- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-29
- Bylos Nr.
- eCIK-1165/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01084-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Algirdas Taminskas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- UAB „Finpro LT 1“, BUAB „MILIJONAI“, UAB „FINPRO RENT“
Dokumento Nr. DOK-3546Civilinė byla Nr. eCIK-1165/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01084-2025-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 29 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,susipažinusi su 2026 m. spalio 16 d. paduotu ieškovo M. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo, n u s t a t ė : Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Milijonai“, uždarajai akcinei bendrovei „Finpro LT 1“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Finpro Rent“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos dydžio pripažinimo, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo ir pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. K. ir L. K..Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 16 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl paskolos sutarties, kaip realinio sandorio, sampratos. Nors CK nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad konsensualinio pobūdžio atsakovės įsipareigojimas atlikti paskolos išmokėjimą bei šios prievolės įvykdymas ne išmokant paskolos lėšas, o perleidžiant kitą dalyką – turtinę vertę (reikalavimo teises) yra kvalifikuotinas kaip paskolos suteikimas. Pateiktu išaiškinimu yra išplečiamos paskolų sutarčių kvalifikacijos ribos: vietoje realinio sandorio, paskola gali būti suteikta esant priešpriešinių reikalavimų įskaitymui tarp paskolos gavėjo ir paskolos davėjo; vietoje vienodo paskolos dalyko, nutartimi išaiškinta, kad paskolos sutartimi šios dalykas gali būti skirtingas priklausant nuo šalių susitarimo.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.870 ir 6.873 straipsnius, reglamentuojančius paskolos dalyką ir jo grąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bendrovei buvo perduota ne 309 794,70 Eur, o turtinė vertė – reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis. Nepaisydamas to, teismas pripažino bendrovės pareigą grąžinti paskolos davėjai pinigines lėšas. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.875 straipsnio 3 dalį. Atsakovė neatliko jokio faktinio 309 794,70 Eur mokėjimo nei bendrovei, nei pradiniam reikalavimo teisių kreditoriui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pinigų pervedimas būtų buvęs tik formalus veiksmas, todėl jo neatlikimas pateisinamas ekonomine logika. Teismas nepagrįstai pripažino įrodytu paskolos dalyko perdavimą, nors faktinis piniginių lėšų perdavimas nebuvo nustatytas.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tarpusavyje susijusių sandorių tikrojo ekonominio turinio ir šalių siektų tikslų. Reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir paskolos sutartis buvo sudarytos iš esmės tuo pačiu metu, siekiant sudaryti bendrovei galimybę gauti finansavimą statybos projektui įgyvendinti. Teismas neįvertino, kad bendrovės įsipareigojimas įsigyti atsakovės ar su ja susijusių asmenų turimas neperspektyvias reikalavimo teises galėjo būti ne paskolos suteikimas, o viena iš finansavimo sutarties sudarymo sąlygų, savo ekonominiu turiniu artima sutarties sudarymo mokesčiui. Be to, teismas neįvertino galimybės šalių santykius kvalifikuoti pagal CK 6.880 straipsnį kaip novaciją, kuria ankstesnės prievolės buvo pakeistos paskolos prievole.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Donatas Šernas Algirdas Taminskas Agnė Tikniūtė