Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1459-779/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-18
Bylos Nr.: e2S-1459-779/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00382-2026-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Inga Staknienė
Ieškovas: IES1
Atsakovas: ATS1
Trečiasis asmuo: Akademinė kredito unija, Akademinė
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-1459-779/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00382-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.3.2.6.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys byloje – Akademinė kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Šalies argumentai

Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

Žemesnės instancijos teismas

įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių sūnų NEP1, gimusio (duomenys neskelbtini), ir NEP2, gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai, vaikai, sūnūs), uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini);

nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina (ieškove);

nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką – atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus, kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos (prie namų lauko durų) šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą (prie namų lauko durų) tą patį šeštadienį 20.00 val.; atsakovo bendravimas su sūnumis vyksta tik jiems sutikus dėl bendravimo ir esant visiškai blaiviam (0.00 promilių). Apie pasikeitusią bendravimo tvarką atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei ne mažiau nei prieš 2 kalendorines dienas nuo sužinojimo apie bendravimo tvarkos pasikeitimą;

priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesti vykdyti skubiai.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, elgiasi agresyviai, naudoja psichologinį smurtą, kelia konfliktus ir sudaro nesaugią aplinką ieškovei bei nepilnamečiams vaikams, dėl ko kyla reali grėsmė jų emocinei ir psichologinei gerovei. Atsižvelgiant į vaikų interesus, jų poreikį išlaikyti stabilią gyvenamąją aplinką ir siekiant užtikrinti ieškovės bei vaikų saugumą bylos nagrinėjimo metu, ieškovės vertinimu, būtina įpareigoti atsakovą gyventi skyrium bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.

Pažymėjo, jog nepilnamečiai vaikai yra stipriai emociškai prisirišę prie motinos, ji faktiškai rūpinasi jų kasdieniais poreikiais ir geriausiai užtikrina jų interesus, todėl prašė laikinai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Nurodė, kad atsakovas netinkamai ir nereguliariai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl jų poreikių tenkinimo našta faktiškai tenka ieškovei. Atsižvelgiant į vaikų poreikius bei siekiant užtikrinti jų teisę gauti išlaikymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: 1) nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 360 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą; 3) paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) likusią prašymo dalį atmetė. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė duomenis apie atsakovo smurto atvejus ir 2025 m. lapkričio 27 d. išduotą apsaugos nuo smurto orderį, tačiau smurto epizodai nuo 2021 m. kartojosi maždaug kartą per metus, o ieškinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas tik 2026 m., todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo nedelsiant taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas turėtų galimybę gyventi skyrium. Teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti jos gebėjimu užtikrinti vaikų interesus, saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismo vertinimu, atsakovui tinkamai nevykdant pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir siekiant užtikrinti jų būtinųjų poreikių tenkinimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 360 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovės prašymas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką buvo netenkintas, atsižvelgus į tai, jog šalių gyvenamosios vietos adresas sutampa bei į tai, jog nurodyta tvarka yra ydinga, nes priklauso nuo nepilnamečių vaikų (ne)noro bendrauti.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė IES1 atskiruoju skundu nesutinka su skundžiamos nutarties dalimis, kuriomis teismas netenkino / iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus bei prašo šiose dalyse jos reikalavimus tenkinti pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovo smurtinį elgesį jos atžvilgiu ir neigiamą poveikį nepilnamečiams vaikams. Ji ne mažiau kaip keturis kartus kreipėsi į institucijas dėl smurto, o atsakovui buvo taikyti apsaugos nuo smurto orderiai. Ieškovės teigimu, pakartotiniai kreipimaisi į teisėsaugos institucijas patvirtina sistemingą, o ne pavienį smurtinį elgesį.

Ieškovės vertinimu, ankstesnis nesikreipimas dėl santuokos nutraukimo nepaneigia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji ilgą laiką siekė konfliktą spręsti taikiai, įskaitant mediaciją.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, atsakovas turi galimybę gyventi skyrium, nes dažnai išvyksta iš namų ir apsaugos nuo smurto orderių galiojimo metu faktiškai gyveno kitur. Be to, atsakovas palaiko santykius su kita moterimi, pas kurią turi galimybę apsistoti.

Ieškovė pažymi, kad dėl nesaugios aplinkos buvo priversta su vaikais išsikraustyti ir laikinai gyvena draugės bute.

Dėl minimalaus išlaikymo nurodo, jog 2026 metų minimali mėnesinė alga sudaro 846 Eur, o vienam iš tėvų tenkanti šios sumos dalis sudaro 423 Eur. Taigi nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog minimalus išlaikymo dydis vienam iš tėvų šiuo metu sudaro 360 Eur.

Ieškovei nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog ieškovės pasiūlyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga. Be to, teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl tokia tvarka galėtų pakenkti vaikų interesams ar neatitiktų nustatytų bendravimo su vaikais normų.

Atsiliepimas

Atsakovas ATS1 atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškovės argumentas, jog vien dėl to, kad jos prašoma priteisti laikino išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų neviršijo pusės minimalios mėnesines algos dydžio (423 Eur), savaime nesuponuoja to, kad teismas privalėjo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Pažymi, jog pagal darbo sutartį atsakovas uždirba maždaug 1200-1500 Eur algos „į rankas“, taip pat turi papildomų kreditorių. Be kita ko, atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė už ieškovės, nes, priešingai nei atsakovas, ieškovė turi nekilnojamojo turto.

Dėl gyvenimo skyriumi atsakovas pažymėjo, jog nuo 2025 m. gruodžio mėn. vidurio ieškovė su nepilnamečiais vaikais faktiškai yra išsikėlusi iš jiems priklausančio gyvenamojo namo ir gyvena jos draugei priklausančiame bute. Taigi ieškovė prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą gyventi skyriumi, kai faktiškai šalys kartu net negyvena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o jeigu jis būtų įpareigotas gyventi skyriumi, gyvenamojo būsto nuoma būtų jam per didelė finansinė našta, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

Ieškovės prašoma taikyti laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais faktiškai yra tokia, kad atsakovo bendravimas su vaikais priklauso išimtinai nuo nepilnamečių vaikų valios. Taigi net ir ją nustačius, ji sukeltų lygiai tokias pačias pasekmes atsakovui kaip ir jų nenustačius – atsakovo bendravimas su sūnumis priklausytų išimtinai nuo jų nuomonės ir noro.

Atsakovas ATS1 atskiruoju skundu prašo teismo pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad:

Sprendžiant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti sprendžiamas apie jį neinformavus atsakovo ir nesuteikus jam galimybės pateikti nuomonės visų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių keliamų reikalavimų.

Pažymi, jog teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens nustatant atsakovo turtinę padėtį – nesikreipė dėl duomenų gavimo į atitinkamas institucijas apie atsakovo gaunamas pajamas, nevertino iš Antstolių informacinės sistemos registro gautų duomenų, dėl ko tinkamai neįvertinęs priteisė tokio dydžio laikiną išlaikymą, kurio atsakovas nėra pajėgus teikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas faktiškai gyvena kartu su ieškove ir šalių nepilnamečiais vaikais toje pačioje namų valdoje, taip prisidėdamas prie vaikų priežiūros ir išlaikymo. Be kita ko, nevertino, kad laikinas išlaikymas yra reikalingas dviem nepilnamečiams vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.198 straipsnis).

Atsakovas, atsižvelgęs į savo turtinę padėtį, t. y. gaunamą darbo užmokestį, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto masę bei šio turto vertę, turimus kreditorinius įsipareigojimus, bei tai, kad faktiškai šalys gyvena kartu ir atsakovas prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo visiems gyvenant bendrame nekilnojamajame turte, sutinka kas mėnesį mokėti po 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui.

Atsiliepimas

Ieškovė IES1 atsiliepimu su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams buvo pateiktas kaip skubiai nagrinėtinas laikinosios apsaugos priemonės klausimas, todėl teismas jį pagrįstai sprendė nepranešęs atsakovui. Toks procesinis reglamentavimas skirtas užtikrinti operatyvią vaikų teisių ir interesų apsaugą, kai delsimas priimti procesinį sprendimą galėtų lemti jų poreikių neužtikrinimą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi didesnes pajamas nei deklaruojamas 1 200 Eur darbo užmokestis, nes lėšas naudoja asmeninėms reikmėms, pramogoms, alkoholiui ir psichotropinėms medžiagoms, tačiau nepateikė banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių jo faktinę turtinę padėtį. Tuo tarpu didžiąją dalį būsto, paskolos ir vaikų išlaikymo išlaidų dengia ieškovė.

Ieškovė pažymi, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 910 Eur, todėl jos prašoma 400 Eur laikino išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir skirta tik minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti. Atsakovo prašoma 300 Eur suma neatitinka realių vaikų poreikių.

Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovo teiginiai apie bendrą šalių gyvenimą yra nepagrįsti. Dėl atsakovo elgesio ji su nepilnamečiais vaikais buvo priversta išsikraustyti iš gyvenamojo namo ir šiuo metu laikinai gyvena draugės bute, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas faktiškai prisideda prie vaikų išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties dalių, kuriomis netenkinti ieškovės reikalavimai dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatyto ir įpareigojimo atsakovą gyventi skyriumi bei kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Byloje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą su motina (ieškove), įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nepranešęs atsakovui, išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį tenkino iš dalies.

Dėl atsakovo informavimo.

Atskirajame skunde atsakovas akcentuoja pirmosios instancijos teismo padarytą procesinių teisės normų pažeidimą. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo apie šį prašymą informuoti atsakovą ir suteikti jam galimybę pateikti atsiliepimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo sudaryti atsakovui galimybę pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus.

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos, o apie tokio prašymo nagrinėjimą atsakovui nepranešama tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslų įgyvendinimui. Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė prašymą nagrinėti nepranešus kitai proceso šaliai nėra absoliuti ir turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti net keturias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium bei nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina. Taigi visos prašomos taikyti priemonės yra tiesiogiai susijusios su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, taip pat su esminių šeimos teisinių santykių laikinu sureguliavimu iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tokių klausimų sprendimas neatsiejamas nuo visapusiško faktinių aplinkybių ištyrimo ir kuo išsamesnės informacijos apie nepilnamečių vaikų situaciją, jų poreikius, ryšį su kiekvienu iš tėvų, gyvenimo sąlygas bei kitus reikšmingus aspektus surinkimo.

Pažymėtina, kad bylose, susijusiose su nepilnamečių vaikų interesais, teismui tenka aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis), todėl teismas privalo imtis priemonių, kad būtų surinkti ir įvertinti visi reikšmingi duomenys, leidžiantys priimti vaiko interesus geriausiai atitinkantį procesinį sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo pozicija, jo pateikti paaiškinimai bei įrodymai, susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjamu atveju buvo/yra reikšmingi ir galėjo turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės prašymo pagrįstumo bei konkrečių priemonių taikymo.

Apeliacinės intencijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad prašymo nagrinėjimas nepranešus atsakovui buvo būtinas dėl ypatingo skubumo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad informavus atsakovą apie pateiktą prašymą, būtų kilusi reali grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ar būtų buvę kitaip apsunkintas laikinųjų apsaugos priemonių tikslų pasiekimas. Priešingai, atsižvelgiant į prašomų priemonių pobūdį, jų tiesioginį ryšį su nepilnamečių vaikų interesais bei būtinybę įvertinti abiejų tėvų pateikiamą informaciją, atsakovo neišklausymas sudarė prielaidas priimti procesinį sprendimą, neturint visų reikšmingų duomenų.

Be to, situacija, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos neišklausius kitos šalies argumentų, o ši vėliau, nesutikdama su priimta nutartimi, yra priversta ją skųsti apeliacine tvarka, savaime neužtikrina proceso operatyvumo. Priešingai, tai gali lemti papildomus procesinius veiksmus ir proceso trukmės pailgėjimą. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovui suteikus galimybę pateikti savo poziciją dar iki sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų buvę sudarytos geresnės prielaidos priimti išsamiai pagrįstą ir nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinkantį procesinį sprendimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo informuoti atsakovą apie pateiktą prašymą ir suteikti jam galimybę pateikti paaiškinimus bei įrodymus, patvirtinančius atsakovo atsikirtimus. Todėl atskirojo skundo argumentai šioje dalyje pripažįstami pagrįstais.

Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, nes byloje nurodyti smurto atvejai buvo pavieniai, o duomenų apie atsakovo galimybę gyventi skyrium, nepateikta.

Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo smurtinį elgesį jos atžvilgiu ir neigiamą poveikį nepilnamečiams vaikams. Ji ne mažiau kaip keturis kartus kreipėsi į institucijas dėl smurto, o atsakovui buvo taikyti apsaugos nuo smurto orderiai. Ieškovės teigimu, tai patvirtina sistemingą, o ne pavienį atsakovo smurtinį elgesį.

Bylos duomenys nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo agresyvus elgesys, grasinimai ir fizinio skausmo sukėlimas buvo pavienio ar atsitiktinio pobūdžio.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokio pobūdžio atsakovo elgesys buvo pasikartojantis. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. atsakovas dėl agresyvaus elgesio, grasinimų ir sukelto fizinio skausmo buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. 2023 m. spalio 15 d. dėl atsakovo agresyvaus elgesio, grasinimų ir sukelto fizinio skausmo buvo iškviesta policija, o atsakovo atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Vėliau apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai atsakovo atžvilgiu buvo išduoti ir 2024 m. rugsėjo 27 d. bei pakartotinai 2025 m. lapkričio 27 d. Taigi šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie pavienį ar atsitiktinį atsakovo elgesio pobūdį ir patvirtina sistemingą agresyvaus bei smurtinio elgesio pasireiškimą.

Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir dabartinę šalių santykių situaciją ir jos reikšmę nagrinėjamam ginčui. Tarp šalių šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo byla, todėl jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Tokios aplinkybės objektyviai gali didinti tarpusavio nesutarimų intensyvumą, kelti papildomą emocinę įtampą bei didinti konfliktinių situacijų kilimo riziką. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo elgesys praeityje buvo susijęs ir su alkoholio vartojimu, kuris tam tikrų incidentų metu buvo fiksuotas kompetentingų institucijų. Vertinant visas šias aplinkybes jų visumoje, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės nurodomas grėsmės suvokimas yra nepagrįstas ar vien subjektyvaus pobūdžio.

Taip pat pažymėtina, kad atskirajame skunde ieškovė nurodo naujas aplinkybes, jog šiuo metu ji nebegyvena kartu su atsakovu ir yra apsistojusi pas draugę, t. y. buvo priversta pakeisti savo gyvenamąją vietą. Nors šios aplinkybės nebuvo teiktos pirmosios instancijos teismui ir jų reikšmė nagrinėjamam klausimui nebuvo atskleista, jos vis dėlto leidžia spręsti apie išlikusį šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą bei sudėtingas galimybes šalims gyventi kartu.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo gyvenimo skyrium nustatymo, bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus vertino pernelyg formaliai bei nepakankamai išsamiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino dalies byloje esančių duomenų visumos, neatsižvelgė į atsakovo agresyvaus ir smurtinio elgesio pasikartojimo aplinkybes, šalių santykių konfliktiškumą bei kitas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, o kai kurie byloje esantys įrodymai ir šalių pateikti argumentai apskritai liko neaptarti.

Dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio reikalavimo netenkino, pažymėdamas, jog šalių gyvenamosios vietos adresas sutampa bei tai, jog nurodyta tvarka yra ydinga, nes priklauso nuo nepilnamečių vaikų (ne)noro bendrauti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šalių gyvenamosios vietos adresas sutampa, savaime nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti ieškovės prašomą laikiną nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką. Nors skundžiamos nutarties priėmimo metu bylos duomenys rodė, kad šalių deklaruota gyvenamoji vieta sutampa, iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovė faktiškai gyvena kitoje vietoje – pas draugę. Kita vertus, šie duomenys pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, todėl teismas sprendė klausimą remdamasis tuo metu byloje esančia medžiaga, kas galėjo turėti įtakos nepakankamai išsamiam reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimui bei priimto procesinio sprendimo nepagrįstumui.

Be to, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijos dėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios bendravimo tvarkos. Dėl to byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie faktines šalių gyvenimo sąlygas, nepilnamečių vaikų bendravimą su atsakovu, jų tarpusavio ryšį, iki tol susiklosčiusią bendravimo tvarką bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nesant tokių duomenų, nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas nagrinėjamu atveju nėra ar yra būtinas.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimas nebuvo pakankamai išnagrinėtas ir jo išsprendimui reikšmingos aplinkybės liko neatskleistos. Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašytą laikiną bendravimo tvarką, taip pat negali būti pripažinta pagrįsta.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo finansinę būklę, taip pat tai, jog minimalus vaiko išlaikymo dydis sudaro pusę minimaliosios mėnesinės algos, ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo tenkino iš dalies ir priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo po 360 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad 2026 m. minimali mėnesinė alga sudaro 846 Eur, todėl vienam iš tėvų tenkanti šios sumos dalis yra 423 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais motyvais ir teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog minimalus vienam iš tėvų tenkantis išlaikymo dydis šiuo metu sudaro 360 Eur.

Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl nustatyto minimalaus išlaikymo dydžio. Jis pažymi, kad teismas nevertino jo faktinės finansinės padėties, todėl neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, ar atsakovas yra pajėgus kas mėnesį mokėti tokio dydžio išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo minimalaus nepilnamečiams vaikams taikomo išlaikymo dydį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Šiuo atveju 2026 m. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudaro 846,96 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), todėl vienam iš tėvų tenkanti minimali vaiko išlaikymo dalis sudaro apie 423,48 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad priteisia minimalų išlaikymą, turėjo nustatyti ne mažesnį kaip 423,48 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė 360 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis už orientacinį minimalų vienam iš tėvų tenkantį išlaikymo dydį ir nepateikė motyvų, pagrindžiančių tokį skaičiavimą. Dėl to skundžiamos nutarties motyvai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

Kita vertus, įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimą, nevertino visų reikšmingų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę teisingam šio klausimo išsprendimui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo nei konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių apimties, nei abiejų tėvų turtinės padėties bei finansinių galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tuo tarpu pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas ir nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką išlaikymo dydis turi būti nustatomas individualiai, atsižvelgiant tiek į vaiko poreikius, tiek į tėvų turtinę padėtį bei jų galimybes teikti išlaikymą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma. Tačiau tokia aplinkybė susiklostė ne dėl atsakovo kaltės ar sąmoningo procesinio pasyvumo, bet dėl to, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą ir kartu pateikti jo turtinę padėtį bei pajamas pagrindžiančius įrodymus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvios galimybės disponuoti visa reikšminga informacija apie atsakovo finansines galimybes.

Duomenis ir įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis, turimais finansiniais įsipareigojimais bei kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl išlaikymo dydžio buvo padarytos neturint pakankamo faktinio pagrindo ir neįvertinus visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

Be to, nagrinėjant bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, teismui tenka aktyvus procesinis vaidmuo. Tokiose bylose teismas nėra vien pasyvus šalių pateiktų įrodymų vertintojas, bet privalo savo iniciatyva imtis priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą bei užtikrinti geriausius vaiko interesus. Todėl vien konstatavimas, kad atsakovo finansinė padėtis teismui nebuvo žinoma, neatleido teismo nuo pareigos imtis aktyvių veiksmų šiai aplinkybei išsiaiškinti ir visapusiškai įvertinti tiek vaikų poreikius, tiek abiejų tėvų finansines galimybes. Neatlikęs tokio vertinimo, teismas nepakankamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jo išvados dėl priteistino išlaikymo dydžio negali būti laikomos pakankamai pagrįstomis.

Dėl bylos procesinės baigties.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylos aplinkybes įvertino pernelyg formaliai, neužtikrino atsakovui realios galimybės tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko nebuvo nustatytos ir įvertintos visos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas nepakankamai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir iš esmės remiantis tik formaliais pagrindais.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties dalys dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo negali būti išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme iš esmės, todėl šiose dalyse pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovės ir atsakovo kartu su atskiraisiais skundais pateiktų papildomų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas, atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo grąžinami nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šį klausimą paliekama spręsti pirmosios instancijos teismui, nustačius šalims terminą papildomiems įrodymams, pagrindžiantiems reikalavimą bei atsikirtimus, pateikti.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei šiuos klausimus grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė