Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARTRO“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) pripažinti žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės nuomos sutartis) dėl sklypo (sklypo dalių), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Žemės sklypas (Žemės sklypo dalys)) su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – ir BUAB) „Plienas“ ir uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pasibaigusia; alternatyviai nutraukti Žemės nuomos sutartį dėl Žemės sklypo (Žemės sklypo dalių) su BUAB „Plienas“ ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – per 3 (tris) mėnesius sudaryti žemės nuomos sutartį su ieškove; 3) iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išreikalauti atitinkamus dokumentus (ieškinio materialiniais teisiniais pagrindais, be kita ko, nurodoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.218, 4.192 straipsniai, 4.225 straipsnio 7 dalis, 6.394 straipsnis, 6.551 straipsnio 2 dalis, 6.533, 6.562, 6.565 straipsniai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 17, 21, 22 dalys, 21 straipsnio 7 punktas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 61 straipsnis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3, 10 straipsniai, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260).

Ieškinyje nurodoma, kad 2004 m. liepos 16 d. buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis tarp atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Plienas“ dėl Žemės sklypo (bendras plotas – 1,2547 ha) dalies (0,3024 ha) nuomos. 2022 m. ieškovė laimėjo paskelbtas varžytynes, kurias surengė BUAB „Plienas“ bankroto administratorė, realizuodama akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankui hipoteka įkeistus: pastatus, žemės sklypą ir su turtu susijusias žemės nuomos teises. Tas pats žemės sklypas buvo įkeistas dėl dviejų juridinių asmenų – tiek BUAB „Plienas“, tiek UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ – skolinių įsipareigojimų pagal tą pačią kredito sutartį su AB SEB banku. UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ buvo sudariusi bendros veiklos sutartį (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma ieškinyje) su UAB „Plienas“, susijusią su Žemės sklypu, jame esančiu turtu ir nuomos teisėmis į Žemės sklypo dalis. UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ iš valstybės Žemės nuomos sutartimi buvo išsinuomojusi ir įkeitusi AB SEB bankui 0,9523 ha (iš 1,2547 ha) Žemės sklypo dalį. Ieškovės teigimu, šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi (ieškinyje aptariamos tai, ieškovės nuomone, patvirtinančios aplinkybės).

Kaip pažymima ieškinyje, Žemės nuomos sutartis iki šiol nenutraukta, nors atsakovė (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) 2026 m. sausio 18 d. (turėtų būti – 2026 m. vasario 18 d. arba 2026 m. vasario 23 d.) raštu patvirtino, kad minėta sutartis bus nutraukta „suėjus 2 mėnesių terminui“. Tačiau po šio termino jokio oficialaus patvirtinimo dėl realaus nutraukimo ir kt., nepateikta.

Žemės sklypas priklauso Lietuvos valstybei, tačiau žemės nuomos santykių tęstinumas BUAB „Plienas“ ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ naudai (išnykus nuomos faktiniams pagrindams), pažeidžia ieškovės teises; nurodyti subjektai be jokio pagrindo naudojasi jiems nepriklausančio Žemės sklypo dalimis.

Ieškovei įsigijus pastatus, įrenginius ar kitą nekilnojamąjį turtą, nuomos teisė į Žemės sklypą pereina ex lege (pagal įstatymą). Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, ieškovė prašo, kad atsakovė vykdytų savo pareigas dėl nuomos teisių perkėlimo – nekeičiant sutarties formos, turinio ar sąlygų (hipotekos turėtojo – AB SEB banko naudai buvo įkeistos visos Žemės sklypo nuomos teisės, t. y. tiek UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ nuomojama 0,9523 ha dalis, tiek BUAB „Plienas“ nuomojama 0,3024 ha dalis).

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nors į ją 2026 m. sausio 14 d. prašymu buvo kreiptasi dėl konkretaus klausimo, susijusio su valstybinės žemės nuomos teisinių santykių užbaigimu ir (arba) tolesniu teisiniu „sutvarkymu“, per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė aiškaus administracinio sprendimo ir nepateikė motyvuoto atsakymo, iš kurio būtų galima suprasti, ar prašymas tenkinamas, atmetamas ar paliekamas nenagrinėtas. Ilgalaikis delsimas, neapibrėžta šios atsakovės pozicija ir faktinis klausimo neišsprendimas reiškia, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai išlieka neapginti, o teisinė situacija – neaiški.

Ieškinyje pateikiami ir kiti argumentai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys jos keliamų reikalavimų pagrįstumą.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų, pareikšdama ieškinį, ieškovė taip pat trečiuoju asmeniu buvo įtraukusi AB SEB banką. Vėliau, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi AB SEB bankas, tenkinant jo prašymą, buvo pašalintas iš šios bylos kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnis).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kaip pažymi teismas, ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimus, susijusius tiek su sutartinių teisinių santykių pabaiga (Žemės nuomos sutarties pasibaigimas ar nutraukimas), tiek su viešojo administravimo subjekto – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos – neveikimu (nepriimant atitinkamų sprendimų dėl šių santykių). Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – sudaryti naują žemės nuomos sutartį.

Teismo vertinimu, iš ieškinio turinio matyti, kad būtent atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimas yra pagrindinė keliamo ginčo priežastis, o reikalavimai dėl Žemės nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, yra glaudžiai susiję su šiuo neveikimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-10685-920/2026) pareiškėjos UAB „ARTRO“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys byloje – BUAB „Plienas“, UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, AB SEB bankas, atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vis dėlto, kaip pažymi teismas, iš 2026 m. balandžio 1 d. nutarties turinio matyti, kad Regionų administracinis teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjos prašomas Žemės nuomos sutarties nutraukimas, naujos nuomos sutarties sudarymas ir kt. reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, nepasisakė ir nevertino keliamo ginčo priežasties, t. y. dėl viešojo administravimo subjekto – atsakovės (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) – neveikimo ir pareiškėjos reiškiamo reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – per 3 (tris) mėnesius sudaryti Žemės nuomos sutartį su pareiškėja. Teismo vertinimu, tokia Regionų administracinio teismo nutartis nepatvirtina, kad keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tuo tarpu, kaip pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, ieškovės reikalavimai yra tiesiogiai susiję su atsakovės (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos), kaip viešojo administravimo subjekto, pareigų vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš LITEKO duomenų, pareiškėja UAB „ARTRO“, visų pirma, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu (prašymu) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – BUAB „Plienas“, UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, AB SEB bankas, prašydama: 1) nutraukti žemės nuomos sutartį (sutartis) (taip expressis verbis nurodoma skunde) dėl sklypo (sklypo dalių), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su BUAB „Plienas“ ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – per 3 (tris) mėnesius sudaryti žemės nuomos sutartį su pareiškėja; 3) iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išreikalauti atitinkamus dokumentus.

Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-10685-920/2026) pareiškėjos UAB „ARTRO“ skundą (prašymą) atsisakė priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Minėta Regionų administracinio teismo nutartis atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo skundžiama.

Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2026, 2025 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2025, 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2025, 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan. dėl žemės pardavimo ir nuomos, juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2026 m. vasario 18 d. rašte BUAB „Plienas“ bankroto administratorei, be kita ko, nurodė, kad Žemės nuomos sutartis dėl 1,2547 ha Žemės sklypo dalies, sudarančios 0,3024 ha, sudaryta su UAB „Plienas“, bus nutraukta suėjus dviejų mėnesių terminui po šio rašto gavimo (Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2026 m. vasario 23 d. rašte ieškovei, be kita ko, nurodė, kad nutraukus Žemės nuomos sutartį su UAB „Plienas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija spręs klausimą dėl Žemės sklypo dalies nuomos (taip expressis verbis nurodoma aptariamajame rašte) sudarymo su ieškove.

Byloje yra pateikti atsakovių atsiliepimai į ieškinį, kuriuose nurodomi teisiniai argumentai dėl ieškovės keliamų reikalavimų (ne)pagrįstumo. Pavyzdžiui, kaip, be kita ko, nurodoma atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2026 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą nutraukta Žemės nuomos sutartis dėl 1,2547 ha ploto Žemės sklypo dalies, sudarančios 0,3024 ha, sudaryta su UAB „Plienas“. Tuo tarpu, ieškovės reikalavimas nutraukti Žemės nuomos sutartį su UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ yra neteisėtas ir negali būti ieškinio objektas. Atsakovė UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodo, kad ieškovė galėtų pretenduoti tik į ne didesnės, negu 0,3024 ha dydžio Žemės sklypo dalies nuomą. Tuo tarpu, ieškovė, pati sau prieštaraudama, ieškinį yra pareiškusi ir dėl atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ nuomojamos Žemės sklypo dalies, į kurios nuomą, šios atsakovės teigimu, ieškovė neturi jokių teisių.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės keliamas ginčas, visų pirma, yra dėl valstybinės žemės nuomos civilinių teisinių santykių ir jų atitinkamo modifikavimo. Iš ieškinio reikalavimų ir ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia civilinių teisinių padarinių – žemės nuomos sutarties sudarymo. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šiuo atveju veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Be to, atsakovais yra patraukti ir atitinkami privatūs juridiniai asmenys.

Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2026).

Nors keliamas ginčas, be kita ko, yra susijęs ir su atsakovės (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) veiksmų (neveikimo) vertinimu pastarajai veikiant acte iuris imperii (pvz., Viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje, tai per se (savaime) nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo.

Byla grąžinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARTRO“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo