Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-674-654/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27199-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Aleno Piesliako (pranešėjo),teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K.-K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. K.-K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (3 500 Eur) bauda ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 6 d. nutartis, kuria L. K.-K. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinis skundas atmestas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Bylos esmėL. K.-K. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojusi pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: 2020 m. spalio 29 d. įgijusi 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „Vaineta ir partneriai“ PVM sąskaitą faktūrą VPV Nr. 000089, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 9 d., tiksliai nenustatytoje vietoje į sąskaitą faktūrą įrašė savo vardą ir pavardę – L. K., adresą: (duomenys neskelbtini), patvirtino šią sąskaitą faktūrą savo parašu, taip pagamino netikrą dokumentą, kad ji už 19 600 Lt (5 676,55 Eur) buvo įsigijusi plytelių, nors iš tikrųjų pagal šią sąskaitą faktūrą prekių neįgijo ir pinigų nemokėjo.L. K.-K. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, tęsdama nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo pasikėsindama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-11008-1126/2023 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovėms G. K. ir J. K. dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, namo įrengimo išlaidų kompensacijos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus ir įgyti svetimą – G. K. priklausantį turtą, t. y. siekdama pagrįsti, jog už savo pinigus 2012 m. gruodžio 27 d. iš UAB „Vaineta ir partneriai“ pagal 2012 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą VPV Nr. 000089 įsigijo plyteles už 19 600 Lt (5 676,55 Eur), per savo įgaliotą atstovę advokatę Liną Kvedarauskienę Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) pateikė šią žinomai netikrą PVM sąskaitą faktūrą Kauno apylinkės teismui kartu su 2023 m. gegužės 9 d. civiliniu ieškiniu, tokiu būdu panaudojusi žinomai netikrą dokumentą pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą – G. K. priklausantį 5 676,55 Eur vertės turtą.II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiKasaciniu skundu nuteistosios L. K.-K. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:Žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai aiškino dokumento sąvoką ir BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apgaulės požymį. L. K.-K. baudžiamoji byla iškelta nepagrįstai, dirbtinai kriminalizuojant kilusį civilinį teisinį ginčą. Teismai nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir ultima ratio (kraštutinė priemonė) principais.Civilinė byla iki šiol nėra išnagrinėta, o tai reiškia, kad kilęs ginčas lygiagrečiai sprendžiamas civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka. Tokiais atvejais baudžiamąją bylą nagrinėjantys teismai turi atsižvelgti į tai, kokia yra ar buvo nuteistosios procesinė elgsena civiliniame procese. Civiliniame procese gali būti įrodinėjamos nesąžiningai pateiktų rašytinių dokumentų aplinkybės dėl juose esančios galimai neatitinkančios tikrovės informacijos. Tokioms aplinkybėms pagrįsti turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 184 straipsnis. Tačiau teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl tai sudarė prielaidas priimti neteisėtus skundžiamus procesinius sprendimus. Teismai neįvertino aplinkybės, kad civiliniame procese nuteistoji pati sureagavo į tai, jog UAB „Vaineta ir partneriai“ PVM sąskaita faktūra galimai yra suklastota. Iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-1453-1126/2024, taip pat patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad L. K.-K. tinkamai pasinaudojo CPK 184 straipsnio 1 dalimi ir atsisakė ieškinio dalies civilinėje byloje. Žemesnės instancijos teismai, kvalifikuodami nuteistosios veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, į šias aplinkybes neatsižvelgė.Neaišku, kokią teisinę reikšmę PVM sąskaita faktūra būtų įgijusi civiliniame procese, t. y. ar ji būtų pripažinta įrodymu ir ar būtų vertinama atsižvelgiant į visumą kitų byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti, kokia bus civilinės bylos baigtis ir ar teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir ištyręs byloje esančius įrodymus, būtų paneigęs aplinkybę, kad vonios kambario plytelės buvo įsigytos nuteistosios lėšomis.Nuteistosios veiksmus kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti įvertinta, ar PVM sąskaita faktūra baudžiamojoje byloje gali būti pripažinta dokumentu. Esminis klausimas, lemiantis civilinės arba baudžiamosios atsakomybės taikymą, yra tai, ar UAB „Vaineta ir partneriai“ elektroniniu paštu nuteistajai atsiųstas PVM sąskaitos faktūros išrašas yra tinkamas įrodymas civilinėje byloje, kurioje vonios kambario plytelių pirkimo faktą minėtoje įmonėje patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai – P. B. ir V. K. Nors apeliacinės instancijos teismo nutarties 8–10 punktuose aptariama aktuali teismų praktika BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, tačiau ši teismų praktika nebuvo susieta su konkrečiomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.Negalima tokia teisinė situacija, kai tuo pačiu nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kuri įeina į kitos nusikalstamos veikos sudėtį kaip atskiras savarankiškas požymis. Žemesnės instancijos teismai, nuteistosios veiksmus kvalifikuodami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad L. K.-K. veikė tiesiogine tyčia. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. UAB „Vaineta ir partneriai“ atstovė D. Č. 2020 m. spalio 29 d. nuteistajai elektroniniu laišku išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyto pardavėjo atstovo – Vilniaus regiono vadovo A. V. parašo nuteistoji neklastojo, o pardavėjo atstovo parašo apskritai nėra. L. K.-K. pasirašė pati kaip pirkėja, tikruoju savo parašu. Nuteistoji nežinojo ir negalėjo žinoti, kas UAB „Vaineta ir partneriai“ tuo laikotarpiu buvo įgaliotas pasirašyti sąskaitas faktūras. Be to, kokią sąskaitą faktūrą ji gavo iš įmonės elektroniniu paštu, tokią, pasirašiusi kaip pirkėja, ir pateikė savo advokatei, atstovavusiai jai civilinėje byloje. Tarpusavyje susijusių UAB „Vaineta ir partneriai“ bei UAB „Neida“ rezidavimo adresai, tokių adresų kaita negalėjo būti pagrindas pripažinti objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalies požymius. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarties 12 punkte yra vartojamos koregavimo ir klastojimo sąvokos, kasatorius prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinti, ar šios sąvokos BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste yra tapačios.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į nuteistosios L. K.-K. gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose procesas vyko nepažeidžiant bylų nagrinėjimo taisyklių, įrodymų vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, aktualios baudžiamojo įstatymo normos pritaikytos tinkamai. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų nėra pagrįsti.Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nuteistosios parodymus vertino kritiškai ir teisingai nusprendė, kad kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismai padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistoji suprato, jog klastoja dokumentą, kadangi ji pakoregavo dokumentą, nurodydama jame neteisingus duomenis. L. K.-K. siekė, kad UAB „Light in white“ atliktame gyvenamojo namo interjero projekte nurodyta plytelių pirkimo iš UAB „Neida“ kaina būtų pagrįsta dokumentu – suklastota sąskaita, kurią nuteistoji gavo iš UAB „Vaineta ir partneriai“ panaudodama apgaulę. Nuteistoji taip pat žinojo, kad pagal namo projektą plyteles pirko iš UAB „Neida“, o ne UAB „Vaineta ir partneriai“, turėdama tikslą dokumentą suklastoti, kad jį panaudotų civilinėje byloje.Aplinkybė, kad nuteistoji civilinėje byloje pateikė įrodymą, neva patvirtinantį statybinių medžiagų įsigijimo faktą, vėliau šios civilinio ieškinio dalies nusprendus atsisakyti, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Tik dėl pradėto ikiteisminio tyrimo paaiškėjus fikcijai civiliniame procese, apgaulė buvo atskleista, todėl nuteistosios veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Sąmoningas kreipimasis į teismą su žinomai netikru dokumentu patvirtina šio dokumento panaudojimą ir yra laikytinas pavojingu bei nusikalstamu, kadangi galėjo sukurti teisinius padarinius kitiems asmenims. Nuteistosios civilinėje byloje pateikta sąskaita faktūra būtų reikšmingas įrodymas teismui sprendžiant dėl prašomos priteisti pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, L. K.-K. veiksmai peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl jai pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė.Nukentėjusiosios G. K. atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo: 1) kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistus; 2) priteisti iš L. K.-K. G. K. naudai 1 500 Eur dydžio proceso išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiosios atstovė advokatė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:Nuteistoji nepagrįstai sutapatina civilinio teismo kompetenciją vertinti šalių pateiktus įrodymus su asmens veiksmų teisiniu vertinimu sąmoningai suklastojant dokumentą ir panaudojant jį teismo procese, siekiant turtinės naudos. Tai, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas turi procesines priemones pateikto dokumento tikrumui, įrodomajai reikšmei patikrinti ir juo nesivadovauti, savaime nepanaikina nei dokumento suklastojimo, nei jo panaudojimo, nei apgaulės, kuria siekiama suklaidinti teismą ir jo priimamo sprendimo pagrindu įgyti svetimą turtą, pavojingumo.Suklastojus dokumentą ir jį pateikus teismui, nebuvo naudojamasi teisėtomis civilinio proceso priemonėmis, ginant galimai egzistuojančią subjektinę teisę, bet dirbtinai kuriamas neegzistuojantis juridinis faktas ir juo siekiama pagrįsti turtinį reikalavimą nukentėjusiajai. Dėl to L. K.-K. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistoji suklastotą dokumentą sąmoningai panaudojo teisiniame procese pateikusi civilinę bylą nagrinėjančiam teismui kaip tikrą įrodymą. Taip nuteistoji siekė paveikti teismo nustatomas faktines aplinkybes bei galutinį teismo sprendimą. Nuteistoji siekė pagrįsti, kad ji patyrė išlaidų įsigydama name panaudotas plyteles, ir siekė iš nukentėjusiosios prisiteisti lėšas. Todėl tarp dokumento suklastojimo, jo panaudojimo ir siekto nukentėjusiosios turtinių teisių pažeidimo buvo tiesioginis ryšys – suklastotas dokumentas buvo pasirinktas kaip apgaulės priemonė siekiant turtinės naudos.Suklastotas dokumentas buvo sąmoningai panaudotas kaip kitos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą turtą – įrankis. Dokumento klastojimu buvo ne vien pažeistas dokumentų ir juose esančios informacijos patikimumas, bet sukurta priemonė kėsintis į kitą savarankišką baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – nukentėjusiosios nuosavybę ir turtinius interesus. Panaudota apgaulė buvo esminė. Tokie veiksmai peržengia formalaus pažeidimo ar vien civilinio teisinio ginčo ribas ir siekia pavojingumo laipsnį, būtiną baudžiamajai atsakomybei taikyti.Civilinis procesas nuteistosios buvo pasirinktas ne kaip teisėtas būdas sąžiningai išspręsti kilusį ginčą dėl turtinės teisės, bet kaip priemonė siekiamam turtiniam rezultatui realizuoti. Suklastota PVM sąskaita faktūra buvo panaudota ne vienoje civilinėje byloje. Tai reiškia, kad sąskaitos faktūros panaudojimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis veiksmas – tas pats suklastotas dokumentas buvo pakartotinai teikiamas skirtingose civilinėse bylose, siekiant juo pagrįsti nuteistosios reiškiamus turtinius reikalavimus. Ši aplinkybė reikšminga vertinant nuteistosios veiksmų kryptingumą, dokumento įtraukimą į teisinę apyvartą ir padarytos veikos pavojingumo laipsnį.Teismai tiesioginę tyčią pagrįstai nustatė remdamiesi objektyvia veiksmų visuma: nuosekliu, kelių etapų veiksmų kompleksu (ne iki galo užpildyto, nepasirašyto dokumento gavimas, atspausdinimas, duomenų įrašymas ranka, pasirašymas, pateikimas teismui); aiškiu siekiamu rezultatu (pinigų sumos priteisimas iš konkretaus asmens) bei objektyviu faktu, kad nuteistoji, kaip tiesioginė šio fakto dalyvė, žinojo, jog iš nurodyto pardavėjo prekių nepirko ir pinigų už prekes nesumokėjo.Kasaciniame skunde nurodoma formuluotė, kad nuteistoji reikalavimo atsisakė „sužinojusi“, jog dokumentas galimai netikras, parodo, kad toks atsisakymas nebuvo laisvas, nuo išorinių aplinkybių nepriklausantis apsisprendimas. Tai buvo reakcija į iškilusią dokumento suklastojimo atskleidimo riziką civiliniame procese. Tokia aplinkybė neatitinka BK 23 straipsnyje įtvirtinto savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką turinio. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistosios L. K.-K. gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas.Dėl BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CPK 184 straipsnio taikymoKasaciniame skunde kasatorius motyvuoja, kad, civilinėje byloje pateikus suklastotą dokumentą, jo vertinimas turi būti sprendžiamas civilinėje byloje vadovaujantis CPK 184 straipsnio nuostatomis, tačiau neturi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. CPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškiama, jog įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nuteistoji pateikė teismui civilinį ieškinį dėl namo įrengimo išlaidų kompensacijos priteisimo ir siekdama pagrįsti šį savo reikalavimą teismui pateikė žinomai netikrą UAB „Vaineta ir partneriai“ 2012 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą VPV Nr. 000089. Ši sąskaita faktūra turėjo patvirtinti, kad ji pirko plyteles ir už jas sumokėjo 5 676,55 Eur, kuriuos atsakovės turėtų jai kompensuoti. Tikrindama sąskaitos faktūros tikrumą, advokatė kreipėsi į UAB „Vaineta ir partneriai“, iš šios bendrovės gavo atsakymą, kad sąskaita faktūra nebuvo išrašyta L. K.-K., o buvo išrašyta kitam žmogui. Toks tame pačiame dokumente buvusios informacijos neatitikimas pagrįstai rodė, kad teismui pateikta sąskaita faktūra, kuria įrodinėjamas ieškinio reikalavimas, gali būti suklastota. Tokiu atveju atsakovė ar jos advokatė turėjo galimybę kreiptis į teismą ir, remdamasi CPK 184 straipsniu, prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo pradžios, susipažinusi su atsiliepimu į ieškinį ir jo argumentu dėl suklastotos PVM sąskaitos faktūros, L. K.-K. patikslino ieškinį ir atsisakė reikalavimo dalies, kurią grindė suklastota PVM sąskaita faktūra. Tokiu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nutartimi priėmė patikslintą ieškinį ir dalies dėl 5 676,55 Eur nenagrinėjo, todėl neliko galimybės civilinėje byloje taikyti CPK 184 straipsnio nuostatų ir toks nuteistosios veiksmas civiliniame procese nebūtų įvertintas. Be to, turėdama duomenų apie suklastotą dokumentą, atsakovė ar jos advokatė BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka galėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą su skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką. Nei CPK 184 straipsnis, nei BPK 166 straipsnis neapriboja pareiškėjo teisės kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šioje byloje pareiškėjai nusprendus su pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigai pradėjus ikiteisminį tyrimą, baudžiamojo proceso įstatymas nebuvo pažeistas. Kasatoriaus motyvas, jog kilęs ginčas lygiagrečiai sprendžiamas civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka, nėra teisingas. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal L. K.-K. ieškinį atsakovėms G. K. ir J. K. dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, namo įrengimo išlaidų kompensacijos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Baudžiamojoje byloje L. K.-K. nuteista dėl dokumento suklastojimo ir pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą panaudojant šį dokumentą, o tokios aplinkybės civilinėje byloje nėra nagrinėjamos.Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies taikymoPagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami ir įrašant melagingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-648/2022, 38 punktas). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025, 9 punktas).Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad L. K.-K. žinojo, jog pagamino netikrą dokumentą, ir jį panaudodama pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 8–9 lapai, apeliacinės instancijos teismo nutarties 11–18 punktai). Įvertinę byloje surinktus įrodymus, žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nuteistoji suprato, jog suklastojo dokumentą, kadangi PVM sąskaitoje faktūroje užrašė savo vardą, pavardę, pasirašė savo parašu, įrašė gavėjo namo adresą. Nuteistoji siekė, kad interjero projekte nurodyta plytelių pirkimo iš UAB „Neida“ kaina būtų pagrįsta suklastota PVM sąskaita faktūra, kurią gavo iš UAB „Vaineta ir partneriai“. Nuteistoji, žinodama, kad liudytoja A. B. pateikė nepasirašytos, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos PVM sąskaitos faktūros pavyzdį, ją tyčia suklastojo ir kaip įrodymą pateikė Kauno apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje.Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-511/2020, 12 punktas). Priešingai kasacinio skundo argumentams, žemesnės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, kad sąmoningas kreipimasis su žinomai netikru paties pagamintu dokumentu į teismą patvirtina šio dokumento panaudojimą ir laikytinas nusikalstamai pavojingu, nes galėjo sukurti teisinius padarinius kitiems asmenims. Nuteistosios pateikta suklastota PVM sąskaita faktūra civilinėje byloje būtų įrodymas teismui sprendžiant dėl prašomos priteisti pinigų sumos. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nuteistosios apgaulė buvo atskleista ir nuteistosios veika nutraukta. Atsižvelgiant į tai, L. K.-K. veiksmai peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl ji pagrįstai buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų bei civilinės teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą), kuris, suklaidintas apgaulės, priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-628/2026, 16 punktas).Žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad L. K.-K., civilinėje byloje prie ieškinio pateikta suklastota UAB „Vaineta ir partneriai“ PVM sąskaita faktūra grįsdama reikalavimą dėl 5 676,55 Eur, siekė suklaidinti teismą ir siekė turtinės naudos. Teismai pagrįstai nuteistosios veiksmuose nustatė apgaulės faktą, kuris pasireiškė tuo, kad suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu L. K.-K. per atstovę advokatę L. Kvedarauskienę per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, be kita ko, prašydama jai priteisti 5 676,55 Eur vertės turtą iš G. K., ir veikė tiesiogine tyčia. Tokie nuteistosios veiksmai atitinka teismų praktikos išaiškinimus, pagal kuriuos apgaule gali būti laikomi tokie kaltininko veiksmai, kai jis teismui civilinėje byloje teikia suklastotus dokumentus, kuriais grindžia savo civilinį ieškinį ar ginasi nuo jam pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019, 17 punktas). L. K.-K., civilinėje byloje pateikdama suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, suklaidino bylą nagrinėjantį teismą dėl savo teisių į turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-511/2020, 10 punktas).Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimoNukentėjusiosios G. K. atstovė advokatė I. Abramavičiūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš nuteistosios L. K.-K. nukentėjusiajai G. K. išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Pagal byloje pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas ir lėšų pervedimo nurodymą, už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir pateikimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nukentėjusioji G. K. advokatei I. Abramavičiūtei sumokėjo 1 500 Eur.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugas atlyginimą. Baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistosios L. K.-K. gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinį skundą, kuris atmestas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Kasaciniu skundu kasatorius prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Toks prašymas yra susijęs su nukentėjusiosios G. K. interesais, ši savo procesinę teisę pateikti atsiliepimą įgyvendino kreipdamasi į advokatę profesionalios teisinės pagalbos. Atsiliepime yra nurodyti išsamūs atsikirtimų į kasacinio skundo argumentus motyvai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios G. K. patirtos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistosios L. K.-K.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,n u t a r i a :Atmesti nuteistosios L. K.-K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą.Priteisti nukentėjusiajai G. K. iš nuteistosios L. K.-K. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur išlaidų už advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme atlyginimą.Teisėjai Gintaras Goda Artūras Pažarskis Alenas Piesliakas