Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla Nr. T-39/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00019-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5(S)NUTARTIS2026 m. rugsėjo 9 d.VilniusSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko, laikinai einančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo S. J. (S. J.) ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ ir akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, rūšinio teismingumo klausimą,nustatė :ieškovas S. J. (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – atsakovė) dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. Ž4-287 ir kad prašomą priteisti žalą patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tinkamo medikamentinio gydymo ir tinkamos mitybos neužtikrinimu.Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės manymu, ieškinyje pateikti argumentai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, o yra ieškovo asmeninė subjektyvi nuomonė, pateikta neturint medicininių žinių, savaip interpretuojant specialistų išvadas. Taip pat nurodė, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu (2017–2019 m.) savo civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą draudė akcinėje draudimo bendrovėje „Gjensidige“ ir akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl prašė minėtus draudikus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų nepateikė.Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau paaiškino, kad šiuo atveju pakenkimą sveikatai sukėlė ne medikų neteisėti veiksmai gydant ieškovą Laisvės atėmimo ligoninėje (stacionare), o pataisos namų medicininio personalo (ieškovo teigimu buvo tik slaugytoja), kuris buvo pavaldus Laisvės atėmimo ligoninei, veiksmai, kuomet ieškovui nebuvo užtikrintas tinkamas medikamentinis gydymas ir nepaskirta tinkama dieta pagal stacionaro gydytojų nurodymus (rekomendacijas). Ieškovas papildomai akcentavo, kad išrašų iš stacionarinio gydymo įstaigų jis negaudavo, konvojus juos atiduodavo budėtojų daliai, o ši – vietos gydytojui, todėl jis nežinojo, kokie vaistai ir dieta jam rekomenduoti, kokių reikia reikalauti ir pan. Vilniaus pataisos namų laisvės atėmimo medikai neužtikrino jam būtino medikamentinio gydymo, jis negaudavo jam ligoninėse išrašytų vaistų, kartu su kitais suimtaisiais valgė tą patį maistą, nors jam turėjo būti skirta dieta be druskos, kas sugadino jo sveikatą.Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis).Bendrosios kompetencijos teismo vertinimu, nors ieškovas ieškinyje ir nurodė, jog į Vilniaus apygardos teismą kreipiasi nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. Ž4-287, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia dėl laisvės atėmimo vietoje jam neišduotų vaistų ir nepaskirtos tinkamos dietos, t. y. prašoma priteisti neturtinė žala pagal savo pobūdį yra kildinama ne iš ieškovui nesuteiktų ar netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, o iš įkalinimo įstaigos (administracijos ir (ar) medicininio personalo) veiksmų, neišduodant ieškovui ligoninės gydytojų jam paskirtų vaistų ir nepaskiriant jam rekomenduotos mitybos, t. y. pataisos namų pareigūnų (darbuotojų) neteisėtų veiksmų (neveikimu) viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra nurodžiusi, jog ginčai tarp įkalinimo įstaigos ir joje laikomų asmenų dėl galbūt neteisėto įstaigos veikimo ar neveikimo, užtikrinant nuteistojo teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą, teismingi administraciniam teismui (mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 31 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-29/2023, 2020 m. birželio 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-28/2020). Bendrosios kompetencijos teismui kilo abejonė, ar ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra administracinio teisinio pobūdžio ir ar neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.Specialioji teisėjų kolegijakonstatuoja :Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl laisvės atėmimo vietoje jam neišduotų vaistų ir nepaskirtos tinkamos dietos. Prašoma priteisti neturtinė žala pagal savo pobūdį yra kildinama ne iš ieškovui nesuteiktų ar netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, o iš įkalinimo įstaigos administracijos veiksmų, neišduodant ieškovui ligoninės gydytojų jam paskirtų vaistų ir nepaskiriant jam rekomenduotos mitybos, t. y. iš atsakovės pareigūnų (darbuotojų) veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra nurodyta, jog ginčai tarp įkalinimo įstaigos ir joje laikomų asmenų dėl galbūt neteisėto įstaigos veikimo ar neveikimo, užtikrinant nuteistojo teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą, teismingi administraciniam teismui (mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. T-28/2020 ir joje nurodyta specialiosios teisėjų kolegijos praktika).Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje apibrėžtų ginčų kategoriją ir yra priskirtinas nagrinėti administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo keliamas ginčas teismingas administraciniam teismui, todėl byla perduotina Regionų administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,nutaria : Ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Perduoti bylą pagal ieškovo S. J. (S. J.) ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ ir akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas SpruogisLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys