Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Pareiškimo Nr. DOK-3323/2026Bylos Nr. BIK-765/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01344-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.2 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 26 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininko), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko (pranešėjo), išnagrinėjo nuteistojo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Byloje teismų priimti procesiniai sprendimaiVilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 681 straipsnio 3, 4 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše, atėmimas trejų metų laikotarpiui.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas: pakeistos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos faktinės aplinkybės, nustatant, kad V. K. apgaule įgijo svetimą T. M. turtą – 6 200 Eur; vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. K. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XIV-2187 redakcija), ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XIV-2187 redakcija) paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) paskirtomis bausmėmis, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi nuteistojo V. K. gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo (Valerij Kuvšinčikov) kasacinį skundą atsisakyta priimti.II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentaiNuteistasis V. K. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1, 3 punktų pagrindu, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir paskirti V. K. subendrintą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Pareiškime nurodyta:Teisėjų atrankos kolegija 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje iš esmės nevertino nuteistojo V. K. gynėjo kasacinio skundo argumentų dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo ir nenagrinėjo, ar didelės žalos požymis atitinka teismų nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškimo dalykas – ar teismų nustatytos aplinkybės atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdi nustatytų aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai matoma iš teismų procesinių sprendimų turinio, be jokio papildomo tyrimo, todėl yra BPK 451 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatyti bylos atnaujinimo pagrindai.Žemesnės instancijos teismai, pažeisdami kasacinės instancijos teismo praktiką, netinkamai nustatė BK 228 straipsnyje įtvirtintą didelės žalos požymį. Teismų procesiniuose sprendimuose didelė neturtinė žala valstybei ir Lietuvos advokatūrai kildinama ne iš objektyviai nustatytų padarinių, o iš fakto, kad BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas padarė advokatas. Toks argumentavimas reiškia, kad didelės žalos požymis yra preziumuojamas kiekvienu atveju, kai valstybės tarnautojui prilygintas asmuo padaro tyčinį nusikaltimą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio faktinio pagrindo konstatuoti didelės žalos požymį. Šiuo atveju nuteistasis pagamino tris netikrus dokumentus ir juos pateikė tik privatiems asmenims, siekdamas gauti atlygį pagal civilinę sutartį, t. y. šie dokumentai nebuvo pateikti jokiai institucijai ir nesukėlė padarinių viešojo administravimo srityje. Nuteistasis, kaip advokatas, nevykdė jokių viešojo administravimo funkcijų, neatstovavo nukentėjusiajai jokiame teismo procese, jis tik du kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir vieną kartą konsultavosi su Nacionalinės žemės tarnybos specialistu. Be to, nuteistojo padaryta veika nesulaukė rezonanso visuomenėje, nenustatyta jokio Lietuvos advokatūros ar kitos institucijos veiklos sutrikdymo. Subjektyvūs nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio teiginiai apie prarastą pasitikėjimą valstybe negali būti didelės neturtinės žalos valstybei įrodymas.Žemesnės instancijos teismai taip pat neįvertino kitų teisinės atsakomybės priemonių veiksmingumo. Nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu grąžino visas gautas lėšas (6 200 Eur) ir papildomai sumokėjo nukentėjusiajai 6 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (teismai tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe). Nuteistajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (teisės dirbti teisinį darbą atėmimas trejiems metams), kuria tiesiogiai siekiama apsaugoti advokato profesijos prestižą ir visuomenės pasitikėjimą ja. Nuteistasis nuo 2025 m. vasario 1 d. laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Be to, tie patys nuteistojo veiksmai (dokumentų klastojimas, jų pateikimas, apgaule įgyjant pinigus) buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Taigi, pažeistų vertybių apsaugą visiškai užtikrina kitos jau taikytos priemonės, o BK 228 straipsnio taikymas papildomai už tą pačią veiką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui, kad niekas negali būti antrą kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą, taip pat neatitinka ultima ratio (paskutinė priemonė) principo. Todėl, remiantis vien teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nuteistasis nepadarė BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvadosNuteistojo V. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.BPK 451 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Iš šių BPK nuostatų išplaukia, kad baudžiamoji byla atnaujinama tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-15-697/2021, 4 punktas).Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros būdas. Nagrinėjant pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, byla nėra dar kartą patikrinama teisės taikymo aspektu, kaip daroma nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-15-697/2021, 6 punktas).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsitikinęs, kad jo veika neatitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl nuteisiant V. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Šioje byloje V. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas advokatas, įtrauktas į praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas T. M. ir V. M. įgaliotojo atstovo pareigas, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, padarė nusikalstamas veikas – pagaminęs ir panaudojęs žinomai netikrus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo svetimą savo klientės T. M. turtą ‒ 6 200 Eur ir taip atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su teisėtumu, sąžiningumu, pareigingumu, lojalumu klientui, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažemino advokato kaip profesijos prestižą, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei ir juridiniam asmeniui ‒ Lietuvos advokatūrai bei didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai T. M., tokiais veiksmais piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos.Pareiškimo turinys nesuteikia pagrindo manyti, kad teismams byloje nustačius, jog valstybės tarnautojui prilygintas asmuo V. K., darydamas sukčiavimą, klastodamas ir panaudodamas dokumentus, kartu piktnaudžiavo tarnyba, ir visus nusikaltimus kvalifikavus kaip nusikalstamų veikų sutaptį buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pareiškime, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021, kritikuojamas didelės neturtinės žalos Lietuvos valstybei ir juridiniam asmeniui ‒ Lietuvos advokatūrai požymio nustatymas, taip iš esmės prašant dar kartą išnagrinėti bylą ir patikrinti, ar nuteistojo V. K. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Lietuvos advokatūrai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, patikrino, ar teisingai nustatytas šis BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymis (apeliacinės instancijos teismo nutarties 34–37 punktai). Šio teismo išvados dėl didelės neturtinės žalos požymio nustatymo nesuteikia pagrindo manyti, kad akivaizdžiai netinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas. Pažymėtina, ir tai kad tiek didelės neturtinės žalos nustatymo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo klausimai yra vertinamojo pobūdžio, t. y. reikalauja papildomo tyrimo ir vertinimo, todėl iš esmės negali būti pagal BPK 451 straipsnį atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartis, pareiškimo Nr. DOK-662/2026, 11 punktas). Nuteistojo V. K. pareiškime kaip pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nurodomas ir BPK 451 straipsnio 3 punktas. Tačiau pareiškime nenurodoma jokių argumentų dėl žemesnės instancijos teismų galimai padarytų BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimų. Taigi, byloje nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą ir BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo V. K. nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo manyti, jog pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų baudžiamąją bylą atnaujinti BPK 451 straipsnio 1, 3 ar kitų punktų pagrindu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,n u t a r i a :Nuteistojo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.Teisėjai Gintaras Goda Alenas Piesliakas Tomas Šeškauskas