Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2026-09-19, apie 15:27 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu, (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), testo Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,41 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad būdamas išgėręs užsimanė nuvažiuoti nusipirkti kebabų. Žmonos namuose nebuvo, rakteliai buvo mašinoje, sėdo ir nuvažiavo. (duomenys neskelbtini) g. jį sustabdė pareigūnai. Gailisi dėl elgesio. Vairuotojo teisių neturi, turėjo prieš (duomenys neskelbtini) metų. Automobilis registruotas žmonos vardo, ji jį ir pirko. Baudą sumokėti galėtų dalimis. Dirba atsitiktinius darbus.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamojo J. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.:

Kaltinamasis J. Š. apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kaltu prisipažino visiškai, dėl to labai gailėjosi. Parodė, kad pareikštas įtarimas jam yra aiškus ir suprantamas, kaltę prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona E. Š., yra vedę (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini) jau pilnamečius vaikus, jie su jais jau nebegyvena. 2026-09-19 dieną maždaug po 10 val. jis nuėjo iki parduotuvės, ir nusipirko degtinės 0,5 l talpos, 40 laipsnių stiprumo, tada grįžo į namus. Nusipirktą alkoholį gėrė vienas pats savo namuose, virtuvėje, jo žmona nuo maždaug 8 val. ryto buvo išėjusi pas seserį ir kaip jis gėrė alkoholį, nematė. Automobilis MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo žmonai E., ji turi teisę vairuoti ir minėtu automobiliu naudojasi E.. Jis teisę vairuoti turėjo, tačiau prieš maždaug 20 metų jis ją prarado, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2026-09-19 bevartodamas alkoholį jis sugalvojo nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) mieste esančio kebabinės, kuri yra prie stadiono, adreso nežino, nusipirkti pavalgyti. Nežino, kiek buvo valandų, kai jis nuėjo prie E. priklausančio automobilio MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo keturbučio namo, kuriame jis gyvena, kieme. Raktai nuo automobilio buvo įkišti į spynelę, jo žmona nežinojo, jog jis važiuoja pirkti kebabo, ji net nežinojo, jog jis alkoholį vartojo, nes jos nebuvo namuose. Važiavo vienas, mano, jog niekas nematė kaip jis išvažiavo. Nusipirkęs kebabą jis važiavo link namų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, pareigūnams kaltę pripažino iš karto. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą jis kaltę pripažįsta visiškai, jog 2026-09-19, apie 15:27 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo žmonai E. Š. priklausantį automobilį MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,41 prom. neblaivumas, dėl ko dabar labai gailisi (b. l. 95-98);

2026-09-22 E. Š. apklausta liudytoja nurodė, kad J. Š. yra jos sutuoktinis, yra vedę nuo (duomenys neskelbtini) m. Jos su vyru J. santykiai geri, retai pykstasi, nėra taip buvę, kad jis imtų jos automobilį, nežino, kas šį kartą jam užėjo. 2026-09-19 dieną nuo pačio ryto, gal buvo 08:30 val. maždaug, kai sau priklausančiu automobiliu MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį turgų, važiavo viena, J. liko namuose. Apsipirkusi apie 11:30 val. grįžo į namus, automobilį paliko daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Jie su J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio raktelius paliko automobilio spynelėje, kadangi jai paskambino jos sesuo, kuri paprašė jos padėti perrinkti bulves, tuomet ji skubėdama išėjo pas seserį, ji gyvena visai netoli jos. Išeidama ji J. pasakė, jog išeina padėti sesei prie bulvių. Spynelėje ji dažnai palieka raktus, nes jų niekas neima, jų kaimas labai ramus. 2026-09-19 dienos ryte šaldytuve ji matė degtinės butelį, neįsidėmėjo kokios talpos, kaip suprato jis tą butelį parsivežė penktadienį grįždamas iš darbo. J. taip pat dirba pagal individualią veiklą prie statybų, tik jis dirba (duomenys neskelbtini), jį vežioja, jis pirmadienį ryte išvažiuoja ir penktadienį vakare grįžta namo. Tad 2026-09-19 dieną, kuomet ji išeidinėjo pas seserį, J. jai jokio įtarimo, jog yra girtas ar pan., tikrai nesukėlė. Penktadienį, kuomet J. grįžo iš darbo, jis alkoholio negėrė. 2026-09-19, kuomet ji išėjo pas seserį, ji visą dieną su J. nebendravo, telefoną buvo palikusi namuose, namo grįžo apie 19 valandą, tuomet pamatė, jog kieme nėra jai priklausančio automobilio MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Parėjusi į kambarį pamatė ant stalo stovintį tą degtinės butelį, kurį prieš tai matė šaldytuve. Tai pamačiusi ji skambino J., tačiau susisiekti su juo ji negalėjo. Šiaip J. automobilio niekada neimdavo, jei kur reikėdavo nuvažiuoti, tai ji jį paveždavo, J. neturi teisės vairuoti, ją prarado jau labai seniai, tiksliai nepamena, kada tai buvo. Kai J. grįžo iš areštinės jis jai pasakojo, jog važiavo pirkti kebabų ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jai priklausantis automobilis MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai yra labai reikalingas, nes ji turi vykti į darbą, kadangi remontuoja butus, namus, atlieka apdailos darbus, tad reikia ir medžiagas parsivežti. Dabar turi klientus (duomenys neskelbtini), pas kuriuos jai reikia važinėti, o ji neturi su kuo ir negali dirbti. Labai norėtų, jog jai būtų grąžintas jai priklausantį automobilį MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis jai reikalingas darbui. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 48-51);

Iš 2026-09-20 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis MAZDA 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į (duomenys neskelbtini), galu į (duomenys neskelbtini). Pats automobilis MAZDA 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo raktelio spynelėje nėra, jie padėti ant priekinės vairuotojo pusės sėdynės. Automobilis turi įvairių apibraižymų. Apžiūrint automobilio saloną matoma įvairių tyrimui nereikšmingų daiktų, ant automobilio priekinės keleivio sėdynės - raudonos spalvos maišelį su viduje esančiu maistu. Automobilio bagažinėje juodos spalvos įrankių dėžė su geltonos spalvos dangčiu, bei šalia sudėti įvairūs įrankiai. Automobilis užplombuotas nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis, bei 1 užvedimo raktelis, kurie saugojami automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16);

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2026-09-19 J. Š. alkotesteriu „Alcotest Drager“ (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 15:27 val. nustatytas 2,41 prom. neblaivumas, antru pūtimu 15:43 val. nustatytas 2,57 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 35);

Iš „EMPREKIS“ pažymos matyti, kad lengvojo automobilio MAZDA 5 2.0 CD kaina Lietuvoje be PVM yra 1106 Eur., kaina su PVM - 1400 Eur (b. l. 39);

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuoto nurodyta, kad 2026-09-19 dirbo ekipaže šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus jaunesn. tyrėju D. E. ir jaunesn. tyrėja S. P. maršrute (duomenys neskelbtini) miestas. Apie 15:22 val., ne tarnybos metu, kolega tyrėjas A. S. paskambinęs mobiliuoju telefonu pranešė, kad pamatė galimai neblaivų vyrą, kuris įsėdo į juodos spalvos automobilį MAZDA ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) gatvės link. Važiuojant kolegos minėta gatve, buvo pastebėtas važiuojantis juodos spalvos automobilis, MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojus garsinį signalą, bei mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius automobilis buvo sustabdytas. Buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja, J. Š. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, šio judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Pasiteiravus J. Š. ar yra šiuo metu vartojęs alkoholinių gėrimų, šis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug vieną valandą. Alkoholio kiekio matuokliu, (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), testo nr. (duomenys neskelbtini), apie 15:27 val., pirmu tikrinimu J. Š. nustatytas 2,41 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu, (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), testo Nr. (duomenys neskelbtini), apie 15:43 val., nustatytas 2,57 prom. neblaivumas. J. Š. nurodė, kad automobilis yra registruotas jo žmonos, E. Š. gim. (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau šiuo naudojasi su žmona bendrai ir šiandien būdamas neblaivus jis važiavo sau ir žmonai parvežti pavalgyti. J. Š. taip pat vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti šiam buvo atimta. Automobilis Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu saugomas (duomenys neskelbtini).

Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros matyti, kad galiojančio vairuotojo pažymėjimo J. Š. neturi (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie pripažįstami įrodymais: tarnybinis pranešimas, liudytojos E. Š. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai, taigi, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad J. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo kelių transporto priemonę – MAZDA 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. Š. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis neteistas, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl to, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, paskirtos baudos nesumokėjęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbantis atsitiktinius darbus. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskiriant jam baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nustatytina, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis J. Š. prisipažino esantis kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. Š. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. rugsėjo 19 d. 15.43 val. iki 2026 m. rugsėjo 20 d. 12.55 val., t. y. 1 diena, kas prilyginama 6 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šias teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors J. Š. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju J. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio važiavo mopedu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, ir atsižvelgiant į tai, J. Š. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2026 m. rugsėjo 20 d. nutarimu (b. l. 99-102), J. Š. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam uždrausta naudotis sustabdymo laikotarpiu specialiąja teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo to momento J. Š. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis šia teise, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotina nuo 2026 m. rugsėjo 20 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad J. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo sutuoktinės E. Š. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad minėtas automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sutuoktinei. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltininkui, darant nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojus turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikomas „trečiuoju asmeniu BK 72 straipsnio 5 dalies prasme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-13-458/2021). J. Š. nurodytą automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso ir kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajam taikytinas transporto priemonės – automobilio Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam J. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 103-106), ir specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 99-102) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai; CD laikmenas, esančias byloje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam J. Š. buvo skirtas gynėjas advokatas V. S.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 70,83 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra, nedirbantis), į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka kaltinamajam gynėjas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo J. Š. nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 304-307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. Š. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. rugsėjo 19 d. 15.43 val. iki 2026 m. rugsėjo 20 d. 12.55 val., t. y. 1 (vieną) dieną, kas prilyginama 6 (šešių) MGL dydžio baudai ir laikyti, kad jis yra įvykdęs 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio baudą ir neatlikta bausmės dalis yra 28 (dvidešimt aštuonių) MGL (1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajam J. Š., kad 28 (dvidešimt aštuonių) MGL (1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų)) bauda, turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2026 m. rugsėjo 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam J. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai; CD laikmenas, esančias byloje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Proceso išlaidų už kaltinamajam J. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Išaiškinti J. Š., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.