Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės, laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Utenos apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų J. M. ir J. M. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo F. Ž. dėl teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti apribojimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai J. M. ir J. M. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) įpareigoti Ignalinos rajono savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto koregavimą, nustatant atstumus nuo sklypo ribos iki gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal teisės aktų reikalavimus; 2) pripažinti 2016 m. vasario 29 d. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą neteisėtu; 3) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos skyriaus vyriausiojo specialisto pasirašytą 2016 m. kovo 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktą Nr. 39KAM-20393 neteisėtu; 4) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 39VĮ-376-(14.39.2) dalį, kuria patvirtinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, neteisėtu; 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išregistravimo.

Ieškovai nurodė, kad jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su kuriuo ribojasi trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo 2020 m. pradžioje ties savo žemės sklypo ir ieškovų žemės sklypo riba, atstumu 0,73 m nuo ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengė tvorą. Dėl metalinių tvoros stulpelių, įrengtų nedideliu atstumu nuo ieškovų gyvenamojo namo, ieškovai negali tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti gyvenamąjį namą, nes neturi prieigos prie rytinio namo fasado ir negali pastatyti kopėčių ar pastolių, kurie yra būtini atlikti statybos ar kitus pastato priežiūros darbus. Be to, ieškovams apribota teisė rytinėje žemės sklypo dalyje, t. y. tarp jiems priklausančio gyvenamojo namo ir trečiojo asmens žemės sklypo ribos, tiesti inžinerinius tinklus, sodinti krūmus, gyvatvores. Ieškovai 2021 m. kovo 9 d. Utenos apylinkės teismui pateikė ieškinį su reikalavimu nustatyti kelio servitutą bei įpareigoti trečiąjį asmenį pašalinti metalinius tvoros stulpelius. Utenos apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1316-664/2021 ieškinį atmetė. Ieškovai nurodo, kad rengiant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, jiems buvo apribota teisė susipažinti su šiuo projektu, jie nežinojo apie projekto rengimą, todėl nedalyvavo minėto žemės sklypo ribų paženklinimo procedūroje.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašo bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, nes ieškovai civilinėje byloje prašo pripažinti neteisėtais administracinius aktus, įpareigoti Ignalinos rajono savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atlikti tam tikrus veiksmus, nors atsakovių ir ieškovų civiliniai teisiniai santykiai nesieja.

Atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovo nuomone, byloje yra ginčijami administraciniai aktai, todėl byla yra teisminga administraciniam teismui.

Trečiojo asmens atstovas prašo bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme.

Utenos apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis) ir pašalinti visas abejones dėl šio konkretaus ginčo teismingumo.

Bendrosios kompetencijos teismas nurodo, kad ieškovai pateikė ieškinį dėl teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti apribojimo ir siekia pašalinti, jų nuomone, trečiojo asmens sudaromas kliūtis naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Tačiau ieškovai atsakovais byloje nurodo dvi institucijas (Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Ignalinos rajono savivaldybės administraciją) ir pareiškė reikalavimus, kuriais ginčija institucijų sprendimus dėl žemės sklypo formavimo. Bendrosios kompetencijos teismui kilo abejonių, ar ši byla pagal ieškovų pareikštą ieškinį teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovų suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Šioje byloje prašoma organizuoti trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto koregavimą, pripažinti minėto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kadastro duomenų tikrinimo aktą ir įsakymo dalį, kuria patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, neteisėtais bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl šio žemės sklypo išregistravimo. Vertinant pareikštų reikalavimų visumą, ieškovai iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, t. y. teisę valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti. Nors ginčydami administracinius aktus ieškovai reiškia administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus, iš esmės siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises, nes jų pagrindu, ieškovų teigimu, jie negali tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti gyvenamąjį namą, tiesti inžinerinius tinklus, sodinti krūmus, gyvatvores. Toks ginčas, susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis) ir šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl žemės sklypo išregistravimo yra išvestinis, priklausantis nuo ginčo dėl žemės sklypo ribų išsprendimo. Taigi, aptariamas ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-16, 2013 m. vasario 14 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-17, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-240).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla grąžintina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovų J. M. ir J. M. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo F. Ž. dėl teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti apribojimo, Utenos apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Sigita Rudėnaitė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo