Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-27-951/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
AN2-27-951/2026
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-15001-2026-1
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Nukentėjusysis
PRS1
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-27-951/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-15001-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.9; 21.1.10; 21.2.5; 21.11.10.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo PRS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2026 m. balandžio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate (toliau – Institucijoje) buvo gautas PRS1 2026 m. balandžio 28 d. pareiškimas, kuriame pareiškėjas PRS1 nurodė, jog 2026 m. balandžio 21 d. 22.26 val. TRA1 garsiai šūkavo ir keikėsi viešoje erdvėje, naudodama necenzūrinius žodžius, tokiais veiksmais ji pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos 2026 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu pagal nukentėjusiojo PRS1 pareiškimą nutraukta, padarius išvadą, jog TRA1 neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos triukšmaudama.

Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, nukentėjusysis PRS1 pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. gegužės 20 d. nutarimą, grąžinti administracinio nusižengimo bylą papildomam tyrimui, įvertinant pakartotinumo faktą pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, išreikalauti papildomus duomenis, inicijuoti papildomą tyrimą TRA1 atžvilgiu pagal ANK 507 straipsnį.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo PRS1 skundas netenkintas ir Institucijos 2026 m. gegužės 20 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, paliktas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis PRS1 prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir tenkinti jo skundą - pripažinti TRA1 kalta pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo sudaryti galimybę apeliacinio teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

Teigia, kad apylinkės teismas šiurkščiai pažeidė jo teisę dalyvauti procese ir būti išklausytam. Nurodo, kad jis tris kartus (įskaitant 2026 m. rugsėjo 5 d., 2026 m. rugsėjo 7 d. ir 2026 m. rugsėjo 8 d.) teikė rašytinius prašymus posėdžius vykdyti nuotoliniu būdu, pridėdamas naujus nedarbingumą bei ligą patvirtinančius dokumentus. Pažymi, jog ankstesni šių bylų posėdžiai jau buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Nurodo, kad apylinkės teismas į prašymus nesiteikė atsakyti ir nurodyti logiškų atsisakymo priežasčių, neinformavo apie kokius nors specialius reikalavimus nuotoliniam posėdžiui (specialias pažymas ar kitus dokumentus, minimus nutartyje) ir 2026 m. rugsėjo 10 d. posėdį vedė jam nedalyvaujant, nors TRA1 buvo atvesdinta į teismo posėdžių salę ir davė paaiškinimus. Taip pat nurodo, jog teismo posėdžių sekretorė telefonu jam pasakė, kad teisėjas „mus abu pageidauja matyti gyvai“. Atkreipia dėmesį į tai, jog parodymai, duoti teismo salėje ir nuotoliniu būdu, turi tą pačią vertę ir svorį. Dėl to mano, kad teismas elgėsi nekorektiškai, kai tris kartus atmetė motyvuotus ir pagrįstus prašymus dėl nuotolinio posėdžio, aiškindamas tuo, jog jo (nukentėjusiojo) dalyvavimas būtinas gyvai, o po to bylą lyg niekur nieko nagrinėjo jam nedalyvaujant. Teigia, kad tokiu būdu jam (nukentėjusiajam) buvo atimta galimybė teikti paaiškinimus, komentuoti įrodymus ir ginčyti kitos šalies versiją, todėl teismas pažeidė ANK 567 straipsnio, 642 straipsnio nuostatas bei teisingo proceso principus.

Taip pat teigia, jog teismas nutartyje aiškiai konstatavo, kad TRA1 bendravo garsiai ir jos kalboje buvo necenzūrinių žodžių, nors tyrėja R. N. šio fakto visiškai nepripažino, argumentuodama, jog nieko vaizdo įraše negirdi. Taigi, pats vaizdo įrašas skirtingose instancijose buvo vertinamas skirtingai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teiginys „garsus kalbėjimas“ yra lingvistinis eufemizmas, kuris sumažina veiksmų rimtumą ir taip iškreipia situaciją. Nurodo, jog vaizdo įrašas darytas 28 metrų atstumu su pigia ir prastos kokybės vaizdo stebėjimo kamera, tačiau net ir tokiu atstumu girdimi necenzūriniai žodžiai. Pažymi, kad naktį gyvenamojoje zonoje tai objektyviai reiškia reikšmingą garsumą. Dėl to mano, jog kvalifikuoti tokį elgesį vien kaip „garsų kalbėjimą“ yra dirbtina. Taip pat nurodo, kad po to, kai pareigūnai perspėjo dėl garsaus šūkavimo: „Ponia, dar pašūkausit - važiuosit į (duomenys neskelbtini)“ (pst., komisariatas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje), TRA1 jiems šaukė: „Malčiat“. Teigia, jog tai įrodo, kad TRA1 girdėjo ir suprato perspėjimą, sąmoningai jį ignoravo, tęsė triukšmą ir agresyviai reagavo į policijos pasakymus. Teigia, jog toks elgesys tiesiogiai paneigia tiek tyrėjos, tiek teismo pasisakymą, kad TRA1 „nesiekė trikdyti viešosios tvarkos“ ir, jog jos emocijos „nebuvo nukreiptos į rimties pažeidimą“. Pažymi, kad savo perspėjimu „Ponia, dar pašūkausit - važiuosit į (duomenys neskelbtini)“ pareigūnė konstatavo ne „garsaus kalbėjimo“, o būtent šaukimo faktą, kuris buvo girdimas jo (nukentėjusiojo) namuose.

Taip pat skunde nurodo, kad teismas preziumavo, jog, jei triukšmas būtų buvęs intensyvus, pareigūnai būtų reagavę griežčiau. Teigia, kad ši prezumpcija neatitinka realios praktikos, nes pareigūnai dažnai vengia konflikto ypatingai su vyresnio amžiaus, emociškai nestabiliais ir neblaiviais asmenimis, kadangi pilietį vežant į areštinę išsiblaivymui, tenka pildyti daug dokumentų, todėl natūralu, jog tarnybą atliekantys žmonės, kurių laukia sunkus naktinis budėjimas ir patruliavimas, ne visada nori atlikti šias procedūras. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pats TRA1 elgesys ir jos pasakymai apie savo amžių, kaip apsaugą nuo teisėsaugos, patvirtina, jog ji sąmoningai naudojasi šia aplinkybe, t. y. TRA1 po eilinės viešnagės policijos komisariate jam demonstratyviai yra išrėkusi, kad ji yra „70 metų senė, ką jai tie mentai, durniau, gali padaryti - nieko“. Todėl mano, kad vien formalus perspėjimas negali būti laikomas objektyviu įrodymu, jog ANK 488 straipsnio sudėties nebuvo.

Skunde teigia, jog jis prašė išreikalauti pareigūnų kūno kamerų įrašus, tačiau teismas to nepadarė. Nurodo, kad kūno kameros yra objektyviausias šaltinis apie realų garsumą, toną ir reakciją į perspėjimus, o jų neišreikalavimas sudaro tyrimo neišsamumą.

Taip pat skunde teigia, jog TRA1 anksčiau ne kartą bausta pagal ANK 488 straipsnį, dėl kitų ANK pažeidimų, pateikti papildomi vaizdo įrašai rodo sistemingą analogišką chuliganišką elgesį (šaukimas, keiksmai, pareigūnų nurodymų ignoravimas). Pažymi, kad teismas šiuos duomenis visiškai atmetė kaip „kito įvykio“ aplinkybes, nors jie parodo TRA1 subjektyviąją pusę, jog TRA1 nuolatiniai chuliganiški veiksmai yra įprasta elgesio norma.

Be to, teigia, kad teismas neteisingai taikė ANK 488 straipsnio sudėtį. Nurodo, jog šio straipsnio taikymui pakanka nustatyti du požymius: triukšmą keliančius veiksmus ir faktinį ramybės sutrikdymą bent vienam asmeniui. Abu požymiai šiuo atveju buvo: TRA1 naktį šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius, triukšmą girdėjo jis ir jo žmona savo gyvenamojoje patalpoje, todėl jų ramybė bei poilsis faktiškai buvo sutrikdyti. Teigia, kad teismas nepagrįstai sureikšmino tai, jog nebuvo kitų kaimynų skundų. Pažymi, kad ANK 488 straipsnis nereikalauja, jog triukšmas būtų girdimas keliems asmenims ar kad būtų gauta daug pranešimų į Bendrąjį pagalbos centrą, pakanka, jog triukšmas trikdytų bent vieno asmens ramybę, o šiuo atveju triukšmą girdėjo du asmenys — jis ir jo žmona. Tvirtina, kad kaimynų skundų nebuvimas šioje situacijoje negali būti vertinamas kaip ramybės nesutrikdymo įrodymas, nes kaimynai pagrįstai vengia skųstis dėl galimų konfliktų su TRA1 . Tai reiškia, jog konflikto su TRA1 atveju agresyvaus elgesio, paskalų ir apjuodinimo su išgalvotomis istorijomis nepavyks išvengti, todėl dauguma kaimynų TRA1 chuliganišką elgesį toleruoja, nes nenori patirti minėtų pasekmių, bet ne jis.

Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, nukentėjusysis teigia, kad teismas nepagrįstai pakėlė įrodinėjimo kartelę, reikalaudamas papildomų požymių, kurių įstatymas nenumato (pvz., kitų kaimynų skundų, griežtesnės pareigūnų reakcijos ir pan.). Tvirtina, jog ANK 488 sudėtis buvo įvykdyta vien dėl to, kad triukšmas nakties metu aiškiai buvo girdimas jo namuose ir faktiškai sutrikdė jo ramybę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjo PRS1 apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas PRS1 skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino PRS1 skundo.

Mano, jog teisingai buvo nustatyta administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant policijos įstaigoje bei teisme, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog TRA1 veiksmai atitiktų visus ANK 488 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai - laikomasi in dubio pro reo principo. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl TRA1 kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnyje 2 dalyje.

Daugiau atsiliepimų į nukentėjusiojo PRS1 apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis PRS1 prašo sudaryti galimybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Prašymas netenkinamas. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal minėto straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. O pagal to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka; šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė; prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas; šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi, kuri yra neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas teisės normų taikymas. Be to, nagrinėtinu atveju nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, kaip ir neturi būti vertinami jokie nauji įrodymai, tokių naujų duomenų nenurodė ir apeliantas savo pateiktame apeliaciniame skunde, kuriame pateikiami tik argumentai dėl, jo nuomone, netinkamo byloje esančių duomenų įvertinimo, netinkamo teisės normų taikymo. Dėl to apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad šiuo atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, o apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taip jam sudaryti galimybę dalyvauti skundo nagrinėjime nuotoliniu būdu netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis PRS1 teigia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą ir priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinius pažeidimus, nes pažeidė jo procesinę teisę būti išklausytam.

ANK 571 straipsnis numato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. ANK 579 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo teises ir pareigas, 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nukentėjusysis turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, o šio straipsnio 2 dalies 2 punktas numato nukentėjusiojo pareigą šaukiamam atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip).

Iš bylos matyti, kad bylą apylinkės teisme nagrinėjęs teisėjas 2026 m. birželio 15 d. rezoliucija nutarė PRS1 skundą dėl Institucijos 2026 m. gegužės 20 d. nutarimo priimti bei skirti posėdį 2026-07-13 14.30 val., į posėdį kviečiant PRS1 , TRA1 , pranešant Institucijai (b. l. 1). 2026 m. birželio 15 d. nukentėjusiajam PRS1 buvo išsiųstas teismo šaukimas atvykti į skundo nagrinėjimą 2026 m. liepos 13 d. 14.30 val. (b. l. 26, 27). Šiaulių apylinkės teisme 2026 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu buvo gautas nukentėjusiojo PRS1 prašymas leisti jam 2026 m. liepos 13 d. posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nes dėl kojos traumos šiuo metu yra apsunkintas vaikščiojimas, todėl atvykimas į teismo rūmus fiziškai būtų skausmingas (b. l. 28, 29). Šis nukentėjusiojo PRS1 prašymas bylą nagrinėjusio teisėjo 2026 m. liepos 8 d. rezoliucija buvo patenkintas, taip pat nukentėjusiajam elektroniniu paštu buvo išsiųsti prisijungimo prie posėdžio duomenys (b. l. 30, 31). Iš 2026 m. liepos 13 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu neprisijungus pareiškėjui PRS1 ir neatvykus administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui TRA1 , kai šaukimas jai neįteiktas, bylos nagrinėjimas, nedarant garso įrašo, buvo atidėtas iki 2026 m. rugpjūčio 19 d. 14.30 val., pareiškėjui PRS1 siunčiant ZOOM prisijungimo duomenis, o administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui TRA1 šaukimą siunčiant per policiją (b. l. 41). Iš bylos matyti, kad nukentėjusiajam elektroniniu paštu buvo išsiųsti prisijungimo prie 2026 m. rugpjūčio 19 d. 14.30 val. teismo posėdžio duomenys (b. l. 44). 2026 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apylinkės teismui nukentėjusysis PRS1 elektroniniu paštu pateikė du prašymus, vienas jo prašymų buvo atidėti teismo posėdį, nes dėl ligos negali jame dalyvauti, prie prašymo pateikė Sodros nedarbingumo pažymą (b. l. 46, 47, 48). Iš 2026 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog nuotoliniu būdu neprisijungus pareiškėjui PRS1 (gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą) ir neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamai TRA1 (šaukimas įteiktas), nedarant garso ir vaizdo įrašų, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į 2026 m. rugsėjo 9 d. 9.45 val. (b. l. 50). Taip pat iš bylos matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 19 d. 15.23 val. elektroniniu paštu nukentėjusiajam PRS1 buvo išsiųstas šaukimas atvykti į teismo posėdį 2026 m. rugsėjo 9 d. 9.45 val. (b. l. 55). 2026 m. rugsėjo 5 d. nukentėjusysis elektroniniu paštu apylinkės teismui teikė prašymą sudaryti galimybę jam teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nes šiuo metu jis vis dar serga ir atvykimas į teismo rūmus būtų apsunkintas (b. l. 68). 2026 m. rugsėjo 5 d. prašymas bylą nagrinėjančio teisėjo 2026 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija nebuvo patenkintas, nesant duomenų apie ligą (b. l. 68). Iš 2026 m. rugsėjo 7 d. 10.12 val. nukentėjusiajam siųsto elektroninio pranešimo matyti, kad nukentėjusysis buvo informuotas apie tai, kad jo prašymas leisti posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu nebuvo patenkintas, nesant duomenų apie ligą. Taip pat nukentėjusysis 2026 m. rugsėjo 7 d. bei 2026 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu paštu apylinkės teismui teikė prašymus sudaryti galimybę jam teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nes jam yra pratęstas nedarbingumas (b. l. 75, 79), taip pat pateikė Sodros išrašus apie jam išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2026-07-27 iki 2026-09-22 (b. l. 73, 76). 2026 m. rugsėjo 7 d. prašymas bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija nebuvo patenkintas, prašymo atmetimo priežasčių teismas nenurodė (b. l. 75), o dėl 2026 m. rugsėjo 8 d. prašymo bylą nagrinėjantis teisėjas surašė rezoliuciją šį prašymą pridėti prie bylos (b. l. 79). Iš 2026 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktina TRA1 sutiko su bylos nagrinėjimu, nedalyvaujant pareiškėjui PRS1 , jog pats pareiškėjas pateikė prašymą nenagrinėti bylos, nes yra nedarbingas, tačiau teismas neturi duomenų, jog pareiškėjas negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, asmuo nėra pateikęs tinkamos pažymos, nutarė nagrinėti bylą, nedalyvaujant PRS1 (b. l. 82). Analogiški argumentai dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjui nurodyti ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje.

Iš paminėtų duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo sudaryta galimybė dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne tik gyvai atvykus į teismo rūmus, bet ir nuotoliniu būdu 2026 m. liepos 13 d. ir 2026 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžiuose, tačiau dėl dalyvavimo 2026 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu nukentėjusiojo prašymas buvo netenkintas. Bylos duomenimis, savo neatvykimą į teismo posėdžius nukentėjusysis PRS1 teisina liga, pateikė Sodros duomenis apie jam išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus.

Pažymėtina, kad nedarbingumo pažymėjimas, biuletenis - tai dokumentas, patvirtinantis asmens nedarbingumą ir pateisinantis neatvykimą į darbą (internetinė prieiga: https://www.vle.lt/straipsnis/nedarbingumo-pazymejimas/). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neatvyko į teismo posėdį, o ne į darbą. Dėl to nukentėjusiojo teikti duomenys apie jam išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus negali būti vertinami kaip tinkami dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiojo ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti į teismo posėdį pagal gautą teismo šaukimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu pavirtinta statistinė apskaitos forma Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, šią medicininę pažymą išduoda gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, neatvykdamas į teismo posėdį, privalėjo pateikti ne nedarbingumo pažymėjimą, o nustatytos formos medicininę pažymą dėl neatvykimo į teismą (forma Nr. 094-1/a).

Iš bylos matyti, jog tokios formos medicininės pažymos nukentėjusysis PRS1 bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis PRS1 būtų tinkamai informuotas dėl nustatytos formos pažymos, patvirtinančios jo neatvykimą į teismą dėl ligos, pateikimo teismui. Kaip minėta, buvo apsiribota tik 2026 m. rugsėjo 7 d. 10.12 val. nukentėjusiajam siųstu elektroniniu pranešimu, jį informuojant apie tai, kad jo prašymas leisti posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu nebuvo patenkintas, nesant duomenų apie ligą. Taip pat ir pats administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog išsiaiškintų, ar nukentėjusysis PRS1 dėl jam diagnozuotos ligos, dėl kurios jam buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai nuo 2026 m. liepos 27 d. iki 2026 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 48, 73, 76), negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, atvykdamas į teismą. Be to, teismas taip pat neišdėstė jokių aiškių motyvų, dėl kurių nukentėjusiajam PRS1 pateikus prašymus 2026 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje leisti dalyvauti nuotoliniu būdu, tokia galimybė nebuvo sudaryta.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad apylinkės teismas, gavęs nukentėjusiojo prašymus dėl galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose, taip pat gavęs PRS1 elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, neišaiškinęs nukentėjusiajam pareigos pateikti nustatytos formos medicininę pažymą, taip pat ir nesiimdamas aktyvių veiksmų, jog būtų išsiaiškintos nukentėjusiojo neatvykimo į teismo posėdį priežastys, ar jos galėtų būti pripažįstamos kaip svarbios (objektyvios), daroma išvada, kad apylinkės teismas skubotai priėmė nutartį dėl galimumo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir taip pažeidė ANK 571 ir ANK 579 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nukentėjusiojo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, t. y. pažeidė jo teisę būti išklausytam. Šis apylinkės teismo padarytas procesinis pažeidimas yra esminis, sukliudęs teismui išsamiai bei objektyviai išnagrinėti nukentėjusiojo skundą ir dėl jo priimti pagrįstą sprendimą. Šio pažeidimo ištaisyti apeliacine tvarka nagrinėjant nukentėjusiojo skundą nėra galimybės, nes, priėmus sprendimą, kuris įsiteisėtų nuo jo priėmimo dienos, proceso dalyviai prarastų objektyvią galimybę tokį sprendimą dar kartą skųsti apeliacine tvarka, paliekant tik galimybę proceso dalyviams teikti prašymus dėl bylos atnaujinimo ANK 657-663 straipsniuose nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis dėl padaryto esminio procesinio pažeidimo pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir administracinio nusižengimo byla pagal nukentėjusiojo PRS1 skundą dėl Institucijos 2026 m. gegužės 20 d. nutarimo perduodama iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nukentėjusiojo PRS1 skundo argumentai, susiję su TRA1 veiksmų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo, nenagrinėjami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nukentėjusiojo PRS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą kartu su nukentėjusiojo PRS1 skundu dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. gegužės 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos TRA1 atžvilgiu pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ilona Jakubėnienė