Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Ugnei M. Ž., dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui T. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro specialistės V. S. (toliau – ir Instutucija) 2026 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2365-2026, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centro 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2365-2026 administracinio nusižengimo byloje T. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L.“ vadovu, per įstatyme nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2025 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalis. T. S. paskirta 900 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.Pareiškėjas T. S. nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą, kurį patikslino 2026 m. rugpjūčio 21 d. papildomais paaiškinimais/prašymu, kuriame pateikė alternatyvius prašymas: 1) panaikinti nutarimą; 2) arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir laikyti padarytą pažeidimą kaip vieną tęstinį nusižengimą kartus su ROIK: 26297172608 pažeidimais, subendrinant nuobaudą; 3) priimant sprendimą įvertinti asmenines ir sveikatos problemas kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Savo prašymus argumentuoja tuo, kad:2026 m. gegužės 19 d. VĮ Registrų centro vyriausiosios specialistės N. M. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1702-2026 (ROIK: 26297172608) jam jau buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už tokį patį pažeidimą, t. y. 2024 m. finansinių ataskaitų nepateikimą laiku septynioms kitoms jo vadovaujamoms įmonėms (UAB „S.“; UAB „L.“; UAB „La.“; UAB „So.“; UAB „Lu.“; UAB „So.“; UAB „Su.“). Minėtu nutarimu vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už visų įmonių ataskaitų nepateikimą paskirta subendrinta 900 Eur bauda. Pareiškėjo nuomone, kadangi UAB „L.“ ataskaitos nepateikimas už tą patį mokestinį laikotarpį (2024 m.) įvyko dėl tų pačių aplinkybių ir priežasčių kaip ir kitų septynių įmonių atveju, ši veika turėtų būti vertinama kaip vienas tęstinis nusižengimas. Visų vadovaujamų įmonių finansinių ataskaitų nepateikimas yra susijęs su vieningu sumanymu ir analogiškomis aplinkybėmis, todėl jo manymu, ir už šio pažeidimo padarymą paskirta bauda turi būti subendrinta su jau paskirta subendrinta nuobauda (ROIK: 26297172608), vengiant dvigubo baudimo už iš esmės tą patį nusižengimą;Pareiškėjas akcentavo, kad jo padaryta veika nesukėlė jokios realios žalos valstybės biudžetui ar tretiesiems asmenims. Nė viena iš minėtų įmonių, įskaitant UAB „L.“, neturi skolų valstybei ar kreditoriams. Bendrovių apyvartos yra itin mažos, o dalis jų apskritai nevykdo veiklos. Padarytas pažeidimas yra išimtinai formalaus pobūdžio;Pareiškėjo manymu egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 2026 m. pavasarį, kai turėjo būti tvarkomi administraciniai reikalai, jis susidūrė su itin sudėtinga asmenine ir sveikatos situacija, kuri objektyviai apribojo jo galimybes tinkamai ir laiku vykdyti prievoles, t. y. 1) buvo priverstas slaugyti sergantį asmenį, dėl ko jam buvo oficialiai išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiais: nuo 2026 m. kovo 5 d. iki 2026 m. kovo 10 d. bei nuo 2026 m. kovo 11 d. iki 2026 m. kovo 13 d.; 2) dėl patirto stipraus streso ir įtampos jo paties sveikata reikšmingai pablogėjo ir 2026 m. kovo 10 d. jam diagnozuoti nepatikslinti miego sutrikimai (G47.9) bei neorganinė nemiga (F51.0). Dėl šių sutrikimų jam buvo išrašytas psichotropinis vaistas „Zopiklonas“, kurį jis vartojo. Taip pat turėjo kontaktą su gripu sergančiu asmeniu, dėl ko nuo 2026 m. kovo 10 d. jam teko vartoti vaistą „Tamiflu“. Netrukus po to stipriai pats susirgo ir dėl ligos jam buvo išduotas nedarbingumas nuo 2026 m. balandžio 7 d. iki 2026 m. balandžio 10 d. (ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, vidurinis otitas).Institucija nesutikdama su skundu pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Juridinių asmenų registrui (toliau – ir Registras) pateikto 2022 m. spalio 17 d. prašymo ir kitų dokumentų pagrindu Registre 2022 m. spalio 18 d. įregistruoti duomenys, kad T. S. nuo (duomenys neskelbtini) eina UAB „L.“ vadovo pareigas. Registrų centre 2026 m. gegužės 25 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. 2026 m. liepos 14 d. priimtas skundžiamas nutarimas. Pareiškėjas 2026 m. liepos 21 d. Registrų centrui pateikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius už 2022-2025 m. Dėl skundo argumento, kad pažeidimas nesukėlė jokios realios žalos valstybei ar tretiesiems asmenims, nurodė, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Nors Registro tvarkytojui buvo pateiktas bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys, tačiau tai pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, nuo atsakomybės už pavėluotą finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą, neatleidžia. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais ir tai nelaikytina mažareikšmiu pažeidimu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ankstesnių metų finansinių ataskaitų rinkinius pateikė taip pat pavėluotai, nes jis 2022-2025 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius pateikė tik 2026 m. liepos 21 d., kai turėjo pateikti: už 2022 m. – iki 2026 m. birželio 1 d.; už 2023 m. – iki 2024 m. birželio 1 d.; už 2024 m. – iki 2025 m. birželio 1 d.; už 2025 m. – iki 2026 m. birželio 1 d., kas rodo, kad pareiškėjas įstatyme numatytas pareigas vykdo aplaidžiai. Dėl skundo argumento, kad aptariamas nusižengimas turi būti traktuojamas kaip tęstinis, institucija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Registrų centras jau buvo pritaikęs pareiškėjui palankų ANK 38 straipsnio taikymą, t. y. 2026 m. gegužės 19 d. priimtu nutarimu pareiškėjo naudai jau buvo taikyta ANK 38 straipsnio nuostata ir visi tuo metu surašyti administracinių nusižengimų protokolai buvo sujungti ir paskirta viena subendrinta nuobauda. Tad institucija jau panaudojo įstatymo suteiktą galimybę neapsunkinti pareiškėjo teisinės padėties ir visus tuo metu žinomus pažeidimus įvertino viename procese. Tačiau ginčijamas administracinio nusižengimo protokolas automatiniu būdu buvo surašytas tik 2026 m. gegužės 25 d., t. y. po 2026 m. gegužės 19 d. priimto nutarimo, kuriuo jau buvo subendrinti ankstesni pažeidimai. Todėl 2026 m. gegužės 19 d. priimant nutarimą šio administracinio nusižengimo procesine prasme apskritai dar nebuvo surašyto protokolo, nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl šio konkretaus pažeidimo ir Registrų centras negalėjo spręsti dėl dar neegzistuojančio proceso ar iš anksto numatyti, kokie protokolai ateityje bus automatiškai sugeneruoti. Priešingas aiškinimas sukurtų teisinį neapibrėžtumą. Jeigu būtų pritarta pareiškėjo pozicijai, registrų centras niekada negalėtų priimti galutinio sprendimo, nes visada egzistuotų tikimybė, kad po kelių dienų ar savaičių bus automatiškai surašytas dar vienas protokolas. Nors pareiškėjas teigia, kad visų įmonių finansinių ataskaitų nepateikimas kilo dėl tų pačių priežasčių, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo visus vėliau nustatomus pažeidimus laikyti vienu tęstiniu administraciniu nusižengimu. Kiekvieno juridinio asmens pareiga pateikti konkretaus juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį yra savarankiška įstatyme nustatyta pareiga. Institucijos nuomone, pareiškėjui paskirta bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga.Pareiškėjas teisme savo skundą palaikė bei paaiškino, kad yra saulės jėgainių įmonių grupė, projektas užsidarė. Visų saulės jėgainių elektros kaina į biržą yra arba minusinė, arba nulinė, arba +3 centai, kas yra labai mažai, todėl tos įmonės yra uždaromos po truputėlį, nes jos nebegeba mokėti atlyginimų. Už ataskaitų nepateikimą minėtoje įmonių grupėje jam buvo išrašytos baudos, kurios sudarė 6 300 Eur. Pati Registrų centro inspektorė suvokė, kad tai neadekvatu, visiškai viskas vienoda, ir 6 300 Eur bauda nėra protinga. Nagrinėjamu atveju, kaip supranta, baudą paskyrė kita inspektorė. Jie nusiuntė prašymą Registrų centrui, tačiau viskas buvo persiųsta teismui, ir jie tik vėliau sužinojo, kad tai buvo padaryta. Viską paaiškino „Registrų centro“ darbuotojai ir paprašė, kad prijungtų prie to paties nutarimo, nes tai yra identiška, tačiau institucija viską persiuntė teismui ir atsakė, kad jiems neįdomu. Su jų konsultantais susisiekti tiesiogiai neįmanoma, konsultantai bendrauja tik per laiškus. Jam tai atrodė nesąžininga, finansiškai būtų sunkiai pakeliama. Valstybė žalos nepatyrė, tai yra įmonės, kurios gauna vieną sąskaitą ir tai labai menką, nes saulės energiją parduoti dabar yra ypatingai pigu, arba dar primokėti reikia.Visos įmonės užsiima ta pačia veikla. Samdė buhalterę, bet kadangi mokėjimai vėluoja, o ir 12 metų buvo pasirašytos sutartys su (duomenys neskelbtini), kad bus kompensuojama 12 metų elektros energija, pagaminta iš saulės jėgainių, tai niekas nežinojo, kad, pasibaigus projektui, ta saulės energija bus superkama ne už pinigus, o kad dar primokėti reikės. Tai automatiškai įmonė išnaudoja savo rezervą ir ji dūsta. Tikimasi, kad kažkas pasikeis, kad saulės energija daugiau kainuos, bet iš esmės jie bando sujungti viską į vieną įmonę ir uždarinėti, parduoti. Buvo samdoma buhalterines paslaugas teikianti įmonė, tačiau nebegalėjo mokėti. Kai gegužės mėnesį jį nubaudė, tai iš esmės pateikė viską, tik su aptariama įmone turėjo problemų su banku, t. y. su išrašais, ir čia buvo sudėtingesnis atvejis, nes turėjo banką atkurti, bet šiaip stengėsi viską vienu metu padaryti. Matė, kad yra nusižengimas ir bandė jį ištaisyti. Suprato, kai gavo nusižengimą. Tada nesutvarkė tos įmonės, nes trūko bankinių išrašų, po to reikėjo atkurti banką, buvo suteiktas naujas ID, na, ir užstrigo. Po to trūko tam tikrų dokumentų. Nebuvo taip, kad visos įmonės per vieną sekundę priduotos, vienas įmones sutvarkė greičiau, dėl kitų turėjo laukti kai kurių dokumentų. Dėl sveikatos problemų per metus laiko nepateikė finansinės ataskaitos. Jie viską pridavinėjo vienu metu šiais metais, nuobaudą gavo šiais metais. Taip pat įmonėse trūkumas pajamų, paskui buhalterinės sąskaitos, nes buhalterijai palikus daug įmonių, būnant ne buhalteriu, buvo gana sunku. Taip pat reikėjo dirbti kažkokį darbą, siekiant užsidirbti pragyvenimui. Šiaip identiškai kaip ir praeitų įmonių, taip ir šios įmonės ataskaitos buvo priduotos labai mažu laiko skirtumu,. Bet kai už identišką raštą, atsakymą, paaiškinimus duoda keliais kartais didesnę nuobaudą, tai yra pinigavimasis. Šiuo metu viskas už visas įmones ir visus metus yra pateikta.Dėl institucijos atsiliepime nurodyto argumento, kad kiekvienas juridinis asmuo yra atskiras, atsakomybė kyla jo vadovui, tai nuobauda yra skirta jam kaip vadovui, tai „braukia“ ne nuo įmonės, o nuo jo asmeninio atlyginimo. Kaip vadovas neatsiejamai yra fizinis asmuo, ir nepriklausomai nuo to, ar įmonė turi pajamų ar ne, institucija viską nukreipė į jo asmeninį turtą.Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime institucija prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkinamas iš daliesANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims. Ši vadovo pareiga yra nustatyta ir teisės aktuose. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip. CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punkto 2 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Pagal 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą – bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Juridinių asmenų registro nuostatai) 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui. Sistemiškai aiškinant minėtas teises normas, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su Bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), nagrinėjamu atveju bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl šiuo atveju metinių finansinių atskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas iki 2025 m. birželio 1 d. Teismas, susipažinęs su skundžiamu institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundu, institucijos pateiktu atsiliepimu į skundą, pareiškėjo duotais paaiškinimais teisme, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad institucija tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad būtent pareiškėjas, būdamas įmonės vadovu, nagrinėjamu atveju yra atsakingas už tai, kad UAB „L.“ Valstybės įmonei Registrų centrui laiku (iki 2025 m. birželio 1 d.) nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2024 metus, kuris turėjo būti pateiktas ne vėliau nei iki 2025 m. birželio 1 d. Byloje neginčitinai nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d., bendrovės „L.“ vadovu buvo būtent pareiškėjas T. S., kuris ir buvo atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą UAB „L.“. T. S. teisme patvirtino, kad nebuvo kitų atsakingų asmenų, už minėtų ataskaitų pateikimą. Taip pat byloje nėra ginčijama ir nustatyta, kad 2024 m. finansinių atskaitų rinkinys buvo pateiktas, tačiau pateiktas praėjus įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. pateiktas praėjus daugiau nei metams — 2026 m. liepos 21 d. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, visų pirma atmeta kaip nepagrįstus argumentus, susijusius su aplinkybėmis, dėl kurių jis negalėjo laiku įvykdyti savo, kaip vadovo, pareigos. Pareiškėjas nurodo, kad 2026 m. kovo mėnesį slaugė sergantį asmenį, turėjo nedarbingumo laikotarpius, dėl patirto streso pablogėjo jo paties sveikata, buvo diagnozuotas sveikatos sutrikimas, vartoti gydytojo paskirti vaistai, vėliau jis pats sirgo ir buvo nedarbingas. Tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas 2024 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti iki 2025 m. birželio 1 d., todėl jo liga 2026 m. negalėjo sukliudyti laiku įvykdyti įstatyme nustatytos pareigos. Bendrovės „L.“ metinių ataskaitų rinkiniai pateikti 2026 m. liepos 21 d. už 2022 m., 2023 m., 2024 m., ir 2025 m. Tai rodo, kad nagrinėjamas pažeidimas susijęs su kelerius metus iš eilės nevykdyta vadovo pareiga, o lėšų trūkumas, kliudęs pasamdyti buhalterį, nelaikomas pateisinama priežastimi tokį ilgą laikotarpį neveikti.Taip pat teismas nesutinka su pareiškėju, kad jo padarytas administracinis nusižengimas šioje byloje yra tęstinės veikos dalis. Pasak pareiškėjo, jis per įstatyme nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinio. Tačiau, jo manymu, UAB „L.“ finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas turėtų būti vertinamas kartu su septynių kitų jo vadovaujamų bendrovių metinių ataskaitų nepateikimu kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas, Taip yra todėl, kad visų bendrovių, vykdžiusių tapačią ūkinę veiklą, ataskaitos nepateiktos už tuos pačius laikotarpius, dėl analogiškų priežasčių ir esant vieningam sumanymui. Visų pirma pažymima, kad net ir esant tęstinei veikai, jei dėl vieno iš nusižengimų yra pradėta atskira administracinė teisena, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nors ankstesni nusižengimai yra analogiški nagrinėjamam nusižengimui, padarymo laikas yra tas pats, tačiau vien tai, kad keli administraciniai nusižengimai yra numatyti toje pačioje ANK normoje, padaryti tuo pačiu laikotarpiu ir susiję su tapačia pareiga, savaime nereiškia, kad jie sudaro vieną tęstinį administracinį nusižengimą. Be to, net tęstinės veikos atveju, kai yra padaromos dvi ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK ar ANK straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tęstinių veikų atvejais esminiai veikų požymiai (juos atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) nesutampa, t. y. nors ir yra analogiški, bet nepakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika non bis in idem principo, kurį pareiškėjas mano esant pažeistą, prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2AT-36-719/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks aiškinimas būtų pernelyg platus, neatitiktų šio principo esmės, prieštarautų teisingumo vykdymo interesams. Tokiu atveju procesas non bis in idem principo prasme būtų laikomas ne pakartotiniu, o atskiru procesu, nes jis kyla iš savo esme panašių, bet ne tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Antra, pareiškėjo padaryto administracini nusižengimo nėra pagrindo kvalifikuoti kaip tęstinės veikos dalies. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu (ROIK: 26297172608) administraciniai nusižengimai, nepateikiant metinių ataskaitų dėl kitų septynių bendrovių, nebuvo kvalifikuoti kaip tęstinė veika. Jam už kiekvieną padarytą administracinį buvo pritaikyta administracinė atsakomybė ir už kiekvieną iš jų buvo paskirta administracinė nuobauda, kurios buvo subendrintos, pritaikius ANK 38 straipsnio taisykles, paskiriant subendrintą 900 Eur baudą.Be to, institucija neturėjo pagrindo nagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos kartu su septyniomis prieš tai išnagrinėtomis, nes 2026 m. gegužės 19 d. nutarimo priėmimo metu administracinio nusižengimo teisena dėl UAB „L.“ finansinių ataskaitų nepateikimo dar nebuvo pradėta. Šios veikos administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 2026 m. gegužės 25 d., todėl 2026 m. gegužės 19 d. institucija objektyviai negalėjo spręsti dėl proceso, kuris tuo metu dar nebuvo pradėtas. Kita vertus, pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti įvertintos individualizuojant nuobaudą. Taigi, kiekvienos bendrovės pareiga pateikti savo metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra savarankiška. Atitinkamai savarankiškas yra ir kiekvienos bendrovės vadovo įsipareigojimas užtikrinti konkretaus juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų pateikimą. Nors pareiškėjas T. S. yra tas pats asmuo, dirbantis vadovu ne vienoje bendrovėje, o pažeidimų objektas ir teisinis reglamentavimas yra panašūs, tačiau kiekvienu atveju skiriasi subjektas, kurio finansinės ataskaitos nepateiktos, ir konkreti pareiga, kurios neįvykdymas sudaro administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Tad kiekvienos bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas yra savarankiškas pažeidimas, kuris susijęs su atskiro juridinio asmens dokumentais. Todėl pareiškėjo nurodomas bendra priežastis (nebuvo buhalterės) – savaime nesudaro pagrindo skirtingų juridinių asmenų atžvilgiu padarytų administracinių nusižengimų laikyti viena tęstine veika. Priešingas aiškinimas reikštų, kad vienas asmuo, vadovaujantis kelioms bendrovėms, galėtų išvengti savarankiškos atsakomybės už kiekvienos bendrovės atžvilgiu nevykdomą pareigą vien dėl to, kad visų pareigų nevykdymo priežastis buvo ta pati. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs šį administracinį nusižengimą. Pareiškėjas akcentavo, kad padarytu administraciniu nusižengimu niekam nebuvo padaryta žala. Tačiau ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įtvirtintas formalia sudėtimi, todėl neigiamų padarinių atsiradimas ar neatsiradimas jo pavojingumo vertinimui esminės reikšmės neturi. Tai, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio pažeidimą įtvirtino formalia sudėtimi, suponuoja, kad tokia veika savaime yra laikoma pavojinga. Tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį nusižengimą numatyta griežta administracinė nuobauda – bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1 4500 Eur. Pareiškėjui paskirta 900 Eur bauda. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Skiriant administracinę nuobaudą turi būti įvertintas padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, kaltės forma, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, asmenybė, jo turtinė padėtis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei kitos reikšmingos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui.Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad institucija, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad yra nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). 2026 m. liepos 28 d. duomenimis, pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus administracinėn atsakomybėn buvo trauktas 12 kartų, daugiausia už panašaus ar tapačios rūšies pobūdžio nusižengimus. Šios aplinkybės neleidžia pareiškėjo elgesio vertinti kaip atsitiktinio ar vienkartinio teisės aktų reikalavimų nesilaikymo. Ankstesnės pareiškėjui paskirtos baudos (išskyrus vieną) sumokėtos. Įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius neigiamus ir teigiamus duomenis, nagrinėjamo straipsnio sankcijoje nustatytą baudos maksimalią ribą, sprendžiama, kad šiuo atveju turi būti paskirta 600 Eur dydžio bauda, kuri bus teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pareiškėjo asmenybei, o bendra nuobaudų suma, įvertinus ir 2026 m. gegužės 19 d. nutarimu (ROIK: 26297172608) paskirtos baudos dydį (900 Eur), vos viršys ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos maksimalią ribą. Todėl šiuo atveju pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sumažinti nuobaudą nėra pagrindo. Tad šioje dalyje institucijos nutarimas keičiamas, VĮ Registrų centro specialistės V. S. 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2365-2026 pareiškėjui paskirta 900 Eur bauda mažinama iki 600 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,