo ir nenutrūkstamo laikymo iki kaltinime nurodytų įmokų už nekilnojamojo turto objektus atlikimo. Pati gynybos pasirinkta skaičiavimo „formulė“ negali įrodyti į ją įtraukto pradinio santaupų likučio, o duomenys apie nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. darbą, vykdytą veiklą ar pareigos deklaruoti dalį pajamų nebuvimą, patvirtina tik galimybę gauti tam tikrų pajamų, bet ne konkretų po veiklos ir pragyvenimo išlaidų sukauptų bei iki kaltinime nurodyto nekilnojamojo turto objektų įsigijimo išsaugotų grynųjų pinigų dydį.

Specialistas Česlovas Maculevičius apklausiamas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis, paėmęs tik FNTT specialistės Olgos Prielaidienės nurodytus skaičius ir nepridėjęs nė vieno savo skaičiaus, tik panaudojęs tinkamą „formulę“ gavo 79 Eur perteklių, nė vieno minuso. Pasak Česlovo Maculevičiaus, specialistė Olga Prielaidienė surašė teisingai, tačiau neaišku, kas toje institucijoje sugalvojo skaičiavimo metodiką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija vis gi pažymi, kad teisėtų pajamų trūkumo ar pertekliaus nustatymas nėra vien mechaninis tų pačių skaičių suvedimas į skirtingas „formules“. Pastebėtina, kad pats specialistas Česlovas Maculevičius nurodė, kad FNTT specialistė Olga Prielaidienė viską (sumas) surašė teisingai, tačiau jo teigimu tik ydinga „formulė“ nulėmė lėšų trūkumo apskaičiavimą, nors turėjo būti apskaičiuotas 79 Eur perteklius. Taigi specialistas Česlovas Maculevičius iš esmės sutiko su FNTT specialistės Olgos Prielaidienės skaičiavimais, tačiau nesutiko su jų rezultatu tik dėl to, kad jo nuomone skaičiavimuose turėjo būti naudojamas pradinis grynųjų pinigų likutis, ir/ar turėtos santaupos. Vis dėlto teisėjų kolegija šiuo aspektu pabrėžia, kad bet kurios skaičiavimo metodikos rezultatas priklauso nuo jos pagrindu laikomų faktinių prielaidų, be kita ko, ar iš banko sąskaitos išimtos lėšos buvo išsaugotos, ar panaudotos kitoms reikmėms, ar vėliau į sąskaitą įmokėti grynieji pinigai iš tikrųjų galėjo būti siejami su ankstesniais išgryninimais, taip pat ar egzistavo nurodomas pradinis grynųjų pinigų likutis ir ar deklaruojamos grynaisiais gautos pajamos buvo realiai gautos bei išsaugotos iki turto įsigijimo. Norint ankstesnius lėšų išgryninimus laikyti vėlesnių grynųjų pinigų įmokų šaltiniu, nebūtina identifikuoti tų pačių banknotų, tačiau turi būti pakankamas faktinis pagrindas spręsti, kad atitinkamo dydžio grynųjų pinigų likutis (santaupos) iš tiesų buvo išsaugotas ir egzistavo konkrečios įmokos atlikimo metu. Pažymėtina, kad šioje dalyje svarbūs ir apeliacinės instancijos teisme apklausto VMI specialisto Stanislav Volček parodymai, kuris nurodė, jog viso laikotarpio pajamų ir išlaidų sudėjimas yra neteisingas skaičiavimas, nes per laikotarpį gali būti tokių situacijų, kad, pavyzdžiui, 2015 m. įsigytas brangus nekilnojamasis turtas, nustatyta, kad žmogus pajamų grynaisiais pinigais neturėjo, tačiau 2016 m. jis gauna didelę piniginių lėšų sumą grynaisiais pinigais. Taigi, jeigu balansas bus skaičiuojamas už visą laikotarpį, bus nustatyta, kad žmogui piniginių lėšų kaip ir netrūko, nes pasidengs tiesiog matematiškai, o žiūrint atskirai kiekvieną kalendorinį laikotarpį, tai, pavyzdžiui, 2015 m. pas tą žmogų galėtų būti ir minusas. Maža to, specialistas Stanislav Volček parodė, kad ta formulė, pagal kurią jie (t. y. VMI specialistai) skaičiuoja ir kurią mini advokatas Darius Novikas yra teisinga, jeigu tai yra vienerių kalendorinių metų skaičiai, tačiau jeigu yra už visą laikotarpį, pavyzdžiui, nuo 2010 m. iki 2020 m., tai toks skaičiavimas kaip ir yra neteisingas. Tokie VMI specialisto Stanislavo Volčak paaiškinimai dera su FNTT specialistės Olgos Prielaidienės išvadoje taikytu lėšų judėjimo vertinimu augančia chronologine tvarka ir paaiškina, kodėl vien bendro viso tiriamojo laikotarpio pajamų ir išlaidų balanso apskaičiavimas nesudaro pagrindo nustatyti, kad nuteistoji L. P. turėjo pakankamai teisėtų lėšų konkretaus turto įsigijimo metu. Pastebėtina, kad konsultacinę išvadą pateikęs specialistas Česlovas Maculevičius naujų faktinių duomenų apie grynųjų pinigų kilmę, jų faktinį judėjimą ir išsaugojimą nepagrindė, todėl konsultacinėje išvadoje apskaičiuotas 79 Eur galutinis perteklius parodo tik bendrą aritmetinį viso laikotarpio rezultatą, tačiau nepatvirtina, kad nuteistoji L. P. turėjo pakankamai teisėtų lėšų kiekvieno kaltinime nurodyto nekilnojamojo turto objekto įsigijimo metu, ir nepaneigia chronologine, augančia tvarka atliktų FNTT specialistės Olgos Prielaidienės skaičiavimų. Nors nuteistajai L. P. nekyla pareiga įrodinėti turto įgijimo teisėtumą, tai nereiškia, kad gynybos pateikta konsultacinė išvada gali būti pripažinta paneigiančia kitus bylos įrodymus, kol nėra patikrintas jos faktinis pagrindas. Todėl, vertinant šią išvadą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme kartu su kitais bylos duomenimis, lemiamą reikšmę turi ne vien matematinis jos rezultatas, o tai, ar prielaidos apie turėtų grynųjų pinigų likutį, jų teisėtą kilmę ir išsaugojimą yra patvirtintos objektyviais bylos duomenimis, o to šiuo atveju nėra. Dėl to gynybos pateikta konsultacinė išvada ir joje atliktas alternatyvus skaičiavimas nepaneigia dokumentais, banko sąskaitų duomenimis ir faktiniais pinigų srautais pagrįstos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialistė Olgos Prielaidienės išvados ir joje taikytos metodikos pagrįstumo.

Šiuo aspektu apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvadą rengusi specialistė Olga Prielaidienė parodė, kad kai grynieji pinigai išimami iš banko, tai yra laikoma pajamomis, nes žmogus gauna iš banko pajamas ir pasiima sau, ir jas gali naudoti savo reikmėms. [...] Atsakydama į nuteistosios L. P. gynėjo klausimą specialistė paaiškino, kad grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą ir išėmimo iš jos operacijos buvo įtrauktos į skaičiavimus, nes bendra įneštų ir išimtų pinigų suma nesutapo, todėl susidaręs skirtumas turėjo įtakos sąskaitos likučiui. Jeigu įneštų ir išimtų grynųjų pinigų sumos būtų buvusios vienodos, šių operacijų bendras rezultatas būtų lygus nuliui, tačiau nagrinėjamu atveju jos viena kitos nepadengė. Pasak specialistės Olgos Prielaidienės, visi skaičiavimams naudoti duomenys buvo paimti iš banko sąskaitų išrašų ir suderinti su sąskaitų likučiais atitinkamų metų pradžioje bei pabaigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų specialistės Olgos Prielaidienės paaiškinimų matyti, kad sąvokas „pajamos“ ir „išlaidos“ ji vartojo ne naujai gautų pajamų ar vartojimo išlaidų, bet grynųjų pinigų srauto apskaitos prasme, t. y. iš banko sąskaitos išimta suma vertinta kaip asmens disponuojamų grynųjų pinigų padidėjimas, o į banko sąskaitą įnešta suma – kaip turimų grynųjų pinigų sumažėjimas. Kitaip tariant specialistė Olga Prielaidienė sutiko, kad vienodo dydžio išėmimo ir vėlesnio įnešimo operacijos viena kitą neutralizuotų, todėl laikytinas pagrįstu gynybos teiginys, kad tokiais veiksmais būtų tik pakeista tų pačių pinigų laikymo forma. Vis tik pažymėtina, kad specialistės paaiškinimų turinys rodo, jog tais atvejais, kai grynaisiais įnešta daugiau, negu prieš tai išimta iš banko sąskaitų, šis argumentas nepaaiškina susidariusio skirtumo ir lieka aktualu nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. iš kokių konkrečių šaltinių buvo gauta papildomai įnešta grynųjų pinigų dalis. Sutiktina, kad pats įneštų ir išimtų sumų nesutapimas savaime neįrodo papildomų lėšų neteisėtos kilmės – turi būti įvertinta, ar šis skirtumas negalėjo būti padengtas anksčiau sukauptomis santaupomis arba kitomis teisėtomis grynaisiais pinigais gautomis pajamomis. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu vertintinas nuteistosios L. P. elgesys tvarkant savo finansus banko sąskaitose.

Nagrinėjamu atveju jau pirmiau aptarta, kad bylos medžiaga nepagrindžia gynybos apeliaciniame skunde akcentuojama auditoriaus Česlovo Maculevičiaus konsultacine išvada nustatytų tariamų nuteistosios ir jos sugyventinio santaupų 2013 m. sausio 1 dienai. Vien nuteistosios L. P. deklaruojamas įprotis, baiminantis galimo sukčiavimo, banko sąskaitoje esančias lėšas išgryninti ir laikyti grynaisiais pinigais išties galėtų paaiškinti jos pasirinktą pinigų laikymo būdą, tačiau savaime nepatvirtina nei konkrečių grynųjų pinigų teisėtos kilmės, nei to, kad būtent anksčiau iš banko sąskaitų išimtos lėšos buvo išsaugotos ir vėliau pakartotinai įmokėtos prieš nekilnojamojo turto objektų įsigijimą. Kitaip tariant, nurodomas finansinis įprotis išsiimti pinigus iš sąskaitų grynaisiais galėtų paaiškinti galimą pinigų formos pakeitimo motyvą, bet neįrodo konkrečių kaltinimui aktualių grynųjų pinigų sumų šaltinio. Pažymėtina, kad gynybos versiją, jog į banko sąskaitą nuteistoji įmokėjo tas pačias anksčiau sutaupytas išgrynintas lėšas, galėtų būti patvirtinti objektyvus konkrečių pinigų išėmimo ir vėlesnio jų įmokėjimo operacijų palyginimas pagal jų datas, dydžius bei chronologinį nuoseklumą, kartu įvertinant, ar laikotarpiu tarp šių operacijų grynieji pinigai nebuvo panaudoti kitoms išlaidoms. Tačiau FNTT specialistės atliktas banko sąskaitų duomenų tyrimas parodė, kad bendros grynųjų pinigų išėmimo ir įmokėjimo sumos nesutapo ir šios operacijos viena kitos nepadengė. Gynyba nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat nenurodė konkrečių išėmimo operacijų, kurias pagal sumą ir laiką būtų galima tiesiogiai susieti su kiekviena prieš nekilnojamojo turto įsigijimą atlikta grynųjų pinigų įmoka, ir nepateikė alternatyvaus chronologinio pinigų srautų apskaičiavimo, pašalinančio specialistės nustatytą skirtumą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistosios L. P. paaiškinimai, jog ji bijodama sukčiavimų nenorėjo laikyti pinigų banke ir juos grynindavo, visumoje nelaikytini patikimais. Tokia išvada darytina vertinant pinigų judėjimą nuteistosios L. P. banko sąskaitoje. Išties, iš nuteistosios L. P. banko sąskaitos išrašo nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (CD dėžėje), matoma, kad nuteistoji savo kasdienėje veikloje iki 2015 metų gana aktyviai naudojo grynuosius pinigus. Antai analizuojant 2011 m. išrašą matyti, kad gavusi VSDFV 616 Lt išmoką, ji nedelsdama išsigrynindavo 600 Lt, tačiau pavyzdžiui 2011 m. liepos 12 ir 13 d. gavusi atitinkamai 10 464,44 ir 18 277,88 Lt išmokas ūkininkaujantiems ir už pasėlius, nuteistoji 2011 m. liepos 18 d. išsigrynino 3000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 3 d. išsigrynino 500 Lt, 2011 m. rugpjūčio 26 d. išsigrynino 3000 Lt, 2011 m. rugsėjo 1 d. išsigrynino 20 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 20 d. išsigrynino 3000 Lt. Panaši situacija matoma ir 2012 metais, kai gavusi 2012 m. kovo 28 d. 17 773,09 Lt, išmoką, ji šią sumą grynino ne iškart, o 2012 m. kovo 31 d., 2012 m. balandžio 3, 6, 10, 19 dienomis; 2013 m. gruodžio 23 d. gavusi 9 224,58 Lt išmoką, ji šią sumą grynino 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 4 ir 28 dienomis, 2014 m. sausio 29 d. gavusi 7091,37 Lt išmoką, ją grynino 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. kovo 1, 7, 22 d. Panašus nuteistosios L. P. elgesys fiksuotas ir vėlesniais metais, vis tik nuo 2015 m. matyti, jog pinigai nebuvo vien tik gryninami, tačiau jais buvo atsiskaitoma ir už pirkinius, buvo daromi ir grynųjų įnešimai, tame tarpe ir didesnių, šios bylos kaltinime nurodomų, sumų ir pan. Pastebėtina ir tai, kad dalyje atvejų pati nuteistoji L. P. ne gaudavo kokius nors mokėjimus, bet pati vėl dideles sumas įnešdavo į savo banko sąskaitą mokėjimams pagal sutartis, už žemę Nacionalinei žemės tarybai ir pan. Apibendrindamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistosios L. P. banko sąskaitoje užfiksuotas lėšų judėjimas neatitinka jos nurodyto nuoseklaus elgesio modelio – gautas lėšas nedelsiant ir visas išgryninti dėl baimės tapti sukčiavimo auka. Iš išrašo matyti, kad didesnės įplaukos buvo gryninamos dalimis, skirtingu laiku ir neretai tik praėjus ilgesniam laikotarpiui, o nuo 2015 m. banko sąskaita apskritai buvo nuolat naudojama ne tik lėšoms gauti bei išgryninti, bet ir atsiskaityti už pirkinius, vykdyti sutartinius mokėjimus bei įnešti dideles grynųjų pinigų sumas. Tai rodo, kad nuteistoji L. P. banko sąskaita naudojosi kaip įprasta finansinių operacijų priemone, o lėšas išgrynindavo ir įnešdavo atsižvelgdama į konkrečius poreikius, o ne vadovaudamasi nuosekliu siekiu dėl tariamo saugumo nelaikyti pinigų banke. Todėl nuteistosios L. P. paaiškinimai apie sukčiavimo baimę vertintini kaip nepatikimi ir nepakankami pagrįsti versijai, kad prieš nekilnojamojo turto pirkimo sandorius į sąskaitą buvo įmokėti būtent tie patys anksčiau išgryninti ir iki tol išsaugoti pinigai. Nors toks sąskaitos naudojimo pobūdis savaime neįrodo įmokėtų grynųjų pinigų neteisėtos kilmės, tačiau jis paneigia nuteistosios L. P. parodymus, kuriais ji bandė paaiškinti pinigų judėjimą ir niekaip nepagrindžia gynybos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistoji su sugyventiniu įnešinėjo savo tiek gautas iš įvairių veiklų grynaisiais, tiek anksčiau sutaupytas išgrynintas lėšas nuo jų išgryninimo iki kaltinimui aktualių įmokų atlikimo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltinimui aktualios didelės grynųjų pinigų sumos į nuteistosios L. P. banko sąskaitą buvo įnešamos ne vienu mokėjimu, kaip būtų galima tikėtis disponuojant konkrečia anksčiau sukauptų ir išsaugotų santaupų suma, bet atskiromis dalimis, artėjant atsiskaitymo už nekilnojamojo turto objektus terminams. Vertinant atskirai, toks lėšų įmokėjimo būdas savaime nepatvirtintų, kad jos negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis. Vis dėlto BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme ši aplinkybė, vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, papildomai stiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad aptariamos lėšos nebuvo anksčiau iš teisėtų pajamų sukauptos ir iki nekilnojamojo turto įsigijimo išsaugotos santaupos, t. y. įmokėtų sumų nebuvo galima susieti su konkrečiomis ankstesnėmis lėšų išgryninimo operacijomis, nuteistosios L. P. banko sąskaitos naudojimo pobūdis neatitinka jos teiginio, kad dėl sukčiavimo baimės pinigų banke nelaikė, gynybos pateikta Česlovo Maculevičiaus konsultacinė išvada, kuria 400 000 Lt (115 848 Eur) pradinių santaupų apskaičiavimas grindžiama prielaidomis, o deklaratyvūs ir nepatikrinami paaiškinimai apie grynaisiais pinigais gautas pajamas iš grybų, uogų, javų, bulvių ir kitos produkcijos pardavimo neleidžia nustatyti konkretaus faktiškai gautų ir iki turto įsigijimo išsaugotų lėšų dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad grynųjų pinigų įmokų išskaidymas buvo susijęs ne su vienos konkrečios, anksčiau iš teisėtos veiklos sukauptos ir nuosekliai išsaugotos santaupų sumos perkėlimu į banko sąskaitą, bet su palaipsniniu lėšų sutelkimu prieš atsiskaitymus, o jų teisėti šaltiniai byloje surinktais ir patikrintais duomenimis nenustatyti. Todėl įmokų atlikimo laikas ir būdas, vertinant kartu su kitais bylos įrodymais, papildomai paneigia nuteistosios L. P. parodymuose bei jos gynėjo apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad į sąskaitą nuteistoji dalimis įnešė anksčiau teisėtai sukauptas santaupas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir įrodymų vertinimo taisykles, nes FNTT išvadą laikė pagrįsta, o Česlovo Maculevičiaus išvadas vertino kritiškai, nurodydamas, kad jos grindžiamos prielaidomis, ir ignoravo iki 2013 metų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros (toliau – ir NMA) gautą 56 527 Eur sumą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas FNTT specialistės Olgos Prielaidienės išvadą pripažino pagrįsta, o gynybos pateiktas specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacines išvadas įvertino kritiškai, savaime nepatvirtina nei rungimosi principo, nei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Rungimosi principas užtikrina proceso šalims vienodas galimybes teikti bei ginčyti įrodymus, tačiau neįpareigoja teismo skirtingiems duomenims suteikti vienodą įrodomąją reikšmę ar pritarti gynybos pasitelkto specialisto konsultacinėms išvadoms. Nagrinėjamu atveju specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinės išvados buvo priimtos, ištirtos, papildomai ir apeliacinės instancijos teisme, jas pateikęs specialistas apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o išvadų įrodomoji reikšmė įvertinta pagal jų turinį, pradinius duomenis ir juose padarytų išvadų pagrįstumą. Pasisakant dėl iš NMA gautų lėšų pažymėtina, kad L. P. banko sąskaitų duomenys iš tiesų patvirtina, kad iki 2013 m. iš NMA buvo gauta iš viso 195 176,78 Lt (56 527 Eur) ir šios lėšos netrukus išgrynintos. Pirmiausia, byloje reikšmingas ne vien šių lėšų gavimo faktas, o tai, ar jos buvo išsaugotos ir 2013 m. sausio 1 d. realiai sudarė nuteistosios turėtų santaupų dalį, vėliau panaudotą kaltinime nurodytoms piniginėms įmokoms ar turtui įsigyti. Pinigų išgryninimas patvirtina tik jų formos pakeitimą konkrečiu momentu, bet savaime neįrodo, kad lėšos vėliau nebuvo panaudotos vartojimo, ūkio ar kitoms išlaidoms ir buvo nepertraukiamai saugomos iki tiriamojo laikotarpio. Konsultacinėje išvadoje 56 527 Eur suma buvo įtraukta vertinant 2004–2013 m. gautas pajamas, tačiau pajamų gavimas savaime negali būti pripažintas tapatus tokio paties dydžio santaupų likučiui laikotarpio pabaigoje. FNTT specialistė laikotarpio iki 2013 m. sausio 1 d. netyrė, todėl jos išvadoje ši suma ir negalėjo būti atskirai vertinama, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinėje išvadoje pasirinktos prielaidos dėl lėšų išsaugojimo. Šioje dalyje pastebėtina, kad 2025 m. gruodžio 1 d. papildomoje specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinėje išvadoje (t. 13, b. l. 1-135) apskritai labiau deklaratyviai akcentuojamos nuteistosios L. P. tariamos pajamos iš augalininkystės remiantis turimos žemės plotais, tačiau darant prielaidą, kad tiek ir buvo gauta produkcijos, kuri buvo realizuota. Vis tik NMA išmokų už pasėlius ir ūkinius gyvūnus gavimas savaime nepatvirtina, jog nuteistoji 2004–2012 m. gavo papildomų pajamų iš žemės ūkio produkcijos realizavimo tokia apimtimi, kokią nurodo specialistas. NMA išmokų gavimo faktas, priklausomai nuo konkrečios paramos priemonės sąlygų, gali patvirtinti deklaruotą žemės ūkio veiklą, pasėlių plotus ar laikytus ūkinius gyvūnus ir atitiktį paramos skyrimo reikalavimams, tačiau neįrodo, kokios rūšies ir kiek produkcijos faktiškai buvo užauginta, ar ji buvo realizuota, kokiems asmenims, kada, už kokią kainą ir ar už ją iš tiesų buvo gauta pajamų. Taigi iš nustatyto veiklos vykdymo fakto galima spręsti tik apie teorinę galimybę gauti realizavimo pajamų, bet ne apie realų jų gavimą ir dydį. Be to, net ir faktiškai vykdant žemės ūkio veiklą patiriamos sėklų, pašarų, degalų, technikos, veterinarinių paslaugų ir kitos veiklos sąnaudos, todėl vien galimos produkcijos vertė negali būti prilyginama grynosioms pajamoms, galėjusioms padidinti nuteistosios santaupas. Byloje nesant objektyvių duomenų apie konkrečius produkcijos pardavimo sandorius, gautas sumas ir atskaičius veiklos išlaidas likusias lėšas, konsultacinėje išvadoje nurodytos galimos realizavimo pajamos vertintinos kaip prielaida. NMA išmokos į nuteistosios L. P. pajamas jau įtrauktos kaip faktiškai gautos lėšos, tačiau jos negali būti kartu laikomos netiesioginiu įrodymu apie papildomas, jokiais savarankiškais duomenimis nepatvirtintas produkcijos pardavimo pajamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš specialisto Česlovo Maculevičiaus papildomos konsultacinės išvados apskritai matyti, jog joje menkai pagrindžiamos ir daugiau deklaratyviai minimizuojamos nuteistosios L. P. išlaidos aktualiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad ir nuteistoji bei jos sugyventinis nieko detaliau paaiškinti negalėjo apsiribodami deklaratyviais ir nepatikrinamais teiginiais, kad produkciją parduodavo be dokumentų ir pan. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinant specialisto Česlovo Maculevičiaus išvadas būtų neigtas ar ignoruotas teisėto 56 527 Eur išmokų gavimo faktas. Vis tik vertinant specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacines išvadas, nuteistosios bei jos sugyventinio parodymus ir kitus įrodymu, šis faktas vertintinas kaip objektyviais duomenimis nepatvirtintos prielaidos, kad visa ši suma buvo išsaugota ir sudarė 2013 m. sausio 1 d. turėtų pradinių santaupų dalį.

Apeliacinio skundo argumentai dėl neįvertintų pajamų iš gyvulininkystės ir gyvūninės kilmės produktų vartojimo savo reikmėms atmestini. Žemės ūkio duomenų centro pateikta informacija patvirtina, kad 2004 m. vasario 28 d. nuteistosios L. P. vardu buvo įregistruota žemės ūkio valda, kurioje kaip papildoma ekonominė veikla nurodytas kitų galvijų ir buivolų auginimas, o nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. valdos partneriu buvo nuteistosios sugyventinis V. L. Tačiau sugyventinio V. L. vardu Ūkinių gyvūnų registre nuo 2006 m. nebuvo įregistruota jokių ūkinių gyvūnų. Nuteistosios L. P. vardu 2006 m. balandžio 5 d. įregistruota galvijų, o 2013 m. spalio 22 d. – kiaulių banda. Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2016 m. parduota 15, 2017 m. – 14, o 2019 m. – du galvijai (t. 8, b. l. 85-92). Šie duomenys patvirtina gyvulių laikymo ir pardavimo faktą, tačiau neįrodo specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinėje išvadoje nurodytų pajamų gavimo 2004–2013 m. laikotarpiu. Duomenų apie konkrečius 2004-2013 m. laikotarpiu parduotus gyvulius, jų skaičių, pardavimo kainas ir gautas pinigų sumas nepateikta. Vien žemės ūkio valdos, galvijų bandos ar ekonominės veiklos rūšies įregistravimas patvirtina veiklos vykdymo galimybę, bet ne konkretaus dydžio piniginių pajamų gavimą ir jų išsaugojimą santaupų forma. Todėl specialisto Česlovo Maculevičiaus konsultacinėje išvadoje nurodyta 14 210 Eur pajamų suma, nesant ją pagrindžiančių pirminių apskaitos, gyvulių pardavimo ar atsiskaitymo duomenų, negali būti pripažinta patikimai nustatyta. Aplinkybė, kad tokio dydžio pajamos galėjo būti nedeklaruotinos, šios išvados nekeičia, nes deklaravimo pareigos nebuvimas savaime nepatvirtina nei pajamų gavimo fakto, nei jų dydžio. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija patvirtina, jog 2012–2022 m. nei nuteistajai L. P., nei jos sugyventiniui V. L. nebuvo išduotas leidimas vykdyti gyvulių ar paukščių skerdimo veiklą, taip pat nebuvo gauta jų prašymų įregistruoti skerdyklos veiklą (t. 8, b. l. 95-108). Todėl byloje nėra objektyvių duomenų, kad jie būtų vykdę komercinę gyvulių skerdimo veiklą ar tiekę gyvūninės kilmės produktus rinkai. Per 2016 m. patikrinimą nuteistosios ūkyje rasti 25 galvijai, tačiau kiaulių, nors jų banda buvo registruota, nerasta. Pati nuteistoji L. P. nurodė, kad kiaulės paskerstos savo reikmėms. Per 2017 m. patikrinimą ūkyje laikyta 15 galvijų, kiaulių taip pat nerasta (t. 8, b. l. 95-108). Šie duomenys gali patvirtinti atskirus gyvūninės kilmės produktų vartojimo savo reikmėms atvejus, tačiau neleidžia nustatyti nei per visą tiriamąjį laikotarpį tokiu būdu gautos produkcijos kiekio ir vertės, nei konkretaus namų ūkio išlaidų sumažėjimo. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vien pagal nuteistosios L. P. paaiškinimą atsisakyti statistinių vartojimo išlaidų ar jas sumažinti nenustačius, kokios konkrečios išlaidos ir kokia apimtimi faktiškai nebuvo patirtos. Pastebėtina, kad objektyviais duomenimis patvirtintos tik konkrečios vėlesnio laikotarpio gyvulių pardavimo įplaukos: 2016 m. rugpjūčio 23 d. L. P. firma iš nuteistosios L. P. nupirko aštuonis gyvulius už 5 969,20 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. iš jos nupirko šešis galvijus už 2 540,04 Eur (t. 8, b. l. 111-114), 2017 m. – keturiolika galvijų už 12 703,24 Eur ir 2019 m. – du galvijus už 1 202,74 Eur (t. 8, b. l. 117-121). Kartu nustatyta, kad nuteistoji L. P. deklaravo individualios veiklos pajamas: 2016 m. – 11 509 Eur, 2017 m. – 17 468 Eur, o 2019 m. – 1 203 Eur. Taigi kiekvienais nurodytais metais dokumentais patvirtintos gyvulių pardavimo įplaukos neviršijo nuteistosios deklaruotų individualios veiklos pajamų, o 2019 m. šios sumos iš esmės sutapo (t. 9, b. l. 58-63). Pažymėtina, kad šias individualios veiklos deklaracijas vertino ir FNTT specialistė Olga Prielaidienė savo surašytoje specialisto išvadoje. Byloje nėra duomenų, kad gyvulių pardavimo įplaukos buvo gautos papildomai, greta deklaruotų individualios veiklos pajamų, ir į jas nebuvo įskaitytos. Todėl nėra pagrindo tas pačias sumas dar kartą papildomai įtraukti į nuteistosios teisėtų pajamų balansą, nes taip tos pačios pajamos būtų apskaitytos du kartus. Be to, šios 2016–2019 m. gautos įplaukos niekaip nepatvirtina konsultacinėje išvadoje nurodytų 14 210 Eur pajamų gavimo ankstesniu, 2004–2013 m., laikotarpiu. Apelianto teiginys, kad mėsa ir pienas buvo naudojami šeimos poreikiams, taip pat nepatvirtina grynųjų pinigų pajamų gavimo. Toks produktų vartojimas galėtų būti reikšmingas vertinant tam tikrų namų ūkio vartojimo išlaidų dydį tik nustačius faktiškai gautos ir suvartotos produkcijos kiekį, vertę bei tai, kokios konkrečios statistinės išlaidos dėl to nebuvo patirtos, tačiau tokių duomenų nėra.

Konsultacinėje išvadoje nurodytos kasmetinės 28 906,97 Eur pajamos iš žemės ūkio veiklos, 20 000 Eur pajamos iš miško gėrybių, taip pat pajamos iš rankdarbių ir žemės ūkio padargų pardavimo pagrįstos iš esmės tik pačių L. P. ir V. L. rašytiniais paaiškinimais (t. 10 b. l. 111-112; t. 13, b. l. 38-40). Nuteistosios ir kitų asmenų paaiškinimai bei pateiktos nuotraukos gali patvirtinti tam tikros veiklos vykdymo ar turto turėjimo galimybę, tačiau savaime nepatvirtina konkretaus pardavimo sandorių skaičiaus, gautų sumų, veiklos sąnaudų ir to, kad nurodytos lėšos išliko kaip santaupos. Jokių miško gėrybių, rankdarbių ir pan. pardavimo, atsiskaitymo, produkcijos kiekio ar veiklos sąnaudų dokumentų byloje nėra, o pati tokia aplinkybė ir pačios nuteistosios nebuvo nurodoma iškarto.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atskirai neaptarė kiekvieno konsultacinės išvados skaičiavimo ar gynybos nurodyto galimo pajamų šaltinio, savaime nereiškia, kad šie duomenys liko neįvertinti. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, patikrino tiek konsultacinėje išvadoje pateiktus skaičiavimus, tiek jų pagrindu nurodytus duomenis ir nustatė, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, konsultacinės specialisto Česlovo Maculevičiaus išvados grindžiama nepatikrinamomis prielaidomis. Konsultacinėse specialisto Česlovo Maculevičiaus išvadose nurodyta alternatyvi skaičiavimo metodika, kurioje daromos prielaidos apie nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. neva turėtas santaupas, nepaneigia FNTT specialistės Olgos Prielaidienės parengtos išvados, nes kaip jau aptarta, byloje nėra patikimų tokią prielaidą pagrindžiančių duomenų. Atitinkamai priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi FNTT specialistės Olgos Prielaidienės išvada, kaip vienu iš nuteistosios L. P. kaltę patvirtinančių įrodymų. Taigi konsultacinės išvados ir apelianto išvardyti galimi pajamų šaltiniai, įvertinti tiek atskirai, tiek kartu su kitais bylos įrodymais, nesukelia pagrįstų abejonių dėl teismo nustatyto nuteistosios L. P. teisėtų pajamų ir patirtų išlaidų santykio bei nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvadų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu atmeta nuteistosios L. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo vertinime nepagrįstai neaptarta V. L. pozicija, jog jo ir L. P. pajamos bei išlaidos buvo skaičiuojamos bendrai, todėl ir V. L. priklausančio turto dalies konfiskavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 139 316 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma, konfiskuojama iš nuteistosios L. P. Byloje jokia pinigų suma nei iš nuteistosios, nei iš jos sugyventinio V. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimta ir laikoma pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiu nebuvo konfiskuotas joks individualiai apibrėžtas nuteistosios L. P. sugyventiniui priklausantis turtas ar jo dalis ir jam nenustatyta jokia turtinė prievolė. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2024 m. rugpjūčio 13 d. prokuroro nutarimu, pratęstas 2025 m. liepos 24 d. teismo nutartimi, taikomas tik negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tačiau šios patalpos nėra nuosprendžiu konfiskuojamos. Taigi skundžiamu nuosprendžiu nuteistosios L. P. sugyventinio V. L. nuosavybės teisė nebuvo apribota, jo turtas nekonfiskuojamas, todėl apelianto teiginys dėl Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu teigė, jog teismų praktikoje nurodoma, kad būtina atsižvelgti, be kita ko, į turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų. Šiuo aspektu prokuroras pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad tiek L. P., tiek jos sugyventiniui V. L. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis, analogiški įtariamai ne kartą buvo pareikšti L. P. sūnui, kuris buvo ir pripažintas kaltu dėl veikų padarymo, be to, ikiteisminiame tyrime yra duomenys, kad buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, o būtent dėl požeminio tunelio iš Baltarusijos Respublikos tiesiai į L. P. priklausantį ūkinį pastatą jos gyvenamojoje vietoje. Prokuroro vertinimu, šie duomenys tik patvirtina išvadą, jog lėšos nekilnojamam turtui įsigyti nebuvo gautos iš legalios veiklos. Tuo metu nuteistosios L. P. gynėjas tiek skunde, tiek baigiamojoje kalboje tvirtino, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2026 m. sausio 6 d. pranešimas spaudai apie nuteistąją L. P. ir seniau rastą iš jos sodybos besitęsiantį tunelį į Baltarusijos Respubliką yra neteisėtas ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą bei atskleidžia nuteistosios asmens duomenis. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šių proceso dalyvių argumentų pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistosios L. P. kaltės pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nesirėmė nei jos sūnaus teistumu už cigarečių kontrabandą, nei aplinkybe, kad pačiai nuteistajai L. P. ar jos sugyventiniui V. L. kitame baudžiamajame procese buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nei aplinkybe, kad nuteistosios sodyboje seniau buvo aptiktas tunelis, vedantis į Baltarusijos Respubliką. Taigi skundžiamas nuosprendis nebuvo grindžiamas nuteistosios L. P. kaltės prezumpcija dėl jos giminystės ryšių, ankstesnio procesinio statuso ar su kitu ikiteisminiu tyrimu susijusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltinime nurodyto turto įsigijimui panaudotų lėšų teisėtumo buvo grindžiamos šioje byloje ištirtų duomenų – specialisto išvadų, banko sąskaitų išrašų, nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. pajamų bei išlaidų, jų parodymų ir kitų įrodymų visuma. Kadangi pirmiau paminėtos tariamus nusikalstamus ryšius rodančios aplinkybės nebuvo skundžiamo nuosprendžio įrodomąją bazę sudarančių duomenų dalis, apeliacinės instancijos teismas jomis taip pat nesiremia vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir nelaiko jų papildomu nuteistosios L. P. kaltės įrodymu. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2026 m. sausio 6 d. pranešimas spaudai apskritai nėra įrodymas, o jame paskelbta informacija savaime negali nei patvirtinti kaltinime nurodytų grynųjų pinigų kilmės, nei turėti įtakos šioje byloje surinktų įrodymų vertinimui. Tokio pranešimo teisėtumo, asmens duomenų atskleidimo ar galimo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo klausimai gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau, nenustačius jų poveikio šios baudžiamosios bylos procesui ar skundžiamo nuosprendžio turiniui, jie nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ar abejoti teismo nešališkumu.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ištyrus ir palyginus tarpusavyje esminius duomenis apie nuteistosios L. P. bei jos sugyventinio V. L. pajamas, išlaidas, galimas ankstesnes santaupas, grynųjų pinigų išėmimo ir įmokėjimo operacijas, jų banko sąskaitų likučius, nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistosios paaiškinimus apie lėšų laikymą grynaisiais, pajamas iš grybų, uogų ir žemės ūkio produkcijos pardavimo bei gynybos pateiktą alternatyvų pradinių santaupų apskaičiavimą, pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra. FNTT specialistės Olgos Prielaidienės išvada nebuvo vertinama atsietai nuo kitų bylos duomenų, o apeliacinės instancijos teisme gauti auditoriaus Česlovo Maculevičiaus išvadų turinys ir prie jos pridėti dokumentai, taip pat tiek jo, tiek VMI specialisto Stanislavo Volčak paaiškinimai bei papildomi specialistės Olgos Prielaidienės paaiškinimai, pastarosios specialistės taikytos skaičiavimo metodikos ir nustatyto pajamų bei išlaidų skirtumo nepaneigia. Pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos visų esminių bylos aplinkybių visuma, rodančia, kad gynybos teikiamos versijos yra prielaidų pobūdžio, jos neatitinka objektyvių faktų bei finansinių duomenų ir neturi konkretaus ryšio su kaltinimui aktualiomis grynųjų pinigų įmokomis. Pagal bylos duomenis, laikantis teismų praktikos išaiškinimų patikrinti realiai galimi esminiai teisėti apeliaciniame skunde deklaruojami turto įgijimo šaltiniai – nuteistosios L. P. ir jos sugyventinio V. L. pajamos per visą reikšmingą darbinės bei ūkinės veiklos laikotarpį, teiginiai apie ankstesnes santaupas, paskolas ir kitas gautas lėšas, taip pat įvertintos jų išlaidos, gyvenimo būdas, turtinė padėtis, banko sąskaitose ir grynaisiais pinigais vykę atsiskaitymai bei konkrečios nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės. Kadangi nė viena pagal bylos aplinkybes reali ir patikrinta teisėto lėšų sukaupimo versija nepaneigė nustatyto pajamų ir išlaidų neatitikimo, nėra pagrindo kitaip vertinti įrodymų visumos ar abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime nurodytas L. P. turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Taigi, pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra iš esmės pakankamai nuoseklus ir pagrįstas nešališku reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliaciniame skunde bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu, nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir juos pagrindžiančią baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad nuteistajai L. P. paskirta bausmė, BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme artimesnė minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, yra individualizuota laikantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 61 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo taisyklių, paskirta neperžengiant BK 189¹ straipsnio 1 dalies sankcijos ribų ir nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistosios L. P. gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios L. P. gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio atmesti. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.