Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė IES1 ieškiniu prašo 1) nustatyti, kad atsakovas ATS1 yra ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), o ASM1 yra jo duktė; 2) nustatyti nepilnametės ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove IES1; 3) priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnametės ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo ATS1, nepilnametės ASM1 išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) – 2 100 Eur (350 Eur x 6 mėn.), 5) paskirti ieškovę IES1 uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė IES1 su atsakovu ATS1 draugavo apie 1 metus ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters ASM1. Atsakovas nesutiko dukrai įregistruoti tėvystės, buvo suteikta ieškovės pavardė. Atsakovas yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų, vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia.

IES1 yra įsitikinusi, kad atsakovas ATS1 yra ASM1 tėvas, nes kitų santykių tuo metu neturėjo. Sužinojęs apie nėštumą, savo tėvystę faktiškai pripažino, tačiau atsisakė įregistruoti.

Vaiko ASM1 gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su ieškove, mama IES1, kadangi vaikas gyvena su mama nuo gimimo ir ji juo rūpinasi. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia po 700 Eur. Ieškovė viena nepajėgi dukters išlaikyti, negali dirbti, nes augina mažą vaiką. Ieškovės skiriamų lėšų dalies neužtenka, todėl negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Mano, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie išlaikymo, yra darbingas. Atsakovas turėtų prisidėti puse sumos –po 350 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo dukters ASM1 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 350 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis prašo skirti ieškovę. Kadangi atsakovas neišlaiko dukters nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), prašo priteisti Gabijos išlaikymo įsiskolinimą - 2 100 Eur (350 Eur x 6 mėn.).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra ASM1. Kai pranešė ATS1 jis su tėvyste dukrai nesutiko, vėliau pripažino. Ir messenger susirašinėjimuose atsakovas pripažino tėvystę. Su atsakovu susipažino per facebook programėlę. Ji rodė iniciatyvą, pati važiavo į (duomenys neskelbtini), nes jis nevairavo. Jie niekada kartu negyveno. 2025 m. pradžioje susitiko kelis kartus. Ji darbo (duomenys neskelbtini), o atsakovas tuo metu atostogavo ir ji po darbo dvi savaites važiuodavo pas atsakovą. Važiuodavo per savo 25-tą gimtadienį, nuo birželio 8 d. gyveno kartu dvi savaites, tuo laikotarpiu turėjo ir intymių santykių. Taip pat jį buvo pati parsivežusi pas save į namus į kaimą, per gimtadienį, per tas dvi savaites. Tuo laiku kitų santykių neturėjo. Jie planavo kartu ir į užsienį vykti dirbti, tačiau viskas sugriuvo. Po dviejų savaičių sužinojo, kad laukiasi. Atsakovas jau buvo išvykęs į užsienį ir jam pranešė žinute, jis sužinojęs išsigando, išsisukinėjo, norėjo, kad nutrauktų nėštumą, bet ji nesutiko. Iš karto galvojo, kad tėvas yra atsakovas, nes su juo turėjo intymių santykių. Vaikino neturėjo iki atsakovo 2025 m. apie keturis metus. Vėliau su atsakovu bendraudavo, jis atsiprašinėdavo, pripažindavo tėvystę, po to kažkas nutikdavo ir vėl nepripažindavo, tada ji atsakovą užblokavo mėnesį po liepos mėnesio ir nebendravo iki dukros gimimo. Apie dukros gimimą atsakovui pranešė jos mama. Gimus vaikui tėvystės vaikui vis tiek atsakovas nepripažino. Su atsakovu nebendraudavo, kartais susirašinėdavo. Atsakovas kartais tėvystę dukrai pripažindavo, o kartais ne. Gimus dukrai nei ji, nei dukra susitikusi su atsakovu nebuvo. Dukra nuo gimimo gyvena kartu su ja. Gyvena bute. Butas priklauso mamai, ji (ieškovė) turi ir nuosavą butą, tačiau jame negyvena, nes reikalingas remontas. Už būstą moka komunalinius mokesčius. Dukros išlaikymui reikalinga 300-400 Eur suma per mėnesį. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, vieną kartą yra davęs sauskelnėms 200 Eur, dar vieną kartą davė 500 Eur, jie buvo skirti jo kitų vaikų telefonams, kad nepragertų. Šią sumą ji laiko iki šiol, taip pasibaigė, kad išsiskyrė. Šios lėšos buvo skirtos jo kitiems vaikams. Dukrai žaislams išleidžia apie 100 Eur, higienos priemonėms – 70 Eur, rūbeliams – 80 Eur, maistui – 80 Eur, už būstą, vandenį laiko dukros dalis sudaro – 70 Eur, vaistams kiek išleidžia neskaičiuoja. Turi nuosavybės teise butą, žemės, automobilį. Šiuo metu gi gauna išmoka 800 Eur ir už vaiką 129 Eur. Dukra specialių poreikių neturi. Atsakovas su dukra niekada nebuvo susitikęs. Patikslino, kad su atsakovu susitiko ne 2025 m., o 2024 m. birželio 8 d. Nepageidauja nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, nes atsakovas nepripažįsta tėvystės.

Ieškovės atstovė ieškinį taip pat palaikė ir prašė jį tenkinti nustatyti, kad atsakovas ATS1 yra ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), o ASM1 yra jo duktė; nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnametės dukros išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) – 2 100 Eur (350 Eur x 6 mėn.), paskirti ieškovę IES1 uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad ieškovė nurodė maždaug teisingas aplinkybes apie jų santykius. Su tėvyste nesutinka, nes po jų santykių buvo praėjusios vos dvi savaitės, dėl to kilo tos abejonės. Jam buvo šokas. Po to kalbėjo ir su mama, kitom moterim, kad gali būti taip. Ieškovė nepaaiškino jam, dėl to taip ir gavosi. O, kad gali būti jo, neatmeta. Sutinka mokėti išlaikymą. Nesutinka su tėvyste, tačiau sutinka mokėti išlaikymą. Tačiau jis neprivalo mokėti daugiau, nei moka kitiems savo vaikams. Nori greičiau, kad baigtųsi procesas. Sutinka, kad jis yra ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jų santykių, tik kai kurios datos nėra tikslios, tačiau iš esmės sutinka. Sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 350 Eur išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mano, kad jis galės išlaikyti visus tris savo vaikus. Šiuo metu jo darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur į rankas. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė teisingai nurodė, kad su dukra jis susitikę nebuvo, nes jie nebendravo nuo 2025 m. gruodžio mėnesio, po jų konflikto. Sunku pasakyti ar ateityje ketina bendrauti su vaiku. Jeigu bus noro bendrauti, mano, kad galės susitarti ateityje. Gimus dukrai išlaikymo neteikė, buvo davęs kartą 200 Eur sumą sauskelnėms. 500 Eur sumą ieškovei mokėjo dar iki vaiko gimimo.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas su ieškovės ieškinio reikalavimais sutiko, nurodydamas, kad jie atitinka vaiko interesus. Mano, kad yra įrodytos visos sąlygos ieškinio tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys artimai bendravo ir palaikė santykius bei gyveno kartu apie dvi savaites, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn. pradžios. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad tiek aptariamu laikotarpiu – nuo 2024 m. birželio mėn., tiek ir 4 metus iki tol, ieškovė artimus santykius palaikė tik su atsakovu ir kitų santykių neturėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja bylos nagrinėjimo metu apklausta ieškovės mama (duomenys neskelbtini). Vaikas ASM1 gimė (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti, įrašyti tik duomenys apie motiną – IES1. Teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartimi byloje paskirta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti ar atsakovas ATS1 yra vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, tačiau nustatytu terminu atsakovas į ekspertizės įstaigą nevyko, su ekspertizės atlikimu nesutiko. Šia nutartimi atsakovui išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtintas atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmių reguliavimas – jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. 2026 m. birželio 23 d. teismo posėdyje atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškiniu ir pripažino faktą, kad jis yra vaiko ASM1 tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdžio metu pripažino savo tėvystę ASM1 atžvilgiu, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patvirtino, kad būtent atsakovas ATS1 yra vaiko ASM1 tėvas. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kurį laiką gyveno kartu, artimai bendravo, turėjo intymių santykių. Taigi ginčo dėl ASM1 tėvystės byloje nėra, tokiu būdu visiškai įrodyta, kad atsakovas ATS1 yra ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o ASM1 yra ATS1 dukra (CK 3.148 straipsnis, CPK 187 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu, kad vaiko ASM1 gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko mama – ieškovė IES1. Todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama IES1 neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama IES1 atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) IES1 (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CPK 392 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nustačius tėvystę, teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą. Be to, išlaikymas priteisiamas ir tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai ASM1 nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2026 m. rugsėjo 11 d. po 350 Eur kas mėnesį, ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2026 m. rugsėjo 11 d. iki dukros pilnametystės iš atsakovo priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei patvirtino, kad yra pajėgus išlaikyti visus tris savo nepilnamečius vaikus.

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatyta, kad ieškovė su šalių dukra ASM1 gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso ieškovei. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), butas su statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės – automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas) ir automobilis „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). Ieškovė nedirba, nes augina mažametį vaiką. Jos pajamas šiuo metu sudaro 800 Eur Sodros išmoka ir 129,50 Eur išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Turimais duomenimis nustatyta, kad atsakovas skirtingais laikotarpiais dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudarė apie 1 600 – 2000 Eur per mėnesį, 2026 m gegužės mėnesį – apie 3 200 Eur, paties atsakovo paaiškinimais, jo darbo užmokestis dirbant užsienyje yra apie 1 500 Eur. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi, kito privalomai registruotino kilnojamojo turto – transporto priemonių atsakovas taip pat neturi. Duomenų apie šalių turimus įsipareigojimus kreditoriams nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi, atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui skiria po 150,00 Eur sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Šalių dukrai ASM1 yra (duomenys neskelbtini) metai. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, ugdymo priemonės. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą: nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025 m. rugsėjo 11 d. po 350 Eur kas mėnesį, iš viso už 6 mėnesių laikotarpį skaičiuodama 2100 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025 m. rugsėjo 11 d. iki dukros pilnametystės po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, įvertinus vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutinka, pripažįsta, kad išlaikymo vaikui nuo jo gimimo neteikė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą teismas vertina, kad skaičiuojamas laikotarpis nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025 m. rugsėjo 11 d., t. y. (duomenys neskelbtini), be to, nėra ginčo, kad atsakovas vaiko poreikių tenkinimui buvo skyręs 200 Eur sumą, kuri išskaičiuojama iš nurodomos vaiko išlaikymo įsiskolinimo sumos, kas sudaro 1935 Eur sumą ((duomenys neskelbtini)).

Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas, teismas vertina, kad nėra pagrindo dėl kurio turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas papildomai vaikui skiriama išmokų „vaiko pinigų“ suma, ši suma vertintina kaip socialinės paramos priemonė, susijusi su šeimos turtine padėtimi ir valstybės teikiama papildoma socialine apsauga, todėl ji nelaikytina mažinančia tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Ši papildoma valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

Taigi, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, atsakovo sutinkamą teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, į tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių dukrai priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą išlaikymo dydį ir šalių nepilnametei dukrai ASM1 nuo vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025 m. rugsėjo 11 d. iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičius ieškovės ir atsakovo nurodytą atsakovo vaiko poreikiams skirtą 200 Eur sumą – 1 935 Eur, o nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje reikalavimas dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo nebuvo pareikštas, atsakovas taip pat nepageidavo, kad būtų nustatyta vaiko ir skyriumi gyvenančio atsakovo-tėvo bendravimo tvarka bei patvirtino, kad šalys dėl bendravimo su vaiku tvarkos susitartų tarpusavyje, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju žyminį mokestį sudaro 313 Eur: 119 Eur už neturtinius reikalavimus (dėl tėvystės nustatymo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) bei 142 už turtinius reikalavimus (išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viso už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 261 Eur.

Ieškovei IES1 pagal 2025 m. birželio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-05376 teikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. balandžio 17 d. pažymos duomenimis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą IES1 patirta 453,45 Eur išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintas 98 proc. (visiškai tenkinti reikalavimai dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikui priteisimo, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 92 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina (261 x. 98 proc.) 255,78 Eur žyminis mokestis ir 444,38 Eur (453,45 Eur x 98 proc.) išlaidos už ieškovei teiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307, 392 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad atsakovas ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko ASM1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o ASM1 yra atsakovo ATS1 dukra.

Nustatyti vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2025 m. rugsėjo 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 1 935,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025 m. rugsėjo 11 d. ((duomenys neskelbtini)).

Paskirti vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 255,78 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 2222.

Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 444,38 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 38 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir teisėtvarkos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.