Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-07-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-2558-1040/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-07-07
Bylos Nr.
e2YT-2558-1040/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00006-2025-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Pareiškėjas
Ž. I.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 2.5.5Paveldėjimas pagal įstatymą
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2558-1040/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00006-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž. I. prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. I., gim. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I., gim. (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po A. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė atmesti pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. I. ir nutraukti bylos dalį dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I., gim. (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po A. I. mirties (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Ž. I. apeliacinį skundą, 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-976-643/2025 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėja turėtų šalinti pareiškimo trūkumus:

nurodyti visus paminėtus suinteresuotus asmenis – įpėdinius po J. I. ir A. I. mirties, K. I. mirties,

nurodyti K. I. aktyvius veiksmus dėl nurodomo faktinio palikimo priėmimo po A. I. mirties,

teisingai identifikuoti statinių bei žemės sklypo adresą, prašomą nustatyti A. I. nurodomą paveldėto turto dalį po J. I. mirties pagal tuo metu, t. y. jo mirties metu, galiojusias teisės normas,

pateikti Registro tvarkytojo atsisakymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į pareiškėjos nurodomus statinius pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą sutartį, kad J. I. įsigijo gyvenamąjį namą ir du ūkio pastatus iš B. T.,

pareiškime nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, jeigu bus atsisakyta įregistruoti apeliaciniame skunde nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-976-643/2025 51 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, kuriuos savo nutartyje įvardino apeliacinės instancijos teismas (žr. šios nutarties 4 punktą).

Pareiškėja, šalindama trūkumus pateikė 2026 m. sausio 7 d. patikslintą ieškinį (2026-01-08 DOK-2971), kuris teisėjos 2026 m. sausio 16 d. rezoliucija buvo priimtas; byla paskirta narinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (2026-01-28 DOK-13609) prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybės bei įrodymus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (2026-01-30 DOK-16259) prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, bei teismų praktika, atsižvelgiant į atsiliepimo argumentus.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime (2026-02-05) prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. I..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 17 punktas).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).

Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai išvardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Vertinant CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardytus juridinę reikšmę turinčius faktus, nustatomus ypatingosios teisenos tvarka, akivaizdu, kad juos sieja viena bendra savybė – jie egzistuoja jau iki teismo proceso dėl jų nustatymo pradžios, o teismo procesiniu sprendimu jiems suteikiamas teisinis statusas.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš byloje esančios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos 2009 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. 64 nustatyta, kad 1993 m. buvo padarytas įrašas Rudaminos seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 33, namų ūkio Nr. 1259, apie tai, kad A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas gyvenamasis namas, pastatytas 1930 metais, ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; šiame name registruotas A. I. sūnus K. I., miręs (duomenys neskelbtini), ir V. I., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos ir K. I. sūnus).

Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo (toliau – Išrašas) duomenimis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,5170 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo įregistravimo pagrindas Apskrities viršininko 1998 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 41-3797, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. Ž48-93 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas. Išraše duomenų apie Žemės sklype esančius statinius nėra.

Pareiškėja pateikė įrodymus, kad Registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (ar) daiktines teises į juos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) tvarkytojui registruojant iki šiol Registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 įsigaliojimo (toliau – seni statiniai). Pagal Sąrašo 2.1 punktą, pastatyti seni statiniai Registre registruojami teisės aktų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1923 metų planas, kurio matavimus atliko ir parengė Generalinės žemės tarnybos įgaliotas geometras P. B., bei 1932 metų Draudimo polisas gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams (priemenė ir tvartas, tvartas, kluonas), patvirtina realų statinių buvimą, bei aplinkybę, kad statiniai buvo pastatyti ir faktiškai stovėjo, bei buvo naudojami.

Šio turto įsigijimo faktą J. I. vardu patvirtina byloje esantys Lietuvos centrinio valstybinio archyvo duomenys, t. y. Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus - Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus Nemėžio (Niemierz) dvaro privačios parceliacijos esantys 1928 m. birželio 9 d. dokumentai (F. 147, ap. 8, b. 254, 1. 209, 209 a. p.), patvirtina, kad J. I. įsigijo gyvenamą namą ir du ūkio pastatus iš B. T. už 225 zlotų. Taip pat iš minimo dokumento antro skirsnio matyti, kad tuo metu J. I. buvo vedęs A. I.. Taigi šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Byloje esantys Valstybinio žemės ūkio banko Vilniaus skyriaus archyvinio fondo duomenys, paskolos suteikimo 1930 m. birželio 16 d. dokumentai (F. 159, ap. 1, b. 10310) patvirtina, kad 3 sąrašo Nr. J. I. pasiskolino ir žyma, kad jam buvo išmokėta paskola tikslu perkelti pastatus.

Iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2025 m. gegužės 7 d. pažymos Nr. SP-1340 apie J. I. ir A. I. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Vilniaus rajono Rudaminos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo 1955-1957 m. ūkinėje knygoje Nr. 13 (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie J. I. ūkį O. kaime; skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas, pastatymo metai – 1918, tvartas – 1918; 1967-1970 m. ūkinėje knygoje Nr. 13 (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie A. I. (šeimos galva J. I. – išbrauktas) ūkį O. kaime; skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas, pastatymo metai – 1930, tvartas – 1930, pirtis – 1935, daržinė – 1946; 1971-1972 m. ūkinėje knygoje Nr. 20 (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie A. I. ūkį O. kaime; skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas, pastatymo metai – 1930, tvartas– 1930, pirtis – 1935, daržinė – 1946; 1980-1982 m. ūkinėje knygoje Nr. 21 (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie A. I. ūkį O. kaime; skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas, pastatymo metai – 1930, tvartas – 1930, daržinė – 1946; 1986-1990 m. ūkinėje knygoje Nr. 42 (įrašai rusų kalba) įrašyti duomenys apie A. I. ūkį A. kaime; skiltyje „Pastatai esantys ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas, pastatymo metai – 1930, tvartas – 1930, daržinė – 1946.

Dėl prieštaravimų tarp pareiškėjos nurodomo vietovardžio A. kaimas ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodomo žemės sklypo, ant kurio pareiškėjos nurodomi statiniai, adreso – A. kaimas, o archyviniuose dokumentuose – O. k., teismas sprendžia, kad šie neatitikimai yra vertimo iš rusų kalbos pasekmė, tačiau leidžia identifikuoti, kad kalbama apie tą patį kaimą ir jog tai yra tas pats „A.“ kaimas, nurodomas šiuo metu aktualiame Nekilnojamojo turto registro išraše.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad egzistuoja visos aplinkybės juridinę reimšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pareiškimas tenkinamas nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis namas ir trys ūkiniai pastatai esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. I., gim. (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai, kaip A. I. sūnaus K. I. įstatyminei įpėdinei, įregistruoti savo turimas teises į po pastarojo mirties likusį palikimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad K. I., gim. (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po A. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. I., gim. (duomenys neskelbtini) metais, ir pareiškėja Ž. I., gim. (duomenys neskelbtini) metais, susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis K. I. mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, K. I. buvo J. (vertime – I.) I. ir A. I. sūnus. Gyventojų registro išrašo duomenimis A. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi.

Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. I. palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų; nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti valstybę, atsiliepime prašė spręsti teismo nuožiūra.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jos sutuoktinis K. I. po jo motinos (palikėjo) A. I. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iki pat mirties bei naudojosi ūkiniais pastatais., mokėjo mokesčius, darė einamąjį remontą. Tokiais veiksmais jis atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. I. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad K. I. po jo motinos A. I. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad po A. I. mirties jos sūnus K. I. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti pareiškėjos Ž. I. paveldėjimo teisę.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 2 dalimi, 225 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 228 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. I., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. I., gim. (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po A. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Vaišvilienė