Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-39511-807/2026 pagal pareiškėjos J. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo – R. M..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 tenkino pareiškėjų prašymą, patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2017 m. rugsėjo 13 d. (toliau – ir Taikos sutartis).

2026 m. liepos 22 d. teisme gautas pareiškėjos J. T. patikslintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo. Pareiškėja nurodė, jog suinteresuotas asmuo R. M. pagal teismo patvirtintos Taikos sutarties 9 punktą įsipareigojo nepilnamečiui sūnui O. M. iki jo pilnametystės teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį, tačiau R. M. nevykdo pareigos indeksuoti iš jo priteistas (nustatytas) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas periodines išmokas. Pareiškėjai yra atsiradęs pagrindas kreiptis į antstolį dėl taikos sutarties 9 punkto – dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui tinkamo įvykdymo.

Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė: 1) vykdomojo rašto neišduoti ir prašymą atmesti, 2) atmesti prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas, 3) išreikalauti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo skyriaus visus dokumentus, susijusius su vaiko perdavimu gyventi pas suinteresuotą asmenį R. M. 2021 m. lapkričio mėn., įskaitant 2021 m. lapkričio 30 d. dokumentą/ anketą ir kitus su šia aplinkybe susijusius dokumentus. Suinteresuoto asmens teigimu, jis ilgą laiką nuosekliai vykdė taikos sutartyje nustatytą periodinio išlaikymo prievolę, išlaikymo mokėjimai buvo atliekami reguliariai po 180 Eur. Pareiškėja visiškai neįvertino kitų faktinių mokėjimų ir vaiko išlaikymui skirtų išlaidų. Suinteresuoto asmens teigimu, nuo 2021 m. lapkričio mėn. vaikas faktiškai buvo perduotas gyventi pas tėvą. Nuo šio momento R. M. ne tik toliau mokėjo pareiškėjai Taikos sutartyje nustatytą 180 Eur periodinę sumą kas mėnesį, tačiau ir pats faktiškai užtikrino vaiko gyvenimo, būsto, maitinimo, ugdymo ir kitus poreikius. Nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. reikšmingai pasikeitė suinteresuoto asmens šeiminė padėtis. Pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą nuo 2019 m. susidariusios indeksavimo nepriemokos, tačiau CPK 646 straipsnio nustato, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas. Suinteresuotas asmuo nesutiko su prašymu dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų. Būtina atsižvelgti į Taikos sutarties 16 punktą. Vykdomajame rašte turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžta vykdytina prievolė, jos apimtis, laikotarpis ir išieškotina suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš suinteresuoto asmens indeksavimo sumos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 13 d., taip pat pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteisė 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas aptarė aktualias CPK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktą, Taikos sutarties 9 punktą.

Teismas nurodė, kad ginčo, kad suinteresuotas asmuo išlaikymo neindeksavo, nėra. Pareiškėja pateikė vaiko išlaikymo mokėjimus patvirtinančias sumas, iš kurių matyti, kad tėvas vaikui periodiškai moka sumą, kurią šalys numatė taikos sutartyje, t. y. 180,00 Eur, suma nėra indeksuojama, 2026 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais suinteresuoto asmens vaiko išlaikymui pervedamas sumas sudaro 180,00 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad byloje neįrodyta, kad suinteresuotas asmuo pagrindė ir įrodė, kad prievolę indeksuoti išlaikymą vaikui pagal Taikos sutarties 9 punktą vykdo tinkamai.

Teismas nurodė, kad aptariamu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Taikos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d., įsitesėjo 2017 m. spalio 5 d., todėl remiantis Aprašo 7 punktu pareiga indeksuoti išlaikymo sumą atsirado 2019 m. vasario mėn. Teismas, atsižvelgęs į CPK 606 straipsnio 2 dalį, sprendė, kad pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 dėl išieškojimo iš R. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties punktą į išlaikymo indeksacijos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 13 d. nuo po atliktos indeksacijos perskaičiuotos periodinės 180,00 Eur išmokos.

Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens argumentų, nurodė, kad tėvai turi teisę prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kitais būdais, dovanomis ir pan., tačiau tai savaime neeliminuoja ir nepakeičia pareigos mokėti vaikui periodinį išlaikymą ir jį indeksuoti. Be to, teismo sprendimu priteisto (nustatyto) išlaikymo dydžio indeksavimas nustatytas įstatymu (CK 3.208 straipsnis), todėl prievolę teikti išlaikymą turinčio asmens nežinojimas ar netinkamas supratimas apie jam tenkančią pareigą, neoficialūs bendravimo su vaiku tvarkos pokyčiai, faktinis vaiko pagyvenimas ar svečiavimasis pas tėvus nesudaro pagrindo paneigti imperatyvios pareigos indeksuoti priteisto išlaikymo sumą. Suinteresuoto asmens teigimu, vaikas pagyveno ir pas jį, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad būtų pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ar išlaikymo dydis, kad vaikas būtų buvęs paimtas ir motinos ir nuolat ar reikšmingą laiką apgyvendintas pas suinteresuotą asmenį, o tai, kad suinteresuoto asmens su vaiku praleistas laikas faktiškai fragmentiškai buvo didesnis ar vaikas kurį laiką pagyvenamo pas tėvą, nesudaro pagrindo atleisti suinteresuotą asmenį nuo išlaikymo indeksavimo.

Įvertinęs galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, procesinio dokumento turinį, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimą specifiką ir apimtį, nėra protingo dydžio, neatitinka sąžiningumo ir teisingumo reikalavimo, todėl yra pagrindas patirtas teisinės pagalbos išlaidas sumažinti nuo 250,00 Eur iki 125,00 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl išlaikymo indeksacijos sumų įsiskolinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Teismas turėjo įvertinti ne tik 180 Eur mėnesinių mokėjimų faktą, bet ir: vaiko faktinį nepertraukiamą gyvenimą pas tėvą nuo 2021 m. lapkričio mėn.; tėvo tuo laikotarpiu faktiškai užtikrintą vaiko gyvenimą, maitinimą ir kasdienę priežiūrą bei taip pat lygiagrečiai kiekvieną mėnesį atliktus mokėjimus po 180 Eur per mėnesį; papildomus piniginius mokėjimus (2018 m. gegužės 15 d. 180 Eur, 2020 m. liepos 31 d. 180 Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. 650 Eur, 2024 m. 686,01 Eur mokėjimus), kurie viršijo 180 Eur bazinę mėnesinę išmoką; nuo 2021 m. lapkričio 30 d. vaiko faktinį nepertraukiamą gyvenimą pas tėvą, tėvo tuo metu faktiškai teiktą vaiko išlaikymą, lygiagrečiai, toliau mokėtas po 180 Eur mėnesines sumas; kitas faktiškai vaiko poreikiams patirtas išlaidas.

Teismas turėjo nustatyti ne abstraktų ,,indeksacijos nesumokėjimo“ faktą, o konkrečiai nustatyti, kokia indeksuoto išlaikymo prievolės dalis, atsižvelgiant į faktiškai atliktus mokėjimus, liko neįvykdyta, tačiau tinkamai to nepadarė.

Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie grindžiami tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atskirajame skunde. Šiaulių apygardos teisme 2026 m. spalio 21 d. taip pat gautas suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos medžiagos išsamumo patikrinimo. Suinteresuoto asmens teigimu, elektroninėje byloje nėra suinteresuoto asmens pateikto atsiliepimo ir kartu su juo pateiktų priedų (114 priedų).

Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Skolininko nurodomi piniginiai mokėjimai buvo skirti ypatingoms, nekasdienėms išlaidoms. 2023 m. gruodžio 31 d. 650,00 Eur mokėjimas buvo skirtas įsigyti akordeonui. 2024 m. 686,01 Eur mokėjimas buvo skirtas įsigyti kompiuteriui mokslams.

Skolininkas teigia, kad nepilnametis vaikas faktiškai gyveno pas jį nuo 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau nenurodo, kiek laiko pas jį nepilnametis vaikas gyveno. Išieškotoja patikslina, kad nepilnametis vaikas pas skolininką miegodavo tik 2 savaitės, tačiau tuo metu dienos metu nuolatos lankydavosi ir pas išieškotoją.

Taikos sutarties 16 punktas nepaneigia išieškotojos teisės į sąžiningą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vykdymo procese, nes jis šio klausimo iš viso nereguliuoja, - juo buvo sureguliuota situacija, buvusi iki taikos sutarties patvirtinimo (iki to momento šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, jog dingo byloje jo pateiktas atsiliepimas ir kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai, pažymėtina, kad suinteresuoto asmens nurodyti dokumentai nėra skaitmenizuoti ir yra suformuoti popierinėje byloje. Šiaulių apygardos teisme buvo gauta Vilniaus apylinkės teismo suformuota popierinė byla kartu su suinteresuoto asmens nurodytais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl išieškojimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 tenkino pareiškėjų prašymą, patvirtino Taikos sutartį, sudarytą 2017 m. rugsėjo 13 d., kurios 9 punktu pareiškėjai susitarė, jog „9. R. M. įsipareigoja nepilnamečiui sūnui O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur per mėnesį. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka“.

2026 m. liepos 22 d. teisme gautas pareiškėjos J. T. patikslintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo R. M. pagal teismo patvirtintos Taikos sutarties 9 punktą nevykdo pareigos indeksuoti iš jo priteistas (nustatytas) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas periodines išmokas.

CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis Aprašo 9 punktu, CK 3.208 straipsnyje nustatytas periodinių išmokų indeksavimas vykdomas teismo sprendimo vykdymo proceso metu skolininkui indeksuojant jas ir mokant savo noru arba teismo sprendimą pateikiant vykdyti antstoliui.

Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad suinteresuotas asmuo išlaikymo sumas indeksavo, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens argumentų, jog jis atliko papildomus piniginius mokėjimus, pažymi, kad vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Vertinant suinteresuoto asmens argumentus, jog vaikas gyveno pas suinteresuotą asmenį ir teismas turėjo vertinti šią reikšmingą aplinkybę, spręsdamas dėl vykdomo rašto išdavimo, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad teismuose būtų nagrinėjama šalių ar vienos jų iškelta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui teikimo tvarkos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025). Taigi pasikeitus aplinkybėms dėl vaiko gyvenamosios vietos, šalys turi įstatymo nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos (atitinkamai ir išlaikymo vaikui teikimo tvarkos) pakeitimo šalių bendru sutarimu, o nepavykus susitarti – kreiptis į teismą su ieškiniu bendra civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojo rašto išdavimas nereiškia, kad bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui gera valia padengti susidariusį įsiskolinimą, dėl ko pareiškėjai neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik suinteresuotam asmeniui ir toliau tinkamai nevykdant Taikos sutarties, o pareiškėjai dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, gali būti pradėti išieškojimo veiksmai. Be to, net ir pateikus vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, suinteresuotam asmeniui neužkertamas kelias antstoliui teikti įrodymus apie įsiskolinimo nebuvimą, arba, esant ginčui, savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz., skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą iš dalies ir išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo indeksacijos išieškojimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 13 d. iš suinteresuoto asmens.

Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atkreipia dėmesį į Taikos sutarties 16 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 16 punkte nustatyta, kad „šalys susitaria, kad kiekviena Šalis apmoka jai tenkančias bylinėjimosi išlaidas Civilinėje byloje (žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinei pagalbai ir kt.). Šalys pareiškia, kad neturi ir neturės jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų viena kitai dėl Civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas Civilinėje byloje Šalys apmoka lygiomis dalimis“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Taikos sutarties 16 punkto turinį, daro išvadą, kad ši Taikos sutarties nuostata nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo po Taikos sutarties patvirtinimo kylančiuose teisminiuose ginčuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai priteisė pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš suinteresuoto asmens išieškotojai J. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas atmestas, šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nurodytų maksimalaus užmokesčio dydžių, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir jos naudai iš suinteresuoto asmens priteistinos 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.