Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. V. pareiškimą dėl nuobaudos skyrimo, suinteresuoti asmenys D. S., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centro“ pateiktame pranešime nurodyta, kad 2025 m. kovo 14 d. administratorius (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui pateikė prašymą Dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens įpareigojimo pateikti informaciją ir suteikti prieigą prie (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenų. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administratoriaus prašymą tenkino. Kadangi nutartimi įpareigoti asmenys teismo įpareigojimų iki nustatyto termino neįvykdė, administratorius 2025 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl vykdomųjų dokumentų priverstiniam nutarties vykdymui išdavimo, kuris 2025 m. birželio 3 d. išdavė tris vykdomuosius raštus. Šie vykdomieji raštai dėl įpareigojimų vykdymo buvo perduoti antstoliams vykdymui, tačiau yra iki šiol neįvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo pagrįstumo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 734 straipsnio 3 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 62- 695/2017).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas D. S. skyrė 100 Eur baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, jog nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį antstolio prašymai dėl baudų skyrimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, o apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Nagrinėjamu atveju, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta 2026 m. vasario 6 d. pranešimu bei paskelbiant atitinkamą pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Pareiškėjui pranešimas išsiųstas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kurį jis pats nurodo savo teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolio siųsti procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Antstolio 2025 m. birželio 13 d. priimtu patvarkymu Nr. S-25-127-19898 skolininkas buvo įpareigotas raštu pateikti duomenis apie turto, kurį teismas skolininką įpareigojo perduoti išieškotojui, buvimo vietą. Skolininkui nepateikus reikalaujamų duomenų, antstolis 2025 m. liepos 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S25-127-24832, kuriuo skolininkas pakartotinai buvo įpareigotas raštu pateikti aukščiau nurodytus duomenis. Pagal CPK 604 straipsnio nuostatas minėti patvarkymai laikytini įteikti skolininkui. Papildomai 2025 m. liepos 23 d. patvarkymas D. S. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, jog antstolis siųstus procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikė tinkamai.

Byloje yra svarbios aplinkybės, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-537-390/2025 2025 m. birželio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui, kuriuo skolininkas įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) turto, dokumentų ir kitos informacijos perdavimo aktus, kuriais skolininkas (duomenys neskelbtini) turtą, dokumentus ir kitą informaciją perdavė A. K. ar kitam asmeniui. Šis vykdomasis raštas pateiktas vykdymui. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui taip pat išdavė dar du vykdomuosius raštus, kuriais: 1) A. K., įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) turto, dokumentų ir kitos informacijos perdavimo aktus, kuriais A. K. perėmė (duomenys neskelbtini )turtą, dokumentus ir kitą informaciją iš D. S. ar kito asmens; A. K. įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) turto, dokumentų ir kitos informacijos perdavimo aktus, kuriais A. K. perdavė (duomenys neskelbtini) turtą, dokumentus ir kitą informaciją P. S. ar kitam asmeniui; 2) P. S. įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) turto, dokumentų ir kitos informacijos perdavimo aktus, kuriais P. S. perėmė (duomenys neskelbtini) turtą, dokumentus ir kitą informaciją iš A. K. ar kito asmens. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad tarp šių asmenų vyksta turto perdavimo grandinė, o suinteresuotas asmuo yra tik pirmoji perdavimo grandis ir aplinkybę, ar dokumentai apskritai egzistuoja tiesiogiai lemia kitų asmenų veiksmai. Apeliacijos instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Iš vykdomojo rašto matyti, jog pareiškėjas yra įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) turto, dokumentų ir kitos informacijos perdavimo aktus, kuriais D. S. (duomenys neskelbtini) turtą, dokumentus ir kitą informaciją perdavė A. K. ar kitam asmeniui, o tai nėra tapatus reikalavimas ar priklausantis nuo kitų asmenų pateikiamų duomenų pagal kitus išduotus vykdomuosius raštus. Aplinkybė, kad kitiems asmenims išduotų vykdomųjų raštų reikalavimai yra susiję, nereiškia, kad jų įvykdymas priklauso vienas nuo kito. Iš vykdomojo rašto matyti, kad įpareigojimas D. S. yra savarankiškas, jis nėra sąlyginis, ir D. S. jį privalo vykdyti. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo būtų įvykdęs antstolio reikalavimą, kas patvirtina, jog jis savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdo antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, ir tiesiogiai pažeidžia išieškotojos lūkesčius bei teisėtus interesus, kas sudaro pagrindą D. S. už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti baudą (CPK 645 straipsnio 1, 3 dalys). Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis tokių dokumentų neturi šioje byloje laikytina deklaratyvia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą dėl baudos skyrimo. Susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių apeliantas neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, apeliantas turi teisę kreiptis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.