Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) SUA1 ir apelianto (atsakovo) ATS1 atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo ATS1 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Atsakovas ATS1 prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-42-956/2026, kurioje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Nurodė, kad ieškovė SUA1 nevykdo taikos sutarties 3.5, 3.7, 3.8 ir 3.10 punktų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Su skundu atsakovas pateikė įrodymus, parodančius, kad ieškovė nevykdė taikos sutarties 3.5 punkto.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių dėl taikos sutarties 3.7 punkto pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismo išvados nenuoseklios ir teismas taikė skirtinus vertinimo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 646 straipsnio nuostatas.

Ieškovė sudaro sąlygas atsakovui ATS1 bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, telefonu, 2025 m. balandžio 8 d. nutartyje nėra nustatytas konkretus vaikų ir atsakovo bendravimo nuotoliniu būdu laikas.

Sprendimo nevykdymo faktas nustatomas ne vykdomojo rašto išdavimo metu, bet specialia tvarka sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo fakto ir nevykdymą sąlygojusių priežasčių, kartu išsprendžiant procesinių sankcijų taikymo klausimą.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuolat ar reguliariai trukdytų atsakovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais ar nevykdytų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.

Atsakovas sistemingai pažeidinėja taikos sutarties sąlygas, nes visiškai nepasiėmė ir nebendravo su vaikais per 2025 m. Velykų šventines dienas ir Velykų atostogas, nevykdo taikos sutartyje numatytos sąlygos bendrauti su vaikais darbo dienomis antradieniais ir trečiadieniais, bendravimo savaitgaliais metu atsakovas vėluoja pasiimti vaikus, taip pat vėluoja grąžinti vaikus pasibaigus bendravimui savaitgalį.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Atskirųjų skundų objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026 išaiškino, jog prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo dėl teismo sprendimu patvirtintų sutarčių dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo nagrinėjami ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje, o CPK 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.

Bylos duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės SUA1 ir atsakovo ATS1 sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys, be kita ko, nustatė atsakovo ATS1 bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsakovas pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą ir teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, nurodydamas, kad ieškovė nevykdo taikos sutarties 3 punkto sąlygų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodęs, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi, minėta, kad teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir tik vėliau - 2026 m. vasario 10 d. teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą teismas, be kita ko, turi įvertinti teismo procesiniu sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų formulavimo aiškumą, galimybes jas vykdyti priverstinai, taip pat įvertinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė netinkamai vykdė taikos sutarties 3.8 ir 3.10 punktų sąlygas. Sutarties 3.8. punkte nurodyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu internetiniu ar mobiliuoju ryšiu neribojant bendravimo laiko, tačiau atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų norus ir galimybes bendrauti, o 3.10 punkte šalys nustatė, kad kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaikais telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma; vaikų tėvas/motina, su kuriuo gyvena vaikai, privalo užtikrinti, kad vaikų naudojamas bendravimui su kitu iš tėvų telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis.

Taigi, šalys, be kita ko, susitarė ir dėl prievolių, kurių dalies vykdymas priklauso nuo vaikų noro ir galimybių bendrauti („tačiau atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų norus ir galimybes bendrauti“).

Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad šalys nenustatė konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais nuotoliniu būdu laiko ir trukmės, o vaikai dėl objektyvių priežasčių ne visada atsiliepia atsakovui. Apeliantė taip pat nurodė aplinkybes, kad pats atsakovas netinkamai vykdo bendravimo su vaikais tvarką.

Apeliantas atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių dėl taikos sutarties 3.7 punkto, kuriame šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, pažeidimo. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus, jo nuomone, parodančius, kad ieškovė nevykdė taikos sutarties 3.5 punkto, pagal kurį vaikų gimtadienio šventės organizuojamos ir švenčiamos žaidimų erdvėse prisidedant ir dalyvaujant abiem tėvams.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas nevisapusiškai įvertino prieš tai minėtas šalių nurodytas aplinkybes.

CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms skirtingoms aplinkybėms, o pirmosios instancijos teismui trūkstant duomenų prašymui dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo išspręsti, svarstytinas klausimas dėl žodinio bylos nagrinėjimo, siekiant pašalinti minėtiems prieštaravimams ir taip sudarant galimybes šalims pasisakyti dėl papildomai nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Akivaizdu, kad sprendžiant klausimą, ar taikos sutarties sąlygos iš tiesų buvo nevykdomos, būtina nustatyti, ne tik galimas nevykdymo priežastis, bet ir ar priežastys buvo susijusios su vaikų nenoru bendrauti, kitomis objektyviomis (pvz., vaikų užimtumo ir pan.) aplinkybėmis. Neišklausius vaikų (per vaiko teisių apsaugos institucijos atstovus), nėra pakankamo pagrindo konstatuoti taikos sutarties nevykdymo, ar daryti išvados, kad bendravimo tvarkos vykdymo pažeidimo nebuvo.

Prieš tai minėtų aplinkybių nustatymas reikalauja papildomo faktinių duomenų tyrimo ir dėl tirtinų aplinkybių apimties ši civilinė byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme pagal esamus duomenis.

Atsakovas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (susirašinėjimo medžiagą, nuotraukas). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pakankamai nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų turinį, sprendžia, kad į bylą pateiktais įrodymais atsakovas iš esmės siekia įrodyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjant vykdomojo rašto išdavimo klausimą ir jie neturi esminės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, kadangi minėtas klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl apeliantų atskirieji skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) SUA1 ir apelianto (atsakovo) ATS1 atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.