Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovui K. L. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė K. Z. (toliau – ir ieškovė) 2026 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. L. (toliau – ir atsakovas), prašydama nutraukti 2025 m. kovo 4 d. žodiniu būdu ginčo šalių sudarytą sofos pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei jos jam sumokėtus pinigus – 450 Eur, išieškoti iš jo jos sumokėtą žyminį mokestį.

Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė ir teismui teisminio nagrinėjimo eigoje paaiškino, kad 2026 m. kovo 2 d. tinklalapyje www.skelbiu.lt susirado sofos skelbimą. Skelbime nurodyta sofa Vivara, kaina 450 Eur, pardavėjo tel. nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus skelbimus šio asmens/ pardavėjo vardu – virš 10 skelbimų su naujų sofų pardavimais, taip pat visi pardavimai keliami su daugiskaitos formuluote, pvz. : „Išparduodame“, „turime“, „galime“, „teikiame užnešimo ar surinkimo paslaugas“ ir t.t., taip pat įvedus atsakovo vardą, pavardę į www.google.lt platformą atsiranda informacija, kad jis yra MB „Vilko prekyba“, įm. k. 306018620, vadovas, įmonės veiklos sritis – sofų, baldų pardavimas. Paskambinus nurodytu tel. nr. atsiliepė atsakovas, suteikė visą informaciją – pateikė dar kelis sofų variantus, spalvas, ieškovei išsirinkus sofą, atsiuntė rekvizitus kam pervesti avansą – 150 Eur, K. L., (duomenys neskelbtini), ieškovė pinigus pervedė. Atsakovas nurodė, kad sofą reikia atsiimti adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra sofų parduotuvė pavadinimu „Lusso baldai“ ( https://lussobaldai.lt/pages/kontaktai?srsltid=AfmBOooUlJsNOKShNDyeDDxn1yav47NkqCC1xUVHkXUJgoH96t24gzgL ). Ieškovei pervedus 150 Eur atsakovas informavo, kad pirkimo-pardavimo dokumentą atsiųs ieškovei, kai gaus visą sumą. Ieškovei situacija nesukėlė jokių įtarimų, jai susiformavo manymas, kad sofą perka iš juridinio, o ne fizinio asmens, pats atsakovas dėl šio galimai ją tikslingai klaidino. 2026 m. kovo 4 d. sofa buvo paimta iš (duomenys neskelbtini). Surinkus sofą, atsakovui buvo pranešta, kad viskas gerai, taip pat atsakovo prašymu jam buvo nusiųsta nuotrauka bei paliktas geras atsiliepimas. Pasinaudojus sofa trumpą laiką, paaiškėjo, kad ji brokuota. 2026 m. kovo 12 d. ieškovė apie tai informavo atsakovą, nurodydama, kad parduota sofa brokuota - traška spyruoklės, girdimi keisti garsai, pateiktas ir video. Atsakovas sutiko kad tai yra brokas, atrašė - “blemba kažkas negerai”, pasiūlė pakeisti sofą, bet ieškovė nurodė, kad nori susigrąžinti pinigus. Atsakovas sutiko grąžinti pinigus. Tarpusavio susitarimu sutarta, kad ieškovė sofą pristatys kovo 23 arba 24 d., prieš tai informuos atsakovą, jis sutiko. Kovo 24 d. iš ryto ieškovė informavo atsakovą, kad apie 12 val. atveš sofą, prieš tai užsakyto transporto vairuotojas jam paskambins. Atsakovas 12:07 val. ir kiek vėliau parašė ieškovei kad transportas neatvažiuoja. Ieškovė nurodė, kad užsakytas transportas sugedo dar važiuojant pas ją ir ji informavo atsakovą, kad pristatyti sofą nurodytu laiku ji negali. Transporto tiekėjai (su ieškovės žinia) pokalbio metu pažadėjo atsakovui pristatyti sofą kovo 25 d. 12 val., nes atvežimo paslauga buvo apmokėta, atsakovas sutiko. Vienok tą dieną vakare, 20:35 val. parašė ieškovei kad sofos nebepriims, nes nesulaukė jos nurodytu laiku, t. y. atsakovas tiesiog persigalvojo. Ieškovė nurodė, jog tuoj po to, kai gavo atsakovo atsakymą, kad pinigai už brokuotą sofą bus grąžinti, užsisakė kitą sofą, ją netrukus gavo ir sėkmingai naudoja. Šiuo metu situacija tokia, kad svetainėje stovi dvi sofos, atsakovas brokuotos sofos nepriėmė, pinigų negrąžino ir net gi neišrašė jokio pirkimo dokumento, nors žadėjo. Ieškovė teigia, kad brokuota prekė jai nereikalinga. Atsakovui gera valia nesprendžiant situacijos, ji priversta kreiptis į teismą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkantis su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarp šalių buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris tarp fizinių asmenų, nes jis pardavė savo asmeninio naudojimo daiktą. Buvo sutarta dėl baldo įsigijimo ieškovės įvardintomis aplinkybėmis, tačiau ieškovė pati neatvyko, o atsiuntė savo klientus (buto nuomininkus), kuriems baldas buvo skirtas naudoti. Telefoninio pokalbio metu ieškovė informavo, kad baldą perka jos nuomininkai, todėl jiems reikalingas čekis, todėl jis jai žinute atsakė, kad pirkimo dokumentą atsiųs e-mailu po pardavimo. Faktinis baldo atsiėmimas įvyko po kelių dienų. Perdavimo metu baldas buvo pilnai apžiūrėtas ir išbandytas, jokių trūkumų ar defektų nustatyta nebuvo. Ieškovė per nuomos verslo atstovus turėjo visas galimybes įvertinti baldo būklę ir tinkamumą. Atsakovas nurodė, kad tą pačią dieną gavo iš ieškovės nuotrauką, patvirtinančią, kad baldas yra išpakuotas ir naudojamas jos patalpose. Po 8 dienų naudojimo ieškovė patalpino teigiamą atsiliepimą apie įsigytą baldą. Šis faktas patvirtina, kad baldas nuo pirkimo pradžios atitiko ieškovės lūkesčius. Tik kovo 17 d. ieškovė pirmą kartą informavo atsakovą apie tariamą trūkumą – garsą, sklindantį iš baldo. Nedelsdamas, siekdamas situaciją išspręsti taikiai ir geranoriškai, atsakovas pasiūlė pakeisti baldą į kitą naują, gamykliškai supakuotą analogišką baldą. Šis pasiūlymas buvo atmestas, buvo pareikalauta grąžinti pinigus. Atsakovas teigia sutikęs priimti baldą atgal ir grąžinti pinigus. Buvo sutarta dėl konkretaus laiko, t. y. ieškovė nurodė, kad baldas bus atvežtas pirmadienį (balandžio 23 d.) arba antradienį (balandžio 24 d. ) pietų metu. Atsakovas teigia buvo atvykęs abi dienas ir iki pietų laukė kol baldas bus atvežtas, tačiau niekas neatvyko. Galiausiai, nesulaukęs ieškovės nuomininkų ir jokios informacijos iš jų ar ieškovės, pats paprašė ieškovės nuomininkų kontaktų susisiekimui. Ieškovės atstovas (nuomininkas) nurodė, kad sugedo transporto priemonė, tačiau jokio to pagrindimo nepateikė, o paprašius informuoti, kada baldas bus pristatytas ar suteikti kitą informaciją, atsakymas buvo – „nežinau kada čia suremontuos tą mašiną“. Jokio konkretaus atsakymo taip ir nebuvo, iš ieškovės pusės taip pat. Atsakovo teigimu, ieškinyje iš ieškovės pusės yra pateikta melaginga ir jį, kaip asmenį, šmeižianti informacija. Kadanfi niekas taip ir neinformavo jo apie tolimesnius baldo pristatymo veiksmus, jis pranešė ieškovei, jog susitarimas buvo sulaužytas iš jos pusės, dėl tos ir kitų priežasčių pinigų grąžinimas atšaukiamas. Atsakovas laiko, jog suderinta baldo grąžinimo procedūra neįvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovės susitarimo nesilaikymo ir komunikacijos trūkumo, todėl jis turi teisę atsisakyti vykdyti susitarimą dėl pinigų grąžinimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad ginčo sandoris yra deklaruotas teisės aktų nustatyta tvarka, o iš jo gautos pajamos yra apskaitytos ir deklaruotos, kas papildomai patvirtina sandorio skaidrumą ir atsakovo sąžiningumą. Ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovo vykdomą komercinę veiklą neatitinka tikrovės. Baldas buvo parduotas kaip asmeninis turtas, nevykdant ūkinės ar komercinės veiklos. Ieškovės nurodomi juridiniai asmenys bei internetinė parduotuvė nėra susiję su šiuo sandoriu. Nepaisant susiklosčiusios situacijos atsakovas mėgino spręsti ginčą taikiai, atsakovas žinutėse papildomai siūlė dar vieną sprendimo būdą – priimti baldą ir kreiptis į gamintoją dėl galimo trūkumo įvertinimo bei pašalinimo (remonto, keitimo ar kitų galimų sprendimų), ieškovė nesutiko.

Atsakovas į posėdį neatvyko – nei fiziškai į teismo posėdžių salę, nei prisijungė į posėdį per nuotolį. Neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti posėdį ar nagrinėti bylą be jo teismui nepateikė. Apie posėdį informuotas tinkamai. Teismas protokoline nutartimi paskirto posėdžio dieną bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti visiškai absoliutus (Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, teismas mano, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrindu buvusias aplinkybes, ir nerado teisinių prielaidų sutikti su atsakovo išsakyta pozicija dėl ieškinio atmetimo, todėl ieškinį tenkina visa apimtimi dėl žemiau išdėstyto.

Nustatyta, kad ieškovė tinklalapyje www.skelbiu.lt susirado skelbimą ir įsigijo sofą-lovą-kampą VIVARA (ruda) už 450 Eur, jos pardavėju yra atsakovas. Ginčo dėl to byloje nėra. Nustatyta ir tai, kad daugelyje skelbimų atsakovas reklamuoja save kaip naujų baldų pardavėją, jis yra ir MB „Vilko prekyba“ vadovas, šios įmonės veiklos sritis – sofų, baldų pardavimas. Ginčo dėl šio atsakovas taip pat nekėlė. Nėra ginčo dėl to, kad išsirinkusi sofą ieškovė pervedė atsakovui į jo asmeninę sąskaitą pradžioje 150 Eur avansą, ir likusią sumą po baldo paėmimo. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovės nurodytą ir pardavimo dokumente aptartą sumą už sofą yra gavęs. Atsakovas nurodė, kad sofą reikia atsiimti adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra sofų parduotuvė pavadinimu „Lusso baldai“ ( https://lussobaldai.lt/pages/kontaktai?srsltid=AfmBOooUlJsNOKShNDyeDDxn1yav47NkqCC1xUVHkXUJgoH96t24gzgL ). Kaip matyti iš ginčo šalių susirašinėjimo sms žinutėmis, ieškovei pervedus 150 Eur avansą atsakovas nurodė, kad pirkimo-pardavimo dokumentą atsiųs kai gaus visą sumą. Byloje pateikta minėtos sofos pirkimo dokumentas, pasirašytas atsakovo. Jame nurodyta data – 2025 m. kovo 4 d. Ji galimai yra klaidinga, nes pats atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, jog įvykiai vyko 2024 m., o iš byloje esančio šalių susirašinėjimo sms žinutėmis spręstina, jog šalių nurodomos aplinkybės vis tik vyko 2026 metais, pagal ieškovės nurodytą įvykių chronologiją. Surinkus sofą, atsakovui buvo pranešta, kad viskas gerai. Šalių susirašinėjimas rodo, kad pasinaudojus sofa trumpą laiką – 12 dienų, paaiškėjo, kad ji brokuota. 2026 m. kovo 17 d. ieškovė apie tai informavo atsakovą, nurodydama, kad parduota sofa brokuota - traška spyruoklės, girdimi keisti garsai, atsakovo prašymu pateikė jam video, kurį peržiūrėjęs atsakovas ieškovei atrašė - “blemba kažkas negerai” ir pasiūlė pakeisti sofą, ieškovė nurodė, kad nori susigrąžinti pinigus. Atsakovas sutiko grąžinti pinigus. Šalys susirašinėjo dėl sofos pristatymo sutartu laiku, tačiau sofa atsakovui nebuvo pristatyta, tikėtina dėl ieškovės nurodytų aplinkybių – sugedusio transporto, apie ką ji rašė atsakovui sms žinutėse. Ieškovė patvirtino, kad sofą tebeturi. Taip pat pateikė įrodymus, jog yra nusipirkusi kitą sofą.

Vartotojas, kuriam buvo parduota nekokybiška prekė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.364 (1) straipsniu, turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų. Pardavėjas turi teisę atsisakyti remontuoti ar pakeisti prekę, jeigu to neįmanoma padaryti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant: 1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų; 2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą; 3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui. Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba atsisakė tai padaryti; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė remontuoti prekę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą nesuremontuos ar nepakeis prekės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Sutinkamai su minėto straipsnio 8 dalimi vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui. Vadovaujantis CK 6.364 straipsniu, pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).

Iš bylos medžiagos pagrindu nustatytų ir atsakovo faktiškai neginčytų aplinkybių matyti, kad atsakovas, nors ir yra fizinis asmuo, ginčo pardavimo santykyje su ieškove veikė labiau kaip profesionalus prekybininkas nei paprastas fizinis asmuo: jo vardu yra įsteigta įmonė, prekiaujanti baldais, atsakovas sistemingai reklamuoja baldų pardavimus socialinėje erdvėje ir įvairiuose pardavimų platformose, pats atsakovas įvardijo (nors ir nepateikė rašytinių duomenų) esminį momentą, kad deklaruoja pardavimus ir to pajamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio pagrindo pritarti atsakovui, jog šiame pardavimo santykyje su ieškove jis veikė kaip fizinis asmuo, kuris pardavė ieškovei savo asmeninio naudojimo baldą.

Iš šalių susirašinėjimo turinio ir vienodai aiškinamų faktinių aplinkybių matyti, kad baldas buvo parduotas naujas, kad išpakuotas buvo tik jį pristačius į ieškovės butą ir kad faktinė pretenzija dėl jo atsakovui, kaip pardavėjui, buvo pateikta tik po 12 naudojimo dienų. Taip pat matyti, kad gavęs ieškovės pateiktą video atsakovas pripažino, kad parduotas daiktas turi esminių trūkumų. Atsakovas jokia forma nesirėmė ir neįrodinėjo, kad ieškovės įvardintas parduoto daikto kokybės trūkumas yra nedidelis. Mėgindamas spręsti problemą, siūlydamas pakeisti daiktą visiškai nauju, o taip pat keldamas klausimą savarankiškai spręsti kokybės klausimą su baldo gamintojais, atsakovas pripažino tiek baldo trūkumo faktą, tiek netiesiogiai patvirtino ir virš minėtą teismo išvadą, kad šiame ginčo santykyje su ieškove atsakovas veikė labiau kaip profesionalus prekybininkas baldais, o ne kaip paprastas fizinis asmuo.

Tokiu būdu teismas neturi pagrindo atsisakyti ginti ieškovės, kaip vartotojos, teises ir nustatęs pagrindą jai naudotis pasirinkta, viena iš virš minėtų vartotojo pažeistų teisių gynimo priemone – prašyti nutraukti pirkimo-pardavimo sandorį ir įpareigoti pardavėją grąžinti pirkėjui pastarojo už daiktą sumokėtus pinigus, ieškinį tenkina, nes nurodytų faktinių aplinkybių kontekste laiko jį įrodytu visiškai (CPK 178-185 straipsniai). Pripažindamas ieškinį pagrįstu ir nutraukdamas pirkimo-pardavimo sutartį, teismas įpareigoja atsakovą grąžinti ieškovei sumokėtus pinigus, o pastarąją - perduoti prekę pardavėjui.

Dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo turinio ginčo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį tenkinus, teismas išieško iš atsakovo ieškovės naudai 23 Eur byloje sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 2 d).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ginčo šalių 2025-03-04 pasirašytą sofos-lovos-kampo VIVARA (ruda) pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovą K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) už ją sumokėtus 450 Eur, o ieškovę - grąžinti atsakovui šia sutartimi įsigytą sofą-lovą-kampą VIVARA (ruda) per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Išieškoti ieškovei K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 23 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.