Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotojo atstovo advokato Aleksandro Višnevskio (Aleksander Višnevski) prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 64-ANR_N-1859-2026, Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 21 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 21 d. nutarties vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-1859-2026 R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį 100 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. gegužės 23 d., 14.15 val., Kazlų Rūdoje, M. K. Čiurlionio g., būdamas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriumi, savavališkai nuėmė mažajai bendrijai (toliau – MB) „Konsas“ priklausančio sklypo užtvarus, kad ten galėtų vykti asmenų judėjimas, nors to daryti neturėjo teisės, nes Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje, buvo skirtos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iki galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos uždrausta Kazlų Rūdos savivaldybei, atstovaujamai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, griauti ir (ar) ardyti MB „Konsas“ nuosavybės teise priklausančius statinius bei įrengti bet kokius naujus statinius ginčo žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, esančiuose Kazlų Rūdoje, M. K. Čiurlionio g. 22, ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; naudoti kelio servitutą, nustatytą 2024 m. spalio 1 d. servituto nustatymo sutartimi, žemės sklype Nr. 1.

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotojo atstovo advokato A. Višnevskio skundas atmestas, patikslintas Institucijos nutarimas, nurodant, kad R. L. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 518 straipsnyje, likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.

Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 21 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartis palikta nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotojo atstovo advokato A. Višnevskio apeliacinis skundas netenkintas; iš R. L. priteista nukentėjusiosios MB „Konsas“ naudai 1210 Eur proceso ir atstovavimo išlaidų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotasis atstovas advokatas A. Višnevskis prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną R. L. nutraukti, priteisti R. L. iš MB „Konsas“ 5112,25 Eur advokato atstovavimo išlaidų; sustabdyti apygardos teismo nutarties, pagal kurią išduotas vykdomasis raštas dėl proceso ir atstovavimo išlaidų išieškojimo, vykdymą.

Prašyme nurodoma, kad apylinkės teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai aiškino ir taikė ANK 518 straipsnį, nustatantį administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą, o apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, šio pažeidimo neištaisė, dėl to priėmė neteisėtą, R. L. teises pažeidžiančią nutartį.

Pareiškėjo teigimu, R. L. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių, teismai nenurodė, kokią tikrą ar tariamą savo teisę jis savavališkai vykdė. R. L. turėjo teisinį pagrindą atlikti Institucijos nutarime nurodytus veiksmus ir įgyvendino tikras savo teises bei pareigas, kylančias iš įstatymo. Viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Be to, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje neapėmė Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimo ir antrojo servituto (kodas 222) galiojimo, todėl R. L. turėjo teisę patekti į sklypą Nr. 1 ir patraukti ant kelio sukrautas atliekas. Apylinkės ir apygardos teismai civilinius santykius prilygino administraciniam nusižengimui. Pasak pareiškėjo, ANK 2 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas lygybės įstatymui principas, bet iš apygardos teismo nutarties susidaro įspūdis, kad buvo taikomi dvigubi standartai vien todėl, kad R. L. tuo metu buvo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius. R. L. eitos pareigos galėjo būti reikšmingos vertinant jo faktinį žinojimą, tačiau nemažina Institucijos ir teismų pareigos nustatyti visus ANK 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismo konstatuota, kad ginčo sklype R. L. atlikti veiksmai, nesulaukus Marijampolės apylinkės teismo atsakymo į Kazlų Rūdos savivaldybės 2025 m. gegužės 21 d. prašymą išaiškinti, ar teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytas draudimas susijęs su servitutiniu keliu galioja ir tretiesiems asmenims, tik galimai rodo jį veikus tiesiogine tyčia ir piktnaudžiavus savo teisėmis, tačiau, pareiškėjo nuomone, to nepakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. R. L. tyčia grįsta tik prielaidomis.

Pasak pareiškėjo, teismai privalėjo atskirti ne tik civilinius santykius nuo administracinės atsakomybės, bet ir 2024 m. spalio 11 d. ir 2025 m. gegužės 16 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir atsižvelgti į tai, kad su pareiškimu buvo kreiptasi dėl 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo. Tuo tarpu nebuvo individualizuota, kurią konkrečią iš šių nutarčių R. L. pažeidė, kokius konkrečius veiksmus ir pagal kurią nutartį atliko, kaip nutartyse nurodyti draudimai, susiję su ANK 518 straipsnio taikymu. Taip peržengtos administracinio nusižengimo protokolo ribos.

Atsisakytina priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, savaime nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).

Kaip matyti iš prašymo turinio, advokatas A. Višnevskis ginčija teismų nustatytas bylos aplinkybes bei teisinį jų vertinimą, pateikdamas savą, atstovaujamajam naudingą situacijos ir teisės aktų interpretavimą. Pažymėtina, kad prašyme nurodyti argumentai iš esmės atitinka R. L. įgaliotojo atstovo advokato A. Višnevskio apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, savo nutartyje ginčijamais klausimais pateikė išsamius ir aiškius motyvus. Apygardos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą dėl R. L. nubaudimo pagal ANK 518 straipsnį, būtų padaręs teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nepateikia naujų išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų apygardos teismo išvadų nepagrįstumą ar akivaizdžias materialiosios ir proceso teisės taikymo klaidas, dėl kurių reikėtų atnaujinti bylą. Pareiškėjo teiginiai apie lygybės įstatymui principo pažeidimą bei R. L. teisių suvaržymą apygardos teismui priimant skundžiamą nutartį, taip pat teiginiai apie administracinio nusižengimo protokolo ribų peržengimą yra deklaratyvūs.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Atsisakius priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 21 d. nutarties vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. įgaliotojo atstovo advokato Aleksandro Višnevskio prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.