Telšių apylinkės teismo nutartis

2026-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-66-1257/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-09-17Telšių apylinkės teismas
  2. AN2-26-953/2026Nutartis · 2026-11-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-17
Bylos Nr.
II-66-1257/2026
Teisminio proceso Nr.
4-6-3-15879-2026-3
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Deimantė Montvydaitė
Pažeidėjas
L. A.
Pareiškėjas
L. A.
Institucija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-66-1257/2026
Teisminio proceso Nr. 4-6-3-15879-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 15.1.3; 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 17 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė,sekretoriaujant Jurgitai Rulevičienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. A.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Sandrai Endriulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. A. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos VTPSI- prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2026 m. gegužės 14 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) L. A. nubaustas už tai, kad nuo 2021 m. kovo 30 d. 00.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio (duomenys neskelbtini), būdamas Statytojas ūkio būdu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu Telšiai, Ežero g. 16 (toliau – ir Sklypas), kuris yra kultūros paveldo – (duomenys neskelbtini), kurio unikalus objekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, savavališkai, neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir projekto statė Sklypo šiaurės rytinėje dalyje tarp rekonstruojamo ūkinio pastato ir esamos tvoros, skiriančios Sklypą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – betono blokelių mūro atraminę sienelę (toliau – ir Sienelė), kurios ilgis – 4,25 m, aukštis – 2,20 m. Tokiais savo veiksmais L. A. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 7 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą L. A. paskirta administracinė nuobauda – 2550 Eur bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – pareiškėjas L. A. pateikė skundą dėl 2026 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir pakeisti paskirtą nuobaudą švelnesne nuobauda arba sumažinti paskirtos nuobaudos – baudos dydį. Skunde ir teisiamojo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, anksčiau jokių administracinių pažeidimų statybos srityje nėra turėjęs. Bendadarbiavo su atsakingomis institucijomis, teikiant visą prašomą informaciją ir sudarant galimybes patikrinimams. Vos tik gavus nurodymą, visi pažeidimo šalinimo darbai buvo atlikti nedelsiant ir gera valia, nelegaliai pastatyta atraminė sienelė buvo nugriauta. Statinys nepadarė žalos tretiesiems asmenims, aplinkai ar viešajam interesui. Pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, be tyčios ar siekio pažeisti teisės aktus. Atsižvelgiant į aplinkybes, prašo įvertinti geranorišką elgesį ir bendradarbiavimą kaip lengvinančias aplinkybes.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už statybos srities pažeidimus, Inspekcijai buvo žinoma ir faktiškai įvertinta priimant nutarimą – tai patvirtina pati aplinkybė, kad pareiškėjui paskirta bauda (2550 Eur) atitinka absoliutų ANK 351 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimumą, o ne šios sankcijos vidurkį (3900 Eur) ar didesnę sumą. Pakartotinis šios aplinkybės vertinimas ir baudos mažinimas žemiau įstatymo nustatyto minimumo reikštų dvigubą tos pačios aplinkybės įskaitymą ir prieštarautų ANK 34 straipsnio 2 dalies imperatyvioms nuostatoms. Pareigūno prašomos informacijos teikimas ir sąlygų atlikti patikrinimus sudarymas yra teisės aktais (be kita ko, ANK 577 straipsnio 3 dalimi, nustatančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigą laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat Lietuvos Respublikos T]teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu) nustatyta pareiga, o ne savanoriškas, atsakomybę lengvinantis veiksmas ANK 35 straipsnio prasme. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo bendravimas su Inspekcija prasidėjo tik po to, kai institucija, gavusi trečiojo asmens skundą, pati inicijavo patikrinimą, o ne dėl to, kad pareiškėjas pats savo iniciatyva būtų kreipęsis dėl daugiau nei ketverius metus vykdytos statybos įteisinimo ar bent jau informavimo apie ją. Taip pat sienelės nugriovimas buvo atliktas vykdant privalomąjį nurodymą, priimtą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pagrindu, o šio nurodymo įvykdymą Inspekcija patikrino ir 2026 m. balandžio 15 d. aktu patvirtino dar iki nutarimo priėmimo. Tai yra savarankiška, įstatymu nustatyta teisinė pareiga, o ne asmens laisva valia atliktas, teisės aktų reikalavimus viršijantis veiksmas. Šios pareigos nevykdymas savaime būtų užtraukęs tolesnę atsakomybę. ANK 35 straipsnyje pateiktas baigtinis atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, kuriame savavališkos statybos padarinių pašalinimas, vykdant privalomąjį nurodymą, nėra nurodytas. Priešingas aiškinimas paneigtų administracinės atsakomybės už savavališką statybą prevencinę paskirtį, nes sudarytų prielaidas statytojui, pažeidus teisės aktus ir tik paaiškėjus pažeidimui, visada tikėtis atsakomybės sumažinimo vien įvykdžius jau ir taip privalomą pareigą pašalinti padarinius. ANK 351 straipsnyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali – jos konstatavimui nereikia įrodinėti konkrečios turtinės ar kitokios žalos atsiradimo, pakanka paties fakto, kad statyba vykdyta neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento. Be to, būtent dėl to, kad savavališka statyba vykdyta kultūros paveldo objekto teritorijoje (Telšių senamiestyje), įstatymų leidėjas ANK 351 straipsnio 7 dalyje nustatė žymiai griežtesnę sankciją (2550-5250 Eur) nei už analogišką pažeidimą įprastoje teritorijoje (ANK 351 straipsnio 5 dalis – 1800-3450 Eur). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas jau įvertino padidintą tokio pažeidimo pavojingumą kultūros paveldo objektų apsaugos požiūriu, nepriklausomai nuo to, ar dėl konkretaus statinio atsirado apčiuopiama žala. Iš bylos medžiagos, įskaitant paties pareiškėjo ir E. A. paaiškinimus, matyti, kad statybos darbai buvo pradėti 2021 m. pavasarį, sąmoningai susitarus su kaimyninio sklypo savininku dėl bendros atraminės sienelės statybos, ir tęsėsi iki 2025 m. rugpjūčio mėn., t. y. daugiau kaip ketverius metus, prieš tai negavus jokio statybą leidžiančio dokumento ir jo net nesiekiant gauti. Toks ilgalaikis, sistemingas ir sąmoningas teisės aktų reikalavimų nepaisymas paneigia argumentą apie atsitiktinį, vienkartinį ar vien formalų pažeidimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, nenustačiusi nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ANK 35-36 straipsnių prasme, tačiau atsižvelgusi į bendro pobūdžio aplinkybes (pirmas pažeidimas, statytojo bendradarbiavimas), pareiškėjui paskyrė 2550 Eur baudą, t. y. absoliutų šios sankcijos dalies minimumą – žemiausią teisės aktų leidžiamą baudos dydį pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį. Inspekcija pareiškėjui jau pritaikė jam palankiausią, įstatymo ribose galimą sprendimą. Skunde nenurodyta jokių pareiškėjo asmenybę, sveikatos būklę, šeimyninę ar materialinę padėtį apibūdinančių ar kitų išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinę tvarką. Priešingai – bylos aplinkybės (statyba, vykdyta daugiau kaip ketverius metus, sąmoningai, be jokio bandymo teisėtai įforminti statybos dokumentų, saugomoje kultūros paveldo teritorijoje) rodo, kad nutarime paskirta minimali bauda ir taip yra pakankamai švelni, atitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, ir jos mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2025 m. birželio 26-27 d. gavus skundą dėl nukasto šlaito, neįrengus drenažo, ir paviršinio vandens sistemos, užmūrytos sienos be gretimo sklypo sutikimo, 2025 m. rugpjūčio 19 d. atlikus statybos patikrinimą vietoje, 2025 m. gruodžio 12 d. priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 versija), kuriame nurodyta, kad skundas pagrįstas ir nustatyta, kad L. A. būdamas statytojas, ūkio būdu, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir projekto, nuo 2021 metų kovo 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. sklypo šiaurės rytinėje dalyje, tarp rekonstruojamo ūkinio pastato ir esamos tvoros, skiriančios sklypą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), statė neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – betono blokelių mūro atraminę sienelę, kurios ilgis 4,25 m, aukštis 2,20 m. 2025 m. gruodžio 17 d. priimtas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su privalomaisiais nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) (nevykdyti jokių tolesnių statinio ar jo dalies statybos darbų) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pašalinti savavališkos statybos padarinius). Pareiškėjas L. A. 2026 m. vasario 10 d. raštu informavo Inspekciją apie sienelės griovimo darbų pabaigą, 2026 m. kovo 5 d. atlikus patikrinimą vietoje, 2026 m. balandžio 15 d. surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytas, sienelė nugriauta, statybvietė sutvarkyta. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėja l. V. 2026 m. kovo 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. A. už tai, kad jis būdamas statytojas, ūkio būdu, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas privalomojo statybą leidžiančio dokumento ir projekto, nuo 2021 metų kovo 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. sklypo šiaurės rytinėje dalyje, tarp rekonstruojamo ūkinio pastato ir esamos tvoros, skiriančios sklypą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), statė neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – betono blokelių mūro atraminę sienelę, kurios ilgis 4,25 m, aukštis 2,20 m, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 3 dalį. Minėto protokolo pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Sandra Endrulienė 2026 m. gegužės 14 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 2550 Eur bauda.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 351 straipsnio 7 dalis numato, jog naujo neypatingojo statinio savavališka statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo L. A. padarytoje veikoje yra ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. neginčija administracinio teisės pažeidimo fakto ir kvalifikavimo, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo atsižvelgti į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, ir pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nutarimą paskiriant jam švelnesnę nuobaudą arba sumažinant paskirtos nuobaudos – baudos dydį.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. A. nevengė administracinės atsakomybės, savo kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl susidariusios situacijos. Tai vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors Inspekcija priimdama skundžiamą nutarimą šios aplinkybės nepripažino lengvinančia pareiškėjo atsakomybę, visgi, pareiškėjui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Daugiau jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad prieš statydamas norimą nesudėtingąjį statinį, L. A. privalėjo išsiaiškinti visus įstatymų reikalavimus, tačiau elgėsi visiškai nerūpestingai, o tai lėmė administracinės atsakomybės taikymą. Tai, kad šio administracinio nusižengimo pasekmės buvo pašalintos iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nepaneigia nei pažeidimo padarymo fakto, nei Inspekcijos argumentų, kuriais vadovaujantis pareiškėjui buvo paskirta minimali administracinė nuobauda ir prieštaraujama jos sumažinimui bei negali būti pakankamu pagrindu išimtiniam nuobaudos švelninimui. Be to, išskirtinių gyvenimiškų aplinkybių ar didelių finansinių sunkumų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos ar ši suma jai būtų per didelė, jis nenurodė ir nepagrindė.

Analizuojamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas per paskutinius 5 metus ne kartą baustas už įvairius administracinius pažeidimus, tarp kurių ir pagal ANK 356 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimus. Nors už minėtą pažeidimą pareiškėjui paskirtas įspėjimas, taip pat kiti ankstesni pažeidimai daugeliu atveju nelaikytini šiurkščiais, tačiau teisės normų pažeidinėjimas neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo jo abejingumą ir atsainumą bei polinkį nusižengti.

Pareiškėjas nurodė, jog gailisi ir išgyvena dėl padaryto nusižengimo, kas yra visiškai suprantama. Nežiūrint į tai, teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, jog paskirta administracinė nuobauda – bauda ir jos dydis yra neproporcingai griežta padarytam nusižengimui. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien simbolinės baudos paskyrimas ar jos neskyrimas formuotų pažeidėjui nepagrįstą nuomonę, kad padarius savavališką, teisei priešingą veiksmą galima lengvai išvengti sunkesnių padarinių kilimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą.

Kaip jau buvo pasisakyta, pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirta nuobauda, teismo vertinimu, visiškai atitinka padaryto nusižengimo sunkumą ir aplinkybes, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Deimantė Montvydaitė