Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-152-507/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01807-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 19.20; 21.12.6(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Godos (pranešėjo) ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Rolando Kiškio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Bylos esmėJ. A. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 29 d. nutarimu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nubausta 2 600 Eur dydžio bauda už tai, kad ji nesikreipė į Instituciją dėl leidimo sankcionuotame Rusijos banke atsidaryti sąskaitą ir naudotis ja bei kitomis šio juridinio asmens teikiamomis paslaugomis ir, siekdama už teisinių paslaugų teikimą gauti lėšas iš sankcionuoto asmens – Rusijos fondo, atidarė sankcionuotame Rusijos banke sąskaitą savo vardu ir naudojosi šia sąskaita bei kitomis šio sankcionuoto juridinio asmens teikiamomis paslaugomis, taip pat į ją iš sankcionuoto asmens – Rusijos fondo gavo ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą, šiuos pinigus 2022 m. spalio 26 d. išgrynino ir iškeitė į eurus (ne mažiau nei 10 000 Eur). Taip ji pažeidė tarptautines sankcijas ir išvengė lėšų įšaldymo Europos Sąjungos valstybių narių institucijų kontroliuojamose finansų įstaigose. Tokiais savo veiksmais J. A. nesilaikė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, 2 dalyje numatyto nurodymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ 33 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartimi, patenkinus administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. skundą, pakeistas Institucijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimas, sumažinant jai paskirtą 2 600 Eur baudą iki 900 Eur baudos.Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas buvo atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis palikta nepakeista.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Institucijos direktoriaus R. Kiškio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentaiPareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo: Apylinkės ir apygardos teismai priėmė neteisėtas ir nepagrįstas nutartis, padarė esminius materialiosios teisės normų pažeidimus, nes neteisingai J. A. pritaikė ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinės nuobaudos – baudos dydį, sumažindami Institucijos nutarimu paskirtą 2 600 Eur baudą iki 900 Eur.Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 22, 32 ir 34 straipsnių nuostatas, nes pripažinę, kad administracinis nusižengimas buvo tyčinis, trunkamasis, didesnio rūšinio pavojingumo, susijęs su tarptautinių sankcijų pažeidimu ir reikšmingos finansinės naudos gavimu, nepagrįstai paskyrė sankcijoje nustatytai minimaliai artimą 900 Eur baudą. Tokia nuobauda, atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo aplinkybes ir jo pavojingumą, nėra pakankama administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, todėl neatitinka ANK 22 straipsnio reikalavimų ir ANK 32 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, proporcingumo bei teisės viršenybės principų. Be to, individualizuodami baudą, apylinkės ir apygardos teismai nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė J. A. asmenybei – turimiems finansiniams įsipareigojimams, išlaikytiniams ir ankstesnių nuobaudų nebuvimui, kartu nepakankamai įvertindami esmines pažeidimą apibūdinančias aplinkybes: didesnį pavojingumą, tyčinę kaltės formą, trunkamąjį nusižengimo pobūdį ir gautą finansinę naudą. Taip buvo pažeisti ANK 34 straipsnyje įtvirtinti baudos individualizavimo reikalavimai ir iškreipta reikšmingų aplinkybių pusiausvyra, todėl paskirta nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio, pavojingumo ir kaltės formos ir neužtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslai.J. A. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistas. J. A. atsiliepime į prašymą nurodo: Pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodomi argumentai iš esmės grindžiami nesutikimu su apylinkės ir apygardos teismų nustatytu baudos dydžiu, o ne konkrečiomis ANK 22, 32, 34 straipsnių aiškinimo ar taikymo klaidomis. Apylinkės teismas įvertino jos asmenybę, profesinę veiklą, finansinę ir šeiminę padėtį, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės ir apygardos teismai, priešingai nei teigia pareiškėjas, įvertino gautą finansinę naudą ir advokato profesinės veiklos vykdymą, kartu atsižvelgė ir į tai, kad ji anksčiau nebuvo teista, o ankstesnės administracinės nuobaudos buvo nebegaliojančios. ANK nenumato matematinės formulės, pagal kurią administracinio nusižengimo trukmė, kaltės forma, finansinė nauda ar kitos aplinkybės lemtų konkretų baudos dydį. Baudos dydis turi būti nustatomas įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą. Pareiškėjas nepagrindė nurodomų aplinkybių dėl netinkamo ANK 22, 32 ir 34 straipsnių aiškinimo ir taikymo, o jo argumentai iš esmės atspindi nesutikimą su baudos dydžiu ir siekį, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytos aplinkybės būtų įvertintos pakartotinai ir joms būtų suteikta kitokia teisinė reikšmė.III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvadosInstitucijos direktoriaus R. Kiškio prašymas atmestinas.Dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies taikymoPareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodė, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai taikė ir aiškino ANK 22 straipsnio 2 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje ir 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinių nuobaudų paskirties, proporcingumo, teisės viršenybės ir nuobaudos individualizavimo reikalavimus ir nepagrįstai sumažino J. A. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.Pagal ANK nuostatas, administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai nustatyti ANK 32 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Teismų praktikoje išaiškinta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017, 7 punktas; 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-648/2018, 20 punktas).Nagrinėjamoje byloje J. A. Institucijos nutarimu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 2 600 Eur bauda. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, Institucijos nutarimą pakeitė ir sumažino Institucijos paskirtą baudą iki 900 Eur. Priimdamas tokį sprendimą, apylinkės teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (pažeistos tarptautinės sankcijos, nevienkartiniai veiksmai, trunkamasis administracinis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), asmenybę (anksčiau nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, vykdo ilgalaikę advokato praktiką) bei nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad J. A. augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, finansiškai remia kitą pilnametį vaiką, moka būsto kreditą bankui ir gauna nepastovias pajamas. Įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuobaudos skyrimo tikslai ir valstybės bei visuomenės interesas bus užtikrinti nustačius ir mažesnį baudos dydį.Apygardos teismas, pagal Institucijos apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pateikti analogiški argumentai, kaip ir prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, patikrinęs apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai pritarė apylinkės teismo išvadoms. Šis teismas nustatė, kad apylinkės teismas, sumažindamas administracinės nuobaudos dydį, atsižvelgė ne vien tik į J. A. asmenybę, tačiau ir į tai, kad nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo įvertintas ir administracinio nusižengimo pobūdis. Be to, apygardos teismas pažymėjo, kad apylinkės teismas pagrįstai J. A. asmenybę įvertino teigiamai, kaip asmenį, kuris laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Papildomai apygardos teismas akcentavo ir tai, kad J. A. išgyvena dėl padaryto nusižengimo, kritiškai vertina savo elgesį, tai reiškia, kad pati administracinio nusižengimo teisena J. A. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Apygardos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes kartu su kitomis administracinei nuobaudai skirti reikšmingomis aplinkybėmis, konstatavo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos skyrimą.Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija ar teismas turi diskreciją nuspręsti, kokio dydžio administracinę nuobaudą skirti asmeniui, padariusiam ANK 515 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju įstatymų leidėjo ANK 515 straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos dydžio ribos (nuo 200 iki 6 000 Eur) suponuoja Institucijos ar teismų pareigą, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos – baudos skyrimo, atsižvelgti į administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 straipsnis), vadovautis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis), taip pat ANK 34 straipsnio 2 dalimi.Pareiškėjo teigimu, jo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytos aplinkybės, susijusios su teismų padarytu administracinio nusižengimo pobūdžio, gautos finansinės naudos, J. A. asmenybės, turtinės padėties ir administracinio nusižengimo teisenos įtakos vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad teismai pažeidė ANK nuostatas, kuriose įtvirtinti administracinių nuobaudų paskirties, proporcingumo, teisės viršenybės ir nuobaudos individualizavimo reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pačias aplinkybes pareiškėjas nurodė tiek teikdamas atsiliepimą apylinkės teisme, tiek ir teikdamas skundą apygardos teisme. Abiejų instancijų teismai šias aplinkybes įvertino ir apygardos teismas motyvuotai pripažino, kad apylinkės teismas, sumažindamas Institucijos paskirtą baudą, tinkamai įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė ANK nuostatų.Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų nutarčių turinį teisės taikymo aspektu bei Institucijos prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytas aplinkybes, dėl kurių motyvuotai pasisakė ir apygardos teismas, daro išvadą, kad šioje konkrečioje byloje apylinkės ir apygardos teismai esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamas teismų nutartis pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistas.Teisėjai Arūnas Budrys Gintaras Goda Darius Kantaravičius