Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. M. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jo motinos A. M. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama A. M. Ji savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo. Atsižvelgiant į tai, jis neturėjo pagrindo manyti, kad po motinos mirties atsirado palikimas, todėl per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taip pat nurodė, kad iki mirties mama buvo pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje. 2024 m. vasario 5 d. prokuroro nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas palikėjos atstovu pagal įstatymą. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnyje nustatytus terminus nebuvo baigtas, o jo metu nebuvo aišku, ar baudžiamoji byla bus perduota nagrinėti teismui, ar bus pareikštas ir patenkintas turtinio pobūdžio reikalavimas bei ar įtariamieji (kaltinamieji) turės galimybę atlyginti padarytą žalą. Todėl vien ikiteisminio tyrimo faktas nesudarė pagrindo manyti, kad palikėja turėjo realią turtinę vertę turinčią ir paveldėjimo objektu galinčią būti reikalavimo teisę. Tik 2026 m. rugsėjo mėn. gavęs Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą sužinojo, jog byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos perduota nagrinėti teismui ir joje bus sprendžiamas klausimas dėl jo motinai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Be to, 2026 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu gavo advokato T. J. laišką, kuriame buvo nurodyta, kad vienas iš kaltinamųjų M. K. siekia atlyginti apgaule iš palikėjos įgytas pinigines lėšas. Pareiškėjo teigimu, tik nuo šio momento jam tapo žinoma, kad palikėja turėjo realią, įgyvendinamą ir turtinę vertę turinčią reikalavimo teisę, todėl tik tuomet jis suprato, kad egzistuoja paveldimas palikimas. Sužinojęs apie palikimo egzistavimą, jis nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iki 2026 m. spalio 1 d. nebuvo gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei ir nebuvo pradėjusi paveldėjimo veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi įrodyti, jog palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių, nuo jo nepriklausiusių priežasčių. Atsižvelgdama į tai, prašė klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus.

Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo tenkinti pareiškėjo G. M. pareiškimą.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas G. M. yra A. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sūnus, todėl pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Iš nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariate dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje matyti, kad G. M. procese leista atstovauti pagal įstatymą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono 1 – ojo notarų biuro 2026 m. rugsėjo 11 d. pranešimo matyti, kad į notarių biurą įstatymo nustatytu laiku dėl mirusios 2026 m. vasario 17 d. A. M. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš elektroninio laiško matyti, kad kaltinamojo M. K. gynėjas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi elektroniniu laišku į pareiškėją informuodamas, kad kaltinamasis siekia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, pažymėtina, kad trijų mėnesių terminas palikimui po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Per įstatyme nustatytą terminą pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Vertinant pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, atsižvelgtina į tai, kad palikėja iki mirties buvo pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje, o pareiškėjas buvo pripažintas jos atstovu pagal įstatymą. Vis dėlto vien palikėjos pripažinimas nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime savaime nereiškė, kad jos turėta turtinė reikalavimo teisė bus realiai įgyvendinta, kadangi tuo metu dar nebuvo aišku, ar baudžiamoji byla bus perduota nagrinėti teismui ir ar bus sprendžiamas palikėjai padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tik 2026 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas gavo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių sužinojo apie bylos perdavimą nagrinėti teismui. Be to, 2026 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu gavo kaltinamojo gynėjo pranešimą, kad kaltinamasis siekia atlyginti palikėjai nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad apie galimą palikėjos turtinę reikalavimo teisę, galinčią sudaryti palikimo dalį, pareiškėjas sužinojo jau pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, sužinojęs apie galimą palikėjos turtinę reikalavimo teisę, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas sprendžia, jog pareiškėjas siekė įgyvendinti savo paveldėjimo teises. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie galimą paveldimą palikėjos turtinę reikalavimo teisę, ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisėms įgyvendinti, todėl yra pagrindas praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar praleisto termino atnaujinimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo prašymo tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nurodydama, kad iki 2026 m. spalio 1 d. nebuvo gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei ir nebuvo pradėjusi paveldėjimo veiksmų. Suinteresuotas asmuo S. M. pareiškėjo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui neprieštaravo, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po jo motinos A. M. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.