Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant Agnei Janickienei,dalyvaujant pareiškėjams V. R. ir L. R.,pareiškėjų atstovei advokatei Vaidai Genaitytei,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Vladimirui Šilobritui,žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-381-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo L. R. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-382-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2026 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) iš dalies sutiko su pareiškėjos V. R. skundu; panaikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-381-2026 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)); administracinio nusižengimo bylą pavedė iš naujo tirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui, kurio darbuotojai (pareigūnai) yra įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, įpareigojant atlikti papildomus procesinius veiksmus, išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti visus surinktus ir papildomai gautus įrodymus bei pašalinti šiame nutarime nustatytus tyrimo ir vertinimo trūkumus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2026 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) iš dalies sutiko su pareiškėjo L. R. skundu; panaikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-382-2026 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)); administracinio nusižengimo bylą pavedė iš naujo tirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui, kurio darbuotojai (pareigūnai) yra įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, įpareigojant atlikti papildomus procesinius veiksmus, išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti visus surinktus ir papildomai gautus įrodymus bei pašalinti šiame nutarime nustatytus tyrimo ir vertinimo trūkumus.Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas pareiškėjos V. R. (toliau – Pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą 2026 m. kovo 26 d. Institucijos nutarimą; administracinio nusižengimo bylą pagal V. R. skundą dėl 2026 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-381-2026 išnagrinėti iš esmės; panaikinti Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-381-2026 (ROK. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną V. R. atžvilgiu nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas taip pat gautas pareiškėjo L. R. (toliau – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą 2026 m. kovo 27 d. Institucijos nutarimą; administracinio nusižengimo bylą pagal L. R. skundą dėl 2026 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-382-2026 išnagrinėti iš esmės; panaikinti Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-382-2026 (ROK. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną L. R. atžvilgiu nutraukti. Skunduose Pareiškėjai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto reglamentuota galimybė panaikinti nutarimą ir grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau šią nuostatą taikyti kompetentingas tik apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne te tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Be to, kaip matyti iš paminėto teisinio reglamentavimo, šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimtiems papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vienintelis ir išimtinis pagrindas gražinti institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Visa tai reiškia, jog aptari procesinė situacija, kaip minėta, yra tik teismo kompetencijos ribose ir gali būti taikoma tik išimi sudėtingo papildomo bylos aplinkybių tyrimo atlikimui. Šiuo atveju, kaip matyti, skundžiamuose nutarimuose nurodytas administracinio nusižengimo bylos pavedimas iš naujo tirti institucijos darbuotojams (pareigūnams) aptariamu būdu nėra nei leistinas nei galimas, nes esmingai pažeistų ANK 566 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus administracinių nusižengimų teisenos lygybės prieš įstatymą, teisingo proceso, operatyvumo principus, bei imperatyvų draudimą bloginti asmens padėtį dėl jo paties paduoto skundo (non reformatio in peius). Priimtas skundžiamais nutarimais yra esmingai bloginama pareiškėjų padėtis dėl paduotų skundo dėl 2026 m. kovo 3 d. nutarimų, o dėl to skundžiami nutarimai turi būti panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos išnagrinėtos apylinkės teismo iš esmės. Be to, skundžiamuose nutarimuose dėstomos ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios neatitinka faktinės situacijos, t. y. kad dėl konflikto pasekmių vaikai negalėjo užmigti ir vėliau buvo apgyvendinti pas senelius. Tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir 2026 m. kovo 3 d. nutarimuose, o taip pat, jokie papildomi argumentai dėl tokių teiginių nenurodomi ir skundžiamuose nutarime.Institucija atsiliepimuose į skundus prašo skundų netenkinti. Nurodo, kad ANK 625 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia institucijai teisę ne tik persiųsti skundą teismui, bet ir pačiai iš naujo įvertinti skundo argumentus, patikrinti priimto nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą ir, nustačius trūkumus, panaikinti ankstesnį nutarimą bei priimti kitą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju būtent tokia teisė ir buvo įgyvendinta. Nagrinėjamu atveju Institucija, įvertinusi pareiškėjų skundų argumentus, nustatė, kad 2026 m. kovo 3 d. nutarimuose nebuvo pakankamai individualizuoti pareiškėjų veiksmai, nepakankamai išsamiai atskleistas įrodymų vertinimas ir ne visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo tinkamai išanalizuotos. Dėl to Institucija pagrįstai panaikino ankstesnius nutarimus ir nusprendė bylą nagrinėti iš naujo, išsamiai įvertinant visas reikšmingas aplinkybes ir surenkant papildomus duomenis. Aplinkybė, kad teismui tam tikrais atvejais suteikta teisė grąžinti bylą papildomam tyrimui, nepaneigia institucijos teisės pagal ANK 625 straipsnį panaikinti savo pačios priimtą nutarimą ir iš naujo nagrinėti bylą. Institucija nepablogino pareiškėjų padėties. Vien tai, kad byla toliau nagrinėjama, savaime nereiškia asmens padėties pabloginimo. Net jei tam tikros atskiros aplinkybės pirminiame nutarime nebuvo pakankamai tiksliai individualizuotos ar pilnai atskleistos, tai nepaneigia kitų objektyvių bylos duomenų reikšmės. Vertintina visa aplinkybių visuma: nakties metu vykęs konfliktas, abiejų tėvų neblaivumas, namuose buvę nepilnamečiai vaikai, kūdikio amžius, jo verksmas, vaikų pažadinimas, policijos ir vaiko teisių apsaugos specialistų reagavimas bei būtinybė perduoti vaikus senelių priežiūrai. Būtent ši visuma ir lėmė institucijos išvadą, kad pirminiai nutarimai turėjo būti panaikinti ne todėl, kad administracinio nusižengimo požymių nebuvo, o todėl, kad sprendimai turėjo būti priimti išsamiau ir detaliau ištyrus visas reikšmingas aplinkybes. Institucija, siekdama užtikrinti išsamų, objektyvų ir visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą, jau yra pradėjusi papildomų duomenų rinkimą.Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovė skunde išdėstytus argumentus palaikė. Nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės Institucijai pačiai grąžinti bylą tyrimui. Šiuo atveju pažeidžiama pareiškėjų teisė į veiksmingą gynybą, bloginama jų padėtis. Verkė kūdikis, kuris gali verkti dėl daug priežasčių ir yra visiškai normalu, kad kūdikis verkia. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjų veiksmai buvo nukreipti prieš vaikus. Kūdikį prižiūrėjo vyresnė dukra, pareiškėjai naudojosi mobilia aukle, vaikas buvo saugus. Pareiškėjai bendradarbiauja su Institucija, elgiasi pagarbiai ir nesutinka su Institucijos požiūriu. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad Institucija šiuo atveju nėra nagrinėjama byla dėl padaryto nusižengimo, šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar gali Institucija panaikinti nutarimą ir išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjų kaltumo klausimas nesprendžiamas. Skyrius priėmė tokį sprendimą bausti pareiškėjus, neįvertinęs visų aplinkybių, iš dalies Institucija sutinka su tuo ir nori išsamiau išnagrinėti situaciją, kol kas pagrindo nutraukti bylą nėra. Institucija po skundžiamo nutarimo atliko užklausas dėl BPC įrašo gavimo, taip pat dėl duomenų iš policijos gavimo.Skundas netenkinamasANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka reglamentuotas ANK XXXIII skyriuje. Atitinkamai ANK 619 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, apibrėžiantis pareigūno galimus sprendimus: skirti administracinę nuobaudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba perduoti bylą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ar teismui. Taigi ši nuostata apibrėžia, kokius konkrečius procesinius sprendimus gali priimti pareigūnas, užbaigdamas bylos nagrinėjimą.Tuo tarpu ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo procesas pirmosios instancijos teismui reglamentuotas XXXIV skyriuje. Taigi, ANK 625 straipsnyje įtvirtintas specialus teisinis reguliavimas, kuris taikomas administracinio nusižengimo byloje priimto institucijos nutarimo apskundimo stadijoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma įtvirtina, jog nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, turi teisę visiškai arba iš dalies sutikti su paduotu skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama ANK 616 straipsnyje įtvirtintų procedūrų, priimti naują nutarimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje. Aptariamoje teisės normoje nėra tiesioginės nuorodos į ANK 619 straipsnį, taip pat nenurodyti ir naujame nutarime galimi priimti procesiniai sprendimai. Tai leidžia teigti, kad minėta teisės norma įtvirtina institucijos diskreciją savarankiškai ištaisyti galimai neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą neperduodant gauto skundo teismui. Taigi, aptartos teisės normos reguliuoja skirtingus administracinio nusižengimo bylos proceso etapus ir negali būti tapatinamos. Todėl institucija, nustačiusi, kad tyrimas buvo neišsamus, trūksta reikšmingų faktinių duomenų sprendimui priimti, vadovaudamasi ANK 625 straipsniu, gali panaikinti savo ankstesnį priimtą nutarimą ir grąžinti bylą papildomam tyrimui, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai. Tai dera ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi, nustačius paminėtas aplinkybes, analogišką sprendimą turėtų priimti ir skundą išnagrinėjęs teismas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-594/2026).Iš skundžiamų nutarimų matyti, kad Institucija panaikino savo ankstesnius 2026 m. kovo 3 d. nutarimus, iš dalies sutikdama su pareiškėjų skundais. Skundžiamuose nutarimuose konstatuota, kad nutarimuose nebuvo pakankamai individualizuoti pareiškėjų veiksmai, nepakankamai išsamiai atskleistas įrodymų vertinimas ir ne visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo tinkamai išanalizuotos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po skundžiamų 2026 m. kovo 26 d. ir 2026 m. kovo 27 d. nutarimų priėmimo, Institucija atliko užklausas dėl BPC įrašų ir kitų duomenų gavimo (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, Smurto artimoje aplinkoje orderio duomenų, pareigūnų turimų vaizdo ir garso įrašų ir kt.). Kaip matyti iš 2026 m. kovo 3 d. nutarimų, jie iš esmės grindžiami tik 2026 m. sausio 27 d. per „FleetComplete“ gauto pranešimo duomenimis. Sutiktina su Institucijos pozicija, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo visapusiškai įvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės, be kita ko, vaiko ar vaikų psichologinė būsena įvykio metu ir po jo, specialistų ir (ar) pareigūnų, reagavusių į įvykį, surinkti ar galėję būti surinkti duomenys, taip pat konflikto tarp tėvų pobūdis, intensyvumas ir jo poveikis vaikų interesams. Pareiškėjai akcentuoja, kad kūdikis buvo saugus, tėvų konfliktas jam jokios įtakos neturėjo, vaiko priežiūra buvo užtikrinta, tuo tarpu 2026 m. kovo 3 d. nutarimuose padarytos išvados, pasak pareiškėjų, neatitiko bylos medžiagos, tačiau, teismo vertinimu, šioms aplinkybėms nustatyti ir patvirtinti ar paneigti yra reikalingas papildomas tyrimas. Tokie bylos duomenų trūkumai, patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas buvo neišsamus, o surinkti duomenys nepakankami sprendimui dėl pareiškėjų V. R. ir L. R. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 73 straipsnio 1 dalyje, priimti. Todėl esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai L. R. ir V. R. nesutiko su jiems inkriminuotais ANK pažeidimais ir ginčijo byloje nustatytas įvykio aplinkybes, Institucija pagrįstai panaikino 2026 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir, konstatavusi tyrimo neišsamumą ir nevisapusiškumą, teisėtai ir pagrįstai grąžino bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Tai, kad šiuo atveju buvo panaikinti 2026 m. kovo 3 d. nutarimai ir byla grąžinta iš naujo tirti, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pabloginta Pareiškėjų padėtis ar pažeista jų teisė į veiksmingą gynybą. Pažymėtina, kad galutinis sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas, o Pareiškėjų kaltei pagrįsti ar paneigti yra būtinas papildomas tyrimas. Pažymėtina, kad pareiškėjams nėra užkirstas kelias skųsti galutinius nutarimus, kuriuos Institucija priims išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylas. Pažymėtina ir tai, kad, pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, administracinė atsakomybė taikoma tik tam asmeniui, kurio padaryta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Todėl, sprendžiant dėl asmens veiksmų atitikties administracinio nusižengimo sudėčiai ir jo kaltės, būtina visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Šią pareigą pirmiausia turi vykdyti administracinį nusižengimą tiriantis institucijos pareigūnas. Tik išsamiai nustatęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam sprendimui priimti, pareigūnas gali priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą.Teismas, gavęs skundą dėl institucijos sprendimo, tikrina tik jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar byla buvo išnagrinėta visiškai ir ar sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, taip pat ar nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą administracinei atsakomybei. Jei byla tyrimo metu buvo neišsamiai ir nevisapusiškai ištirta ir reikalauja didelės apimties papildomų tyrimo veiksmų (pavyzdžiui, nukentėjusiojo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausa, eismo įvykio schemos nubraižymas, vaizdo įrašų išsireikalavimas ir pan.), teismas negali priimti sprendimo dėl asmens kaltės ir privalo grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, materialioji tiesa negali būti nustatyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 5- 489/2019). Todėl institucijos sprendimas, kai nustatoma, kad pareigūnai tyrimą atliko neišsamiai, bylą grąžinti papildomiems tyrimo veiksmams atlikti taip pat užtikrina operatyvumo ir teisingo proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-594/2026).Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad Institucija, panaikinusi savo 2026 m. kovo 26 d. ir 2026 m. kovo 27 d. nutarimus bei grąžinusi bylas papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, ANK 625 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimai, kuriais administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) grąžintos Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,