Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla Nr. T-40/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05988-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5(S)NUTARTIS2026 m. rugsėjo 9 d.VilniusSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko, laikinai einančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ratika“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas (nuo 2026 m. birželio 1 d. akcinė bendrovė Turto bankas) dėl siūlomos padidintos patalpų nuomos kainos, atnaujinant patalpų nuomos sutarties galiojimo terminą, ir kitų išvestinių reikalavimų, rūšinio teismingumo klausimą,nustatė :ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ratika“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašo: 1) nustatyti, ar valstybės įmonė Turto bankas (nuo 2026 m. birželio 1 d. akcinė bendrovė Turto bankas) (toliau – atsakovė) tinkamai vykdė įstatymų nuostatas, kai, atnaujindama patalpų nuomos sutarties galiojimo terminą, vadovavosi finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306 patvirtintų „Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių“ 4.1 punktu: „turto vertintojų nustatyta ir pateikta turto nuomos verte (nuompinigiu dydžiu)“, t. y. yra ar minėtų taisyklių taikymas nebuvo perteklinė priemonė; 2) pripažinti, kad atsakovė netinkamai suformulavo užduotis turto vertintojui uždarajai akcinei bendrovei „Apus turtas“ dėl turto vertinimo nuostatų vertinant pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes nenurodė į turto nuomos vertę neįskaičiuoti nuomininko atliktų pagerinimų; 3) užsakyti atlikti uždarosios akcinės bendrovės „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo metodikos atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui ekspertizę; 4) pripažinti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Apus turtas“ atliktas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto vertinimas ir pateikta turto nuomos vertė yra apskaičiuota neteisingai, nes buvo neatsižvelgta į šia vertę įtakojančius faktorius, t. y. pastatų faktinę būklę, ir tai, kad esminiai pagerinimai priklauso ne nuomotojui, bet nuomininkui; 5) nustatyti protingą ir sąžiningą nuompinigių dydį ir įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), taikant šį nuompinigių dydį.Kauno apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis) ir pašalinti visas abejones dėl šio konkretaus ginčo teismingumo.Bendrosios kompetencijos teismo vertinimu, kilęs ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, nes ieškovės reikalavimai, pareikšti atsakovei, kuri yra viešojo administravimo subjektas, susiję su viešojo turto valdymu, kurį atsakovė vykdo ne kaip privatus savininkas, o įstatymo pagrindu. Ieškovė ginčija administracinius veiksmus (sprendimus) – nuomos kainos nustatymą, vertinimo užduoties formulavimą, metodikos taikymą ir prašo įvertinti, ar atsakovė tinkamai taikė teisės aktus.Bendrosios kompetencijos teismas pažymėjo, kad ieškovė 2026 m. kovo 30 d. su skundu, kuriame pateikė analogiškus reikalavimus, kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Šis teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-10963-952/2026 (Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00626-2026-8) atsisakė priimti ieškovės skundą. Regionų administracinis teismas nutartyje nurodė, kad ginčas kilo dėl patalpų nuomos sutarties atnaujinimo ir nuomos kainos, ir padarė išvadą, kad tai nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas administracinio teismo ir nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Bendrosios kompetencijos teismui kilo abejonė, ar ginčas dėl ieškovės reikalavimų atsakovei nėra administracinio teisinio pobūdžio ir ar neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.Specialioji teisėjų kolegijakonstatuoja :Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovės suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.Savo praktikoje specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčo rūšinį teismingumą lemia ne ginčo šalių teisinis statusas (tai viešieji ar privatūs asmenys), bet teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdis. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ar savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektams, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2020 m. birželio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-53/2020).Nagrinėjamu atveju atsakovė yra valstybės valdoma akcinė bendrovė. Atsakovės steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė. Visų atsakovės akcijų valdytoja yra valstybei atstovaujanti institucija – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendinanti valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas pareigas, turtines ir neturtines teises (Akcinės bendrovės Turto banko įstatų, patvirtintų Finansų ministro 2026 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-146, 1 punktas). Atsakovės veiklos tikslai – įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, vykdyti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, administruoti bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas ir vykdyti Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimą (Akcinės bendrovės Turto banko įstatų, patvirtintų Finansų ministro 2026 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-146, 7 punktas). Atsakovės veiklos objektas – funkcijos, nustatytos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 3–5 straipsniuose (Akcinės bendrovės Turto banko įstatų, patvirtintų Finansų ministro 2026 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-146, 8 punktas). Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, įskaitant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, ir kito šiame punkte nurodyto valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir (arba) kitos paskirties valstybės nekilnojamojo turto, taip pat valstybės ilgalaikio arba trumpalaikio materialiojo turto, reikalingo centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo tikslams, perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima šio turto valdytojas. Šiame punkte nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai ir šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Vyriausybė (toliau – Vyriausybės nustatyta centralizuoto valdymo tvarka). Centralizuotai valdyti perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras (Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).Byloje ginčas yra keliamas dėl atsakovės atsisakymo išnuomoti (atnaujinti patalpų nuomos sutartį) patalpas ieškovei teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad atsakovė, priimdama sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties (ne)sudarymo, neįgyvendina jokių įstatymais jai pavestų viešojo administravimo funkcijų, bet įgyvendina jai pavestas valstybės turto valdytojo teises. Sprendžiant šį ginčą turės būti aiškinamos ir taikomos civilinio teisinio pobūdžio teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarką. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju, atsakovė, teisės aktų nustatyta tvarka spręsdama dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties (ne)sudarymo, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. (Ne)sudaromos atitinkamos sutarties, nors jos sudarymo pagrindus ir tvarką inter alia reglamentuoja viešosios teisės aktai, prigimtis yra civilinė (mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. T-97/2018).Apibendrindama išdėstytus argumentus, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, jog nors byloje reiškiami ir administracinio pobūdžio reikalavimai (nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė savo funkcijas, ir įpareigojimas atlikti veiksmus), tačiau ieškovė, pareikšdama ieškinį, siekia būtent civilinių teisinių padarinių, t. y. išsinuomoti patalpas už sąžiningą nuomos kainą, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas. Atitinkamos administracinės procedūros, kurios turi būti įvykdytos, siekiant sudaryti nuomos sutartį, šiuo atveju nelemia ginčo rūšinio teismingumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla grąžintina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,nutaria : Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ratika“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl siūlomos padidintos patalpų nuomos kainos, atnaujinant patalpų nuomos sutarties galiojimo terminą, ir kitų išvestinių reikalavimų, Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas SpruogisLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys