Telšių apylinkės teismo nutartis

2026-07-02 · Civilinė byla Nr. 2VP-4567-1227/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-02
Bylos Nr.
2VP-4567-1227/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01734-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Veronika Andruškaitė-Pilibavičė
Suinteresuotas asmuo
SUA1, SUA2
Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajone
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-4567-1227/2025Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01734-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. liepos 2 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Veronika Andruškaitė-Pilibavičė,sekretoriaujant Rimai Butienei,dalyvaujant suinteresuotiems asmenims SUA1 ir SUA2,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei (duomenys neskelbtini),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Svajūno Degimo pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys SUA1, SUA2, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2026 m. birželio 18 d. antstolis Svajūnas Degimas kreipėsi į teismą su pareiškimu, pateikdamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą. Akte nustatė, kad ieškovės (SUA2) pateikta informacija apie bendravimo tvarkos nesilaikymą, jog vaikai nebuvo paimti šiomis datomis: 2025 metais: rugsėjo 19, 20, 21 d.; spalio 3, 4, 5, 17, 18, 19 ir 31 d.; lapkričio 1, 2, 7, 8, 9, 21, 22 ir 23 d.; gruodžio 5, 6, 7, 19, 20, 21, 25 ir 31 d.; 2026 metais: sausio 1, 9, 10, 11, 23, 24, 25 d.; vasario 13, 14, 15, 27, 28 d.; kovo 1, 13, 14, 15, 27, 28, 29 d.; balandžio 3, 4, 5, 17, 18, 19 d. bei gegužės 1, 2 ir 3 d.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys SUA2 ir SUA1 nustatytu laiku atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Išvadą teikiančios institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, nurodė, kad tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teistas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

Išvadoje pažymėjo, kad SUA2 ir SUA1 šeima Skyriui yra žinoma, atvejo vadyba šeimai netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. 2026 m. birželio 17 d. Skyriaus psichologė susitiko su suinteresuotų asmenų nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklausė jų nuomones. Nurodė, jog Skyriaus vertinimu, tuo atveju, jei vaiko tėvas nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaikų saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos tėvas pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Kartu su išvada pateikė nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomonės išklausymo aktus bei vaikų situacijos vertinimo sprendimus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo SUA2 su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad jai ir SUA1 nutraukiant santuoką, sprendimu buvo nustatyta ir bendravimo su vaikais tvarka, tačiau ji buvo vykdoma netinkamai. Nors SUA1 turėjo informuoti apie vaikų pasiėmimo laiką trumpąja žinute, tačiau niekada to nedarė. Taip pat niekada informavo, kada vaikus grąžins. Kartais jis informuodavo tik dukrą. Yra pasitaikę, kad grįžus namo vaikų jau nebėra, o susiekus su vaikais paaiškėja, kad jie su tėčiu. Nors buvo susitarta, kad vaikus turi grąžinti 16 val., tačiau šios tvarkos nesilaiko. Vaikai nori susitikti su tėvu, ypač sūnus, kuriam 10 metų ir jam trūksta tėčio. Dukrai 12 metų, tai ji nori daugiau laiko leisti namuose, nori savaitgalį leistu su draugais ir ne visada nori keliauti su tėčiu. Dukrai nenorint, sūnus gali vienas vykti pas tėtį. Dažnai patys vaikai tėčiui skambina ir prašo, kad juos pasiimtų. Per visą laiką, nuo 2024 m. kovo mėn., gal 1-2 kartus SUA1 parašė, kad atvažiuoja pasiimti vaikus 7 val., tai buvo pačio pradžioje. Vėliau, vaikus pasiėmė tik jiems prašant. Aišku, yra buvę, kad jis parašo dukrai, jog nori juos pasiimti, tačiau dukrai parašius, kad ji nenori, jis neberašo, jog norėtų pasiimti tik sūnų. Dukra pas tėvą nenori paskutiniu metu, t. y. šiais metais, o anksčiau visada norėdavo ir keliaudavo pas tėtį. Dukra nori privatumo, nenori miegoti pas tėtį ant grindų, ant čiužinio. Birželio pirmą savaitgalį sūnui skaudėjo pilvą, todėl jis negalėjo pasiimti sūnaus, nors tokį norą buvo išreiškęs. Tada susitarė, kad pasiims pirmadienį, bet nepasiėmė. Tarnybos išvadoje nurodytos teisingos datos, kuriomis SUA1 susitiko su vaikais. Ne kartą kalbėjo su vaikų tėvu, kad jis pasistengtų vaikus pasiimtų, ne kartą jam žinute yra rašiusi, kad nepasiimdamas vaikų jis atitolsta nuo vaikų. Jis visiškai nesidomi vaikų mokslu, jų gyvenimu. Ji pati informuoja tėvą apie vaikų sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, tačiau vaikų tėtis pats vaikais nesidomi. Vaikų pasirodymuose nėra dalyvavęs, tėvų susirinkimuose nėra dalyvavęs. Susikalbėti su SUA1 sunku. Nedraudžia tėvui papildomai bendrauti su vaikais. Yra buvę, kad jis pasiėmė vaikus atostogoms, tačiau pats ėjo į darbą, o vaikai buvo vieni namuose. Per šventes taip pat su vaikais nesusitiko nustatytu laiku. Ji SUA1 yra parašiusi daug žinučių, tačiau jis į jas neatrašo. Nuo antstolio priimto sprendimo įpareigojančio atlikti veiksmus, t. y. nuo 2026 m. gegužės mėn., tėtis vaikus pasiėmė birželio 26-27 d., tačiau apie tai, kad planuoja pasiimti vaikus neinformavo. Apie tai, kad tėvas planuoja pasiimti vaikus, tą pačią dieną ją informuoja patys vaikais. Pažymėjo, kad yra linkusi derinti tėvo ir vaikų susitikimo datas. Nėra buvę, kad tėvas norėtų susitikti su vaikais nustatytu laiku, tačiau ji nebūtų leidusi. Yra pasikreipusi į mediatorę dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau SUA1 nepasirodė. Mano, kad kai vaikai būna su tėčiu, jis tinkamai rūpinasi vaikais, sukuria jiems saugią aplinką.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo SUA1 su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad kartais neturi laiko pasiimti vaikų, kartais patys vaikai nenori. Daug dirba, todėl negali pasiimti vaikų. Pats vykdo individualią veiką su statybomis. Iš antstolio raginimą vykdyti teismo sprendimą yra gavęs 2025 m. Su vaikų mama nesusisiekiaprieš susitikimą su vaikais, nes nenori. Dėl kitokios bendravimo tvarkos nesitarė. Nustatyta bendravimo tvarka jį tenkina. Norėdamas pasiimti vaikus, jis rašo jiems – vaikams. Mediacijoje nedalyvavo, nes pamiršo datą. Norėjo pasiimti vaikus per šventes, tačiau dukra nenorėjo, parašė, jog nori būti namuose su mama. SUA2 viską nurodė teisingai. Norėtų su vaikais bendrauti nustatyta tvarka, tačiau dukra nenori. Sūnus visada nori susitikti. Planuoja vaikus pasiimti liepos mėn. nustatyta tvarka, prieš tai informuoti vaikų mamą. Ateityje ketina laikytis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Vaikų mokymosi pasiekimais, sveikatos būkle domisi, visada jiems parašo, susitikęs taip pat paklausia. Su vaikais bendrauja vaizdo skambučiais, per Messenger programėlę. Su vaikais bendrauja kiekvieną dieną. Paskutinį kartą su vaikais susitikęs buvo birželio 26-27 d., kai šventė močiutės gimtadienį. Nurodė, kad sūnui nepavyksta prisiskambinti, jam skambinant rodo, kad telefonas yra užimtas. Kiek kartų susitinka su vaikais, negali nurodyti, bet yra buvę, kad su vaikais nesusitiko nė karto per mėnesį. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Jo gaunamos pajamos nėra pastovios, bet uždirba maždaug 1000-2000 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė (duomenys neskelbtini) pateiktą išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad šeima tarnybai buvo žinoma nuo 2025 m. spalio 23 d., kai buvo gautas SUA2 atstovės pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus bei prašymas inicijuoti vaikų tėvui SUA1 administracinę teiseną. Buvo vertinta vaikų situacija, nustačius vaikų teisių pažeidimus – dėl skirto išlaikymo bei nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo, buvo pažeista vaikų teisė į stabilų ir nuoseklų ryšį su tėvais, vaikų teisė į emocinį saugumą, vaikų teisė į materialinį aprūpinimą, ir 2026 m. sausio 6 d. SUA1 buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Ruošiant išvadą 2026 m. birželio 17 d. psichologė nuvyko išklausyti vaikų nuomonės. Psichologė išsamiai atskleidė, kokį poveikį vaikams padarė tai, kad tėvas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos. (duomenys neskelbtini) viso nuomonės išklausymo metu graudinosi, ašarojo, nurodė, kad jis ilgisi tėčio, kad paskutiniu metu jis dažniau su juo susitinka. (duomenys neskelbtini) yra vyresnė, tačiau jos nuomonės išklausymo metu ji taip pat išreiškė norą susitikti su tėvu. Pažymėjo, kad paskutiniu metu SUA1 dažniau bendrauja su vaikais, tačiau pati didžiausia problema, jog tėvai nesusikalba tarpusavyje, dukra (duomenys neskelbtini) yra tarsi tarpininkė, nors taip neturėtų būti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintinas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Svajūno Degimo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0156/24/02280, 2024 m. rugpjūčio 6 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. e2YT-189-1054/2024 pagrindu dėl SUA1 bendravimo su vaikais tvarkos. 2024 m. gruodžio 20 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-156-34207. 2024 m. gruodžio 23 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-156-34216, kuriuo antstolis ragino skolininką SUA1 nedelsiant nuo raginimo dienos vykdyti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta SUA2 ir SUA1 2023 m. gruodžio 18 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią šalys 3 punktu susitarė dėl bendravimo tvarkos: „3.1. Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį prasidedantį nelyginiu penktadieniu, pasiima abu vaikus iš mamos gyvenamosios vietos atitinkamą penktadienį, laikotarpyje tarp 17-19 val., ir grąžina vaikus tą patį savaitgalį į mamos gyvenamąją vietą sekmadienį 16 val. Tėvas turi informuoti vaikų mamą sms trumpąja žinute prieš 1 val. iki atvykimo pasiimti vaikus bei negalint atvykti pasiimti vaikų bendravimui, apie tai Tėvas informuoja vaikų mama kaip galima anksčiau paaiškėjus aplinkybėms dėl negalėjimo bendrauti su vaikais pagal sutartą grafiką“. Antstolio Svajūno Degimo priimti dokumentai skolininkui SUA1 išsiųsti el. paštu adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėtoje vykdomoje byloje nėra duomenų apie tai, kad minėti dokumentai buvo įteikti SUA1, tačiau teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog yra gavęs aukščiau įvardintus antstolio priimtus dokumentus, su jais susipažinęs, t. y. asmeniui žinoma nustatyta su vaikais tvarka ir žinoma apie šio sprendimo vykdymą priverstine tvarka.

2026 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje gautas SUA2 el. laiškas, kuriuo ji informavo, jog nustatyta bendravimo tvarka su dviem nepilnamečiais vaikais nebuvo vykdoma, kadangi vaikų tėvas neatvyko pasiimti vaikų nustatytais savaitgaliais. Siųstame el. laiške nurodė, jog SUA1 vaikų nepasiėmė šiomis datomis: 2025 metais: rugsėjo 19, 20, 21 d.; spalio 3, 4, 5, 17, 18, 19 ir 31 d.; lapkričio 1, 2, 7, 8, 9, 21, 22 ir 23 d.; gruodžio 5, 6, 7, 19, 20, 21, 25 ir 31 d.; 2026 metais: sausio 1, 9, 10, 11, 23, 24, 25 d.; vasario 13, 14, 15, 27, 28 d.; kovo 1, 13, 14, 15, 27, 28, 29 d.; balandžio 3, 4, 5, 17, 18, 19 d. bei gegužės 1, 2 ir 3 d. Po ko, antstolis 2026 m. gegužės 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-26-156-25089 kreipėsi į teismą.

Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008). Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra vykdomas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-189-1054/2024, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų SUA2 ir SUA1 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu šalys susitarė, kad: „Tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį prasidedantį nelyginiu penktadieniu, pasiima abu vaikus iš mamos gyvenamosios vietos atitinkamą penktadienį, laikotarpyje tarp 17-19 val., ir grąžina vaikus tą patį savaitgalį į mamos gyvenamąją vietą sekmadienį 16 val. Tėvas turi informuoti vaikų mamą sms trumpąja žinute prieš 1 val. iki atvykimo pasiimti vaikus bei negalint atvykti pasiimti vaikų bendravimui, apie tai Tėvas informuoja vaikų mama kaip galima anksčiau paaiškėjus aplinkybėms dėl negalėjimo bendrauti su vaikais pagal sutartą grafiką.“.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0156/24/02280 medžiagos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. birželio 19 d. pateiktos išvados Nr. 5SD-5856 SUA1 tinkamai nevykdė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-189-1054/2024, kuriuo patvirtinta SUA2 ir SUA1 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl bendravimo tvarkos (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktas). Pažymėtina, jog Tarnybai gavus SUA2 advokatės pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus 2025 m. lapkričio 20 d. buvo atlikti vaikų situacijos vertinimai Nr. 5VSV-4045 ir Nr. 5VSV-4044, priimti sprendimai, kad vaikų tėvas SUA1 nemokėdamas teismo sprendimu numatyto vaikams skirto išlaikymo bei nesilaikydamas numatytos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidžia vaiko teisę į stabilų ir nuoseklų ryšį su tėvais, vaikų teisę į emocinį saugumą, vaikų teisę į materialinį aprūpinimą. 2026 m. sausio 6 d. nutarimu, nustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymius, SUA1 paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš kartu iš išvada pateiktų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2026 m. birželio 17 d. vaikų nuomonės išklausymo aktų Nr. 5VAIK-221 ir Nr. 5VAIK-222, matyti, jog vaikai išreiškė norą bendrauti su tėvu, (duomenys neskelbtini) psichologei su juo bendraujant, klausiant apie bendravimą su tėčiu, vis graudenosi, nurodė, kad pasiilgta tėčio. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu SUA2 nurodė, jog SUA1 nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, kaip susitarta teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių – SMS žinute jos neinformuoja prieš ketinimą pasiimti vaikus, vaikais nesidomi. Išreiškė susirūpinimą, jog tėvo ir vaikų ryšys gali nutrūkti. Pats SUA1 teismo posėdžio metu su antstolio pareiškimu, joje nurodytomis aplinkybėmis sutiko, nurodė, jog dėl užimtumo darbe, laiko stokos jam nepavyksta laikytis nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o kartais ir patys vaikai, ypač dukra (duomenys neskelbtini), nepageidauja su juo susitikti.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Vertinant nurodytas įstatymines nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pirmenybę skiria vaiko interesams, kurie yra prioritetiniai, užtikrinti, todėl tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Teismo nuomone, neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiais vaikais gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaikų bendravimą su skyrium tėvu.

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių duotus paaiškinimus, konstatuoja, jog SUA1 nevykdė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-189-1054/2024, dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nepasiėmė vaikų nustatytu laiku, t. y. 2025 metais: rugsėjo 19, 20, 21 d.; spalio 3, 4, 5, 17, 18, 19 ir 31 d.; lapkričio 1, 2, 7, 8, 9, 21, 22 ir 23 d.; gruodžio 5, 6, 7, 19, 20, 21, 25 ir 31 d.; 2026 metais: sausio 1, 9, 10, 11, 23, 24, 25 d.; vasario 13, 14, 15, 27, 28 d.; kovo 1, 13, 14, 15, 27, 28, 29 d.; balandžio 3, 4, 5, 17, 18, 19 d. bei gegužės 1, 2 ir 3 d. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog SUA2 būtų neleidusi ar kitaip sudariusi kliūtis SUA1 bendrauti su vaikais, priešingai, ji skatino jį sutikti su vaikais, palaikyti ryšį, o ir pats SUA1 teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino. Sprendžiant dėl baudos dydžio, įvertintina, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo SUA1 ateityje nurodė ketinantis laikytis šalių susitartos ir teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos bei pranešti vaikų mamai – suinteresuotam asmeniui SUA2 apie ketinimą/neketinimą pasiimti vaikus sutartu laiku.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, tai kad vykdymo procese, dėl teismo sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo, SUA1 bauda skiriama pirmą kartą, įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, tai, kad dėl nevykdomos bendravimo tvarkos nurodomu visu aptariamu laikotarpiu antstolio kontoroje pranešta 2026 m. gegužės 17 d., bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas nutaria skirti SUA1 vienkartinę 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

Visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su bendravimo tvarkos vykdymu, šalims teismas rekomenduoja spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, siekiant užtikrinti vaikams tinkamas vystymosi sąlygas, laikantis teismo sprendime nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.

SUA1 išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 777 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

Antstolio Svajūno Degimo pareiškimą tenkinti.

Paskirti SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienkartinę 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą už teismo sprendimo nevykdymą, ją išieškant SUA2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Veronika Andruškaitė-Pilibavičė