Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2026-10-20 · Civilinė byla Nr. e2-11587-1275/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-20
Bylos Nr.
e2-11587-1275/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-15007-2026-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Indrė Budžiūtė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
D. Z.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-11587-1275/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-15007-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.4.6.2; 3.4.1.6.(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Indrė Budžiūtė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Tomai Ivoškutei,

dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei advokato padėjėjai Ivetai Jarašiūnaitei nuotoliniu būdu (per Zoom programą), nedalyvaujant atsakovui D. Z.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui D. Z. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Z., prašydama neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir atsakovas D. Z. yra nepilnamečio vaiko O. Z. tėvai. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2239-291/2023, nustatė nepilnamečio vaiko O. Z. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo D. Z. 200 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą. Tikslios bendravimo tvarkos su vaiku šalys nesutarė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas D. Z. ne tik, kad neteikia dukrai priteisto materialinio išlaikymo, tačiau ir nebendrauja su vaiku – su dukra bendravo tik iki jai suėjo vieneri metai, lankė ją vos kelis kartus, nuo to laiko, kai suėjo vieneri metai, daugiau jos nelankė, o nuo 2023 metų gruodžio mėn. ryšiai nutrūko ir atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Be to, nevykdo kitų tėvo pareigų - nėra pirkęs vaikui būtinų daiktų (rūbų, žaislų). Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į antstolę ir pradėta vykdomoji byla atsakovo atžvilgiu, nes nuo 2025 metų spalio mėnesio nemokėtas išlaikymas vaikui ir susidaręs jo įsiskolinimas. Visą nepilnametės dukros gyvenimą tėvo pareigas jos atžvilgiu atliko ieškovės A. J. sutuoktinis A. J., kuris rūpinasi dukra kaip savo. Ieškovė nuo pat pradžių niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau jis noro neišreiškė ir praėjus tiek metų tarp jų nėra jokio ryšio. Ieškovė A. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės atstovė advokatė Iveta Jarašiūnaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovės teigimu, ieškovė kreipiasi į teismą, nes nori apsaugoti savo vaiko interesus. Atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, neteikia materialinio išlaikymo, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata, neįgyvendina, savo kaip tėvo turtinių ir neturtinių pareigų, visiškai yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo jau daugiau kaip tris metus, tai sudaro pagrindą taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą vaiko atžvilgiu.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje ir jos atstovas A. B. teismo posėdžio nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeimos atvejo vadybos procesas netaikomas, vaiko nepriežiūros faktų ieškovės šeimoje nefiksuota. Sodra duomenimis, atsakovui nemokant priteisto išlaikymo O. Z., yra mokama vaiko išlaikymo išmoka. Atsakovas 2025 m. sausio 27 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsniu, 3.180 straipsnio 1 dalimi, teigiama, kad atsakovas nevykdo savo konstitucinės pareigos vaiko O. Z. atžvilgiu, todėl, skyriaus nuomone, yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko O. Z. atžvilgiu.

Atsakovas D. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta iš esmės atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys patenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas D. Z. yra nepilnamečio vaiko O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2239-291/2023, patvirtino ieškovės A. G. (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo D. Z. sudarytą taikos sutartį, kuria nepilnamečio vaiko O. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas savo dukrai O. Z. įsipareigojo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, o už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) susidariusį įsiskolinimą D. Z. įsipareigojo padengti nė vėliau kaip iki 2023-02-28. Teismas taikos sutartimi taip pat patvirtino atsakovo bendravimo su vaiku tvarką – šalys susitarė, kad tėvas su vaiku turi teisę bendrauti šalių sutartu laiku, atsižvelgiant į abiejų šalių ir vaiko užimtumą, sveikatos būklę, darbo grafikus, suplanuotas atostogas, geriausius vaiko interesus ir kitas objektyvias aplinkybes. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys gyveno kartu iki gimė vaikas. Nutrūkus ieškovės ir atsakovo santykiams, nutrūko ir atsakovo ryšys su vaiku. Atsakovas su dukra bendravo iki jai suėjo vieneri metai, bet vizitai buvo reti ir trumpi. Dukra nepažino tėvo, nesuprato su kuo bendrauja. Tėvas su vaiku bendrauti nemokėjo, nepaimdavo į rankas. Kaip nurodo ieškovė, nuo tada, kai vaikui suėjo vieneri metai, atsakovas jos daugiau nelankė. Be to, kaip teigia ieškovė, atsakovas ne tik, kad nebendrauja su vaiku, bet ir nevykdo kitų tėvo pareigų – nuo 2025 metų spalio mėnesio atsakovas nemoka išlaikymo vaikui, dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas, taip pat vaiko neišlaiko ir pirkiniais – nėra pirkęs rūbų, žaislų ar kitų vaikui būtinų daiktų. Iš antstolės Indrės Klungės pateiktos 2026 m. vasario 6 d. pažymos, matyti, kad pradėta vykdomoji byla skolininko D. Z. atžvilgiu, išlaikymas O. Z. nėra mokamas nuo 2025 m. spalio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis - atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, priežiūros, vengia vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaiku, neteikia išlaikymo, nebendrauja, atsakovo su vaikais emociniai ryšiai nesieja ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti.

Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, sprendžia, kad atsakovas D. Z. dėl savo kaltės, dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių (abejingumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) jau ilgą laiką (trejus metus) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko O. Z. atžvilgiu: rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, jį auklėti ir prižiūrėti, kurti ir puoselėti ryšį su vaiku, taip pat turtinę pareigą - jį išlaikyti. Toks atsakovo abejingumas nepilnamečio vaiko atžvilgiu daro ypatingą žalą nepilnamečiam vaikui, nes jis nepažįsta savo tėvo, apie jį neklausinėja, vaiko ryšiai su tėvu nėra susiformavę. Pažymėtina ir tai, kad viso vykstančio teismo proceso metu atsakovas elgėsi itin pasyviai, nesidomėjo procesu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovas gyvena užsienio valstybėje.

Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. atsakovas jau ilgą laiką su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, nesiekė su ja bendrauti, nesidomėjo ja, neteikia išlaikymo, nedalyvavo teismo procese, todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas bendrauti su dukra ir ja rūpintis. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis), ir atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia vaiko O. Z. atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (už neturtinį reikalavimą) yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2026 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2026-00354 ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 12 d. patikslintos pažymos Nr. APD-2026-10349 duomenimis, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 316,67 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,19 Eur ir mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 316,67 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222, mokėjimo paskirtį nurodant „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvo valdžią vaikui įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Indrė Budžiūtė