Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 (KAL1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tą dieną dirbo garaže, per dieną išgėrė apie 0,5 l degtinės. Norėjo pervaryti automobilį į kiemą, atsisėdo važiuoti ir važiuodamas netyčia užkabino brolio automobilį. Tadą atvyko policija ir jį sulaikė. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Jis alkoholį vartojo mėnesį, nuo vaiko gimimo. Įvykio metu jautėsi normaliai. Anksčiau buvo du kartus teistas už vairavimą neblaiviam, nuo 2021 m. daugiau nenusikalto. Teisę vairuoti turi susigrąžinęs apie 1,5 metų. Įvykio metu vairavo automobilį VW GOLF, kuris priklauso jam. Jis turi tik šį vieną automobilį, kuriuo naudojasi jo žmona. Nežino, kodėl vairavo būdamas neblaivus, dėl savo veiksmų gailisi, pažada daugiau taip nesielgti. Jis gauna neoficialias pajamas, apie 1000 Eur per mėnesį. Turi įsiskolinimų antstoliams, tačiau skolas moka. Prašo nekonfiskuoti minėto automobilio ir grąžinti jį žmonai, nes nėra su kuo vežti vaikus. Sutinka sumokėti automobilio vertę, sutinka, kad jam būtų paskirta bauda, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, ketina oficialiai įsidarbinti. Prašo neskirti laisvės atėmimo, nes turi neseniai gimusį vaiką, kurį reikia auginti, sutinka dėvėti apykoję.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2026 m. liepos 4 d. nuo ryto jis vartojo alkoholinius gėrimus ir per visą dieną išgėrė 0,5 l degtinės, o prieš tai alkoholinius gėrimus vartojo nuolat nuo tada, kai gimė jo sūnus. Apie 23.00 val. jis sugalvojo perstatyti savo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisėdęs už jo vairo pradėjo važiuoti bei automobilio galu kliudė brolio LUD1 automobilį TOYOTA RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mėgino aiškintis situaciją, tačiau brolio sutuoktinė LUD2 iškvietė policijos pareigūnus. Su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka ir dėl savo veiksmų labai gailisi (1 t., b. l. 122-125).

Liudytoja LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyro brolis KAL1 nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir kuomet yra neblaivus, elgiasi neadekvačiai. 2026 m. liepos 4 d. KAL1 garaže visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 22.30 val. ji išėjusi į namo kiemą pastebėjo, kad KAL1 sėdėjo automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje ir minėto automobilio variklis buvo užvestas. Netrukus minėtas automobilis pajudėjo atbulas ir atsitrenkė į jos vyrui priklausantį automobilį, o ji matė, kad būtent KAL1 vairavo minėtą automobilį. Po susidūrimo jis pavažiavo į priekį, o po to vėl važiavo atbulas, tačiau kokį manevrą KAL1 bandė atlikti ir kur norėjo važiuoti, ji nežino. Netrukus prie KAL1 priėjo jo motina LUD3, kuri atidariusi automobilio vairuotojo dureles išvedė KAL1 iš automobilio ir nusivedė namo. Nors LUD3 prašė nekviesti policijos pareigūnų, tačiau ji (LUD2) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Kol atvyko policijos pareigūnai minėtas automobilis nebuvo judinamas, o KAL1 buvo garaže. Ji dar kartą patvirtino, kad būtent KAL1 vairavo minėtą automobilį ir sukėlė eismo įvykį (1 t., b. l. 29-31).

Liudytojas LUD5 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. liepos 4 d. jis dirbo su kolega LUD6, kuomet gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko LUD2, kuri paaiškino, kad minėtą eismo įvykį sukėlė jos vyro brolis KAL1. KAL1 dėl įvykio jiems nieko neaiškino ir sakė, kad automobilio nevairavo, o tuo metu nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli ir jis vos pastovėjo ant kojų. Patikrinus KAL1 alkoholio matuokliu abiem bandymais jam buvo nustatytas daugiau nei 3 promilių neblaivumas. Po kiek laiko atėjo KAL1 sutuoktinė LUD4, kurios anksčiau įvykio vietoje nebuvo, kuri labai pergyveno, kad jos vyras yra sulaikytas (1 t., b. l. 35-38).

Liudytoja LUD4 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. liepos 4 d. ji iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvažiavo maždaug 21.30 val., o tuo metu jos sutuoktinis KAL1 sėdėjo jų namų garaže. Nežino, ar ten būdamas jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jos vyras nuolat vartoja alkoholinius gėrimus nuo (duomenys neskelbtini), kuomet jiems gimė sūnus. 2026 m. liepos 4 d. ji supyko ant savo vyro, nes pastarasis nedavė jai savo automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji norėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Apie 22.42 val. ji sulaukė skambučio iš KAL1 , kuris pasakė, „kur tu esi, tuoj atvažiuos policija, važiuok namo“, tačiau kodėl turi atvykti policijos pareigūnai vyras jai nepaaiškino. Jai grįžus į namus ten jau buvo policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos vyrą, o pastarasis sakė, kad jis nevairavo automobilio. Ji pati jokio įvykio nematė, tačiau vėliau matė, kad ant LUD1 automobilio buvo nežymūs apgadinimai. Prašė, kad automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jos vyro vardu, būtų grąžintas jai (1 t., b. l. 43-46).

Liudytoja LUD3 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. liepos 4 d. apie 22.00 val. išleido savo sūnaus KAL1 sutuoktinę LUD4 į parduotuvę, o pati liko namuose su neseniai gimusiu anūku. Namuose dar buvo KAL1 draugas LUD7, kuris vienu metu atėjo ir pasakė „eik pasiimk savo girtą sūnų iš automobilio“. Ji nuėjo iki sūnaus automobilio ir nuvedė jį į garažą, nes jis nuolat miega garaže ir į namus jis nepareina, kuomet vartoja alkoholinius gėrimus. Nežino, ką KAL1 darė, kol buvo automobilyje, nes jokio eismo įvykio ji nematė. Kuomet ji vedė KAL1 į garažą, kito jo sūnaus sutuoktinė LUD2 sakė, kad ji kvies policijos pareigūnus, nes KAL1 apgadino jos automobilį. Paties smūgio, kaip KAL1 atsitrenkė į LUD2 automobilį, ji nematė. Kai ji atėjo paimti sūnaus iš automobilio, pastarasis sėdėjo automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, tačiau jo variklis nebuvo užvestas. Vėliau ji klausė KAL1, ar jis vairavo minėtą automobilį, o jis patvirtino, kad tai darė ir atsitrenkė į brolio ir LUD2 automobilį (1 t., b. l. 65-67).

Liudytojas LUD1 (LUD1) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. liepos 4 d. apie 23.00 val. jis buvo namuose, kuomet atbėgusi jo žmona LUD2 pasakė, kad sudaužė jo automobilį ir reikia eiti pažiūrėti. Išėjęs pamatė, kad mažiau nei metro atstumo nuo jo automobilio TOYOTA RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo jo brolio automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjęs savo automobilį jis pamatė, kad jis yra apgadintas ir ant jo aiškiai buvo matomi jo brolio automobilio dažai. Tuo metu jo brolis KAL1 buvo neblaivus ir nieko jam nesakė, o atvykę policijos pareigūnai jo broliui nustatė daugiau nei 3 promilių neblaivumą. Jų mama LUD3 sakė, kad policijos pareigūnų kviesti nereikia ir jie viską išsiaiškins šeimos rate, tačiau jis nesutiko. Policijos pareigūnus iškvietė jo žmona, o pastarieji atvykę sulaikė jo brolį (1 t., b. l. 69-71).

2026 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 2 d., apie 23 val. 06 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,68 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 11-14).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. liepos 4 d. 22.42 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas LUD2 pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į jos automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas labai neblaivus (1 t., b. l. 6-10).

Iš 2026 m. liepos 4 d. – liepos 5 d. daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nurodyta, kad įvykio vieta yra žvyrkelio atkarpa prie gyvenamosios sodybos, šalia kelio yra tvora, elektros stulpas, kieme stovi kitas automobilis. Minėtas automobilis apžiūros metu stovėjo ant neasfaltuotos kelio dangos. Automobilio gale matosi apgadinimai po įvykio, kuris atbulomis pavažiavus atsitrenkė į kitą automobilį „Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 15-20).

2026 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Užfiksuotas LUD2 skambutis, kuriame ji pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas su automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vairuotojas vos stovi ant kojų (1 t., b. l. 21-22).

2026 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra. Nurodyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir priėjus prie trijų asmenų, moteris paaiškino apie įvykį, nurodė, kad išgirdo bumtelėjimą ir pamatė, kad apibraižyta automobilio bagažinė, o vairuotojas nuėjo neblaivus į garažą, asmuo vos laikėsi ant kojų. Moteris aprodė pareigūnams savo ir kaltininko automobilius. Policijos pareigūnai įėjo į garažą, kur rado KAL1, kuris nurodė, kad automobilis yra jo, bet važiavo ne jis. KAL1 buvo patikrintas neblaivumas, dviem bandymais nustatyta 3,79 ir 3,68 promilių (1 t., b. l. 24-26).

2026 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota LUD4 mobiliojo ryšio telefono apžiūra. Nurodyta, kad LUD4 iš sutuoktinio KAL1 22.42 val. gavo skambutį, kurio metu jis jai pasakė greičiau grįžti, nes atvyko policija, taip pat kitą dieną ji pateikė sutuoktinio brolio žmonos automobilio nuotraukas dėl 2026 m. liepos 4 d. avarijos (1 t., b. l. 55-6).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra KAL1 (1 t., b. l. 77).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf TDI“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2090 Eur (1 t., b. l. 76).

2026 m. liepos 4 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti KAL1 neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2026 m. liepos 4 d. 23.06 val. buvo nustatytas 3,79 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2026 m. liepos 4 d. 23.24 val. – 3,68 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 79-80). Analogiški KAL1 neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (1 t., b. l. 82-83). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2026 m. gruodžio 1 d. (1 t., b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 2026 m. liepos 4 d., apie 23.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina KAL1 pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad KAL1 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų LUD2, LUD5, LUD4, LUD3, LUD1 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; policijos įvykių registro išrašas; 2026 m. liepos 4 d. tarnybinis pranešimas; 2026 m. liepos 4 d. – liepos 5 d. daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė; BPC garso įrašas ir jo 2026 m. liepos 13 d. apžiūros protokolas; policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas ir jo 2026 m. liepos 13 d. apžiūros protokolas; 2026 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir fotolentelė; 2026 m. liepos 4 d. neblaivumo nustatymo aktas; KAL1 neblaivumo faktą (3,68 promilių) taip pat įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2026 m. gruodžio 1 d.).

Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi KAL1 nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas KAL1 bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – KAL1 padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

KAL1 atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad KAL1 anksčiau ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu jam paskirta 60 parų arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis 2021 m. spalio 4 d. bausmę atliko, 2024 m. gruodžio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs (1 t., b. l. 88-91). Jis paskutinių penkerių metų laikotarpiu vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų administracinį nusižengimą – transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, taip pat ne kartą už nešiurkščius (daugiausia KET pažeidimus) nusižengimus – greičio viršijimą, sustojimą draudžiamoje vietoje, neteisėtai įgytų cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis laikymą (1 t., b. l. 93-95). Kaltinamasis vedęs, turi vieną mažametį (gimusį (duomenys neskelbtini)) vaiką, taip pat jo žodžiais kartu su sutuoktine augina dar du nepilnamečius vaikus. Sodros duomenimis jis nedirba, jo žodžiais dirba neoficialiai, registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo žodžiais mėnesį po sūnaus gimimo iki įvykio vartojo alkoholį. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Minėta, kad KAL1, būdamas anksčiau du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas arešto bei realaus laisvės atėmimo bausmėmis, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Tai itin neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, nebuvo tik atsitiktinio pobūdžio, padaryta ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pakartotinis analogiškos nusikalstamos veikos padarymas leidžia manyti, kad praeityje taikytos pakankamai griežtos bausmės už tokio pobūdžio nusikaltimą ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės didelės įtakos kaltinamajam nepadarė ir nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, jis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, juolab nėra sumokėjęs visų paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis vėl pasirinko priešingą elgesio variantą.

Todėl įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti KAL1 už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį, tačiau artimą jam. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Kaltinamojo KAL1 gynėjas baigiamojoje kalboje prašė ginamajam už nusikalstamą veiką skirti švelnesnę negu laisvės atėmimas – arešto bausmę, jos vykdymą atidedant, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai lengvina jo atsakomybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis neteistas (teistumas išnykęs), augina tris vaikus, turi sveikatos problemų. Minėta, kad KAL1 anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, netgi du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nors teistumas yra išnykęs, kita vertus, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, atskleidžia jo gyvenimo būdą ir elgesį, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Ankstesnės bausmės (areštas, laisvės atėmimas) jam teigiamos įtakos nepadarė. Nors KAL1 ne itin daug kartų baustas administracine tvarka, kita vertus, jis baustas už šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos. Teismas pažymi ir tai, kad Sodros duomenimis kaltinamasis nedirba, jo žodžiais dirba neoficialiai, dažnai vartoja alkoholį. Atsižvelgiant į KAL1 charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nagrinėjamu atveju švelnesnės bausmės skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis KAL1 visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kaip jau minėta, KAL1 anksčiau ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat baustas už vieno šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, KAL1 vėliausiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę atliko 2021 m. spalio 4 d., t. y. praėjus gana nemažam laikui iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (daugiau kaip prieš 4,5 metų), jis 2024 m. gruodžio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Byloje nenustatyta, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos dėl KAL1 buvo pradėta kitų ikiteisminio tyrimų. Jis taip pat nepadarė panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų. Teisiamojo posėdžio metu KAL1 kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi, teigė alkoholį vartojęs po to, kai gimė sūnus, pažadėjo, kad daugiau alkoholio nebevartos, dirbs ir toks jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos. Taip pat nurodė, kad kartu su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra dar naujagimis, kad yra skolingas antstoliams, tačiau skolas moka. Pasak KAL1, jis yra motyvuotas elgtis tinkamai ir daugiau nenusižengti įstatymams. Kaltinamasis nurodė, kad dirba ne oficialiai, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, ketina įsidarbinti, augina vaikus. Tai rodo jo teigiamą požiūrį į darbą, šeimą, o tai vertinama kaltinamojo naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, dabartiniu metu KAL1 paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tai būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. Manytina, kad KAL1griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei KAL1 nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, KAL1 bausmės vykdymas atidedamas 2 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam šias prokuroro pasiūlytas bei tarpusavyje suderintas pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę alkoholiui (BK 75 straipsnio 6 dalies 3 punktas); 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 6 dalies 4 punktas); 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti oficialiai dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti KAL1 tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) penkeriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); ir 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismų praktikoje pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,68 promilių neblaivumas. Toks didelis neblaivumo laipsnis daugiau nei dvigubai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių). Iš bylos medžiagos matyti, kad KAL1 vairavo automobilį vasarą, tamsiu paros metu, žvyrkelio atkarpoje prie gyvenamosios sodybos (duomenys neskelbtini). Nors įvykis įvyko naktį (apie 23.06 val.), bylos duomenimis tuo metu kitokio eismo nebuvo, o kaltinamojo vairavimas netruko ilgai, tačiau kaltinamasis, judėdamas automobiliu atbulas, sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį bei jį apgadino. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad KAL1 iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Iš liudytojo LUD2 parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad KAL1 nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, prieš įvykį visą dieną garaže vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau vairuodamas automobilį bei judėdamas atbulas atsitrenkė į jos vyrui priklausantį automobilį bei jį apgadino. Iš liudytojo LUD5 parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad atvykus į įvykio vietą nuo KAL1 sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis vos pastovėjo ant kojų. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: BPC garso įrašas, policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas ir jų apžiūros protokolai. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė pavojų savo, kitų asmenų bei turto saugumui. Pats kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu neslėpė, kad po sūnaus gimimo iki įvykio mėnesį vartoja alkoholį, pripažino, kad įvykio dieną taip pat buvo pavartojęs alkoholio, gėrė degtinę, be to, pripažino, kad anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam. Taigi, kaltinamasis neabejotinai žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, suvokė galimas to pasekmės ir suprato grėsmę, kurią aplinkiniams kelia jo veiksmai, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo KAL1 neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei KET.

Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į KAL1 nustatyto neblaivumo laipsnį (daugiau nei dvigubai viršija 1,51 promilių, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad jis anksčiau du kartus buvo pripažintas kaltu padaręs analogiškas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurias jam, be kita ko, buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (paskutinį kartą 4 metams), be to, anksčiau yra trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštaus KET pažeidimo (transporto priemonės vairavimo neturint tokios teisės) padarymą. Tai itin neigiamai apibūdina KAL1 asmenybę kaip nelinkusią pasitaisyti. Kita vertus, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, KAL1 skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) maksimaliam įstatyme nustatytam terminui, t. y. 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. liepos 5 d. Skirti KAL1 trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra tikslinga.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju KAL1 padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (1 t., b. l. 77). Kadangi byloje nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Šiame kontekste pažymėtina, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Taigi, šiuo atveju automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė vertė Lietuvoje yra 2090 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 76), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė KAL1 padarytam nusikaltimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo KAL1 akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir grąžinti jį kaltinamojo sutuoktinei LUD4. Nurodė, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežti, todėl automobilis jam yra reikalingas, vietoje konfiskavimo prašė išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamojo gynėjas prašė minėto automobilio nekonfiskuoti dar ir dėl to, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalis jo nepriklauso kaltinamajam. Teismo vertinimu, tai, kad šiuo atveju minėtas automobilis yra naudojamas ne tik kaltinamojo, bet ir jo šeimos reikmėms (nuvykti į parduotuvę, vežti vaikus), atsižvelgiant į pirmiau aptartus konfiskavimo tikslus, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis ir šiuo atveju nesudaro galimybės netaikyti minėto automobilio konfiskavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nustatyta automobilio vertė nėra itin didelė (2090 Eur), o kaltinamasis nurodė, kad nors dirba ne oficialiai, tačiau jo pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur, sutinka, kad iš jo būtų išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi šiuo atveju nemanytina, kad kaltinamojo materialinė padėtis yra tokia, kuri neleistų jam įsigyti tokios pačios ar panašios vertės automobilį, tinkamą jo šeimos poreikiams tenkinti.

Be to, priešingai nei nurodė kaltinamojo gynėjas, pagal teismų praktiką nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Kita vertus, pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog aptariamu savo automobiliu iš tikrųjų naudojosi ir pats kaltinamasis, kuris, be kita ko, įvykio dieną neleido sutuoktinei juo vykti į parduotuvę.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju KAL1 nuosavybės teise priklausančio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – KAL1 priklausančio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam nusikalsti. Minėta ir tai, kad kaltinamasis jau nebe pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir teisiamojo posėdžio metu neslėpė, kad iki įvykio ilgą laiką vartojo alkoholį.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat yra tikslinga KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Manytina, kad siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinant kitų visuomenės narių apsaugą nuo neteisėto ir pavojingo kaltinamojo elgesio, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę KAL1 ne tik įvertinti alkoholio vartojimo riziką, tačiau ir padėti jam suvokti jo daromą žalą ir pozityvia linkme keisti šį jo žalingą įprotį. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kiti klausimai

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 129-132). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

KAL1 BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. liepos 4 d. 23.03 val. iki 2026 m. liepos 5 d. 11.48 val. (viena diena) (1 t., b. l. 100-106). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro D. Burbulio 2026 m. liepos 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui – automobiliui VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. liepos 7 d. iki 2027 m. sausio 7 d. (1 t., b. l. 134-137). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. patikslinta pažyma dėl 133,33 Eur priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už KAL1 gynusio advokato R. Aliukonio darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-976/2025). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su disku, kuriame yra BPC garso įrašas ir pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 (KAL1) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti KAL1 taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. liepos 4 d. 23.03 val. iki 2026 m. liepos 5 d. 11.48 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3, 4, 5 ir 10 punktais atidėti KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam šias pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę alkoholiui; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti oficialiai dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. liepos 5 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti KAL1 priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su disku, kuriame yra BPC garso įrašas ir pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Iš KAL1 nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

KAL1 taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.