Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės IES1 atsakovės UAB „Balticdecor“ naudai priteistas 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. birželio 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 299, kuria ieškovė nuo 2020 m. birželio 22 d. buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini), nustatytas 870 Eur per mėnesį darbo užmokestis, o nuo 2023 m. birželio 1 d. – 1 700 Eur. Šalys, vadovaudamosi DK 54 straipsniu, 2025 m. spalio 7 d. rašytiniu susitarimu susitarė nutraukti darbo sutartį nuo 2025 m. spalio 7 d., darbdavys įsipareigojo sumokėti darbuotojai vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kompensaciją, atsiskaityti už faktiškai dirbtą laiką ir nepanaudotas kasmetines atostogas. Susitarime nurodyta, kad šalys, pasirašiusios šį susitarimą, pretenzijų viena kitai neturi. 2025 m. spalio 7 d. įsakymu ieškovė atleista iš užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2025 m. spalio 7 d. vadovaujantis šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį išmokant ieškovei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 26,40 darbo dienas bei 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Ieškovės teigimu, darbo sutartis su ja buvo nutraukta neteisėtai – padarius jai psichologinį spaudimą, todėl rašytinis jos ir atsakovės susitarimas neatitiko jos tikrosios valios.Teismas nurodė, kad pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); kita darbo sutarties šalis sutikimą su pateiktu pasiūlymu taip pat išreiškia raštu, o jeigu per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis). Teismas pažymėjo, kad darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kai darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, t. y. šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius.Teismas nustatė, kad siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo iš pradžių žodžiu ieškovei pateikė atsakovės vadovas, šalys žodžiu aptarė susitarimo sąlygas ir tik po to ieškovei elektroniniu paštu buvo atsiųstas atsakovės parengtas susitarimas. Ieškovė patvirtino šį susitarimą pati atsispausdinusi, taip pat nurodė, kad susitarimo atsispausdinti jai nepavyko pakankamai ilgą laiką, galbūt dėl patirto streso ar dėl spausdintuvo gedimo. Ieškovė tvirtino susitarimą pasirašiusi, nes supratusi, kad darbdavys yra stipresnė pusė ir ji bet kokiu atveju bus atleista. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas, kurio veikiama ji pasirašė susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo. Teismo vertinimu, ieškovė po pokalbio su atsakovės direktoriumi turėjo galimybę susipažinti su jai pateiktu rašytiniu pasiūlymu ir jo nepasirašyti, tačiau pati jį atsispausdino ir pasirašiusi nunešė atsakovės vadovui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negalėjo tiksliai ir aiškiai įvardyti, kaip pasireiškė psichologinis spaudimas, tik nurodė, kad žino pavyzdžius apie įmonėje atleistą darbuotoją. Nors ieškovė tvirtino, kad su vadovu susitarė dėl dviejų mėnesių išeitinės išmokos, tačiau rašytiniame susitarime buvo nurodyta tik vieno mėnesio išmoka, atsakovės atstovas nuosekliai teigė, kad jis siūlė tik vieno mėnesio išeitinę kompensacija ir jokios kalbos apie dviejų mėnesių kompensaciją nebuvo.Teismas vertino, kad ieškovės paaiškinimais nebuvo nuoseklūs. Prašyme darbo ginčų komisijai ji nurodė, kad susitarimą pasirašė ištikta šoko, tačiau pasitikėdama vadovu. Darbo ginčų komisijoje ji tvirtino, kad ji grįžusi pas sūnų paskambino į Darbo inspekciją ir tik po to parašė elektroninį laišką vadovui, kurio ji atšaukė savo susitarimą. Teisme ieškovė nenurodė, kad ji skambino Darbo inspekcijai. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė naujas faktines aplinkybes, jog prieš siūlymą nutraukti darbo santykius ji iš atsakovės vadovo gavo vokelį su pinigais kaip premiją už gerą darbą, tačiau negalėjo tiksliai įvardyti gautos sumos. Tuo tarpu, šios aplinkybės nei nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, nei ieškinyje nenurodė. Taip pat ieškovė nenurodė, kad jai buvo liepta pasirašyti susitarimą per konkretų terminą. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie neteisėtą spaudimą (grasinimus, prievartą, apgaulę), medicininių ar kitokių duomenų, patvirtinančių būseną, kuri eliminuotų gebėjimą suvokti savo veiksmus, o susitarimo turinys aiškus ir suprantamas, jame nėra sudėtingų ar dviprasmiškų sąlygų, susitarimas pasirašytas raštu, be to, susitarimo sąlygos iš pradžių buvo aptartos žodžiu ir tik vėliau ieškovei jis išsiųstas elektroniniu paštu, ieškovė pati jį atsispausdino bei pasirašė, o tai patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę perskaityti susitarimą ir suprasti jo turinį. Teismas pažymėjo, kad vien subjektyvus asmens nepasitenkinimas ar sandorio kaip nepalankaus vėlesnis vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti valios trūkumą. Sandorio negaliojimas galimas tik esant realiems ir įrodytiems valios suvaržymams, todėl vien ieškovės teiginiai apie stresą ar šoko būseną negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti susitarimą negaliojančiu.Teismas vertino, kad ieškovė persigalvojo po to, kai pasikalbėjo su broliu, o ne dėl to, kad susitarimą pasirašė veikiama psichologinio spaudimo. Sandorio galiojimas vertinamas pagal jo sudarymo momento aplinkybes, o vėlesnis asmens apsisprendimo pasikeitimas ar trečiųjų asmenų įtaka nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė po susitarimo sudarymo gebėjo nuosekliai dėstyti savo poziciją, o tai paneigia jos teiginius apie būseną, eliminuojančią jos valią. Be to, ieškovė negalėjo nurodyti, kodėl po pokalbio su vadovu išėjusi iš pasitarimų salės ji niekam iš bendradarbių nepasisakė apie atsakovės vadovo pateiktą pasiūlymą nutraukti darbo santykius, nors tvirtino, kad jos ir bendradarbių santykiai buvo labai geri. Nors ieškovė teigia, kad jai nebuvo suteiktas pakankamas terminas apsvarstyti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, teismas pažymėjo, kad DK 54 straipsnis nenumato imperatyvaus minimalaus termino, per kurį darbuotojas privalo apsvarstyti pasiūlymą. Esminė sąlyga yra laisvos valios buvimas, todėl svarbiausia nustatyti, ar asmuo turėjo realią galimybę suvokti susitarimo turinį ir jo pasekmes, o ne formalų laiko tarpą. Byloje nustatyta, kad darbo santykių nutraukimo galimybė buvo aptarta iš pradžių žodžiu, vėliau parengtas rašytinis susitarimas, kurio sąlygos aiškios ir abiejų šalių pasirašytas. Nenustatyta, kad buvo darbdavio reikalavimas susitarimą dėl atleidimo iš darbo pasirašyti tą pačią dieną, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien trumpesnis apsvarstymo laikas savaime lemia susitarimo negaliojimą.Teismas konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta teisėtai šalių susitarimu, kuris atitiko tikrąją šalių valią. Ieškovė neįrodė valios trūkumų, o jos argumentai grindžiami tik subjektyviu vertinimu ir vėlesniu pozicijos pasikeitimu.