Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas: 1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį 14 parų areštu; 2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda; 3) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimu ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda; 4) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 60 parų areštu ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. 2026 m. vasario 7 d., apie 9.14 val., iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grūstė“ parduotuvės „Grūstė 2“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, kuriai parodė tylėjimo ženklą pridėjęs pirštą prie savo lūpų, pagrobė 10,99 Eur vertės svetimą turtą – 1 vnt. 0,5 l talpos degtinės „Lietuviška Auksinė“ butelį, kurį eidamas tarp gėrimų lentynų įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir priėjo pro kasą bei išėjo iš parduotuvės už jį nesumokėjęs. Tokiais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną ėjo į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti alkoholio, kadangi buvo bloga sveikata. Tačiau pamatė, kad yra tik 9.00 val., alkoholio jam nebūtų pardavę. Nors pinigų turėjo, tačiau pasielgė spontaniškai, taip gavosi, kad įsikišo butelį ir išėjo. Kai atėjo į parduotuvę, joje nieko nebuvo, bent nematė, prie kasos gal ir buvo pardavėja, daugiau žmonių nematė. Šalia buvusiai moteriai jis nieko nerodė, tik nosį pakrapštė, niekas nematė, kad jis įsidėjo butelį ir išėjo. Dar lyg nusipirko batoną po to, kai paėmė butelį, prie kasos susimokėjo už batoną. Neprisipažįsta dėl atviros vagystės, pripažįsta tik, kad butelį pavogė. Dėl to labai gailisi, žalą atlygino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes galvojo, kad nieko blogo nebus. Ikiteismio tyrimo metu tyrėjo tyrėja rodė vaizdo įrašus, jis sutiko, kad pavogė butelį, tačiau jis niekam jokių ženklų nerodė. Gal tyrėja ne taip suprato ir parašė. Apklausos protokolo neskaitė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad šių metų vasario mėnesį, gali būti ta data, kuri minima pranešime apie įtarimą, buvo rytas, žino, kad dar nebuvo 10.00 valandos, nes negalėjo dar pirkti alkoholio (alkoholis parduodamas tik nuo 10.00 val.), jis vienas pats atėjo į šalia jo namų esančią parduotuvę „Grūstė“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jam tą rytą buvo labai bloga „dūšia“, nes iš vakaro gėrė alkoholį ir ryte labai norėjo pataisyti „dūšią“. Pamena, kad priėjo prie sudėtos degtinės ir pasiėmė vieną 0,5 l talpos butelį, kažkiek paėjo ir įsidėjo į savo kuprinę, nes tuo metu labai norėjo išgerti. Nežino, kokiu pavadinimu buvo degtinė, nes nežiūrėjo ir neįdomu buvo, svarbu, kad degtinė. Jis nepamena, kaip pirštu mergaitei parodė, kad ji tylėtų, nes tuo metu buvo blogos savijautos po išgėrimo ir jam tuo metu nerūpėjo, ar jį kas stebi, ar ne, tuo metu buvo svarbu gauti degtinės. Jis kaip per sapną pamena, kad dar nusipirko batoną, už kurį sumokėjo, o už butelį degtinės nesusimokėjo ir išėjo iš parduotuvės. Tą kartą jis su savimi turėjo pinigų, bet dar nebuvo tas laikas, kai galima nusipirkti degtinės ir tuo metu jam sušvietė galvoje, kad reikia pavogti. Papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad peržiūrėjus tyrėjos parodytus vaizdo įrašus iš parduotuvės „Grūstė“, kur aiškiai matosi, kad prieš jam paimant butelį degtinės, jis pastebėjo, kad jį stebi mergaitė, tai jis jai ir parodė savo pirštu, kad ji tyliai būtų, kad nieko nepasakytų pardavėjai, kad jo neišduotų, nes jam tuo metu labai reikėjo pataisyti „dūšią“. Kol nepamatė vaizdo įrašų, labai miglotai prisiminė apie tai, kaip rodė mergaitei, kad ji tylėtų, bet peržiūrėjęs vaizdo įrašus, matyti, kad tikrai rodė mergaitei, kad ji tylėtų ir apie tai niekam nesakytų. Po savo pirmosios apklausos nuėjo į parduotuvę „Grūstė“, iš kurios pavogė degtinės butelį ir už jį sumokėjo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 159-162, 165-168).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Ž. parodė, kad dirbo UAB „Grūstė“ parduotuvėje. Buvo žiemos metas. Parduotuvėje buvo vaikinas ir mergina. Prie kasos jie stovėjo abu, nepamena, kuris pirmiau priėjo prie kasos, viskas vyko seniai. Nepamena, kurį pirmiau aptarnavo, ar merginą, ar vaikiną. Tas vaikinas kažką pirko. Nepamena, ką vaikinas pirko, tačiau tikrai ne butelį, kadangi ryte dar nebuvo tinkamas laikas pardavinėti alkoholinius gėrimus. Juos aptarnavusi, nuėjo toliau krauti prekių, kai išgirdo, kad atsidarė durys, ji nuėjo prie kasos, pamatė, kad ta mergina sugrįžo. Ji pasakė, kad vaikinas įsikišęs išsinešė butelį, kad ji pati matė, jog tą butelį pavogė. Ji pasakė, kad iš pradžių nelabai suprato, ką jis ten daro, tačiau po to suprato, kad pasiėmė butelį. Mergina pasakė, kai buvo išėjusi į lauką ir po kelių minučių grįžo į parduotuvę. Vaikino parduotuvėje nebebuvo. Nežino, kokio amžiaus galėjo būti ta mergina. Jauna, kalbėjo su rusišku akcentu. Vaikinas, kaip klientas, buvo žinomas, į parduotuvę dažnai ateidavo, tai teismo posėdžių salėje sėdintis vaikinas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. A. parodė, kad yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė kaltinamąjį R. Č.. Apklausos metu užrašė visus kaltinamojo R. Č. parodymus. Prieš apklausos pabaigą, kai jis pasakė, kad nebeturi papildymų, atspausdino surašytą protokolą ir įdavė jam persiskaityti. R. Č. jį perskaitė. Buvo pasakiusi, kad perskaitytų nuo pradžios iki galo. Kelis kartus paklausė, ar jo parodymai yra surašyti teisingi. Kai pasakė, kad teisingi, ji pasirašė elektroniniu parašu, tada jam atnešė protokolą, liepė dar kartą perskaityti bei pasirašyti ant specialaus priedo. Nei vienam proceso dalyviui neleidžia pasirašyti neperskaičius. Tiek pirmosios, tiek antrosios apklausų metu R. Č. tikrai neturėjo pastabų. Apklausos metu R. Č., parodžius jam vaizdo įrašą, pradėjo juoktis, pasakė „kas ta mergaitė buvo, aš jos nepažįstu, mačiau, kad ji mane matė, jai parodžiau „tyliai būk“, nes man tuo momentu žūtbūt reikėjo „pataisyti dušią“. Jis su savimi turėjo pinigų, tačiau dar nebuvo tinkamas laikas alkoholio pardavimui, jis sumokėjo už batoną. R. Č. pasakė „taip, tai padariau, už tai aš atsakysiu“.

2026 m. vasario 9 d. pareiškime nurodyta, kad 2026 m. vasario 7 d., apie 9.14 val., iš UAB „Grūstė“ parduotuvės „Grūstė 2“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas 1 vnt. degtinės „Lietuviška Auksinė“, 0,5 l, kurios vertė 10,99 Eur. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuota, kaip į parduotuvę atėjęs nežinomas vyriškis priėjo prie alkoholio skyriaus ir nežinomai merginai, nesančiai nusikalstamos veikos bendrininke, stovinčiai prie kasos, akivaizdžiai rankos piršto gestu nurodė tylėti dėl jo daromos vagystės, po ko iš lentynos paėmęs butelį degtinės įsidėjo į asmeninę kuprinę. Vyriškiui priėjus prie kasos, mergina vyriškį užleido pirmiau susimokėti už prekes, tačiau vyriškis degtinės butelio prie kasos neištraukė ir už jį nesumokėjo. Mergina, galimai bijodama atitinkamų pasekmių, apie vagystę parduotuvės darbuotojų taip pat neinformavo. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnį (t. 1, b. l. 1-5, 36).

2026 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur matomas vieno aukšto geltonos spalvos pastatas, virš kurio matomas oranžinės spalvos užrašas „Grūstė“. Įėjus pro plastikines rudos spalvos duris su stiklo paketu, atsiduriama prie dar vienų rudos spalvos įėjimo durų su stiklo paketu. Įėjus pro jas, priešais matyti aptarnavimo kasa, už jos lentynos su stipriaisiais alkoholiniais gėrimais. Kairiau – dar viena aptarnavimo kasa, šalia praėjimo varteliai, už jų matoma parduotuvės prekybinė salė. Įėjus į parduotuvės prekybinę salę, kairėje pusėje matyti lentynos su buitinėmis prekėmis, ties viduriu – maisto produktai, dešiniau – gėrimai bei nestiprūs alkoholiniai gėrimai. Nuėjus į gėrimų skyrių, kairėje pusėje matomos lentynos su įvairiais gėrimais, dešiniau – šaldytuvai su įvairiais gėrimais. Prieš šaldytuvus stovi juodos spalvos pakyla, kurios viršuje matomas užrašas „L. V.“, vidurinėje lentynoje matomi 0,5 l talpos degtinės „L. V. Auksinė“ buteliai, kurių vieno vieneto kaina 10,99 Eur (t. 1, b. l. 45-54).

2026 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti UAB „Grūstė“ pateikti vaizdo kamerų įrašai ir parduotuvės „Grūstė“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadintą „9. I eina, lauke.mp4“, kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas „02-07-2026 Sat 09:14:16“, dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „Camera 02“, pateiktas vaizdo įrašas trunka 40 sekundžių. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas be garso. Vaizdo įrašo, kuris prasideda 09:14:16 val., pradžioje matyti parduotuvės įėjimo durys, 19:14:20 val. iš patalpų vidaus pro duris išeina vyriškos lyties asmuo, 20-25 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, vilki juodos spalvos striukę, ant kurios kairės pusės, ties krūtine, matomas baltos spalvos užrašas, matosi pilkos spalvos gobtuvas, asmuo dėvi juodas sportines kelnes, baltos spalvos sportinius batus su juodu kulnu, užsidėjęs juodos spalvos kepurę, kairėje rankoje nešasi juodos spalvos kuprinę su baltos spalvos užrašu, asmuo nueina į dešinę pusę (žiūrint iš asmens pusės) ir stoviniuoja ten. 09:14:33 iš parduotuvės išeina jauno amžiaus, 14-18 metų mergina, užsidėjusi juodos spalvos gobtuvą, po gobtuvu matosi juodos palvos plaukai, juoda striukė su tamsiai pilkos spalvos kailio imitacijos apykakle, juodos, plačios džinsinės kelnės, baltos spalvos sportiniai batai. Mergina išėjusi pasuka į kairę pusę (žiūrint iš merginos pusės), pasukusi galvą žvilgteli į savo dešinę pusę, kur stovi vaikinas, ir nueina. Parduotuvės durų atspindyje matyti, kad vaikinas nuo parduotuvės nesišalina, vaikšto pirmyn atgal stovėdamas prie parduotuvės. 09:14:48 val. iš parduotuvės išeina vyresnio amžiaus asmuo, apie 40-50 metų, dėvi pilką kepurę su bumbulu viršuje, tamsios spalvos striukę su raudonos spalvos gobtuvu, juodos spalvos sporines kelnes su baltu užrašu ant kairės kojos, juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos detalėms ir padais, dešinėje rankoje nešasi juodos spalvos medžiaginį maišelį. 09:14:55 abu asmenys pasišalina iš matomumo zonos. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadintą „8.1 trumpas prie kasos .mp4“, kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas „02-07-2026 Sat 09:14:04“, dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „Camera 01“, pateiktas vaizdo įrašas trunka 9 sekundes. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas be garso. Vaizdo įrašo, kuris prasideda 09:14:04 val., pradžioje matyti, kaip parduotuvės darbuotoja prie kasos aptarnauja pirmame vaizdo įraše minimą 20-25 metų jaunuolį. Asmuo perka vieną batoną, atsiskaito grynaisiais pinigais, parduotuvės darbuotoja įdeda į kasą paduotus pinigus, paima grąžą, 09:14:11 val. sušunka jaunuoliui „Paimk penkis centus“ tiesdama monetą link jo, jaunuolis nusiima kuprinę, kelis kartus numoja ranka duodamas suprasti, kad grąža jam nereikalinga, kažką pasako ir išeina iš parduotuvės. Prie kasos stovintis kitas, pirmame vaizdo įraše minimas, vyresnio amžiaus asmuo, tiesia ranką pardavėjai norėdamas paimti jaunuolio grąžą, tačiau parduotuvės darbuotoja jam monetos neduoda. Prie pirmos savitarnos kasos stovi jauno amžiaus 14-18 metų mergina, užsidėjusi juodos spalvos gobtuvą, po gobtuvu matosi juodos spalvos plaukai, juoda striukė su tamsiai pilkos spalvos kailio imitacijos apykakle, dėvi juodas, plačias džinsines kelnes, baltos spalvos sportinius batus. Atidarius trečiąjį vaizdo įrašą, pavadintą „4. sideda kuprin .mp4“, kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas „02-07-2026 Sat 09:13:19“, dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „Camera 11“, pateiktas vaizdo įrašas trunka 8 sekundes. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas be garso. Vaizdo įrašo, kuris prasideda 09:13:19 val., pradžioje matyti, kaip pirmame ir antrame vaizdo įraše minimas jaunuolis staigiu judesiu dešinės rankos rodomąjį pirštą pakelia link burnos parodydamas neaiškų gestą, kam jis jį rodo, vaizdo įraše nematyti, iš lentynos paima alkoholinio gėrimo butelį ir eidamas tarp gėrimų lentynų ir šaldytuvų įsideda alkoholinio gėrimo butelį į kuprinę. Atidarius ketvirtąjį vaizdo įrašą, pavadintą „3. paima.mp4“, kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas „02-07-2026 Sat 09:13:18“, dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „Camera 13“, pateiktas vaizdo įrašas trunka 9 sekundes. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas be garso. Vaizdo įrašo, kuris prasideda 09:13:18 val., pradžioje matyti pirmame, antrame ir trečiame vaizdo įrašuose minimas 20-25 metų jaunuolis, kuris kairėje rankoje nešasi juodos spalvos kuprinę su baltos spalvos užrašu, eina link lentynos, kurioje sudėti stiprieji alkoholiniai gėrimai. 09:13:20 asmuo staigiu judesiu dešinės rankos rodomąjį pirštą pakelia link burnos parodydamas neaiškų gestą, kam jis jį rodo, vaizdo įraše nematyti, iš lentynos paima alkoholinio gėrimo butelį ir eidamas tarp gėrimų lentynų ir šaldytuvų įsideda alkoholinio gėrimo butelį į kuprinę (t. 1, b. l. 61-64).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-111-697/2022). Kvalifikuojant veiką kaip atvirąją vagystę padarytos žalos dydis veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

K. R. Č. teisiamajame posėdyje neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pripažino, kad pavogė degtinės butelį, tačiau neigė, kad tai buvo atvira vagystė, nes svetimo turto pagrobimo niekas nematė. Visgi, teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus kiekvieną atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad tokie kaltinamojo R. Č. parodymai laikytini kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini, nes prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Vadovaujantis 2026 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, vaizdo įraše iš parduotuvės „Grūstė“, pavadinimu „4. sideda kuprin .mp4“, 09:13:19 val. užfiksuota, kaip parduotuvėje esantis jaunuolis staigiu judesiu dešinės rankos rodomąjį pirštą pakelia link burnos parodydamas neaiškų gestą, kam jis jį rodo, vaizdo įraše nematyti, iš lentynos paima alkoholinio gėrimo butelį ir eidamas tarp gėrimų lentynų ir šaldytuvų įsideda alkoholinio gėrimo butelį į kuprinę (t. 1, b. l. 61-64). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, patvirtino, kad jis paėmė alkoholinio gėrimo butelį, tačiau neigė, kad vaizdo įraše matomas dešinės rankos rodomojo piršto pakelimas link burnos parodant neaiškų gestą buvo skirtas parduotuvėjė esančiai mergaitei, siekiant, kad ji nepraneštų apie vykdomą vagystę. Tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia 2026 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti kiti vaizdo įrašai ir liudytojos R. Ž. parodymai. Minėtuose vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad tuo metu parduotuvėje kartu su kaltinamuoju buvo ir jauno amžiaus, 14-18 metų, mergina, kuri su kaltinamuoju, jau po alkoholionio gėrimo vagystės (09:14:11 val.), kartu stovėjo prie kasos, kaltinamajam susimokant už parduotuvėje nusipirktą batoną. Vėlesniame vaizdo įraše matyti, kaip 09:14:33 iš parduotuvės išeina minėta mergina ir pasuka į kairę pusę (žiūrint iš merginos pusės). Pasukusi galvą mergina žvilgteli į savo dešinę pusę, kur stovi kaltinamasis, ir nueina. Parduotuvės durų atspindyje matyti, kad kaltinamasis nuo parduotuvės nesišalina, vaikšto pirmyn atgal stovėdamas prie parduotuvės. Liudytoja R. Ž. taip pat patvirtino, kad įvykio dieną parduotuvėje buvo vaikinas ir mergina, kurie abu stovėjo prie kasos. Aptarnavusi vaikiną, ji nuėjo toliau krauti prekių, tačiau į parduotuvę grįžo minėta mergina, kuri pasakė, kad vaikinas įsikišęs išsinešė butelį, kad ji pati matė, jog tą butelį pavogė. Liudytoja merginą apibūdino kaip jauno amžiaus. Teismas sprendžia, kad išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis R. Č. alkoholinio gėrimo vagystę parduotuvėje įvykdė atvirai, t. y. matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai.

Svarbu paminėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Č. visiškai prisipažino padaręs jam inkrinimuojamą veiką, neneigdamas, kad vogdamas alkoholinio gėrimo butelį, parduotuvėje buvusiai mergaitei parodė, kad ji tylėtų ir apie tai niekam nesakytų. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023, 2K-61-489/2025). Pažymėtina ir tai, kad, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-648/2021, 2K-12-511/2025, 2K-61-489/2025). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021, 2K-257-495/2024). Šiuo atveju pažymėtina, kad nors kaltinamasis R. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja galimai suklydo užfiksuodama jo parodymus, jis neperskaitė apklausos protokolo, šias aplinkybes paneigia liudytojos I. A. parodymai.

Teismas visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad kaltinamasis R. Č. 2026 m. vasario 7 d., apie 9.14 val., iš parduotuvės „Grūstė 2“, matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, kuriai parodė tylėjimo ženklą pridėjęs pirštą prie savo lūpų, pagrobė 10,99 Eur vertės svetimą turtą – 1 vnt. 0,5 l talpos degtinės „Lietuviška Auksinė“ butelį, kurį eidamas tarp gėrimų lentynų įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir priėjo pro kasą bei išėjo iš parduotuvės už jį nesumokėjęs, todėl kaltinamojo veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai.

II. Bausmės skyrimas

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

K. R. Č. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis ne kartą teistas, nusikalto teistumui neišnykus. Kaltinamasis nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (t. 1., b. l. 119-121, 122-126, 127-138). Šios aplinkybės rodo, kad R. Č. išvadų nedaro, nesiekia gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam R. Č. skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis).

R. Č. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Atsižvelginat į tai, kad kaltinamasis R. Č. nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, jis pripažintinas recidyvistu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Kaip jau minėta, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, nusikalto teistumui neišnykus, paskirtos bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam neturėjo, jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, šiuo nuosprendžiu pripažintas recidyvistu. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus R. Č. realią arešto bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

III. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Byloje civilinį ieškinį dėl 10,99 Eur žalos atlyginimo buvo pareiškusi UAB „Grūstė“ (t. 1, b. l. 67-70). Iš 2026 m. balandžio 20 d. UAB „Grūstė“ pranešimo matyti, kad kaltinamasis R. Č. visiškai atlygino vagystės metu padarytą turtinę žalą (t.1, b. l. 95). Kadangi žala civilinei ieškovei yra atlyginta, civilinis procesas dėl UAB „Grūstė“ civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudažiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 107 straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmena su garso ir vaizdo įrašais (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio), paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 50 (penkiasdešimt) parų areštą ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

D. R. Č. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendžio dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad R. Č. yra recidyvistas.

Nutraukti civilinį procesą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ pareikšto civilinio ieškinio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.