Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-848/2026

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2026-10-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-10-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
BIK-848/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07969-2025-3
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Eligijus Gladutis (pirm.), Albinas Antanaitis, Alvydas Pikelis
Nuteistasis
A. M.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3595/2026Bylos Nr. BIK-848/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07969-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 29 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios A. M. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,n u s t a t ė : Kasaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 76 straipsnio taikymo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš jos išieškota 210,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai individualizavo jai skirtiną bausmę, taip pažeidė BK 54, 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paliko galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas jos ankstesnius teistumus, vertino kelsi kartus – kaip asmenybę neigiamai apibūdinančią aplinkybę, kaip pagrindą palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, bausmių subendrinimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, turėjo vertinti bendrai.Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas BK 76 straipsnio nuostatų taikymui, taip netinkamai taikė pirmiau nurodyto BK straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo, vadovavosi eksperto parodymais, tačiau apklausiamas ekspertas nurodė, kad neturi vidaus ligų specializacijos, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto parodymais. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kokio konkretaus gydymo ir stebėjimo jai reikia, ir ar tai bus užtikrinama jai atliekant laisvės atėmimo bausmę.Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistosios būklei įvertinti reikia specialiųjų žinių, apklausęs ekspertą, kurio kompetencijos buvo ribota, ir nesikreipęs dėl ekspertizės akto ar specialistų išvadų pateikimo, neišsamiai išnagrinėjo reikšmingas aplinkybes ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš jos išieškojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taip pažeidė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ji nedirba, tačiau vertindamas jos turtinę padėtį atsižvelgė į prielaida, kad jos turtinė padėtis nėra bloga, dėl to, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ją gynė advokatė pagal susitarimą. Teismas nevertino to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas jos naudai, panaikinant jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nustatant lengvinančią aplinkybę.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas).Kasacinis skundas nuteistosios A. M. baudžiamojoje byloje paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistosios A. M. gynėjos kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.Nors naujai pateiktas kasacinis skundas nėra identiškas, tačiau argumentai dėl BK 54, 61, 76 straipsnių taikymo, esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą pažeidimų iš esmės yra tie patys, kurie buvo nurodyti ankstesniame kasaciniame skunde. Naujai pateiktas kasacinis skundas grindžiamas tais pačiais su faktinių bylos aplinkybių vertinimu susijusiais argumentais. Antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde, skirtingai nei ankstesniame skunde, suformuluotas naujas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistosios išieškota 210,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Nurodytas prašymas yra grindžiamas argumentais dėl esminių baudžiamojo proceso (BPK 106 straipsnio 2 dalies) pažeidimų, tačiau nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių tokio pažeidimo buvimą.Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistosios A. M. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,n u t a r i a :Atsisakyti priimti nuteistosios A. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teisėjai Albinas Antanaitis Eligijus Gladutis Alvydas Pikelis