Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-766/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-07-16
Bylos Nr.
1-122-766/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37936-2024-9
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Kaltinamasis
S. Ž.
Nukentėjusysis
K. V.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-766/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37936-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.10.1.1; 1.2.7.7; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.14; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 16 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant Sonatai Uržaitei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Laimai Mušauskytei - Griciuvienei,

kaltinamajam S. Ž., jo gynėjui advokatui V. S.,mažametės nukentėjusiosios K. V. atstovei advokatei J. Š.,nukentėjusiosios K. V. atstovui V. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką V. B., (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2014 m. rugsėjo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 81-100841-14, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, teistas

2023 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) bauda, kurią sumažinus BK 64¹ straipsnio pagrindu, vienu trečdaliu, 50 MGL (2 500 Eur) bauda, kurią įpareigotas sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir transporto priemonės (mopedo) konfiskavimas. 2023 m. gegužės 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2024 m. balandžio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-727-496/2023 išduotas vykdomasis raštas dėl 2 500 Eur baudos išieškojimo priverstine tvarka, išieškojimą nuo 2024 m. balandžio 15 d. vykdo antstolis A. L., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. balandžio 15 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), byloje nėra duomenų apie baudos sumokėjimą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

S. Ž. 2024 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje, vakaro metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame, adresu: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei (duomenys neskelbtini) metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti vaiko psichologinį ir fizinį vystymąsi, jos kambaryje, sėdėdamas ant lovos šalia K. V. ranka lietė, glostė nepilnametės K. V. nuogą kūną: pilvą ir lytinius organus, atlikdamas judesius į šonus 2-3 minutes, tol kol nukentėjusioji priešindamasi tokiems veiksmams, šaukdama jį nustūmė, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo mėn. 22 d. apie 15:40 val., name, esančiame, adresu: (duomenys neskelbtini), K. V. kambaryje, sėdėdamas ant lovos šalia K. V., ranka braukė per nepilnametės K. V. nuogos kairės kojos vidinę šlaunies dalį į viršų link lytinių organų, tol kol nukentėjusioji atsitraukė ir išėjo iš kambario, tokiu būdu tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų K. V., bei tokiais atliktais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu K. V. nustatytas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo S. Ž. veiksmais. Tokiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Ž. su pareikštais kaltinimais nesutiko. Parodė, kad kaltės nepripažįsta. Neatsimena kur buvo 2023 m. kovo 11 d. 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje gyveno vienas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje nueidavo pas buvusią žmoną Ž., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g., kartą į savaitę atsigerti kavos ir pareidavo. Su žmona pragyveno kartu metus laiko, išsiskyrė prieš tris mėnesius. 2024 metais dar buvo santuokoje. E. Ž. buvo priėmusi gyventi vaiką – L. O.. O. vieną dieną virė cepelinus ir jį E. pakvietė. Dienos neatsimena. Tikrai nepliaukštelėjo K. E. 4 kartus kvietė vaikus valgyti, bet jie vis neateidavo. Nepliaukštelėjo K. nei per užpakalį, nei per šlaunį. Niekada nėra taip padaręs vaikams, nes pats augina 4 dukras. Dar tyrimo metu, prieš 2-3 mėnesius buvo atėję pas jį visa E. šeima ir K. jam pasakojo, kad jai viską berniukas liepė daryti. 2024 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje su K. V. namuose nebuvo, jos nelietė, ant jos lovos nesėdėjo. Pas K. kambaryje niekada nebūdavo, tik prie durų pasakydavo, kad eitų valgyti pas mamą. Į K. V. kambarį buvo įėjęs tik tada, kai remontus darė, 2024 metais remontų nebuvo. K. V. yra ne jo dukra, ji yra buvusios sutuoktinės dukra. E. Ž. turi 4 vaikus: S. V., K., A. ir L. Tie vaikai visi kartu gyveno su mama. S. norėjo išeiti pas berniuką, o jis neleido. E. Ž. leisdavo vaikus visur. Tai S. pamokino A. sakyti ant jo, bet jo kaltu nepripažino. Tas pats atvejis pasikartojo su K., o ją primokino jos berniukas. A. jį apklabėti primokino vyresnioji sesuo S., o K. primokino jį apkalbėti jos draugas, nes jie labai norėjo kartu gyventi, o to draugo motina norėjo K. įsivaikinti. Kai K. parvažiuodavo iš berniuko – ji būdavo išgėrusi ar kažko kitko pavartodavusi, nes su ja nebuvo įmanoma susikalbėti. Pietų metu jis buvo pas jas užėjęs. Grįžo K. ir jautėsi, kad ji išgėrusi. E. Ž. jam sakė, kad K. norėjo juos supykdyti ir labai norėjo būti su savo draugu, sakė, kad ji viską padarys, kad ji būtų su draugu. 2024 m. rugsėjo 22 d. su K. V. jos kambaryje nebuvo, jos nelietė.

2024 m. rugsėjo 22 d. su K. V. jos kambaryje nebuvo, jos nelietė. 2024 m. rugsėjo mėn. 22 d. jam paskambino E. Ž. ir pasakė, kad K. yra pabėgusi pas draugą. 24 val. nakties jos nebuvo namuose. Jis atvyko iki jų namų. Administracine tvarka nėra baustas už veiksmus dėl A. Nežino, kodėl K. yra nustatytas psichinis sutrikimas (4 t., b. l. 43-44).

2026 m. vasario 2 d. liudytoja L. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Dirba socialinių paslaugų centre, atvejo vadybininke ir yra nukentėjusiosios šeimos atvejo vadybininkė, teikia šeimai paslaugas nuo 2018 m. liepos 28 d. dėl vaikų tėvo, dabar mirusio, alkoholio vartojimo ir pačios mamos socialinių įgūdžių stokos. Pastoviai bendrauja nuo 2018 m. pastoviai bendraujame. Buvo kviesti į šeimą policijos pareigūnai. Gavo informaciją, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas K. V. atžvilgiu, informacija yra žinoma. Žino, kad greitai šeimoje atsirado po vaikų tėvo mirties S. Ž.. E. buvo apsigyvenusi pagalbos šeimai centre. Iš ten išėjus, sužinojo, kad lankosi S. Ž.. Vaikai nelabai jį norėjo priimti į šeimą. S. bandė užmegzti santykius su vaikų mama. Buvo S., A. ir K. Iš mergaičių buvo girdėti, kad joms nepatinka, kad S. greitai užmezgė ryšį su jų mama po tėvo mirties. Bendraujant S. atžvilgiu nebuvo pasakyta, kad kažkas vyksta negerai. Teikiant paslaugas pastebėjo, kad labiau K. sutaria su S. Ž.. Jos buvo geresnis santykis su juo. Buvo gerokai nustebinusi, kai ji pasakė, kad ji nuskuta jam galvą. Tai pasirodė keista, kaip nepilnametis vaikas liečiasi prie suaugusio vyro. Dar buvo išgirstas toks dalykas, kad K. pasiskundė socialinei darbuotojai, kad buvo liečiamos jos kojos. Kad einant jai pro šalį, S. palietė jos kojas ir kad jai tai buvo nemalonu. Tuo metu jis jau nebegyveno šeimoje, jis tik ateidavo pas jas. Tai buvo 2023 metais. 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo organizuojamas posėdis. Mama paskambino ir pasakė, kad K. nedalyvaus, nes blogai jaučiasi. Paskambinus ir kalbant su pačia K., ji pasakė, kad ji gali ateiti, bet nenori, kad girdėtų mama su S. Mergaitė atėjo prieš posėdį ir buvo nusiskundimai, kad mama ją auklėja pakeltu tonu ir kad S. kišasi į jos auklėjimą ir kad jai yra taikomos per griežtos taisyklės. Klausė, gal ji turi dar jai kažką pasakyti, kad neišgirstų šeima. Tai ji atsakė, kad nieko daugiau nenori pasakyti. Ji pasakė, kad nėra daugiau nieko, ką ji nori papasakoti. Kad S. Ž. prie jos priekabiavo – neturėjo jokios informacijos. Dirba 7 metus. Buvę atvejų dėl pradėtų tyrimų kitose šeimose, dėl priekabiavimo. Vaikai sunkiai būna svetimiems žmonėms atviri (4 t., b. l. 67-68).

2026 m. vasario 2 d. liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, pažįsta K. V. darbo kontekste, nes konsultavo kaip psichologė Parapijos paslaugų namuose. Tada K. gyveno krizių centre ir buvo įpareigota lankytis pas psichologą. Tai galėjo būti apie 2025 metus. Tiksliai nepamena. Teko dirbti ir su sese A., ateidavo ir mama ir brolį atsivesdavo. Kai pakliuvo šeima į krizių centrą, jie nori psichologinės pagalbos pasikalbėti. Darbe išaiškėja, kad ji turėjo norų ir siekių. Bendravo su K. Buvo dinamiškumas. Vieną kartą ji kalba vienaip, kitą kartą kalba kita kryptimi. Kalbėdavo apie savo draugą, dar kalbėjo apie patėvį, kad pradžioje su juo buvo santykiai normalūs, o paskui pasakojo, kad patėvis prie jos priekabiauja. Apie tai buvo informuotos institucijos. Su A. buvo toks scenarijus, kad mergaitė norėjo pakerštauti. Iš tikrųjų ir po šiai dienai nežino, kaip buvo iš tikrųjų, ar K. norėjo kažkam pakerštauti. Jos parodymai, duoti tyrėjai, yra teisingi. Jai žinoma, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. K. pas ją nebėjo. Nėra susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiagomis, jai buvo pasakojusios tik pačios mergaitės. Negali teigti, kad K. kerštauja, tik iš kitų mergaičių pokalbių (4 t., b. l. 67-68).

2026 m. vasario 23 d. liudytoja T. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Yra socialinė darbuotoja darbui su šeimomis ir jie buvo jos paslaugų gavėjai. Sužinojo iš pačios K. mamos. Atėjo į darbą, jai paskambino atvejo vadybininkė. Paskambino mamai ir ji ją informavo apie situaciją. Tai buvo 2024 m. rugsėjo 25 d. Kalbant su mama, paklausė, kas įvyko. Ji pasakė, kad mergaitės paimtos iš šeimos. Kad ji kreipėsi į policiją, nes K. V. negrįžo namo. Buvo informuotos vaikų teisės. Paskui sakė, kad mergaitė informavo pareigūnus, kad S. Ž. prie jos priekabiavo. E. Ž. ir jos vaikams nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. nebeteikė paslaugų, nes jie buvo apgyvendinti kitoje institucijoje. Kaip buvo dėl to priekabiavimo, ji nežino, nesiaiškino. Ji lankydavosi šeimoje iki rugsėjo mėnesio. Kai S. Ž. atsirado jų šeimoje, santykiai buvo įtempti, vaikai prieštaravo jo atsiradimui, nes buvo nedaug praėję nuo tėčio mirties. Paskui kažkiek santykiai buvo pagerėję, bet taip būdavo epizodiškai. Būdavo pykčiai, nes S. Ž. labai kišdavosi į vaikų auklėjimą, dėl ko vaikai labai prieštaravo. Gaudavosi, kad ne mama užsiima auklėjimu, bet S. Ž. reguliuoja visus tuos dalykus. Vaikams tai nepatiko. Bendraujant su K., kas tuo metu buvo užfiksuota – taip ir buvo, nes dabar neatsimena visų aplinkybių. Kol neturėjo K. vaikino – ji niekuo nesiskundė. Kai atsirado vaikinas – prasidėjo nesutarimai su Ž. Sužinojo apie įvykį iš kolegės atvejo vadybininkės L. Ji pasakė, kad įvyko šeimoje kažkoks atvejis ir vaikai buvo paimti iš šeimos. Ji šį darbą dirba nuo 2018 metų spalio mėnesio. Kitose šeimose nebuvo tokių atvejų dėl suaugusių asmenų priekabiavimo (4 t., b. l. 74-76).

2026 m. vasario 23 d. liudytoja I. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nepažįsta kaltinamojo, pažįsta K. V.. Ji draugavo su jos sūnumi E. R., maždaug prieš 7-8 mėnesius, tiksliai nepasakys, buvo vasara. Dabar jie išsiskyrę. K. V. ateidavo pas juos į namus (duomenys neskelbtini) kaime, sūnus nueidavo pas ją (duomenys neskelbtini). Vasaros metu K. pasakojo, kad patėvis nepagarbiai elgiasi, ją liečia, kad pagėręs sumaišė lovas, pataikė ne pas jos mamą, o pas ją. Atėjusi K. buvo nusiminusi. Paklausė, kas nutiko. Ji nenorėjo kalbėti, sakė, kad jai gėda. Ji pradėjo pasakoti, kad patėvis prie jos priekabiauja. Kad liečia jos kojas, kad ateina į jos kambarį. Ji klausė, ar ji apie tai sakė mamai. Sakė, kad mama netiki ja. Ji pati nieko nematė, kad patėvis ateitų į jos kambarį. Ji viską žino tik iš K. žodžių. Kiek suprato, kad keli mėnesiai vyko tie dalykai, kol ji jai pasakė. Į krizių centrą ją išvežė jau kai mokslo metai buvo prasidėję. Ji tiki, ką K. pasakojo, be priežasties žmogų apkaltinti yra labai rimta. Buvo atvejis, kai K. buvo pas juos, nes ji buvo pabėgusi iš namų. Kiek suprato, jos mama iškvietė policiją. Pas juos į namus atvyko pareigūnai, nes K. mama skambino jai, sakė K., kad pakeltų telefoną, bet ji nepakėlė. Pareigūnai išsivežė K., bet naktį vėl parvežė pas juos. Kiek suprato, K. pradėjo skųstis, rašė pareiškimą ant patėvio. Paskui ji buvo iškelta į krizių centrą. 2024 m. spalio 7 d. apklausos metu davė teisingus parodymus. Yra girdėjusi iš sūnaus ir K. pokalbio, kad kai patėvis pavartoja alkoholio – prie jos lenda ir ją glamonėja. Jai pati K. paskui pasakojo. Per sūnaus ir K. pokalbius girdėjo tik pokalbių nuotrupas. K. klausė jos, ką daryti, kad patėvis nebelįstų prie jos. Jai sakė, kad reikia pakalbėti su mama. Ji jai teigė, kad su mama kalbėjo ir kad mama ja netiki. K. sakė bijo kreiptis į policiją. Gal jau ir nebepamena visų detalių. K. jos sūnui E. sakė, kad jos mama grasina nusižudyti, jeigu K. kreipsis į policiją. Jos sūnus patarė K. užsirakinti savo kambario duris, neįleisti patėvio, kai jis bando įeiti išgėręs, kad nesikabinėtų, nepriekabiautų prie jos. Kaip suprato, K. dėl tų įvykių jautėsi nelaiminga, nuskriausta, niekieno nepalaikoma (4 t., b. l. 74-76).

2026 m. vasario 23 d. liudytoja E. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, jis jos buvęs vyras, dabar santuoka nutraukta. Su S. Ž. išsiskyrė 2025 m. spalio mėnesį. Dabar su juo nebendrauja. Jokių santykių nėra. K. jos dukra. K. dabar jau atviresnė. Metus laiko buvo krizių centre, tada K. ir atsivėrė jai. Mergaitė pradžioje neatsivėrė, o paskui išsipasakojo, kad blogai jautėsi tuo metu, kai viskas vyko. Dabar santykiai su K. labai geri, ji mokosi (duomenys neskelbtini), stengiasi neprisiminti tų įvykių, nes mergaitei skaudu tai prisiminti. Pasakojo, kad patėvis blogai elgėsi su ja. Vieną kartą K. buvo užsiminusi apie S. apsikabinimus, tai praleido kaip juoką, bet paskui pati pamatė, o dabar tos temos stengiasi nebeliesti, nes jai skaudu tai prisiminti. Jai nepatikdavo Ž. apsikabinimai, ne kaip būtų patėvis su vaiku. Matydavo, kas S. Ž. apsikabina ar uždeda ranką K. ant krūtinės, arba per liemenį apsikabina. Taip būdavo kiekvieną kartą, kai jis ateidavo pas juos. Kai mergaitės grįždavo iš mokyklos – jis visada jas taip apsikabindavo. Sakė jam, kad taip nedarytų, nes mergaitėms taip nepatinka. Būdavo tokių atvejų, kai dukros prieidavo prie S. ir jį apsikabindavo. Gyvenant krizių centre, visa šeima ateidavo pas S. Ž.. Turi dukrą A. V.. S. Ž. ir ją taip apsikabindavo. Mergaitei irgi nepatikdavo toks apsikabinimas. K. ir A. pasikalbėdavo abi, jai apie savo pokalbius nepasakodavo. Tyrimo metu jai K. nepasakojo tokių dalykų. Jam sakė, kad jis yra patėvis ir kad elgtųsi kaip patėvis. Jam sakė ne vieną kartą, kad taip nedarytų, nes tai netinkamas veiksmas. K. tuo metu pasitraukdavo nuo jo. S. Ž. nutylėdavo ir viskas. Ji drausdavo daug ką mergaitėms, o jis leisdavo. Tai yra blogai, nes ji yra mama, jos mergaitė daugiau turėtų klausyti. K. atviraudama jai pasakojo, kad Ž. paimdavo už vidinės šlaunies pusės jai, arba už kojos paliesdavo, arti lytinių organų. K. sakė, kad kai jos nebūdavo namuose, vaikai likdavo namuose ir tada Ž. liesdavo K. Daugiau apie nederamus veiksmus jai K nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama sakė tiesą. 2024 m. spalio 15 d. apklausos metu manė, kad K. apkalba S. Galvodavo, kad tėviškai S. apsikabindavo K., bet vėliau mergaitė papasakojo, kad būnant vieniems, S. ant kelių ją pasisodindavo, tai apsikabindavo, tai į žandą pabučiuodavo. Ji išeidavo į miestą, vaikus palikdavo su S. Tas S. artumas buvo peržengęs ribas. Ikiteisminiame tyrime to nesakė, nes bijojo, pirmą kartą buvo apklausiama. Patys pirmi jos parodymai yra teisingi. Šiandien pasakojo daugiau, papildo savo parodymus, nes jai mergaitė pasipasakojo atvirai apie visus tuos atvejus. Šiandien duoda teisingus parodymus (4 t., b. l. 74-76).

2026 m. kovo 18 d. ekspertė R. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2025 m. birželio 17 d. – 2025 m. liepos 16 d. atliko K. V. ekspertizę, pateikė akte savo išvadas. Jas tvirtina. Įvertinus visus pateiktus duomenis, buvo matyti, kad vaikystėje jos raida kiek atsiliko, tačiau, jai paaugus, to defekto nebebuvo matyti. Kad įvykio metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, duomenų nebuvo. Ekspertizės metu ji buvo psichiškai sveika. Po įvykių jos psichinė būsena buvo sutrikdyta. Jai buvo konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, kuris greitai praėjo. Tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš psichiatrinės pusės ji neturėjo tokių sutrikimų, kad negalėtų būti liudytoja. Jos būsena stebėta betarpišku bendravimu. Kalbant apie įtariamąjį, ji daugiau buvo įsitempusi, susigniaužusi. Kalbant apie įvykį ji stengėsi kontroliuoti emocijas, bet nelabai išėjo, ji ir verkė ir nerimas sukilo. Buvo labai ryški reakcija jos, jei būtų tekę toliau gyventi su įtariamuoju, ji svarstė, kur toliau reiktų gyventi, kad nereiktų su juo būti. Dėl kaltinamojo veiksmų jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jai buvo konstatuotos potrauminės reakcijos. Jos buvo stebėtos po byloje nurodomo įvykio. Kaip ateityje tai įtakos jos psichikai – vienareikšmiškai negalėtų atsakyti (4 t., b. l. 94-96).

2026 m. kovo 18 d. ekspertė T. G. – N. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė. Atliko ekspertizę K. V.. Savo išvadas tvirtina. Vertinant K. V. kaip liudytoją, nebuvo nustatyta tokių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja. Bendravimo metu tiriamoji išliko nuosekli, ekspertizės metu buvo matoma besikeičianti jos pozicija, stengiantis pateisinti įvykius, juos paaiškinti, kas psichologiniu požiūriu atitiko jos mamos poziciją, vertintą kaip artimos aplinkos poveikio pasekmė. Ekspertizės metu ji išlieka nuosekli, nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausos metu. Įvertinus visa tai, buvo prieita išvados, kad apie įvykius kalba realistiškai, jos pasakojimas atitinka jos protinį išsivystymo lygį. Psichologinio įvertinimo metu ji kalbėdama ir graudinosi, vengė ir nenorėjo būti tame pokalbyje. Bendrai K. V. nei žodžiuose, nei elgesyje nebuvo kategoriško nusistatymo įtariamojo atžvilgiu. Kalbant apie įvykius, jie kėlė jai nemalonius išgyvenimus. Ji, kalbėdama apie byloje minimus įvykius, išlieka nuosekli, nurodo tas pačias konkrečias faktines aplinkybes, tai rodo jos, kaip liudytojos labiau patikimumą, negu priešingai. Duomenų, kad K. V. patirtų kitų asmenų poveikį, nebuvo gauta. Poveikis jai buvo nustatytas artimos aplinkos ekspertizės metu. Priežasčių, kad jos pasakojimas negalėtų būti vertinamas kaip realių jos įvykių išgyvenimas, nebuvo nustatyta. Pokytis jos elgesio yra besikeičianti jos pozicija, ekspertizės metu ji nori sušvelninti įvykius. Matosi jos būsenos pokytis, simptomų mažėjimas. Tai gal atsispindėjo dėl to, kad ji gyveno atskirai nuo įtariamojo, kas jai suteikė didesnio saugumo. Pagrindinis dalykas, kas sąlygojo jos norą pasipasakoti vaikinui apie patirtą seksualinį smurtą, suveikė kaip apsauginis faktorius. Jos vidinei būsenai suveikė kaip apsauginis faktorius, paskatinęs atsiverti ir pasipasakoti savo išgyvenimus. Psichologiniu požiūriu vertintina, kad gal ją primokė, bet ji negali konkretinti, ką ją primokė. Ji nesugalvoja, ką ją primokė. Matoma, kad jos intelektiniai gebėjimai žemesni. Visas tas neatitikimas buvo vertintas, kaip jai daromo poveikio pasekmė. Besikeičianti pozicija, siaurėjantis detalių pateikimas, bandymas paaiškinti elgesį, bandymas nukreipti į kitus artimus asmenis – vertintina, kaip jai daromas artimos aplinkos poveikis. Duomenų, kad K. V. norėtų pakenkti S. Ž., nebuvo gauta. Daryta prielaida, kad nėra kažkokio kategoriško nusistatymo dėl įtariamojo ar kitų priežasčių. Dėl to jos jausmai yra tokie. Ji nurodo, kad ji pati nenorėtų dalyvauti tame santykyje su įtariamuoju, kad nenorėtų grįžti gyventi į tuos namus. Tai susiję su nemaloniais įvykiais (4 t., b. l. 94-96).

2026 m. kovo 18 d. liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad žino, kad byla dėl išprievartavimo, įtariamasis – jos mamos buvęs vyras, nukentėjusioji – jos sesuo. Su kaltinamuoju jokių kontaktų neturi, nebendrauja. Nukentėjusioji yra supykusi ant jos, nebendrauja. Labai įtempti jos santykiai tiek su sese, tiek su mama. Jai žinoma, kad jos sesuo su E. R. prarado nekaltybę ir jie buvo susitarę apkaltinti patėvį S. Ž.. Su sese dar iki 2025 m. rugsėjo mėnesį bendravo ir sesuo K. jai sakė, kad su R. prarado nekaltybę. Ji tai jai pasakė prieš apklausą. Kad draugas ją privertė pameluoti dėl patėvio, kad patėvis atėmė jai nekaltybę. Tai paminėjo per apklausą. Tai per apklausą tai paminėjo. Ji prieš tai turėjo bylą dėl jos išvažiavimo. Dabar yra byla iš seserų pusės. Ankščiau sesuo A. buvo nukentėjusi nuo S. Ž.. Ji išvažiavo 2024 m. balandžio mėnesį. Iki tol K. su S. Ž. labai gražiai bendravo, ateidavo ji, apsikabindavo. O kai išvažiavo, prasidėjo ši painiava. Kai buvo atvejis su A. V., rėmėsi sesės pasakojimu, o dabar K. kiek jai sakė. Minėjo, kad tai gali būti tiesa, kad Ž. kabinėjosi prie jos, lietė jos intymias vietas. Bet ja nelabai tiki, nes ji buvo pabėgusi iš namų. Gali būti, kad K. apkalba S. Ž. dėl pinigų. Dar yra girdėjusi, kad ji norėjo su E. R. gyventi, dėl to galėjo šmeižti Ž. O S. Ž. prieštaravo jų santykiams. Gal dėl to ji pradėjo Ž. kaltinti. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi. Jau ne pirmą kartą K. jai yra sakiusi, kad ji gali meluoti, mama irgi galvoja, kad ji gali meluoti. Ji pateikė tik savo nuomonę. Ką yra girdėjusi, ką šnekėjusi su K. 2025 m. liepos mėnesį buvo grįžusi. Bendravo su mama, su K. Gal mama jai ir padarė kokią tai įtaką, bet ji tiksliai nežino. Kai gyveno dar su mama, mama su jomis mažiau bendravo, jai terūpėjo jos vyras. Kai atsidūrė mamos Teresos centre, ją socialiniai darbuotojai vertė išsiskirti. Gali būti, kad mamai didelė našta buvo dėl finansų. Tai galėjo būti dėl finansų trūkumo. Galbūt mama norėjo finansinės paramos iš S. Ž., todėl galėjo K padaryti įtaką (4 t., b. l. 94-96).

2026 m. kovo 18 d. liudytojas E. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį iš seniau. K. V. pažįsta, seniau su ja draugavo. Dabar su K. nebendrauja ir su kaltinamuoju taip pat. Su K. susipyko ir išsiskyrė. Yra pamiršęs įvykius. Su K. draugavo prieš metus, metus su pusę. Bendravo apie metus laiko. Ji jam pasakojo, kad prie jos yra lindęs patėvis, kad apkabino ir graibė ją už sėdynės. Ji buvo nepatenkinta. Jis buvo susinervinęs. Pakalbėjo su K. ir tiek. Kai draugavo su K., yra turėjęs lytinių santykių. K. jam pasakojusi apie vieną kartą, kad ją graibė. Daugiau kad buvo kitų kartų – nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas atsiminė geriau, sakė tiesą. Dabar gali aplinkybių neprisiminti, nes daug laiko praėjo. S. Ž. neleisdavo K. pas jį ateiti ir pasilikti, kada ji norėdavo, draugauti leisdavo. Prokurorei paprašius perskaityti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisėjai perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 105-107), jis patvirtina, kad jo parodymai teisingi. Ieškojo spynos, kad įdėti į K. kambario duris, kad patėvis nevaikščiotų pas ją ir nebūtų seksualinio priekabiavimo. Nespėjo įdėti spynos. Įdėti spyną į duris buvo jo. Norėjo ją apsaugoti (4 t., b. l. 94-96).

2025 m. spalio 9 d. nukentėjusioji nepilnametė K. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos, paaiškino, kad vieną vakarą, patėvis S. Ž. pas juos gėrė. Buvo daug išgėręs, dvi pakuotes alaus, sumaišė kambarius, vietoj mamos atėjo į jos kambarį ir atsigulė šalia jos. Namuose yra virtuvė ir jos kambarys, kairėje mamos kambarys, todėl jis sumaišė. Neblaivus žmogus, nesiorientavo, todėl mano, kad sumaišė. Jai teko daug kartų pagalvoti, ar galėjo sumaišyti, ar negalėjo. Prisiminė savo tėtį, jis irgi gėrė, daug kartų buvo sumaišęs kambarius. Mama su broliu ir patėviu miega viename kambaryje. Ji viena savo kambaryje ir atskirai kitame kambaryje kartu miega sesės. Palietė jos intymią vietą, jai pasidarė baisu. Ji atsikėlė, jį nustūmė į šoną, liepė pasitraukti arba šauks mamą. Jis pasitraukė. Jai palietė intymią vietą, buvo su šortais ir maikute. Pakišo ranką ir lietė nuogą kūną. Toks atvejis buvo antras. Ji šnekėjo su savo buvusiuoju E. R. per "Messenger". Patėvis atėjo, klausė, ar gali padėt, atsisėdo ant lovos ir ranka perbraukė per koją. Ji išbėgo. Klausė, ko išsigando, pasakė patėvio, nes braukė per koją. Kai palietė intymią vietą, buvo pirmas atvejis, o kai palietė koją, antras kartas. Ji nuėjo ir pasakė jam, kad viską papasakotų arba ji papasakos. Mamą patėvis išsivedė į lauką, bet nežino, ar papasakojo, ar ne. Mamos klausė, ar pasakė, sakė, kad pasakė. Ji nežino, ką jis pasakė mamai, jai nesakė. Buvo apklausta 2024 m. rugsėjo 27 d., šiek tiek prisimena. Tos apklausos metu davė neteisingus parodymus. Nenorėjo grįžti į namus, žinojo, kad patėvis vėl geria. Šiandien sako tiesą.

Pagarsinus 2024 m. rugsėjo 27 d. duotus parodymus, ji paaiškino, kad „Jos patėvis S. Ž. kartu su jais gyvena maždaug 1 metus laiko. Patėviui atsikrausčius į jų namus, jos ir jo santykiai buvo geri, jis taip pat gerai sutarė ir su jos seserimi ir broliu. Ji S. Ž. vadina dėde S. Jos ir patėvio santykiai suprastėjo, kai patėvis pirmą kartą prilindo prie jos sesers A., dėl to policijoje buvo atliktas tyrimas. Nuo to laiko ji ėmė bijoti, kad patėvis gali prilįsti ir prie jos, todėl jų santykiai su S. Ž. suprastėjo, aš ėmė labiau jo vengti. Nuo to laiko, maždaug apie 7-8 mėnesius, ji su patėviu nebendrauja, stengiasi nesikalbėti, nors jis gyvena tuose pačiuose namuose. Kalbant apie kitus šeimos narius, su broliu L. V. ji sutaria gerai, su sese A. V. nelabai gerai, bet nežino kodėl, o su mama E. Ž. ji nesutaria, pykstasi, kai ji jai bando pasakyti tiesą apie patėvio priekabiavimą, o ji tuo netiki ir jį gina. Turi artimą draugą E. R. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), su kuriuo labai artimai sutaria, juo pasitiki ir viską jam pasipasakoja, papasakoja jam apie šeimos santykius ir patėvio elgesį. 2024 m. rugsėjo 24 d. ryte, ruošdamasi į mokyklą ji paskambino savo draugui E. R., nes norėjo su juo pasišnekėti, o mama dėl to ant jos pyko, todėl tarp jų įvyko ginčas. Po to ji išėjo į mokyklą. Po pamokų prastai jautėsi dėl įvykusio pykčio tarp jos ir mamos, todėl vėl paskambino savo draugui, susitiko pasivaikščioti, jam išsipasakojo. Tuo metu jai telefonu vis skambino mama, ji buvo pikta ir liepė grįžti namo, kitaip kvies policiją. Jos mama nepritaria jos draugystei su E. R., pyksta ir klausia, kodėl ji su juo bendrauja. Nors tą dieną mama jai liepė grįžti namo, ji nenorėjo, nes jai atsibodo mamos ir patėvio grasinimai. Mama jai ne kartą sakė, kad uždarys ją į durnyną, o patėvis ne kartą sakė, kad mama nusižudys. Jie jai taip sako dėl to, kad ji jų neklauso, nors klauso jų, atlieka darbus namuose ir rūpinasi broliu. Nusprendė negrįžti namo, todėl su draugu E. R. nuėjo pas jo mamą Ireną į namus, kurie yra netoli (duomenys neskelbtini). Nuėjusi pas draugo mamą ji jai papasakojo, kad prie jos priekabiavo patėvis ir paklausė jos patarimo. Ji supranta, kad priekabiavimas - tai kai lenda prie moters kūno, prie krūtinės, prie intymios vietos. Ji gali papasakoti, kad patėvis S. Ž. prie jos priekabiavo iš viso du kartus. Pirmas kartas įvyko maždaug prieš du mėnesius, t. y. 2024 m. birželio arba liepos mėn., tikslios dienos ji nepamena. Pamena, kad tą kartą buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras. Ji buvo savo kambaryje viena, o tuo metu namuose buvęs brolis, mama ir patėvis buvo kitame kambaryje. Ji buvo apsirengusi maikutę, šortus ir gulėjo lovoje, o po to užmigo. Pamena, kad tą vakarą patėvis S. Ž. buvo daug išgėręs, nes nuo jo buvo stiprus alkoholinio kvapas, o taip pat tą dieną ji matė kaip jis gėrė alkoholį. Jai miegant lovoje, ji prabudo, nes pajuto, kad ją liečia. Atsimerkė ir pamatė, kad ant jos lovos sėdi patėvis, jis buvo apsirengęs šortus ir maikutę. Viena jo ranka buvo padėta jam ant kojos, o su kita ranka jis ją lietė. Ji miegojo užsiklojusi antklode, tai jo ranka buvo pakišta po jos antklode. Jis buvo ranką padėjęs jai ant pilvo ir ją lietė. Jis savo ranka jai per kūną braukė link intymios vietos. Jis savo ranka jai lietė nuogą kūną, buvo pakišęs po drabužiais. Jis padėjęs ranką ant jos intymios vietos, ją glostė, darė judesius i šonus ir po to bandė įkišti pirštus jai į vidų, tačiau ji tada jį nustūmė. Jis jos lytinius organus glostė apie 2-3 minutes laiko, savo ranką judino į šonus. Jis ją lietė stipriai, jai skaudėjo, jai buvo nemalonu ir ją tai išgąsdino. Ji jam sakė, ką čia daro, pasitrauk arba pradės rėkti, bet jis neatsitraukė ir toliau ją lietė. Į jos išsakytus žodžius jis nieko neatsakė. Tuo metu, kai jis glostė jos lytinius organus, bet dar nebandė įkišti pirštų į vidų, ji bandė jį nuo savęs atstumti, atsisėdusi lovoje savo abi rankas uždėjo ant jo krūtinės ir jį stūmė, bet jis neatsitraukė. Kai jis pabandė įkišti pirštus į jos lytinių organų vidų, aš pradėjo šaukti, jį pastūmė. Jis tik bandė įkišti pirštus į vidų, tačiau to nepadarė, nes kai pradėjo šaukti išsigando, kad atsikels mama ir brolis ir pasitraukė nuo jos. Tuomet jis išėjo į mamos kambarį, o ji liko savo kambaryje, apie tą įvykį tą dieną niekam nepapasakojo. Sekančiomis dienomis ji apie tai niekam taip pat nepasakojo, su patėviu nebendravo ir jis jai apie tą įvykį nieko nesakė. Praėjus maždaug mėnesiui laiko, kai pradėjo draugauti su E. R., ji jam pasipasakojo apie įvykį. Ji E. R. pasakė, kad patėvis prie jos lindo, priekabiavo, tačiau detaliai įvykio nepasakojo, ką ir kaip patėvis jai darė. Draugas dėl to labai susinervino, bet palaikė ją. Tikslaus laiko nepamena, gali būti 2024 m. liepos mėn., mama pasikvietė jos draugą E. R. pasikalbėti. Tuo metu buvo ji su E. R., mama ir patėvis. Mama kalbėjo apie jų su E. R. santykius. Tada pokalbio metu dalyvaujant E. R. ir patėviui, ji mamai pasakė „ar nori pasakys vieną dalyką apie patėvį?“ Mama pasakė, kad sakytų. Kartu buvęs patėvis sakė geriau nieko nesakyti, ėmė gintis. Tada ji jam pasakė, kad tegul jis pasako, arba ji pasakys. Patėvis pasirinko pasakyti pats, todėl su jos mama nuėjo į lauką ir kažką kalbėjosi, tačiau ką - ji nežino. Ji po to mamos paklausė, ar pasakė, ji jai atsakė, kad taip. Tačiau ką pasakė ji nežino, nepaklausė ar pasakė, kad patėvis prie jos priekabiavo. Po to su mama daugiau apie įvykį nekalbėjo. Apie tą įvykį daugiau niekam nepasakojo. Antras kartas, kai patėvis prie jos lindo, nutiko prieš dvi savaites, 2024 m. rugsėjo mėn. (dienos nepamena). Dienos metu, viena buvo savo kambaryje, sėdėjo ant lovos, piešė, klausė muzikos ir tuo pat metu vaizdo pokalbiu kalbėjo su savo draugu E. R.. Tuo metu namuose, mamos kambaryje, buvo jos sesuo A. V., o mama ir patėvis buvo lauke. Patėvis iš lauko atėjo į mano kambarį. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, buvo sukryžiavusi kojas, vilkėjo šortus ir maikutę. Patėvis paklausė, ar ji gali jam padėti. Ji nieko neatsakė, nes kalbėjo su draugu. Tada jis atsisėdo ant jos lovos ir savo ranką padėjęs jai ant kojos, nuo kelio per vidinę šlaunies dalį ranką braukė į viršų link intymios vietos. Iš kart kai jis ranka ėmė braukti man per koją, ji atsitraukė ir nulipo nuo lovos. Nieko jam nesakė, pabėgo į lauką. Jis jai taip pat nieko nesakė. Kadangi tuo metu kalbėjo su draugu E. R., jis per vaizdo pokalbį telefone matė kas įvyko. Draugas pyko, kai tai pamatė, jis nenori, kad bendrautų su patėviu, nes ją saugo. Kai pabėgo į lauką, ten buvusi mama jo paklausė „ko taip pabėgai, patėvio išsigandai?“, bet ji jai nieko nesakė, po to iš paskos atėjo patėvis. Daugiau apie tą įvykį niekam nesakė. Dėl tokio patėvio elgesio, kai jis lietė jos koją, ji jautėsi labai blogai, išsigando, kad jis vėl bandys prie jos lįsti ir liesti tą vietą. 2024 m. rugsėjo 24 d. kai išėjo iš namų ir nuėjo pas draugo mamą Ireną, jai pasakė, kad patėvis prie jos lindo, vėl vyksta grasinimai ir paprašė patarti, ką daryti. Kiek ji žino, jos draugas E. R. savo mamai yra pasakojęs apie jos situaciją. Draugo mama patarė kreiptis į policiją ar vaikų teises. Tą pačią dieną, apie 00.00 val. nakties į draugo namus atvažiavo policija ir ją surado. Policijos pareigūnai jos paklausė, kodėl ji pabėgo iš namų ir ji jiems pasakė, kad prasidės grasinimai, kad patėvis prie jos vėl lindo. Tuomet kartu su policijos pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą, po to atvyko vaikų teisės ir jiems viską pasakė. Anksčiau ji apie įvykius, kai prie jos lindo patėvis nepasakojo niekam, nes bijojo, nes mama ir patėvis vis jai grasino, kad nusižudys, kad išveš į durnyną. Drąsos jai įkvėpė jos draugas E. R., nes jis ją palaikė ir skatino viską pasakyti. Gali dar papasakoti, kad nors patėvis prie jos lindo tuos du kartus, bet jis jai yra rašęs žinutes su širdutėmis. Tokias žinutes siuntė programėlėje „Messenger“, praėjus šiek tiek laiko po to pirmo įvykio, kai prie jos lindo. 2024 m. rugpjūčio mėn. ji patėvio paskyrą užblokavo, kad jai daugiau nerašytų“.

Atsakydama į psichologės užduotą klausimą: „ar po pirmojo įvykio patėvis bandė atsiprašyti, kaip elgėsi, ar bandė atstumti, ar priešingai, ėmė bendrauti artimiau, lipšniau?“ atsakė, kad bandė atsiprašyti nežino, bet po įvykio ėmė elgtis artimiau, bendrauti bandė, elgėsi lipšniau. Taip pat patėvis yra sakęs, kad myli ją labiau nei mamą, taip sakė tada, kai dar nebuvo to pirmo priekabiavimo. Gali nurodyti, kad sesėms A. V. ir S. V. ji nepasakojo, kas vyko tarp jos ir patėvio, sesės jai taip pat nieko apie patėvį nepasakojo, su jomis nepalaiko artimo ryšio. Daugiau nieko papasakoti negali. Neteisybė yra kur šneka apie pirštų kišimą. Daugiau viskas gerai parašyta. Visą kitą gali patvirtinti, išskyrus apie lytinius organus ir pirštus. Patvirtina, kad S. Ž. jai lietė lytinius organus ir atliko judesius į šonus apie 2-3 minutes, buvo labai skausminga. Kaip buvo apsirengęs patėvis matė, nebuvo labai sutemę. Nuo virtuvės buvo šviesu ir jai atsispindėjo. Virtuvėje buvo įjungta šviesa, ten jis gėrė. Buvo atidarytos virtuvės durys. Parodytoje SMS foto nuotraukoje S. Ž. (pridėtos žinučių kopijos). Ji nesuprato ko jis klausė, parašė "taip". Nesupranta ką reiškia "leiskite į subinę", nežino ko jis norėjo. Ji pas jį nebuvo nuėjusi. Buvo su mama. Kai lietė nuogą kūną ir lytinius organus, kaip jautėsi nenori atsakyti. Atėjo su tikslu prisipažinti, kad dalis ankstesnių parodymų buvo neteisingi. Kai sužinojo apie apklausą, tai buvo antradienis, pati nusprendė pasakyti, tai ką šiandien pasakė (1 t., b. l. 139-146).

2026 m. vasario 25 d. liudytoja A. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo pas globėjus, atsimena, kad tai buvo 2024 m. Buvo nuvykus pas globėjus, po įvykio, kai patėvis palietė ją ir jai buvo nejauku. Jai ir „K.“ lietė vidinę šlaunų pusę ir buvo nemalonu. Parodė ranką vidinę šlaunies dalį. Labiausiai nepatiko apsikabinimai. Specialiai liepdavo apsikabinti, jos nenorėjo. Kai norėdavo šilumos pačios apsikabindavo. Jis apsikabindavo ties sėdmenimis. Labiausiai nepatiko K. Sakė mamai, kad stipriai neapsikabintų, taip dažnai nereikia. Mama sakė jam, kad kai vaikai nori, patys apsikabina. Kai sėdi ir žiūri televizorių, jo ranka būdavo prie sėdmenų. K. kai apsikabindavo irgi lietė prie sėdmenų. Daugiau niekur nelietė. K. būdavo apsirengus megztinį ir kelnes. Kai kažką žiūri, jis liesdavo, dėl ko taip darė nesakė. Jos gyveno (duomenys neskelbtini) g. , po to (duomenys neskelbtini) g. K. lietė kaip gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sakė mamai, kad lietimas labiausiai nepatiko. Daugiau K. niekur nelietė. Kai grįžo, buvo pamiršus. Mamai bandė sakyti, bet ji nesiklausė. Atidžiai S. nepažinojo, bijojo jam ką nors sakyti. Jai niekas nesakė ko negali sakyti. S. Ž. vaikams negrasina. Pas globėjus ją išvežė, nes turėjo vyresnę sesę S., kuri liepė pasakyti “tą ir tą“. Liepė sakyti, kad jai lietė lytinį organą. Pasakė, kad lietė, tada išvažiavo pas globėjus. K. nepasitikėjo, nes ji turėjo draugą. Jai S. ar ką nors darė, nežino. Tuo metu K. su mama labai pykdavosi dėl kito draugo, kad dažnai su juo būdavo. K. suprato, kad blogai padarė ir dabar gerai sutaria. E. R. K. draugas. E. ir jo mama prikalbino, kad pasakytų kažką apie S. Jai ji nieko nesakė, tiesiog slėpė. K. pradėjo neklausyti mamos, išeiti iš namų. Mama tikrino K. telefoną ar viskas gerai. Nieko nerado, bet K. buvo įtartina. Sakė, kad kai jai sueis (duomenys neskelbtini) metų išeis iš namų arba išvyks į užsienį. Ji išgirdo kaip K. ir E. tarėsi. Jis primokė K., kad neklausytų mamos ir nebendrautų su šeima, bet mama susitaikė su ja. Ji nematė kaip K. S. lietė. S. buvo padėjęs ranką ant šlaunies, tai arčiau lytinių organų, tai arčiau kelio. Liesdavo vieną kartą per savaitę. K. pasidarė nejauku ir jai pasakė. Ji nematė, nes visada žiūrėdavo televizorių. Nesakė, K. ar jai ką daugiau darė. Jai komplimentų S. nesakė. Apie apklausą sužinojo, kai mama gavo apklausą. Pasakė datą ir kelintą valandą. Pasakė, kad dėl S. ir K. Mama pasakė, kad apie apkabinimus, nes jie nepatiko nei jai, nei K. Ką sakyti per apklausą, nesakė. Sakė sakyti tiesą. S. dažnai buvo užgėręs, gal ir buvo palietęs tą dalyką, K. tai nepatiko. Tai jos spėjimas. Jis gerdavo ir telefone turėjo keistus dalykus. Telefone turėjo „porno“, ji pati matė. Prašė duoti telefoną, kad galėtų pažaisti. Pažiūrėjo nuotraukas ir buvo šokiruota. Buvo moters lytiniai organai, jai labai nepatiko. Jis dažnai neidavo į darbą. Mama arba S. jai būnant pas globėjus pranešdavo, ką nepamena. K. sakydavo, kad išgėręs apsikabindavo ir jai nepatikdavo. Šiuos liudytojos parodymus teisėja 2026 m. kovo 18 d. perskaitė teisiamojo posėdžio metu (4 t., b. l. 87-88).

2026 m. vasario 25 d. liudytoja K. M. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad K. V. buvo jos klasiokė. 2022 metais draugavo. Buvo ne tik klasiokės, bet ir draugės. Sutarė su K., ji draugavo su E. Vieną dieną mokykloje užpavydėjo E. Ji ją išdavė kaip draugę. Apsipyko su K. ir jos mama dėl jos draugo ir nutraukė ryšius. Apie patėvį nekalbėjo. K. susipažino su draugu E. iš gimnazijos. Niekas nieko jai nedraudė, viskas buvo gerai. K. sakė, kad patėvis prie jos priekabiauja, jai nepatinka, geriau būtų pas E. Nepamena ką ji sakė ir ką sakė K. Sunku atsiminti, nes turi problemų savo šeimoje. Apklausoje sakė teisingus parodymus. Pasakojo taip, kaip viskas buvo. Apie apklausą pasakė mama. Nežinojo, dėl ko apklausa. Apie K. iš kitų nieko negirdėjo. Su K. seserimis nelabai bendrauja. A. sakė, kad patėvis girtas lindo, lyg ir buvo prisiglaudęs. Iš jų klasės niekas nieko nežinojo. Socialinė darbuotoja nieko nepasakojo. Šiuos liudytojos parodymus teisėja 2026 m. kovo 18 d. perskaitė teisiamojo posėdžio metu (4 t., b. l. 89).

PRĮR išraše nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. 20 val. 49 min. E. Ž. pranešė policijai apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. 7 val. 30 min. iš namų į (duomenys neskelbtini) progimnaziją išėjo pranešėjos dukra K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, turėjo į namus grįžti 15 val., bet iki šiol jos nėra. Gali būti pas draugą E. (1 t., b. l. 45-48).

2024 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl asmens paieškos nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 21.29 val. buvo gauta informacija, kad dingusi K. V. gali būti, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 21.39 val. nuvykus minėtu adresu duris atidarė I. M., kuri pasakė, jog namuose yra E. R. ir K. V.. K. V. paaiškino, kad iš namų išėjo kadangi bijo būti namuose, nes namuose seksualiai prie jos priekabiauja patėvis S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) m. K. V. paaiškino, kad maždaug prieš du mėnesius (duomenys neskelbtini), apie 21-22 val., šiai būnant savo kambaryje ir lovoje miegant, pas ją į kambarį atėjo neblaivus patėvis S. Ž., kuris atsisėdo ant lovos šalia miegančios mergaitės ir ranka pradėjo liesti mergaitės makštį bei buvo sukišęs pirštus į makšties vidų. Tuomet K. V. pabudusi bandė S. Ž. iš lovos išstumti, tačiau nepavykus jo išstumti mergaitė pradėjo šaukti ir S. Ž. atsistojęs išėjo iš mergaitės kambario. K. V. teigė, kad mamai E. Ž. apie įvykį nieko nepasakojo, o į policiją nesikreipė, nes bijojo. Taip pat K. V. papasakojo, kad panašus įvykis pasikartojo prieš dvi savaites, adresu: (duomenys neskelbtini). K. V. būnant namuose, savo miegamajame, sėdint ant lovos ir kalbant telefonu pas ją į kambarį užėjo patėvis S. Ž., kuris atsisėdęs ant lovos šalia jos pradėjo liesti mergaitės kojas, tačiau K. V. pradėjus šaukti "pasitrauk" patėvis atsistojo ir išėjo. Mama tuo metu buvo lauke, ji namuose su patėviu buvo dviese (1 t., b. l. 29-30).

2024 m. rugsėjo 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. buvo gauta informacija apie tai, kad S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) m., galimai seksualiai priekabiavo prie sutuoktinės E. Ž. nepilnametės dukters K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais. Mergaitei buvo užtikrinta saugi aplinka, ji laikinai apgyvendinta I. M. šeimoje, išklausyta vaiko nuomonė. Mergaitė nurodė, kad maždaug prieš 2 mėnesius jai miegant atėjo į jos kambarį neblaivus mamos sutuoktinis S. Ž., prie jos seksualiai priekabiavo, lietė jos lytinius organus, kišo pirštus į makštį. Taip pat prieš dvi savaites ranka lietė bei glostė jos šlaunis, kai mergaitė vilkėjo šortus (1 t., b. l. 88-89).

2024 m. rugsėjo 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. V. lengvai užmezgė ryšį, nedrąsiai kalbėjo, teigė, kad šiandiena ryte išėjo i mokyklą ir negrįžo namo po pamokų, visą tą laika buvo pas draugą E. R., kuriam (duomenys neskelbtini) metu. Po to ją surado policijos pareigūnai. Tuo laiku kol ii buvo pabėgusi iš namų, jos niekas nenuskriaudė, sakė, kad i namus nenori grįžti, nes patėvis S. seksualiai, priekabiauja namuose, o mama ą bars, šauks ant jos, kad pabėgo iš namų. Mokykloje sunkiai sekasi bendrauti su klasiokais, bet turi vieną draugę K. Patėvis S. namuose būdamas girtas prieš dvi savaites laiko, priėjęs prie jos, pradėjo jai ranka per šlaunis liesti, braukti ranka, sakydamas, kad reikalinga pagalba, ii buvo apsirengusi šortais ir maikute. Lytinių organų patėvis ranka nepalietė, kaip patėvis lindo niekas nematė. Ji pradėjo šaukti ir išbėgo iš namų į lauką, kur buvo mama. Mamai papasakojo, bet mama nepatikėjo ir niekaip nereagavo į tokį patėvio elgesį. Prieš du mėnesius tikslaus laiko nepamena, namuose naktį, kaip ji miegojo savo lovoje, atėjo patėvis būdamas girtas ir seksualiai, lytiškai priekabiavo, lindo prie jos, t. y. atsisėdo ant lovos ir po to atsigulė šalia ir ranka pradėjo liesti prie lytiniu organu, tada ji bandė nustumti patėvio ranką, kad neliestų jos lytinių organų, tačiau jai nepavyko ir patėvis toliau lietė jos lytinius organus rankos pirštais, o po to įkišo pirštą i makštį, jai buvo nemalonu, skaudėjo. Ji pradėjo garsiai šaukti, tada patėvis nustojo ir išėjo iš jos kambario. Patėvis prie krūtinės nelindo ir nelietė rankomis. Ji lovoje buvo su šortukais ir maikute, po šortais buvo su kelnaitėm. O patėvis buvo su maikute ir šortais. Tuo metu namuose buvo brolis, mama, kurie miegojo ir neatsibudo. Sesuo A. buvo laikinai apgyvendinta kitoje šeimoje, nes policija atliko tyrimą. O sesuo S. buvo namo antrame aukšte ir taip pat miegojo. Sesuo S. dar nebuvo pabėgusi iš namų. Apie tai, kad seksualiai ir lytiškai patėvis priekabiavo, ji yra pasakojusi draugui E. R. bei mamai, daugiau niekam nesakė. Šiuo metu sesuo S. yra pabėgusi iš namų, gyvena Norvegijoje, kodėl pabėgo iš namų ji nežino. Ji su sese S. ir sese A. nelaibai sutaria. A. jai pasakojo, kad gal prieš metus laiko patėvis S. būdamas girtas prie jos lytiškai, seksualiai priekabiavo, policijos pareigūnai atliko tyrimą. Ar patėvis S. lindo seksualiai prie S. ji nežino ir nematė, jai sesė nieko nepasakojo. Vizualiai ji atrodė sveika (1 t., b. l. 90-92).

2024 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl asmens paieškos nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 20.49 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), iš namų 7.30 val. į (duomenys neskelbtini) progimnaziją išėjo pranešėjos dukra K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kuri į namus turėjo grįžti 15 val., bet iki šiol negrįžo. Gali būti pas draugą E., adreso nežino. Atvykus nurodytu adresu pasitiko E. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad įtaria, jog dukra gali būti pas draugą E. R., su kuriuo draugauja jau apie 4 mėnesius. Nustatyta, kad E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Dėl galimos mergaitės buvimo vietos informuotas ekipažas "(duomenys neskelbtini) ", kurie nuvykę pagal nurodytą adresą rado K. V.. Tarnybiniu automobiliu vežant mergaitę pas mamą, K. V. nurodė, kad į namus negrįžta, nes ten jai nesaugi aplinka, nes patėvis S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) m., prieš ją atliko tvirkinamuosius veiksmus. Informuotas AVPK budėtojas ir iškviesti VTAT darbuotojai. K. V. vaiko teisių atstovams paaiškino, kad patėvis jai rankos pirštus įkišo į lytinius organus - makšties vidų. Patėvio elgesys jai fizinio skausmo nesukėlė, tiesiog buvo nemalonu ir viskas įvyko prieš du mėnesius, tikslios datos įvardinti negalėjo. Papildomai parodė, kad prieš dvi savaites K. V. būnant namuose, savo kambaryje, atėjęs patėvis S. Ž. atsisėdęs ant lovos šalia jos savo ranka jai suėmė už šlaunies vidinės dalies, tačiau ji iškart pasakė, kad liautųsi ir patėvis išėjo. Kadangi patėvis gyvena tuo pačiu adresu nuspręsta K. V. apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino E. Ž. šeima yra įtraukta į rizikos grupę - taikoma atvejo vadyba, šeimą prižiūri socialinės darbuotojos, kurios kartą per savaitę pas juos lankosi, o K. V. reguliariai lankosi pas psichologą, todėl jei patėvis prieš du mėnesius būtų atlikęs tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu apie tai būtų žinojusios specialistės, todėl mano, kad dukra būtų joms išsipasakojusi. E. Ž. pridūrė, kad ši situacija yra analogiška 2023 metų įvykiui, kuomet dar tuo metu sugyventinis S. Ž. atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš jos mažametę dukrą A. V.. Apžiūrėjus įvykio vietą, mergaitės kambarį - lovą, jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, neužfiksuota, apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota nebuvo, nes tuo metu buvo vėlyvas paros metas ir miegojo pašaliniai asmenys (1 t., b. l. 26-28).

2024 m. rugsėjo 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. M. pateikė tyrimui globotinės K. V. mobilųjį telefoną MIUI GLOBAL, kuris supakuotas į voką Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 16 d. nutarimu mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Poco C40“, su tamsiai pilkos spalvos dėklu, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini); IMEI2 (duomenys neskelbtini), grąžintas E. Ž. (1 t., b. l. 174, 177-178; 2 t., b. l. 31-33).

2024 m. rugsėjo 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atliekant pranešimą buvo bendrauta su nepilnamete K. V., vaiko nuomonė užfiksuota akte, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodoma, kad K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m., sutiko pabendrauti su vaiko teisių apsaugos specialistais. Vaikas lengvai užmezgė ryšį, nedrąsiai kalbėjo. Vaikas teigė, kad šiandieną ryte išėjo į mokyklą ir negrįžo namo po pamokų, visą tą laiką buvo pas draugą E. R., jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Po to ją surado policijos pareigūnai. Tuo laiku kol ji buvo pabėgusi iš namų jos niekas nenuskriaudė, jai viskas gerai, jaučiasi gerai, yra sveika, pagalba medikų nereikalinga. Vaikas sakė, kad į namus nenori grįžti, nes patėvis S. seksualiai priekabiauja namuose, o mama ją bars, šauks ant jos, kad pabėgo iš namų. Mokykloje sunkiai sekasi bendrauti su klasiokais, bet turi vieną draugę K. Mokslai sekasi gerai, vidurkis (duomenys neskelbtini) klasėje buvo 7-8 balai, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Patėvis S. namuose būdamas girtas prieš dvi savaites laiko, priėjęs prie jos ir pradėjo jai ranka per šlaunis liesti, braukti ranka, sakydamas, kad reikalinga pagalba, ji buvo apsirengusi maikute ir šortais. Lytinių organų patėvis ranka nepalietė, kaip patėvis lindo niekas nematė. Ji pradėjo šaukti ir išbėgo iš namų į .lauką, kur buvo mama. mamai papasakojo, bet mama nepatikėjo ir niekaip nereagavo į tokį patėvio elgesį. Prieš du mėnesius tikslaus laiko nepamena, namuose naktį, kai ji miegojo savo lovoje atėjo patėvis būdamas girtas ir seksualiai, lytiškai priekabiavo, lindo prie jos, t. y. atsisėdo ant lovos ir ir po to atsigulė šalia ir ranka pradėjo liesti prie lytinių organų, tada ji bandė nustumti patėvio ranką, kad neliestų jos lytinių organų, tačiau jai nepavyko ir patėvis toliau lietė jos lytinius organus rankos pirštais, o po to įkišo pirštą į makštį, jai buvo nemalonu, skaudėjo. Ji pradėjo garsiai šaukti, tada patėvis nustojo ir išėjo š jos kambario. Patėvis prie krūtinės nelindo ir nelietė rankomis. Ji lovoje buvo su šortukais ir maikute, po šortais buvo su kelnaitėmis. O patėvis buvo su maikute ir šortais. Tuo metu namuose buvo brolis, mama, kurie miegojo ir neatsibudo. Sesuo A. buvo laikinai apgyvendinta kitoje šeimoje, nes policija atliko tyrimą. O sesuo S. buvo namo antrame aukšte ir taip pat miegojo. Sesuo S. dar nebuvo pabėgusi iš namų. Apie tai, kad seksualiai ir lytiškai patėvis priekabiavo ji yra pasakojusi draugui E. R. bei mamai, daugiau niekam nesakė. Šiuo metu sesuo S. yra pabėgusi iš namų, gyvena (duomenys neskelbtini), kodėl pabėgo iš namų ji nežino. Ji su sese S. ir sese A. nelabai sutaria. A. jai pasakojo, kad gal prieš metus laiko patėvis S. būdamas girtas prie jos lytiškai, seksualiai priekabiavo, policijos pareigūnai atliko tyrimą. Ar patėvis S. lindo seksualiai prie S. ji nežino ir nematė, jai sesė nieko nepasakojo. Vaikas sakė, kad nežino, kas galėtų ja laikinai pasirūpinti, nes pas močiutę ir giminaičius nėra vietos (3 t., b. l. 14-24).

2024 m. rugsėjo 27 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-37936-24 nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate pagal 2024 m. rugsėjo 27 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad buvo nustatyti šie nusikalstamos veikos (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas) požymiai: 2024 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) m., jaunesnės nei šešiolikos metu amžiaus podukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu atliko tvirkinimo veiksmus. S. Ž. nesulaikytas, neapklaustas (1 t., b. l. 16-17, 18-22).

2024 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate užregistruotas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išėjo ir negrįžo nepilnametė K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Policijos pareigūnams dirbant įvykyje, 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 21.40 val. surasta nepilnametė K. V. nurodė, jog į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), negrįžta, kadangi juose jaučiasi nesaugi, nes namuose gyvenantis patėvis S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) m., maždaug prieš 2 mėnesius laiko, prie jos seksualiai priekabiavo. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad 2024 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), S. Ž. jaunesnės nei (duomenys neskelbtini) metu amžiaus podukros K. V. atžvilgiu atliko tvirkinimo veiksmus, t. y. ranka lietė ir glostė K. V. lytinius organus. Esant šioms aplinkybėms, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 23, 24-25).

2024 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl K. V. mobiliojo ryšio telefono pateikimo, kuriame nurodoma, kad įvykio aplinkybių tikslinimo metu, 2025 m. rugsėjo 25 d. nuvykus pas I. M., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kuri Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų sprendimų buvo paskirta laikinai globoti K. V., gimusią (duomenys neskelbtini) m., bendrauta su K. V., kuri geranoriškai sutiko policijos pareigūnams pateikti savo mobiliojo ryšio telefoną, kad šis būtų apžiūrėtas. K. V. nurodė mob. ryšio telefono atrakinimo PIN kodą - (duomenys neskelbtini). K. V. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas MIUI GLOBAL, paimtas iš laikinos globėjos I. M., surašant savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolą. K. V. sutikus ir atrakinus mobiliojo ryšio telefono ekraną, apžiūrint socialinių tinklų paskyras, susirašinėjimus, nuotraukas, gauta informacija, galinti turėti reikšmės tyrimui, todėl telefono ekranas buvo nufotografuotas, nuotraukos pridedamos prie tarnybinio pranešimo. Telefono sms žinutėse, pavadinimu „Vyrelis“ užfiksuoti pokalbiai tarp šio abonento, pasivadinusio „Vyrelis“ ir K.: „Mažiuk ir nebijojau pasakiau viską; „pasakik viska meile ir netilėk“ „Aš netulejau viską pasakiau kaip vaziavom mažiuk“ (1 t., b. l. 57-58, 59-83).

2024 m. spalio 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnametės K. V. šeimoje 2024 m. rugsėjo 27 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Vaikams nustatytas apsaugos poreikis bei taikyta laikinosios priežiūros priemonė, todėl vaikai kartu su motina E. Ž. apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai centre, (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12-13).

2024 m. spalio 2 d. Viešosios įstaigos Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, psichikos sveikatos centre lankėsi nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2018 m. birželio 15 d. dėl mišrių specifinių raidos sutrikimų (2 t., b. l. 198).

2024 m. spalio 3 d. Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos K. V. charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. mokosi šioje mokykloje. Ji yra jautri ir ieškanti ryšio su mokyklos personalu, klasės auklėtoju, socialiniais pedagogais. Su mokytojais elgiasi pagarbiai. Šiek tiek užsispyrusi, tačiau niekada mokykloje nesielgia destruktyviai, klasėje turi kelis draugus, nuo kitų laikosi atokiau, stengiasi likti nepastebėta. Žalingų įpročių neturi. K. pamokas lanko gerai. Kai suserga ar išvyksta, dažniausiai praneša iš anksto. Mama, praleistas pamokas pateisina. Mokykloje pertraukų ir pamokų metu nesimato jokių elgesio problemų. Atrodo šiek tiek užsidariusi. Kalbasi apie šeimą, dažniausiai būna susirūpinusi, tikisi likti pas globėją. Susidūrus su problemomis šeimoje, pati aktyviai ieško kam išsipasakoti. Mokosi vidutiniškai, tačiau stengiasi. K. į pamokas ateina pailsėjusi, mokymosi priemones turi. Iš mokytojų pastabų negauna. K. apranga atitinka sezoniškumą ir amžių, rūbai švarūs, tvarkingi. Mokinės elgesys vaiko gerovės komisijoje svarstytas nebuvo. K. problemų mokykloje neturi (2 t., b. l. 179).

2024 m. spalio 21 d. Globos namų "(duomenys neskelbtini) " rašte nurodoma, kad dėl galimai patirtos seksualinės prievartos įvykio ir emocinio atsako į jį, K. V. Pagalbos centre apgyvendinta, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Turimais duomenimis, K. galėjo patirti seksualinę prievartą iš savo patėvio. Mergina atvyko į Pagalbos centrą išsamesniam psichologinės būsenos ir situacijos įvertinimui. Klausiama apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, K. įvardija atvažiavusi „dėl priekabiavimo“, kurį patyrė iš savo patėvio (du sykius priekabiavo prie manęs girtas“). Mergina pasakoja, kad pirmą kartą tai įvyko prieš tris mėnesius, kai patėvis naktį, jai miegant, atėjo į jos kambarį ir lietė jos lytinius organus: „pirmą sykį atėjo į mano kambarį, buvo girtas, aš miegojau. Atsisėdo prie manęs ir lindo prie intymios vietos, ten savo pirštus judino. Aš tuo metu atsikėliau nustūmiau, sakiau: „jeigu nenustosi, pradėsiu šaukti“. Jis nesuprato, aš pradėjau šaukti". Jis nesuprato, aš pradėjau šaukti, jis atsistojo ir išėjo“. Tikslinantis, kaip buvo liečiama, mergina nurodo, kad patėvis lietė jos lytinius organus po drabužiais ir bandė kišti pirštus į makštį. Pasak K., prieš tris savaites patėvis, būdamas „truputi išgėręs“, dienos metu vėl atėjo į jos kambarį, atsisėdo šalia ir lietė jos koją (mergina pavaizduoja prisilietimu braukdama ranka per koją nuo čiurnos link šlaunies). K. teigia, kad tada šaukdama išbėgo iš kambario į kiemą („bijojau, kad tas pats gali atsitikti, kaip anksčiau“). Pasak merginos, tą kartą patėvis kitų jos kūno vietų nelietė, nieko daugiau jai nepadarė. Kalbantis su K. apie jos patirtis su patėviu, mergina teigia, kad, būdamas neblaivus, jis „tampa žiauriai priekabus“ ir patikslina, jog patėvis ją ir jos seserį A. kviečia atsisėsti jam ant kelių, apsikabinti („sako: „ateik, apsikabinsim, atsisėsk ant kelių“). Taip pat, pasak K., patėvis jai sakydavo, kad ją myli labiau, nei jos motiną: „Kai būdavo girtas, sakydavo, kad myli mane labiau, nei mamą, žiauriai išsigąsdavau. Atsakydavau, kad mama yra jo žmona, mamą labiau turėtų mylėti, aš jam nesu dukra, svetimas žmogus, kilo klausimas, ar mamos nemyli. Patėvis atsakydavo, kad širdžiai neįsakysi“. Pažymėtina, kad K. užsimena apie situaciją, kai buvo iškilę įtarimai, kad nuo patėvio galėjo nukentėti ir jos sesuo A. („A. buvo sakiusi S. (vyriausiai seseriai), kad patėvis prie jos lindo“), turimais duomenimis, dėl to anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vertinimo metu K. atskleidžia negatyvius psichologinės būsenos pokyčius, sietinus su galimai patirtu seksualiniu smurtu — ji pasakoja apie kartais nevalingai iškylančius šio įvykio prisiminimus, lydimus nemalonių reakcijų („pradedu visa drebėti, būnu išsigandus, kad gali tai pasikartoti“), išsako vengianti su šiomis patirtimis susijusių jausmų ir prisiminimų, taip pat teigia, kad vengia susidurti su kitais jas primenančiais dalykais („vengiu būti kambary savo, taip pat vengiu apkabinimų, pabučiavimų į skruostą, nes tai primena, ką patėvis sakydavo: „ateik, pabučiuosiu į skruostą“), dalinasi, kad tapo uždaresnė („nelabai noriu prisileisti žmonių prie savęs, nuo to įvykio aš užsidariau savy“), pasakoja apie sutrikusį miegą („ramiai miegi ir pašoki iš miego, kaip krūpteli, tokios mintys, kad kažkas mane liečia“), sustiprėjusį dirglumą („piktesnė tapau, iškart pradedu šauk, pykt“), kad šios patirtys neigiamai paveikė jos savęs vertinimą („net nenorėjau matyt savęs, tokia savijauta lyg būčiau išnaudota“, „savęs tuo metu žiauriai nekenčiau dėl to dalyko“), teigia, jog buvo kilusios mintys apie savęs žalojimą ir savižudybę („net buvo tokių minčių, kad save žaloti, gyvent nenorėjau dėl to įvykio“). Kalbantis su K. galimai patirtos seksualinės prievartos tema, stebima merginos išgyvenama įtampa, liūdesys. K. taip pat pasakoja apie neigiamai jos savijautą veikiančias motinos reakcijas į kilusius įtarimus, nerimą, kaltės jausmą keliančius jos išsakomus grasinimus: „ji juo tiki labiau, nei manim“, „grasina, kad nusižudys, jeigu mus atims, dar grasino, kad, jeigu išsiskirs su patėviu, sugriaus mano santykius su draugu“, taip pat, merginos teigimu, motina kitiems žmonėms sako, „kad ji netikinti įtarimų pagrįstumu, išsako kaltinimus dukrai ir kitiems žmonėms dėl esamos situacijos: „netikiu, nes vyras visą laiką būna su manim“, „pati provokuoja jį, kad mes išsiskirtume“, „ji yra primokinta, nes E. mama nori pasiimti ją į globą“. Kalbantis su K. lytiškumo temą atsiskleidžia, kad jai stinga žinių apie lytinių santykių saugumą (pavyzdžiui, teigia nežinanti, kas gali apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, sunkiai geba įvardinti bent keletą jai žinomų kontraceptinių priemonių). Klausiama apie turimas patirtis, mergina pasakoja apytikriai keturis mėnesius draugaujanti su (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vaikinu vardu E. K. neigia su juo turėjusi lytinių santykių, sako žinanti apie tokiu atveju gresiančias teisines pasekmes: "žinau, kad jis vyresnis ir jam gali blogai pasibaigti, jeigu taip būtų buvę, jis galėtų sėsti“, „noriu, kad jis saugus būtų“. K. išsako šiltus jausmus vaikinui, apie jųdviejų santykius atsiliepia vienpusiškai pozityviai, kalba apie lūkesčius ateityje būti kartu („norėčiau su draugu šeimą sukurti, ateitį turėti“). Atkreiptinas dėmesys, kad siekdama apsaugoti vaikiną ir savo santykius su juo, K. vertinimo metu galėjo neatskleisti visų turimų patirčių. K. pasakojimas apie patėvio veiksmus jos atžvilgiu, su šiomis patirtimis sietini psichologinės būsenos pokyčiai bei stebimos emocinės reakcijos į šią temą leidžia kelti pagrįstą prielaidą, kad mergina galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos (3 t., b. l. 41-48).

2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimi 2024 m. rugsėjo 24 d. kūno kamerų įrašai. Apžiūrimas įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). mp4, įrašo trukmė 5:51 min. Vaizdo ir garso įraše užfiksuotas E. Ž. pranešimas, kad namo negrįžta dukra K. V.. Negrįžta jau antrą kartą. E. Ž. pareigūnams nurodo, kad dukra gali būti pas draugą E. R.. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama. Apžiūrimas įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 26:19 min. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip pareigūnai ir vaiko teisių atstovai atvyksta pas E. Ž. į namus surinkti K. V. asmeninių daiktų bei informuoja, kad mergaitė gyvens kitur. Taip pat E. Ž. paprašoma surinkti A. V. asmeninius daiktus bei paaiškina, kad mergaitė bus perkelta gyventi kitur. E. Ž. pareigūnams paaiškino, kad jų laukė, nes jai buvo pranešta, kad mergaitės iškeldinamos. Apžiūrimas įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 16 s. Tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama. Apžiūrimas įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 6:45 min. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip vaiko teisių atstovas ir pareigūnai K. V. atveža pas I. M., adresu: (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių atstovas įvertina gyvenimo sąlygas. Pareigūnas paklausia K. V.: - Sakei prieš 2 mėn. čia tas buvo, gal pameni dieną, mėnesį? K. V. atsako: - Nepamenu. Girdime, kaip I. M. pasako, kad jos sūnui (duomenys neskelbtini) metų ir jie labai gražiai draugauja su K. K. paaiškina, kad 4 mėn. draugauja su E. R.. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama. Apžiūrimas įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 15 s. Tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama. Apžiūrimas įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 17 min. Vaizdo ir garso įraše matome mergaitę, tyrimo duomenimis žinomą, kaip K. V., kuri darbo kabinete bendrauja su pareigūnu. K. V. paaiškino, kad iš namų išėjo kadangi bijo būti namuose, nes namuose seksualiai prie jos priekabiauja patėvis S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) m. K. V. paaiškino, kad maždaug prieš du mėnesius (duomenys neskelbtini), apie 21-22 val., šiai būnant savo kambaryje ir lovoje miegant, pas ją į kambarį atėjo neblaivus patėvis S. Ž., kuris atsisėdo ant lovos šalia miegančios mergaitės ir ranka pradėjo liesti mergaitės makštį bei buvo sukišęs pirštus į makšties vidų. Tuomet K. V. pabudusi bandė S. Ž. iš lovos išstumti, tačiau nepavykus jo išstumti mergaitė pradėjo šaukti ir S. Ž. atsistojęs išėjo iš mergaitės kambario. K. V. teigė, kad mamai E. Ž. apie įvykį nieko nepasakojo, o į policiją nesikreipė, nes bijojo. Taip pat K. V. papasakojo, kad panašus įvykis pasikartojo prieš dvi savaites, adresu (duomenys neskelbtini). K. V. būnant namuose, savo miegamajame, sėdint ant lovos ir kalbant telefonu pas ją į kambarį užėjo patėvis S. Ž., kuris atsisėdęs ant lovos šalia jos pradėjo liesti mergaitės kojas, tačiau K. V. pradėjus šaukti "pasitrauk" patėvis atsistojo ir išėjo. Mama tuo metu buvo lauke, ji namuose su patėviu buvo dviese. Šis pokalbis taip pat užfiksuotas ir 2024-09-24 A. N. tarnybiniame pranešime "ASMENS PAIEŠKA". Mergaitės bendravimas ir elgesys ramus, ji neišreiškia jokių emocijų, neatrodo susijaudinusi (1 t., b. l. 52-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. V. mergystės plėvėje defektų nėra. Vertinant mergystės plėvės anatominę struktūrą lytiniai santykiai yra galimi nepažeidžiant mergystės plėvės kraštų (1 t., b. l. 166).

2024 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Tiriamajame objekte MT telefono naudotojo darytų ir išsaugotų seksualinio pobūdžio nuotraukų ar vaizdo įrašų nebuvo rasta. 2. Tiriamajame objekte MT programos "Facebook" (paskyros K. V. (ID (duomenys neskelbtini)) ir E. Ž. (ID (duomenys neskelbtini)) abiejų vartotojų kontaktų sąrašuose yra vartotojas S. Ž. (ID (duomenys neskelbtini)), statusas- draugas, blokuota. Tyrimo metu buvo atrinkti susirašinėjimai programoje "Messenger" (paskyros E. Ž. (ID (duomenys neskelbtini)) ir K. V. (ID (duomenys neskelbtini))) su vartotoju S. Ž. (ID (duomenys neskelbtini)) bei telefono naudotojo susirašinėjimas SMS/MMS žinutėmis su abonentu (duomenys neskelbtini) (abonentas telefone buvo įvardintas Staje, Vyras, tyrimo metu nenustatyta, ar tai S. Ž.). Atrinkti susirašinėjimai pateikti skiltyje "Dokumento priedai", archyve "MT_Report.zip" (archyvą atsisiųsti į kompiuterį ir išsiskleisti), kataloge "Messenger_SMS_Z." (raporto paleidžiamasis failas Report_html.html arba Report_Excel.xlsx). 3. Tiriamajame objekte MT programos "Facebook" (paskyra K. V. (ID (duomenys neskelbtini))) kontaktų sąraše yra vartotojas E. R. (ID (duomenys neskelbtini), telefone suteiktas vardas vyrelis mano), statusas- draugas. Tyrimo metu buvo atrinkti susirašinėjimai programoje "Messenger" (paskyra K. V. (ID (duomenys neskelbtini))) su vartotoju E. R. (ID (duomenys neskelbtini)). Atrinkti susirašinėjimai pateikti skiltyje "Dokumento priedai", archyve "MT_Report.zip" (archyvą atsisiųsti į kompiuterį ir išsiskleisti), kataloge "Messenger_R." (raporto paleidžiamasis failas Report_html.html arba Report_Excel.xlsx) (1 t., b. l. 185-190).

2024 m. lapkričio 27 d. – 2024 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrimi duomenys pateikti prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėti failai, pokalbiai tarp K. V. ir E. R. (tekstas netaisytas): "Tas duhas dėdė lindo prie tavęs", "To duho nebuvo meile", "žinai ka dariti jei ateis meile", "taip žinoma", " iškart išeik meile", "tas duhas dar virtuvėj yra", "jei ateis tas išeik meile ir nekalbėk visai mazite", "tas neateina meile i tavi kambari","ask meile gerai pirma spina butinibe meile", "dar žiuri spinas meile", "gerai meile svarbiause kad usirakintum naktim ir denom kai tas duhas bus ", "Nes kol koja patraukiau nuo jo", "Prėsinausi dėja", "sakei kad nebeina pas tave nx irgi melas", "taip nebeina jis pas mane bet jis dabar lauke ir keis radijatorius pas auste", "kur tu meile", "jau važiuoju, aš policijoje esu nes mane apklaus", "gerai meile veliau pasakisi viska palaikau ir myliu mažite ir visada kartu ir palaikisu", "žinau laukiu kol policininkai ateis", "pasakik viska meile ir netilėk", "aš netulejau viską pasakiau kaip vaziavom". Failas pavadinimu "Mesenger_SMS_Z.", įeinat į failą pavadinimu "Report_EXEL" matome failą pavadinimu "chats", įėjus į failą "Native Messages_Native" matome pokalbių žinutes su kontaktiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbiai tarp K. V. (tekstas netaisytas)( toliau K.V.)ir S. Ž. (toliau S.Ž.): K.V." Laba dede, cia K.",S.Ž."A pažaisi su mano", K.V. "ateiti pas tave", S.Ž."Ar pazeisi", K.V. "Taip", S.Ž."Leiskite i subine" (2 t., b. l. 1-30).

2024 m. gruodžio 17 d. kratos protokole nurodyta, kad vykdant 2024 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, S. Ž. pateikė pareigūnams juodos spalvos nešiojamąjį kompiuterį "Asus" ir mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy A52 5G", daiktai supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), daugiau daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta, nieko nepaimta (2 t., b. l. 53-58).

2024 m. gruodžio 23 d. – 2024 m. gruodžio 30 d. objektų apžiūros protokole ir Fotolentelėje Nr. 1 nurodyta, kad apžiūrimas 2024 m. lapkričio 17 d. kratos metu, adresu: (duomenys neskelbtini), iš S. Ž. paimtas nešiojamasis kompiuteris "Asus", supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Nešiojamas kompiuteris yra juodos spalvos, Modelis (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinus nešiojamajame kompiuteryje esančią informaciją, duomenų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nerasta. Apžiūrimas 2024 m. lapkričio 17 d. kratos metu, adresu: (duomenys neskelbtini), iš S. Ž. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A52 5G, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), naudojamas kontaktinis Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonas yra juodos spalvos, įdėtas į juodos spalvos užverčiamą odinį dėklą. Patikrinus mobiliojo ryšio telefone esančią informaciją, t. y. programėlėje "Messenger" esančius susirašinėjimus, nuotraukų galeriją, įeinančius ir išeinančius skambučius, bendravimą trumposiomis žinutėmis, tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama. Trumpųjų žinučių galerijoje rastas bendravimas su kontaktu pavadinimu "K.", tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbių nuotraukos pridedamos fotolentelėje. 2025 m. sausio 14 d. nutarimu, nešiojamasis kompiuteris "Asus" ir mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A52 5G, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), grąžinti S. Ž. (2 t., b. l. 59-61, 62-67, 68-71).

2025 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro pažymoje nurodyta, kad K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m., buvo vertinta Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje 2017 m. lapkričio 22 d., protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompleksinio sutrikimo, specifinių mokymosi (skaitymo, rašymo) ir dėmesio sutrikimų. Jai nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai (2 t., b. l. 184).

2025 m. birželio 17- liepos 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad K. V. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Duomenų, kad K. V. būtų patyrusi kitų asmenų poveikį pateikti neteisingą informaciją apklausų metu negauta. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. V. apklausų metu duotais parodymais (plačiau – išvadų dalyje). Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas K. V. nenustatyti. Negauta duomenų, kad K. V. būtų negatyviai nusistačiusi įtariamojo atžvilgiu, priešingai – jo atžvilgiu ekspertizės metu ji atsiliepia pozityviai, jos emocinė būsena pasikeičia tik kalbantis apie byloje tiriamus įvykius. Byloje tiriamų įvykių metu K. V. nepilnai suprato jos atžvilgiu galimai atliekamų įtariamojo veiksmų esmę (ji galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau jų reikšmę suprato nepilnai). Remiantis jos žodžiais šiems veiksmams K. V. priešinosi taip, kaip sugebėjo, tačiau aktyviau šiems veiksmams priešintis ji negalėjo dėl savo būsenos, nepilno šių veiksmų esmės suvokimo, emocinės būsenos, bei santykio su įtariamuoju ypatumų (plačiau - išvadų dalyje). Atsižvelgiant į tai, kad pokalbis apie byloje tiriamus įvykius K. V. sukelia nemalonius emocinius išgyvenimus, daugiau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose jai nerekomenduojama. Konstatuojama, jog po byloje tiriamo įvykio K. V. kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika, ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (3 t., b. l. 71-83).

2025 m. spalio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir Fotolentelėje Nr. 1 nurodyta, kad K. V. sutikus, atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). K. V. parodė pro kurį namo įėjimą/išėjimą buvo galima patekti į gyvenamųjų patalpų vidų įvykio metu – pro įėjimą esantį iš kiemo pusės. K. V. parodė, kur buvo jos kambarys, kad įvykio metu durų nebuvo. Patalpos pereinamos. Jos lova stovėjo kambario gale, palei langą. Patėvio S. Ž. ir mamos E. Ž. kambarys kitoje patalpoje, t. y iš jos kambario reikia grįžti pro virtuvę ir bendro naudojimo patalpą su koridoriumi, kur stovi žalios spalvos krosnis. Įėjimas/išėjimas į E. Ž. ir S. Ž. kambarį yra šalia žalios spalvos krosnies dešinėje pusėje. Iš E. Ž. ir S. Ž. kambario pro dešinėje pusėje esantį įėjimą/išėjimą galima patekti į kambarį, kuriame gyveno K. V. brolis ir sesuo. Ji parodė vietą, kur ji buvo, kai patėvis abu kartus intymiai lietė jos kūną, t. y. savo kambaryje ant lovos, manekeno pagalba parodė kokioje padėtyje ji buvo lovoje pirmo įvykio metu, kad gulėjo ant dešinio šono, nugarą atsukusi į virtuvės pusę. Manekeno pagalba parodė, kurias vietas S. Ž. jai lietė pirmo įvykio metu, t. y. lytinius organus, tuo metu S. Ž. buvo atsigulęs šalia jos, po to atsisėdo. Virtuvėje buvo įjungta šviesa, per įėjimą/išėjimą iš jos kambario į virtuvę šviesa sklido ir į jos kambarį. Manekeno pagalba parodė, kokioje padėtyje ji buvo lovoje antro įvykio metu, kad sėdėjo atsirėmusi į sieną, manekeno pagalba parodė, kurias vietas S. Ž. jai lietė antro įvykio metu, t. y. atsisėdęs šalia jos ant lovos ranka perbraukė jai per dešinę jos koją (1 t., b. l. 155-157, 160-162).

2025 m. spalio 9-10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini), medinis namas. Įėjus į vidų yra koridorius, iš kurio patenkama į bendro naudojimo patalpas. Koridoriaus kairėje pusėje, šalia krosnies, įėjimas į kairėje pusėje esantį kambarį (miegamąjį, kuriame gyveno S. Ž. ir E. Ž.). Patekus į miegamąjį dešinėje pusėje - įėjimas į kitą kambarį. Kambario dešinėje pusėje paauglio lova. Einant koridoriumi, jo gale, dešinėje pusėje įėjimas/išėjimas, pro kurį patenkama į virtuvę. Perėjus virtuvę dešinėje pusėje įėjimas/išėjimas, pro kurį patenkama į kambarį. Kambario dešinėje pusėje rusvos spalvos minkštas kampas. Kambario gale langas, prie kurio stovėjo K. V. lova, kurioje ji miegodavo. Įvykio vietos apžiūros metu namas iškraustytas, K. V. šeimai priklausantys baldai ir daiktai išvežti. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 31-34, 35-44).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą bei jo normalų fizinį, psichinį ir dorovinį vystymąsi. Šio baudžiamojo įstatymo saugomo gėrio apsauga siejama su nepilnamečio apsauga nuo seksualinio pobūdžio veiksmų, kurie dėl jo amžiaus gali neigiamai paveikti asmens raidą, formuoti per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir sukelti kitus neigiamus padarinius. Tais atvejais, kai atliekant BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, toks padarinys laikytinas šios nusikalstamos veikos padarymo būdu ar pasekme ir paprastai nesudaro savarankiško kvalifikavimo pagrindo, todėl kaltinamojo veiksmai šiuo atveju kvalifikuojami kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje, nekonstatuojant nusikalstamų veikų sutapties.

Baudžiamajame įstatyme tvirkinamieji veiksmai nėra apibrėžti, todėl tokių veiksmų turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Teismų praktikoje pažymima, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024 ir kt.). Taigi, tvirkinamieji veiksmai BK 153 straipsnio prasme gali būti siejami tiek su fizinio sąlyčio ir kontakto nebuvimu, tiek ir su tokio kontakto buvimu, tačiau, pagal teismų praktiką, jie nėra susiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu nei šešiolikos metų amžiaus asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-495/2024, 21 punktas).

Tvirkinamaisiais veiksmais laikomi tokie veiksmai, kurie dėl nukentėjusiojo amžiaus gali neigiamai paveikti jo seksualinį, psichinį ar dorovinį vystymąsi, formuoti iškreiptą seksualinių santykių suvokimą, skatinti per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ar sukelti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2024, 36 punktas). BK 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti nereikalaujama nustatyti konkrečių padarinių ar jų atsiradimo fakto. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tvirkinamųjų veiksmų įtaka nukentėjusiojo elgesiui neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356/2014). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, jog atlieka jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-870/2026, 8 punktas).

Seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš mažamečius bylose tiesioginių įvykio liudytojų dažniausiai nebūna, todėl reikšmingiausiais įrodymų šaltiniais paprastai tampa nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, taip pat asmenų, kuriems mažametis pasakojo apie patirtus įvykius, parodymai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymams tokiose bylose tenka ypatinga reikšmė, tačiau jie negali būti vertinami izoliuotai ar absoliutinami – jų patikimumas turi būti nustatomas vertinant visą byloje surinktų įrodymų visetą ir tikrinant, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-495/2024, 15 punktas).

Vertinant mažamečio nukentėjusiojo parodymus būtina atsižvelgti į jo amžių, socialinę brandą, intelektinį išsivystymą, emocinę būklę ir patirtų išgyvenimų pobūdį. Dėl šių ypatumų mažamečių parodymuose gali pasitaikyti netikslumų, nenuoseklumų ar tam tikrų prieštaravimų dėl įvykio laiko, vietos, aplinkybių ar kitų detalių, tačiau tokie neatitikimai savaime nesudaro pagrindo paneigti parodymų patikimumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl tokių parodymų patikimumo esminę reikšmę turi tai, ar jų pagrindinis turinys atitinka kitus bylos duomenis, įskaitant ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas bei kitus objektyvius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-788/2023, 8 punktas).

Kaltinamasis S. Ž. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigė atlikęs nukentėjusiosios K. V. nurodytus tvirkinamuosius veiksmus. Jis teigė nukentėjusiosios seksualiniais tikslais nelietęs, jos kambaryje nebuvęs ir ant jos lovos nesėdėjęs. Kaltinamasis taip pat neigė 2024 m. rugsėjo 22 d. buvęs vienas su nukentėjusiąja jos kambaryje ar atlikęs bet kokius neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Savo gynybinę poziciją jis grindė teiginiais, kad nukentėjusioji bei kiti šeimos nariai jį nepagrįstai apkaltino, buvo kitų asmenų įtakoti ir siekė jį apkalbėti. Be to, kaltinamasis nurodė, kad įtarime nurodytu laikotarpiu gyveno kitu adresu – (duomenys neskelbtini), ir su nukentėjusiąja vieni nebūdavo pasilikę. Kaltinamasis taip pat neigė nukentėjusiajai K. V. siuntęs seksualinio pobūdžio žinutes, rastas jo mobiliajame telefone, aiškindamas, kad tokio turinio žinutės buvo skirtos jo sutuoktinei E. Ž., o ne nukentėjusiajai K. V.. Be to, jis neigė administracinės atsakomybės taikymo aplinkybes, susijusias su byloje esančiais duomenimis (3 t., b. l. 111-114, 122-124). Šias aplinkybes teismas vertina kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo S. Ž. parodymai iš esmės paneigia visas nukentėjusiosios K. V. nurodytas faktines aplinkybes, sudarančias jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, turinį. Tačiau šie parodymai vertintini ne izoliuotai, o kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, įskaitant nukentėjusiosios K. V. parodymus (1 t., b. l. 139-146), specialistų išvadas (1 t., b. l. 185-190), mobiliojo ryšio įrenginiuose rastą informaciją (2 t., b. l. 1-30), administracinės atsakomybės taikymo duomenis 3 t., b. l. 93-94) bei kitus bylos įrodymus (1 t., b. l. 31-34, 35-44, 52-54, 155-157, 160-162, 166).

Nukentėjusioji K. V. 2025 m. spalio 9 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad kartu su motina E. Ž., seserimi A. V. ir broliu L. V. gyveno (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis S. Ž., kuris buvo jos (patėvis), tuo metu taip pat gyveno kartu su šeima tuose pačiuose namuose. Nukentėjusioji nurodė, kad iš pradžių santykiai su kaltinamuoju buvo geri, tačiau po įvykių, susijusių su jos seserimi A., ji pradėjo kaltinamojo vengti ir jo bijoti. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis prie jos seksualinio pobūdžio veiksmais priekabiavo du kartus. Pirmą kartą 2024 m. birželio–liepos mėnesiais, jai miegant savo kambaryje, kaltinamasis atsisėdo ant jos lovos, pakišo ranką po antklode ir drabužiais, lietė jos pilvą bei lytinių organų sritį, atlikdamas glostymo judesius, 2-3 minutes ranka judindamas į šonus. Nukentėjusioji nurodė bandžiusi kaltinamąjį nustumti ir pareikalavusi pasitraukti. Antrą kartą 2024 m. rugsėjo mėnesį, jai būnant savo kambaryje, kaltinamasis atsisėdo ant jos lovos ir ranka per vidinę šlaunies pusę braukė link intymios vietos, po ko ji nedelsdama atsitraukė ir išbėgo iš kambario. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl šių veiksmų jautė baimę, išgąstį ir diskomfortą. Apklausiama ji iš esmės nuosekliai apibūdino abiejų įvykių aplinkybes, o nustatyti neesminiai netikslumai dėl atskirų detalių nekeičia jos parodymų esmės. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių apklausiamų įvykių metu bei praėjusį laiką nuo įvykių iki apklausos, šie netikslumai vertintini kaip natūralūs ir nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu (1 t., b. l. 139-146).

Nukentėjusiosios K. V. parodymai reikšmingi ir tuo aspektu, kad jie paneigia kaltinamojo S. Ž. versiją, jog įtarime nurodytu laikotarpiu jis gyveno kitu adresu – (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiąja K. V. nebūdavo vienas ir jos kambaryje nesilankydavo. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos nuoseklūs parodymai, bet ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo teiginiais, kad prieš jį buvo sąmoningai melagingai liudijama ar siekiama jį apkalbėti, todėl kaltinamojo parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę, vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes jie nėra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis ir prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie galimai prieš nukentėjusiąją K. V. atliktus neteisėtus veiksmus teisėsaugos institucijoms tapo žinoma po 2024 m. rugsėjo 24 d. įvykio, kai nukentėjusioji K. V. negrįžo į namus. Tą pačią dieną 20 val. 49 min. jos motina E. Ž. kreipėsi į policiją dėl dukters dingimo. Nustatyta, kad iki kreipimosi į policiją E. Ž. jau buvo girdėjusi dukros pasakojimą apie kaltinamojo elgesį, tačiau tuo metu juo netikėjo (4 t., b. l. 74–76). Šios aplinkybės paneigia prielaidą, kad kaltinimai kaltinamajam buvo sugalvoti tik po nukentėjusiosios K. V. pasišalinimo iš namų.

Nukentėjusiosios K. V. parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja E. Ž. bei apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. V., patvirtino, kad S. Ž. veiksmuose buvo seksualinio pobūdžio elgsena. E. Ž. nurodė, kad kaltinamasis dukrų atžvilgiu elgdavosi seksualinio pobūdžio veiksmais – liesdavo krūtinę, vidinę šlaunų pusę, apkabindavo ties sėdmenimis, žiūrėdamas televizorių dėdavo ranką joms ant sėdmenų, o tokie jo veiksmai K. ir A. buvo nemalonūs (4 t., b. l. 74–76, 87–88). Nors šie duomenys tiesiogiai nepatvirtina konkrečių kaltinamajam inkriminuojamų veiksmų, jie reikšmingi vertinant jo elgesio pobūdį ir nukentėjusiosios K. V. pasakojimo tikėtinumą.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dar iki kreipimosi į teisėsaugos institucijas nukentėjusioji K. V. jai buvo pasakojusi apie netinkamą patėvio elgesį. Pasak liudytojos, nukentėjusioji buvo nusiminusi, gėdijosi kalbėti apie įvykius, tačiau nurodė, kad patėvis prie jos priekabiauja, liečia jos kojas, ateina į jos kambarį, o motina jos pasakojimais netiki. Liudytoja taip pat patvirtino girdėjusi pokalbių, kurių metu buvo kalbama apie tai, kad pavartojęs alkoholio kaltinamasis prie nukentėjusiosios K. V. lenda ir ją glamonėja (4 t., b. l. 74–76).

Liudytojas E. R. parodė, kad nukentėjusioji jam buvo pasakojusi apie kaltinamojo elgesį jos atžvilgiu. Pasak liudytojo, nukentėjusioji nurodė, kad patėvis prie jos lindo, ją apkabinėjo, grabinėjo už sėdmenų ir apatinės kūno dalies, o kitą kartą jos kambaryje bandė prie jos prisiartinti, dėl ko ji išsigando ir pabėgo. Liudytojas pažymėjo, kad pasakodama apie šiuos įvykius nukentėjusioji būdavo liūdna (4 t., b. l. 94–96).

Nukentėjusiosios parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes ji nurodė dar iki oficialios apklausos įvairiems specialistams ir institucijoms. 2024 m. spalio 21 d. globos namų „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuota, kad nukentėjusioji pasakojo apie du kaltinamojo seksualinio pobūdžio veiksmų epizodus: pirmąjį, kai jai miegant buvo liečiami jos lytiniai organai, ir antrąjį, kai kaltinamasis ranka braukė jos koja link šlaunies ir intymios vietos (3 t., b. l. 41–48). Toje pačioje išvadoje užfiksuoti ir nukentėjusiosios pasakojimai apie kitokį kaltinamojo seksualizuoto pobūdžio elgesį šeimoje bei jo elgesio pokyčius pavartojus alkoholio: „Kalbantis su K. apie jos patirtis su patėviu, mergina teigia, kad, būdamas neblaivus, jis „tampa žiauriai priekabus“ ir patikslina, jog patėvis ją ir jos seserį A. kviečia atsisėsti jam ant kelių, apsikabinti („sako: „ateik, apsikabinsim, atsisėsk ant kelių“). Taip pat, pasak K., patėvis jai sakydavo, kad ją myli labiau, nei jos motiną: „Kai būdavo girtas, sakydavo, kad myli ją labiau, nei mamą, žiauriai išsigąsdavo. Atsakydavo, kad mama yra jo žmona, mamą labiau turėtų mylėti, ji jam nėra dukra, svetimas žmogus, kilo klausimas, ar mamos nemyli. Patėvis atsakydavo, kad širdžiai neįsakysi“ (3 t., b. l. 41-48).

Nukentėjusiosios specialistams pateikta informacija iš esmės sutampa su jos parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat su duomenimis, užfiksuotais 2024 m. rugsėjo 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akte (1 t., b. l. 90-92), policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime bei įvykio vietoje užfiksuotuose pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 29–30, 52–54, 90–92). Aplinkybė, kad nukentėjusioji apie iš esmės tas pačias aplinkybes nuosekliai pasakojo skirtingiems asmenims skirtingu metu, teismo vertinimu, yra papildomas jos parodymų patikimumą patvirtinantis duomuo (1 t., b. l. 155-157, 160-162).

2025 m. birželio 17 d. – liepos 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu nukentėjusioji K. V. nurodė, kad praeitais metais rugsėjo spalio mėnesį, namuose, vakare patėvis S. Ž. girtas uždėjo ranką ant lytinės vietos, žiauriai tuo metu išsigando, buvo dar kartą, kad ranką uždėjo ant šlaunies, tada irgi labai išsigando, kad vėl taip darys (3 t., b. l. 71-83). Nukentėjusiosios K. V. parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių – S. Ž. prieš ją atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų viso proceso metu buvo nuoseklūs.

Tame pačiame ekspertizės akte nurodyta, kad K. V. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Duomenų, kad K. V. būtų patyrusi kitų asmenų poveikį pateikti neteisingą informaciją apklausų metu negauta. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. V. apklausų metu duotais parodymais. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas K. V. nenustatyti. Negauta duomenų, kad K. V. būtų negatyviai nusistačiusi įtariamojo atžvilgiu, priešingai – jo atžvilgiu ekspertizės metu ji atsiliepia pozityviai, jos emocinė būsena pasikeičia tik kalbantis apie byloje tiriamus įvykius. Byloje tiriamų įvykių metu K. V. nepilnai suprato jos atžvilgiu galimai atliekamų įtariamojo veiksmų esmę (ji galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau jų reikšmę suprato nepilnai). Remiantis jos žodžiais šiems veiksmams K. V. priešinosi taip, kaip sugebėjo, tačiau aktyviau šiems veiksmams priešintis ji negalėjo dėl savo būsenos, nepilno šių veiksmų esmės suvokimo, emocinės būsenos, bei santykio su įtariamuoju ypatumų. Atsižvelgiant į tai, kad pokalbis apie byloje tiriamus įvykius K. V. sukelia nemalonius emocinius išgyvenimus, daugiau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose jai nerekomenduojama. Konstatuojama, jog po byloje tiriamo įvykio K. V. kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika, ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (3 t., b. l. 71-83). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios K. V. parodymų teisingumu ir patikimumu. Teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai: K. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir Fotolentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 155-157, 160-162); 2025 m. spalio 9-10 įvykio vietos apžiūros protokolas ir Fotolentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 31-34, 35-44).

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai papildo vieni kitus ir neabejotinai patvirtina kad S. Ž. padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje - 2024 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje, vakaro metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame, adresu: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji K. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei (duomenys neskelbtini) metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti vaiko psichologinį ir fizinį vystymąsi, jos kambaryje, sėdėdamas ant lovos šalia K. V., ranka lietė, glostė nepilnametės K. V. nuogą kūną: pilvą ir lytinius organus, atlikdamas judesius į šonus 2-3 minutes, tol kol nukentėjusioji priešindamasi tokiems veiksmams, šaukdama jį nustūmė, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo mėn. 22 d. apie 15:40 val., name, esančiame, adresu: (duomenys neskelbtini), K. V. kambaryje, sėdėdamas ant lovos šalia K. V., ranka braukė per nepilnametės K. V. nuogos kairės kojos vidinę šlaunies dalį į viršų link lytinių organų, tol kol nukentėjusioji atsitraukė ir išėjo iš kambario, tokiu būdu tvirkino jaunesnę negu (duomenys neskelbtini) metų K. V., bei tokiais atliktais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu K. V. nustatytas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo S. Ž. veiksmais. Tokie nustatyti kaltinamojo tyčiniai nusikalstami veiksmai pagal jų pobūdį ir intensyvumą vertintini kaip nukentėjusiosios K. V. tvirkinimas. S. Ž. žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, kad atlieka nepilnametės tvirkinimo veiksmus bei to norėjo. Tokie veiksmai akivaizdžiai peržengia įprasto socialinio bendravimo ar rūpinimosi vaiku ribas ir objektyviai yra nukreipti į nepilnametės seksualinį neliečiamumą. Taigi, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. Ž. padaryta nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu S. Ž. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį ir baigtumą, taip pat į kaltės formą. Nustatyta, kad S. Ž. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kuri priskiriama apysunkio tyčinio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. Ž. 2023 m. balandžio 20 d. buvo vieną kartą teistas, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nubaustas 50 MGL (2 500 Eur) bauda, kurią turėjo sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau jos savanoriškai nesumokėjo iki nurodyto termino, todėl 2024 m. balandžio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-727-496/2023 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 2 500 Eur baudos išieškojimo priverstine tvarka, išieškojimą nuo 2024 m. balandžio 15 d. vykdo antstolis A. L., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. balandžio 15 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti) (3 t., b. l. 96-100). Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2014 m. rugsėjo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 81-100841-14, S. Ž. pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, kaltininkui S. Ž. susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (3 t., b. l. 96-100). Baudžiamojoje byloje Nr. e1-727-496/2023 taip pat nėra duomenų apie baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės (mopedo) konfiskavimo įvykdymą (3 t., b. l. 96-100); jis 2024 m. liepos 1 d. vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. kovo 11 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,76 promilių girtumas, nesąmoningai suklysdamas ir manydamas, jog šalia lovoje miega kartu su savo sugyventine E. M., kuri tuo metu buvo nuėjusi prie kito savo nepilnamečio vaiko, per miegus versdamasis ant kito šono netyčia palietė sugyventinės nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, lytinius organus, kuri tuo metu miegojo vienoje lovoje kartu su savo mama E. M. ir jos sugyventiniu S. Ž., nes jos lova buvo sulūžusi. tokiais veiksmais trukdė nepilnametei ilsėtis, dėl ko ji išsigando, patyrė neigiamas emocijas ir pažeidė vaiko teises į ramią ir saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaiko nuo jų vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir alkoholio vartojimo, jam paskirtas įspėjimas (3 t., b. l. 93-94); duomenų, kad jis būtų įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitą, byloje nėra.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes bei baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuria buvo pasikėsinta į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – nepilnamečio asmens fizinį neliečiamumą, sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę ir normalų vystymąsi. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika savo pobūdžiu yra nukreipta prieš vaiko, jaunesnio negu šešiolikos metų seksualinį neliečiamumą ir normalų psichoseksualinį vystymąsi. Nusikalstama veika padaryta prieš itin pažeidžiamą asmenį, kuris dėl savo amžiaus negali visapusiškai apsaugoti savo interesų ir apsiginti nuo suaugusio asmens neteisėtų veiksmų. Tokios veikos pasižymi padidintu pavojingumu ne tik dėl sukeltų padarinių konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir dėl jų pobūdžio, nes pažeidžia visuomenėje pripažįstamas pamatines vaiko apsaugos vertybes.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Nors ankstesnis teistumas nėra susijęs su seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamasis jau buvo patekęs į baudžiamosios justicijos akiratį, jam paskirta bauda iki šiol išieškoma priverstine tvarka. Taip pat nustatyta, kad jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju ir jis buvo baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės vertintinos kaip rodančios nepakankamą pagarbą teisės aktų reikalavimams ir turi reikšmės individualizuojant bausmę.

Vertindamas visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas šiuo atveju neatitiktų nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei teisingumo principo reikalavimų. Bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, sumenkintų padarytos veikos pavojingumo vertinimą, nesudarytų pakankamų prielaidų paveikti kaltinamąjį laikytis įstatymų ateityje ir neužtikrintų veiksmingos bendrosios prevencijos. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį asmenį ir yra susijusi su esminių vaiko teisių pažeidimu, jo nežymiu sveikatos sutrikdymu, teismas sprendžia, kad paskyrus BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jo dydį didesnį nei minimalus, kuriuo gali būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje – 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys).

S. Ž. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-727-496/2023 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir transporto priemonės (mopedo) konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), nebendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir vykdytinos atskirai minėto teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta tvarka (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. Ž. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (tokia bausmė nepadėtų ugdyti žmogaus ir nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jo tolimesnį gyvenimą, šeiminę padėtį, požiūrį į teisę ir moralės normas bei tuo grindžiamus visuomeninius santykius). Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis dirba pas ūkininką V. B., yra registruotas (duomenys neskelbtini), taip pat privalo vykdyti jam šiuo nuosprendžiu priteistą atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, todėl realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas šiuo atveju neproporcingai apsunkintų šių socialinių ir teisiškai reikšmingų pareigų įgyvendinimą. Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo kaltinamajam vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 6 dalis). Kaltinamajam visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos pareigos: nebendrauti su nukentėjusiąja K. V.; dirbti, netekus darbo būti registruotam (duomenys neskelbtini) arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 9 punktas, 10 punktas).

Dėl civilinio ieškinio.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusios K. V. įgaliotoji atstovė advokatė J. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui S. Ž. dėl 3 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (3 t., b. l. 164-165, 166-168). Nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro išgąstis, dvasinis ir fizinis skausmas. Kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (3 t., b. l. 71-83).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes jokių veiksmų nedarė, todėl ir žalos K. V. negalėjo padaryti.

Teismas šiuos kaltinamojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumai. Byloje esantys medicininiai dokumentai, teismo ekspertizės išvada ir eksperčių paaiškinimai teisiamajame posėdyje patvirtina, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir neigiamas pasekmes jos psichinei sveikatai. Po įvykių K. V. psichinė būsena buvo sutrikdyta, jai buvo konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, kuris greitai praėjo, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta, kad nukentėjusioji jautė baimę, emocinį nesaugumą, išgyveno depresines būsenas, o jos psichologinė būklė buvo tiek pablogėjusi, kad ji nenorėjo grįžti į namus, kuriuose gyveno. Todėl nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo pozicija, jog jo veiksmai nukentėjusiajai nesukėlė neturtinės žalos.

Kaip matyti iš teismo patikimais ir leistinais pripažintų rašytinių įrodymų bei teisiamajame posėdyje apklaustos teismo ekspertės psichiatrės R. G. parodymų, ekspertinio tyrimo metu buvo įvertinta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, medicininiai dokumentai bei tiesioginio bendravimo su nukentėjusiąja metu gauti duomenys. Ekspertė patvirtino išvadą, kad K. V. buvo nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su byloje tiriama nusikalstama veika, dėl kurios jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ekspertė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. V. įvykio metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, duomenų nebuvo. Ekspertizės metu ji buvo psichiškai sveika. Po įvykių jos psichinė būsena buvo sutrikdyta. Jai buvo konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, kuris greitai praėjo. Tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kalbant apie įtariamąjį, ji daugiau buvo įsitempusi, susigniaužusi. Kalbant apie įvykį ji stengėsi kontroliuoti emocijas, bet nelabai išėjo, ji ir verkė ir nerimas sukilo. Buvo labai ryški reakcija jos, jei būtų tekę toliau gyventi su įtariamuoju, ji svarstė, kur toliau reiktų gyventi, kad nereiktų su juo būti. Dėl kaltinamojo veiksmų jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jai buvo konstatuotos potrauminės reakcijos. Jos buvo stebėtos po byloje nurodomo įvykio. Kaip ateityje tai įtakos jos psichikai – vienareikšmiškai negalėtų atsakyti (4 t., b. l. 94-96). Ekspertė T. G. – N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad psichologinio įvertinimo metu K. V. kalbėdama apie įvykius graudinosi, vengė ir nenorėjo būti tame pokalbyje, jie jai kėlė nemalonius išgyvenimus, jautėsi nesaugi (kad ji gyveno atskirai nuo įtariamojo, kas jai suteikė didesnio saugumo). Nurodė, kad ji pati nenorėtų dalyvauti tame santykyje su įtariamuoju, kad nenorėtų grįžti gyventi į tuos namus. Tai susiję su nemaloniais įvykiais (4 t., b. l. 94-96). Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad iki 2024 m. birželio mėnesio pabaigos nukentėjusiajai nebuvo diagnozuota jokių psichikos ar psichosomatinių sutrikimų, dėl kurių jai būtų reikėję specializuotos medicininės pagalbos. Šie duomenys patvirtina ekspertės išvadą, kad nukentėjusiosios psichinės sveikatos pablogėjimas yra sietinas būtent su byloje nagrinėjamais įvykiais.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos pobūdį, jos mastą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas vertina, kad dėl kaltinamojo S. Ž. veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą, jai buvo nustatytos reakcijos į stiprų stresą bei konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 71–83; 4 t., b. l. 94–96). Kartu pažymėtina, kad byloje nenustatyta duomenų apie ilgalaikius ar negrįžtamus nukentėjusiosios psichinės sveikatos sutrikimus, ilgalaikį gydymą, darbingumo sumažėjimą ar kitokias išliekamąsias pasekmes. Teismo ekspertė R. G. patvirtino, kad ekspertizės atlikimo metu nukentėjusioji buvo psichiškai sveika, o po įvykių konstatuotas psichinės būklės sutrikimas buvo laikino pobūdžio ir greitai praėjo (4 t., b. l. 94–96).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, tačiau neturtinės žalos atlyginimas negali tapti nepagrįsto praturtėjimo ar baudimo priemone. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeistų vertybių pobūdį, kilusių pasekmių mastą bei jų trukmę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2011, Nr. 2K-86-648/2020, Nr. 2K-P-75-788/2019). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir nenustatoma ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, priteisiamos neturtinės žalos dydis turi išlikti proporcingas nustatytų pasekmių mastui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tai, kad nenustatyta ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių jos sveikatai, sprendžia, jog pareikštas 3 000 Eur dydžio civilinis ieškinys yra per didelis ir neatitinka byloje nustatyto neturtinės žalos masto. Teismo vertinimu, 900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra teisinga, protinga ir proporcinga kompensacija, pakankamai atlyginanti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą bei laikiną psichinės būklės sutrikimą, kartu neperžengiant civilinės atsakomybės kompensacinės paskirties ribų. Todėl iš civilinio atsakovo S. Ž. nukentėjusiosios K. V. naudai priteistina 900 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2011, Nr. 2K-86-648/2020).

Pažymėtina, kad procesinės palūkanos nėra laikomos žalos atlyginimu, tačiau jos atlieka kompensacinę funkciją ir yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei kompensuoti kreditoriaus patiriamus nuostolius dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamajame procese nagrinėjant civilinį ieškinį gali būti sprendžiamas ir procesinių palūkanų priteisimo klausimas, nes tai atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese paskirtį – kuo veiksmingiau užtikrinti nukentėjusio asmens teisę į visišką padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jos naudai priteisiama 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, teismas sprendžia, jog civilinės ieškovės atstovės reikalavimas dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl iš kaltinamojo, civilinio atsakovo S. Ž., nukentėjusiosios K. V. naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 900 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti klausimai

Kaltinamajam S. Ž. 2024 m. gruodžio 17 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (3 t., b. l. 126-128).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

17 (septyniolika) DVD laikmenų esančios baudžiamosios bylos trečio tomo viršelio dvejuose vokuose ir 1 (viena) DVD laikmena, esanti ketvirto tomo viršelyje voke, su užfiksuotomis apklausomis, paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Poco C40“, su tamsiai pilkos spalvos dėklu, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini); IMEI2 (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 16 d. grąžintas E. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas E. Ž. disponuoti (1 t., b. l. 174, 177-178; 2 t., b. l. 31-33) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

nešiojamasis kompiuteris "Asus", Modelis (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A52 5G, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, įdėtas į juodos spalvos užverčiamą odinį dėklą, 2025 m. sausio 14 d. nutarimu, grąžinti saugoti S. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini S. Ž. disponuoti (2 t., b. l. 59-61, 62-67, 68-71) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 22 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias akcinėje bendrovėje SWEDBANK sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visos operacijos iš sąskaitoje esančių (gautų) pinigų nutraukiamos, laikinai apribojama teisė į 3 000 Eur; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 2) pinigines lėšas, esančias AB „Artea bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visos operacijos iš sąskaitoje esančių (gautų) pinigų nutraukiamos, laikinai apribojama teisė į 3 000 Eur; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 3) pinigines lėšas, esančias UAB „Revolut Bank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visos operacijos iš sąskaitoje esančių (gautų) pinigų nutraukiamos, laikinai apribojama teisė į 3 000 Eur; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma), pratęstas 2026 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi nuo 2026 m. balandžio 22 d. iki 2026 m. liepos 22 d., paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį įvykdžius – panaikintinas. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras (3 t., 173-176, 4 t., b. l. 110-111, 112-113).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

BK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų jam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio protokolas ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiosios nepilnametės K. V. atstovė advokatė J. Š., paskirta 2024 m. rugsėjo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25-26) ir 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 34), teikė jai teisinę pagalbą nagrinėjant bylą teisme ir savo pareigas vykdė tinkamai. Teismui 2026 m. liepos 2 d. pateikta 2026 m. liepos 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už nukentėjusiajai K. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokatei J. Š. apskaičiuotas 1 475,55 Eur užmokestis (4 t., b. l. 141, 142-143).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį. Nustatyta, kad S. Ž. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo nuosprendžiu iš jo nukentėjusiosios naudai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo padidintų jo turtinę naštą ir galėtų apsunkinti bei užvilkinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti veiksmingą nukentėjusiosios interesų apsaugą ir sudaryti prielaidas kuo greičiau įvykdyti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. V., taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės patirtos 1 460,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. Ž. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje kaltinamajam S. Ž. atstovavo gynėjas advokatas Vigintas Strička (2026 m. birželio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (4 t., b. l. 132). Teismui 2026 m. liepos 1 d. pateikta 2026 m. liepos 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už kaltinamajam S. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokatui V. S. apskaičiuotas 85,41 Eur užmokestis (4 t., b. l. 145, 146-147).

Teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinamajam S. Ž. yra būtinas gynėjas, dėl to, kad jam neatvykus į teisiamąjį posėdį, bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti jam pakeitimo griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį ir paskirti S. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-727-496/2023 S. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir turto (mopedo) konfiskavimo nebendrinti ir jas vykdyti atskirai, jų vykdymą tęsti šio teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-727-496/2023 S. Ž. paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda jau išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolio A. L. kontora, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui A. L.. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. Ž. atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant pareigas:

- nebendrauti su nukentėjusiąja K. V.;

- nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visu bausmės vykdymo laiku dirbti, netekus darbo būti registruotam (duomenys neskelbtini), arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią S. Ž. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės K. V. įgaliotos atstovės advokatės J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajai K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynių šimtų eurų 0 centų) neturtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (900 Eur), skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 22 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias akcinėje bendrovėje SWEDBANK sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visos operacijos iš sąskaitoje esančių (gautų) pinigų nutraukiamos, laikinai apribojama teisė į 3 000 Eur; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 2) pinigines lėšas, esančias AB „Artea bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visos operacijos iš sąskaitoje esančių (gautų) pinigų nutraukiamos, laikinai apribojama teisė į 3 000 Eur; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); 3) pinigines lėšas, esančias UAB „Revolut Bank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visos operacijos iš sąskaitoje esančių (gautų) pinigų nutraukiamos, laikinai apribojama teisė į 3 000 Eur; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma), pratęstą 2026 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi nuo 2026 m. balandžio 22 d. iki 2026 m. liepos 22 d., palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo, jį įvykdžius – panaikinti. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registrą.

S. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės J. Š. užmokestis 1 475,55 Eur dydžio) priteisimo (BPK 106 straipsnis).

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato Viginto Stričkos užmokestis 85,41 Eur dydžio) priteisimo (BPK 106 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- DVD laikmenas (17 vienetų) su užfiksuotomis apklausomis, esančias trečio bylos tomo viršelyje dvejuose vokuose ir (1 vnt.) su užfiksuota apklausa, esančią ketvirto bylos tomo viršelyje voke, palikti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Poco C40“, su tamsiai pilkos spalvos dėklu, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini); IMEI2 (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 16 d. grąžintą E. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti E. Ž. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- nešiojamą kompiuterį "Asus", Modelis (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 14 d. nutarimu, grąžintą saugoti S. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti S. Ž. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A52 5G, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, įdėtą į juodos spalvos užverčiamą odinį dėklą, 2025 m. sausio 14 d. nutarimu, grąžintą saugoti S. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti S. Ž. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė