Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. eCIK-1211/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2026-08-27Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-11-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
eCIK-1211/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13242-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
E. T.
Atsakovas
UAB „Balticdecor“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Dokumento Nr. DOK-3741Bylos Nr. eCIK-1211/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13242-2025-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2026 m. lapkričio 9 d. paduotu ieškovės E. T. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė E. T. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Balticdecor“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepažeidė darbo sutarties nutraukimo procedūros. Teismai tinkamai neįvertino, ar atsakovės parengtas susitarimas nutraukti darbo sutartį atitiko įstatymo reikalavimą pateikti rašytinį pasiūlymą ir užtikrino ieškovei galimybę laisvai apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismai nepagrįstai prilygino atsakovės parengtą susitarimą rašytiniam pasiūlymui nutraukti darbo santykius, tinkamai nenustatė, ar šis dokumentas buvo skirtas ieškovės apsisprendimui nutraukti darbo sutartį.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 54 straipsnį, vertindami tikrąją ieškovės valią ir jai padarytą psichologinį spaudimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad susitarimas atitiko tikrąją ieškovės valią. Teismai tinkamai neįvertino netikėtos atsakovės iniciatyvos nutraukti su ieškove darbo sutartį, skuboto susitarimo pasirašymo, darbo santykių nutraukimo tą pačią dieną ir galimo psichologinio spaudimo ieškovės laisvam apsisprendimui. Teismai tinkamai nenustatė, ar susitarimas atitiko ieškovės tikrąją ir laisvai išreikštą valią, nepakankamai įvertino psichologinio spaudimo įtaką jos apsisprendimui nutraukti darbo santykius.

3. Teismai netinkamai taikė DK 214 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 178, 185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai pripažino, kad atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys, tačiau tinkamai neįvertino, ar atsakovė įrodė darbo sutarties nutraukimo teisėtumą. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes pagrindinį dėmesį skyrė ieškovės pareigai įrodyti psichologinį spaudimą. Ieškovė nurodė aplinkybes dėl patirto psichologinio spaudimo: netikėtą atsakovės iniciatyvą nutraukti darbo sutartį, pokalbio pobūdį, skubotą dokumentų parengimą, susitarimo pasirašymą ir atleidimą iš darbo tą pačią dieną, ieškovės nesutikimą su pasirašytu susitarimu ir prašymu jį panaikinti. Šios aplinkybės sudarė pagrindą abejoti, ar ieškovės valia buvo laisvai susiformavusi, todėl teismai nepagrįstai jų nevertino vien dėl to, kad nebuvo pateikta tiesioginių grasinimų ar medicininių dokumentų, patvirtinančių psichologinį spaudimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Marius BajorasSigita RudėnaitėEgidija Tamošiūnienė