Šiaulių apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-616/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07696-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.6.1; 2.4.6.3.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 28 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,išteisintųjų M. A. ir S. A. gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š.,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.Nuspręsta M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.S. A. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.Nuspręsta S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Š. Š. civilinis ieškinys kartu su prašymu dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo paliktas nenagrinėtas.Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas (2 vnt.) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.Tuo pačiu nuosprendžiu Š. Š., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinta kardomoji priemonė, patvirtinti 2026 m. gegužės 7 d. susitarimai, kuriais Š. Š. įsipareigojo atlyginti M. A. 4 500 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą, S. A. – 500 Eur dydžio neturtinę žalą, procesas dėl civilinių ieškovų S. A., M. A. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinių nutrauktas. Apeliacinių skundų dėl šios nuosprendžio dalies negauta.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Bylos esmėM. A. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo Š. Š., o būtent: 2025 m. kovo 2 d. apie 01.50 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis nukentėjusiajam Š. Š. už abiejų rankų, jas spaudė, pavertė nukentėjusįjį ant žemės, dėl to jis susitrenkė kairę ranką ir dešinės pusės šlaunį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Š. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – abiejų rankų ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimus, kairės rankos kraujosruvas.S. A. buvo kaltinama tuo, kad smurtaudama nežymiai sužalojo Š. Š., o būtent: 2025 m. kovo 2 d. apie 01.50 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia nagais subraižė nukentėjusiajam Š. Š. veido, kaklo, krūtinės sritis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Š. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido, kaklo, krūtinės odos nubrozdinimus, krūtinės poodines kraujosruvas.Apeliacinio skundo argumentaiApeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Budris prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendį dalyje dėl M. A. ir S. A. išteisinimo, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:pripažinti M. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams, bausmės laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant per teismo nustatytą terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose, alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ir kursuose;pripažinti S. A. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams, bausmės laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant per teismo nustatytą terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose, alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ir kursuose;kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.Prokuroras mano, kad M. A. ir S. A. dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo Š. Š. buvo nepagrįstai išteisinti, pirmosios instancijos teismas išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, byloje surinkti duomenys buvo įvertinti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytas taisykles, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas bei yra šioje dalyje yra naikintinas.Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl išteisintųjų M. A. ir S. A. tyčinių veiksmų Š. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sužalojimas. Pažymi, kad tie patys baudžiamosios bylos duomenys leido pirmosios instancijos teismui prieiti išvadą, jog Š. Š. veiksmai sukėlė skausmą ir padarė sužalojimus M. A. bei S. A.. Atkreipia dėmesį, kad pagal nustatytas aplinkybes, konflikto metu Š. Š. su M. A. griuvo ant žemės, dėl to M. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas priėmė kaip teisingą. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad Š. Š., priešingai nei M. A., negalėjo būti sukeltas nei fizinis skausmas, nei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas). Prokuroro teigimu, kartu nugriuvus dviem asmenims (Š. Š. ir M. A.), fizinis skausmas turėjo būti sukeltas abiem nugriuvusiems asmenims. Tvirtina, kad vertinant tuos pačius bylos duomenis ir prieinant išvadą, kad tik vienam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, o kitam tokie padariniai nebuvo sukelti, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, selektyviai ir vienpusiškai, tik tam tikriems atrinktiems įrodymams suteikė išskirtinę (prioritetinę) reikšmę.Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje aptarė Š. Š. parodymus ir priėjo išvadą, jog jie yra nenuoseklūs ir nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad jam sužalojimus savo veiksmais padarė M. A. bei S. A.. Tačiau pirmosios instancijos teismas neaptarė ir nesulygino kitų liudytojų duotų parodymų (M. A., S. A. ir L. Š.), nors jų parodymai taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, kito, be to, įvykio metu visi keturi asmenys buvo neblaivūs. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, jog reikalinga atsargiai vertinti besiskiriančių sutuoktinių (Š. Š. ir L. Š.) parodymus, pažymėjo, kad besiskiriančių sutuoktinių konfliktiški santykiai gali turėti įtakos jų parodymų patikimumui, tačiau nepasisakė, kaip vis dėlto vertina L. Š. parodymus, kurie buvo nenuoseklūs ir akivaizdžiai nepalankūs Š. Š..Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino, kad sužalojimai Š. Š. galimai buvo padaryti nukritus su M. A. ir smūgiuojant M. A., nors Š. Š. nebuvo kaltinamas smūgiavimu ar smūgių sudavimu M. A., be to, pats Š. Š. nurodė, kad jis sužalojimus patyrė, kai kartu su M. A. nukrito ant žemės. Tačiau teismas Š. Š. ir M. A. nukritimo priežasties neįvardijo bei šios priežasties neįvertino, tai yra, nepasisakė, kuris kurį ir kodėl pargriovė, ar tai buvo abipusis susistumdymas bei griuvimas su abipusėmis pasekmėmis, ar tai buvo gynyba, ir kuris nuo kurio gynėsi.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog S. A. ir L. Š. traukė Š. Š. nuo M. A., bet tai joms padaryti nepavyko, Š. Š. pats atsistojo ir nuėjo, o M. A. atsistojo ir vėl ėjo prie Š. Š., kuris vėl pastūmė M. A.. Pasak prokuroro, tai leidžia manyti, jog Š. Š. save gynė ir šios konflikto dalies iniciatorius buvo M. A., tačiau tokių Š. Š. veiksmų pirmosios instancijos teismas nevertino kaip gynybos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl būtinosios ginties sąlygų taikymo šioje konfliktinėje situacijoje visų proceso dalyvių atžvilgiu. Pažymi ir tai, kad apklausta pirmosios instancijos teisme S. A. pripažino, jog tuo metu, kai bandė Š. Š. atitraukti nuo M. A., galėjo jam įbrėžti nagais, todėl ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo galėjo būti įvertinta kaip sužalojimas, padarytas būtinosios ginties sąlygomis, todėl ir teismo sprendimas turėjo būti ne asmenį išteisinti, bet nutraukti bylą jo atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Prokuroro teigimu, tokio galimo sprendimo pirmosios instancijos teismas neaptarė, nors tai buvo paminėta baigiamųjų kalbų metu, todėl tokio sprendimo taikymo galimybė turėtų būti įvertinta ir apeliacinės instancijos teismo.Pasak prokuroro, nors pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad Š. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, tačiau remdamasis tais pačiais parodymais pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą dėl Š. Š. kaltės bei jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Tvirtina, kad tai rodo, jog Š. Š. parodymai yra vertinami prieštaringai, selektyviai atrenkamos jų dalys, reikalingos konkrečiam sprendimui pagrįsti, bet ne įvykio eigos atskleidimui ir kiekvieno iš konflikte dalyvavusio asmens veiksmų teisiniam įvertinimui.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. A. puolė ginti S. A., o šiam susistumdžius su Š. Š., pastaroji puolė ginti M. A., tačiau tuo atveju, jeigu ir vienas, ir kitas asmuo gynėsi pats ar gynė kitą asmenį, tai yra, atliko gynybinius veiksmus, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tokius asmenų atliktus veiksmus kaip atliktus būtinosios ginties sąlygomis, ko ir prašė jų gynėjas savo baigiamojoje kalboje. Be to, nevertinta pati fizinio kontakto pradžia – pasak Š. Š., S. A. jam su nagais subraižė kūną ir tik po to šis sudavė smūgius S. A.. Prokuroro teigimu, galima prieiti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nevertindamas būtinosios ginties sąlygų, nevertino bylos duomenų dėl kiekvieno konfliktinės situacijos etapo, jo pradžios, eigos ir pabaigos. Teismo išvada ir nustatytos aplinkybės nėra aiškios, laikant, kad Š. Š. gynėsi nuo S. A., o M. A. puolė ginti S. A. ir užpuolė Š. Š., o po to jau S. A. puolė ginti M. A.. Tvirtina, kad šiuo atveju liko neatskleista ir neįvertinta, kuris nuo kurio gynėsi ir kokiu būdu sužalojimus patyrė pats Š. Š., ar šie sužalojimai galėjo būti padaryti tyčinio smurto prieš Š. Š. metu, ar esant būtinajai ginčiai (ginantis nuo Š. Š.). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagal Š. Š. prisipažinimą jį pripažino kaltu šioje konfliktinėje situacijoje, nors fizinis smurtą naudojo ir išteisintieji Š. Š. atžvilgiu, pastarajam buvo padaryti abiejų rankų ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimai, kairės rankos kraujosruvos, be to, konflikto metu jam buvo sukeltas ir fizinis skausmas, tai patvirtina byloje surinkti duomenys, specialisto išvados, proceso dalyvių parodymai, kiti bylos duomenys.Taip pat akcentuoja, kad teismų praktikoje laikoma, jog tais atvejais, kai vyksta muštynės, besiginančiųjų nėra ir kiekvienas atsako už sukeltas pasekmes. Pasak prokuroro, įvertinus visus bylos duomenis, kiekvienų jų atskirai bei juos sulyginus, galima prieiti išvadą, kad byloje tiriamas konfliktas peraugo į muštynes, kurių metu buvo siekiama kitą asmenį sužaloti, todėl visų neblaivių asmenų smurtiniai veiksmai turėjo būti vertinami kaip tyčiniai, siekiant sukelti kitam asmeniui fizinį skausmą ar jį sužaloti. Apibendrintai teigia, kad atsižvelgus į aptartas aplinkybes, galima konstatuoti, jog S. A. ir M. A. tyčia sužalojo Š. Š. bei sukėlė jam fizinį skausmą. Prokuroro teigimu, skiriant bausmę S. A. ir M. A. turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jie padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika baigta, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė – veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, iki šioje byloje jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo buvo neteisti. Pasak prokuroro, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti pastariesiems paskyrus vieną švelniausių iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant nežymiai didesnį nei šios bausmės rūšies minimumas.Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Vytautas Budris ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinis skundas tenkinamas iš daliesApeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl M. A. ir S. A. išteisinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, nepašalino prieštaravimų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir priėjo neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių M. A. ir S. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu galima spręsti, kad M. A. ir S. A. veiksmai buvo atlikti būtinosios ginties sąlygomis, todėl nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, kad jie veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengė būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis), baudžiamoji byla jų atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 2 punktas). Dėl būtinosios gintiesBK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori, arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš kitą asmenį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, ar nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, arba trumpam susargdintas. Nagrinėjant tokio pobūdžio veikas, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Tuo tarpu BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pažymima ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. A. ir S. A. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nesurinkus įrodymų, kad 2025 m. kovo 2 d. apie 01.50 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), M. A. tyčia sugriebė rankomis Š. Š. už abiejų rankų, jas spaudė, pavertė Š. Š. ant žemės, dėl to jis susitrenkė kairę ranką ir dešinės pusės šlaunį, tokiais savo veiksmais Š. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – abiejų rankų ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimus, kairės rankos kraujosruvas, o S. A. tyčia nagais subraižė Š. Š. veido, kaklo, krūtinės sritis, tokiais savo veiksmais Š. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido, kaklo, krūtinės odos nubrozdinimus, krūtinės poodines kraujosruvas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog S. A. ir M. A. padarė Š. Š. nustatytus sužalojimus ir juos padarė tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent S. A. ir M. A. padarė Š. Š. nustatytus sužalojimus ir sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau tai padarė veikdami būtinosios ginties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad to paties įvykio metu Š. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra, tyčia susistumdė su M. A., dėl to jie nugriuvo ant žemės ir tuo padarė M. A. dešinės plaštakos I piršto delnakaulio-artimojo pirštakaulio sąnario raiščio plyšimą, kairės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, kaktos, nosies ir dešiniojo skruosto muštines žaizdas, veido ir abiejų plaštakų odos nubrozdinimus, dešinės akies pojunginę kraujosruvą, veido, kaklo ir dešinės rankos poodines kraujosruvas, tai yra, padarė M. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos I piršto delnakaulio-artimojo pirštakaulio sąnario raiščio plyšimo, kairės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio lūžio ir nosies kaulų lūžio M. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; be to, Š. Š. tyčia du kartus kumščiu trenkė S. A. į galvos sritį, dėl to S. A. nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais S. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairio kelio odos nubrozdinimą. Skundžiamu nuosprendžiu Š. Š., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kaip matyti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su M. A. ir S. A., jų atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Kadangi dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl išteisintųjų M. A. ir S. A. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. kaltės klausimo iš naujo nesprendžia.Byloje neginčijamai nustatyta, kad aptariamo smurtinio įvykio metu Š. Š. patyrė sužalojimus. Tai yra, byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 266/2025(04) nurodyta, kad: 1. Š. Š. nustatyti sužalojimai: veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimai, kairės rankos ir krūtinės poodinės kraujosruvos. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. 3. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kairiojo peties, dešinės šlaunies, kairės alkūnės ir abiejų plaštakų sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Krūtinės priekinio paviršiaus ir kairio žasto vidurinės dalies sužalojimai būdingi padarymui rankos pirštais tiesioginiais trauminiais poveikiais. Kiti sužalojimai būdingi tiesioginių smūgių sudavimui. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 9 trauminiais poveikiais. 5. Š. Š. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., 62-63). 2025 m. kovo 3 d. asmens apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrint Š. Š., ant jo veido kairės pusės matomas nežymus įbrėžimas, tai pat matomi smulkūs įbrėžimai ant kaklo kairės pusės, kairės rankos nubrozdinimas. Daugiau sužalojimų, kur rūbai nedengia kūno, nestebima (2 t., b. l. 32-37). Kaip matyti, aptarti įrodymai patvirtina, kad priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Š. Š. nustatyti sužalojimai (veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimai, kairės rankos ir krūtinės poodinės kraujosruvos) buvo padaryti bei fizinis skausmas sukeltas ne kitomis aplinkybėmis, o nurodyto įvykio laiku, be to, sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai, padaryti ne mažiau 9 trauminiais poveikiais ir dalis jų padaryta tiesioginiais trauminiais poveikiais – rankų pirštais. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Š. Š. įvykio metu galėjo susižaloti pats.Bylos nustatyta ir tai, kad įvykyje, įvykusiame 2025 m. kovo 2 d. apie 01.50 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvavo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š., išteisintieji M. A., S. A. ir liudytoja L. Š., jokie kiti asmenys konflikto tiesiogiai nematė. Iš bylos duomenų matyti, kad visus byloje apklaustus asmenis sieja artimi santykiai – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. ir liudytoja L. Š. įvykio metu buvo sutuoktiniais, šiuo metu tarp jų santuoka yra nutraukta, išteisintieji M. A. ir S. A. įvykio metu buvo sugyventiniais, šiuo metu jie yra susituokę, o išteisintoji S. A. ir liudytoja L. Š. yra seserys. Nustatyta ir tai, kad įvykio metu visi asmenys buvo neblaivūs – Š. Š. nustatytos 2,71 promilės, M. A. – 2,02 promilės, S. A. – 1,14 promilės, liudytojai L. Š. – 1,58 promilės (1 t., b. l. 37, 142-144). Š. Š., M. A. ir S. A. iki įvykio nebuvo teisti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, yra dirbantys, charakterizuojami tik teigiamai (2 t., b. l. 131, 133, 158, 160; 3 t., b. l. 23, 25, 4 t., b. l. 141, 142, 170-181). Kaip matyti, šioje baudžiamojoje byloje nurodytų asmenų paaiškinimai dėl įvykusio konflikto pradžios ir Š. Š. sužalojimų atsiradimo aplinkybių yra nevienodi, todėl būtina kuo išsamiau bei objektyviau ištirti bei įvertinti konflikto atsiradimo priežastis, nustatyti konfliktą iniciavusį asmenį, įvertinti asmenų tarpusavio ryšį, jų elgesį iki sužalojimų padarymo bei po jo, jų pačių paaiškinimų bei parodymų patikimumą, byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis. Visi byloje apklausti asmenys (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š., išteisintieji M. ir S. A., liudytoja L. Š.) parodė analogiškas aplinkybes apie tai, kas vyko aptariamą vakarą iki smurtinio konflikto pradžios. Tai yra, jie visi nurodė, kad buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, kur visi kartu gėrė alkoholį, šoko. Apie 01.40 val. jie visi nutarė vykti į namus. Vyko taksi automobiliu. Vykstant taksi automobiliu tarp Š. Š. ir S. A. kilo žodinis konfliktas. Vertinant minėtų asmenų parodymų patikimumą dėl tolimesnių įvykio aplinkybių, būtina įvertinti kiekvieno iš asmenų visų proceso metu duotų parodymų bei paaiškinimų nuoseklumą, išsamumą ir logiškumą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė išteisintųjų M. A. ir S. A. parodymais, kurie patvirtina, kad jie atliko smurtinius veiksmus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. atžvilgiu, tačiau smurtiniai veiksmai neperžengė būtinosios ginties ribų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra paremtas ne visapusišku susidariusios situacijos išnagrinėjimu, bet iš esmės vien Š. Š. parodymais, nepagrįstai atmetant pačių išteisintųjų parodymus, neargumentuojat, kodėl jie laikyti nepatikimais ir nepakankamais būtinajai ginčiai konstatuoti, nors viso bylos nagrinėjimo metu M. A. ir S. A. davė pakankamai nuoseklius parodymus apie susidariusią būtinosios ginties situaciją, kurių, išskyrus Š. Š. pateiktą versiją, nepaneigė kita bylos medžiaga.Kaip matyti iš išteisintojo M. A. parodymų, jis viso proceso metu kaltės nepripažino ir iš esmės visų parodymų (apklausiamas liudytoju, įtariamuoju bei kaltinamuoju) bei paaiškinimų (pareiškime, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje) metu pakankamai nuosekliai tvirtino, kad Š. Š. jokių smūgių nesudavė, o gindamas sutuoktinę S. A. nuo Š. Š. smurtinio elgesio jos atžvilgiu (nustatyta, kad Š. Š. tyčia du kartus kumščiu trenkė S. A. į galvos sritį, dėl to ji nugriuvo ant žemės), puolė Š. Š., suėmė už rankų ir jie susistumdė, o kadangi M. A. buvo praradęs sąmonę, nepamena, ar jie buvo nugriuvę ant žemės. Akistatos su Š. Š. metu ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. A. taip pat patvirtino aplinkybes, kad jie su Š. Š. besistumdydami buvo nugriuvę ant žemės. 2025 m. kovo 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole M. A. nurodė, kad taksi automobiliu juos parvežus į (duomenys neskelbtini), kiemą Š. Š. pradėjo mušti S. A.. Visą tai pamatęs puolė ją ginti. Kiek pamena, jis Š. Š. nustūmė nuo S. A., po to su juo pradėjo stumdytis ir daugiau nieko neatsimena. Atsimena tik tai, kad jau buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jam siuvo veidą (1 t., b. l. 13-22).2025 m. kovo 17 d. M. A. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad stovint jiems keturiese, S. A. su Š. Š. konfliktavo žodžiu. Pamena S. A. žodžius: „duok, jeigu toks kietas esi“ ir pamena, kaip Š. Š. smūgiavo vieną kartą S. A. į galvos sritį (ar kumščiu ar delnu, nepamena, nematė). Po suduoto smūgio S. A. nugriuvo ant žemės. Tada jis puolė ant Š. Š., jie susikabino, pradėjo stumdytis. Kas po to įvyko, nepamena. Neatsimena, ar jie griuvo, ar ne. Jis buvo praradęs sąmonę. Pradėjo atsigauti, kai buvo atvykę medikai ir pareigūnai. Kiek pamena, jis Š. Š. jokių smūgių nesudavė, Š. Š. jam taip pat jokių smūgių nesudavė. Po šio įvykio jam atsirado daugybiniai sužalojimai ant veido, nubrozdinimai mėlynės, siuvo veidą trijose vietose, jam lūžo kairės rankos mažasis pirštas, nosies lūžis (1 t., b. l. 149 - 151).2025 m. kovo 20 d. M. A. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir parodė, jog pamena S. A. žodžius: „duok, jeigu toks kietas esi“ ir pamena, kaip Š. Š. smūgiavo vieną kartą S. A. į galvos sritį (nematė, ar kumščiu, ar delnu). Po suduoto smūgio S. A. nugriuvo ant žemės. Tada jis, gindamas S. A., kad prieš ją daugiau nesmurtautų, puolė ant Š. Š., tai yra, rankomis jį pastūmė, jie pradėjo stumdytis. Kas po to įvyko, nepamena. Neatsimena, ar jie griuvo, ar ne. Jis buvo praradęs sąmonę. Pradėjo atsigauti, kai buvo atvykę medikai ir pareigūnai. Kiek pamena, jis Š. jokių smūgių nesudavė, ar Š. Š. jam sudavė, neprisimena. Kiek pamena, S. A. tikrai nebraižė nagais Š. Š., pastarasis pirmas jai sudavė (2 t., b. l. 150 - 153).2025 m. balandžio 3 d. M. A. akistatos su Š. Š. metu į klausimą, kas pradėjo pirmas smurtinius veiksmus, atsakė, kad Š. Š. puolė ant S. A., trenkė jai, todėl M. A. puolė ją ginti, abu su Š. Š. susistumdė, nukrito ant žemės ir Š. Š. jį gulinti pradėjo „daužyti“. S. A. su L. Š. puolė Š. Š. nuo jo „plėšti“ (1 t., b. l. 166-168).2025 m. birželio 16 d. M. A. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, jog jis pamatė tik antrą smūgį, kai Š. Š. sudavė S. A. į veido sritį, kažkur į smilkinį. Sudavė kumščiu, ar delnu, to nematė. S. A. nugriuvo ant žemės. Jis smūgį matė jau išlipęs iš galinės taksi automobilio sėdynės, kiek jam žinoma, buvo ir prieš tai suduotas smūgis, bet jis pirmo smūgio nematė, nes dar nebuvo išlipęs. Tada jis greit apėjo automobilį iš galo ir, pripuolęs prie Š. Š., čiupo jam už rankų, kad jis nemuštų S. A.. Suėmė aukščiau riešų, kad nebemuštų. Jokių smūgių sudavimo Š. Š. iš jo pusės nebuvo (2 t, b. l. 109-118).Apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju M. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu, kai išlipo iš mašinos, pamatė, kad Š. Š. trenkė S. A., ir tada jis tiesiog sugriebė Š. Š. už rankų, kad nebetrenktų S. A. ir jie su Š. Š. nugriuvo. Nežino, koks ten galėjo būti suspaudimas Š. Š.. Jis prie Š. Š. priėjo iš šono, paėmė jį už abiejų rankų. Nemano, kad Š. Š. galėjo sukelti skausmą, paimdamas jį už rankų. Š. Š. nieko nesakė, kad jam skauda ar, kad jį paleistų. Negalėjo Š. Š. sukelti skausmo kartu griūnant. Galėjo Š. Š. griūdamas susižaloti. Negali paaiškinti, kaip pas Š. Š. atsirado sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie vieną Š. Š. smūgį S. A., nes pirmojo nematė, matė antrąjį smūgį. Jis matė vieną smūgį. Girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams, vis tiek būtų ėmęs Š. Š. už rankų, kad jis nebemuštų S. A. (4 t., b. l. 113-121). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, išteisintojo M. A. parodymai dėl jo paties veiksmų įvykio metu yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs ir logiški. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Š. Š. specialisto išvadoje Nr. G 266/2025(04) nustatyti sužalojimai – abiejų rankų ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimai, kairės rankos kraujosruvos buvo padaryti išteisintajam M. A. ginant sutuoktinę S. A. nuo smurtinių atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. veiksmų, tai yra, M. A. sugriebiant rankomis Š. Š. už abiejų rankų, jas spaudžiant, taip pat grumtynių metu jiems abiem nugriuvus ant žemės. Kaip matyti, išteisintojo M. A. parodymai apie tai, kad jis sugriebė Š. Š. už abiejų rankų, besistumdydami jie buvo nugriuvę ant žemės, visiškai atitinka specialisto išvadoje Nr. G 266/2025(04) užfiksuotus duomenis, kad Š. Š., be kita ko, nustatyti kairio žasto vidurinės dalies sužalojimai būdingi padarymui rankos pirštais tiesioginiais trauminiais poveikiais, o kairiojo peties, dešinės šlaunies, kairės alkūnės ir abiejų plaštakų sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant, kas šiuo atveju ir vyko, M. A. ginant sutuoktinę S. A.. Išteisintojo M. A. parodymus apie tai, kad jis gynė sutuoktinę S. A. nuo Š. Š. smurtinio elgesio jos atžvilgiu, patvirtina ir liudytojos L. Š. parodymai dėl M. A. veiksmų įvykio metu.2025 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausiama L. Š. parodė, kad tuo metu, kai jie stovėjo kieme, Š. Š. jos sesei S. A. pasakė „nori gauti į galvą“, o jos sesuo atsakė „duok, jei toks mandras“. Tada Š. Š. du kartus kumščiu sudavė jos sesei S. A. į galvos sritį (smilkinį). Jos sesuo po antro smūgio nugriuvo ant žemės, ar kažką susitrenkė, ji nežino. Tada iškart M. A. puolė ginti S. A. ir susikibo rankomis su Š. Š., jie pradėjo stumdytis ir griuvo ant žemės (1 t., b. l. 154-155)Pirmosios instancijos teisme apklausiama liudytoja L. Š. parodė, kad M. A. gynė jos sesę S. A.. Nurodė, kad M. A. sugriebė Š. Š. už rankos, kad jis nebepultų S. A.. Buvo tik sugriebimas už rankos iš M. A. pusės. Dar pamena, kad ji ir S. A. Š. Š. traukė nuo M. A., nes M. A. gulėjo, o Š. Š. jį mušė. (4 t., b. l. 130-134).Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojos L. Š. parodymais, patvirtinančiais, jog M. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi ji parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja patvirtino, kad ji neturi pagrindo apkalbėti buvusio vyro Š. Š., su juo santuokoje nebėra nuo 2025 m. lapkričio. Liudytoja patvirtino ir tai, kad šiuo metu su Š. Š. santykiai yra geri, nesipyksta (4 t., b. l. 130-134).Aplinkybę, kad M. A. gynė sutuoktinę S. A. nuo smurtinių Š. Š. veiksmų, patvirtina ir pačios S. A. viso proceso metu duoti parodymai bei paaiškinimai, kad ją gindamas M. A. sugriebė Š. Š. už rankų, jie susistumdė ir abu krito ant žemės (1 t., b. l. 101-103 175-177; 2 t., b.l.174 – 177, 123-130; 4 t., b. l. 113-121). Jos parodymų nuoseklumas bei patikimumas bus išsamiau aptarti toliau vertinant pačios S. A. veiksmus įvykio metu.Kaip matyti iš išteisintosios S. A. parodymų, ji viso proceso metu taip pat kaltės nepripažino ir iš esmės visų parodymų (apklausiama liudytoja, įtariamąja bei kaltinamąja) bei paaiškinimų (pareigūnams įvykio vietoje, skambindama Bendrajam pagalbos centrui, pareiškime, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje) metu pakankamai nuosekliai tvirtino, kad būtent Š. Š. žodinio konflikto metu pradėjo smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, tai yra, tyčia du kartus kumščiu trenkė S. A. į galvos sritį, dėl to ji nugriuvo ant žemės, be to, S. A. tvirtino, kad Š. Š. ji nebraižė, tačiau neneigė, kad pastarajam smurtaujant prieš M. A., ji kartu su sese L. Š. bandė Š. Š. atitraukti nuo M. A. ir tokiu būdu galėjo įbrėžti Š. Š.. 2025 m. kovo 3 d. protokole-pareiškime S. A. nurodė, kad neblaivus Š. Š. žodinio konflikto metu ją sumušė, suduodamas kumščiu ne mažiau kaip du smūgius jai į kairį smilkinį, dėl to sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 32-34).2025 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Iš jos matyti, kad į įvykio vietą, atvykusiems pareigūnams S. A. nurodė, kad M. A., kuris stovi pasilenkęs, rankomis atsirėmęs į kelius, sumušė Š. Š.. Nurodė, kad Š. Š. jai trenkė ir jį (M. A.) „sudaužė“, M. A. ją gynė, Š. Š. ir M. A. krito ant žemės ir „tada jį (M. A.) pradėjo vanot“. Nurodė, kad pirmas smūgis buvo suduotas jai, paskui prasidėjo muštynės tarp vyrų (1 t., b. l. 66-68).2025 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui apžiūra. Garso įraše užfiksuota, kad kviesdama greitąją medicinos pagalbą S. A. nurodė, jog sesers vyras (Š. Š.) trenkė jai ir jos vyrui (M. A.), jos vyras kraujuoja, guli ant žemės (1 t., b. l. 63-65).2025 m. kovo 3 d. S. A. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad Š. Š. žodinio konflikto metu kumščiu du kartus sudavė jai į kairį smilkinį, dėl to ji nugriuvo ant žemės ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, kai Š. Š. jai sudavė smūgius, jos sugyventinis M. A. iš karto ėmė ją ginti. Kas ir kam pirmas sudavė smūgius, nežino, bet, kai ji atsistojo nuo žemės po gautų smūgių, pamatė, kad jie stumdosi ir jos sugyventinio veidas buvo stipriai sumuštas – visas veidas kruvinas ir pamatė, kaip Š. Š. jos sugyventinį dar pastumia, kuris krenta veidu į žemę, dėl to jis prarado net sąmonę (1 t., b. l. 101-103).2025 m. kovo 24 d. S. K. įtariamojo apklausos protokole teigė, kad kaltės nepripažįsta ir parodė, kad stovint kieme Š. Š. toliau pradėjo žodžiu konfliktuoti su ja. Žodinio konflikto metu Š. Š. jai du kartus kumščiu sudavė į kairį smilkinį, dėl to ji nuo smūgio nukrito ant žemės, kai nukrito ant žemės, susitrenkė kairį kelį. Kai Š. Š. jai sudavė smūgius, ją ginti puolė M. A.. Matė, kad M. A. su Š. Š. stumdosi, ar jie buvo susikabinę, nepastebėjo, nes buvo nugriuvusi po jai suduoto smūgio. Stumdydamiesi M. A. su Š. Š. nugriuvo ant žemės. Nematė, ar kuris nors sudavė smūgius, nes, kaip sakė, pati buvo nugriuvusi ant žemės po smūgio. Kai jie abu atsistojo, iškart vėl susikabino rankomis ir pradėjo vėl stumdytis, kuris pirmas puolė, ji nežino. Ji Š. Š. nebraižė, jo net prilietus nebuvo. Prilietė tik tada, kai jį traukė nuo M. A., bet ir tai tempė už striukės. Ji pati nubraižymų prieš įvykį pas Š. Š. nematė (2 t., b. l. 174-177).2025 m. balandžio 7 d. S. A. akistatos su Š. Š. metu į klausimą, kokius smurtinius veiksmus ir kuo atliko Š. Š. jos atžvilgiu, atsakė, kad Š. Š. du kartus kumščiu jai trenkė į smilkinį. Nuo suduoto paskutinio smūgio ji krito ant žemės, nusibrozdino kelius. Tada M. A. sugriebė Š. Š. už rankų, jie susistumdė ir abu krito ant žemės. Daugiau nematė veiksmų, nes ji su sese L. Š. bandė atitraukti Š. Š. nuo M. A.. Teigė, kad jokių smurtinių veiksmų Š. Š. atžvilgiu neatliko (1 t., b. l. 175-177).2025 m. liepos 2 d. S. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad Š. Š. priėjo prie jos ir pasakė „nori aš tau trauksiu?“ ir tuo pat metu du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, ties smilkiniu. Nuo smūgių ji nugriuvo ant žemės. Tada prie Š. Š. priėjo M. A. ir klausė, ką jis daro, sugriebė Š. Š. už rankų, kad jos daugiau nemuštų daugiau. Š. Š. stūmė M. A. ir jie abu griuvo, toj pat vietoje, kur buvo suduota jai į veidą (2 t., b. l. 123-130).Apklausiama pirmosios instancijos teisme kaltinamąja S. A. kaltės nepripažino ir parodė, kad išlipus iš taksi Š. Š. jai pasakė, jog ji galėjo patylėti, nes „trauks jai“. Ji jam pasakė: „trauk, jeigu esi toks kietas“. Tada Š. Š. jai trenkė du kartus į smilkinį ir ji nukrito. Kai ji atsikėlė, M. A. jau buvo sugriebęs Š. Š. ir jie abu krito. Š. Š. veido srities ji nelietė, gal kai bandė Š. Š. atitraukti nuo M. A., gal galėjo jam įbrėžti. Ji nesako, kad Š. Š. įbrėžė, sako, kad gal traukdama jį nuo M. A. ir įbrėžė, bet Š. Š. buvo su megztiniu ir striuke, nežino, kaip galėjo jį subraižyti. Ji Š. Š. veido nelietė, nieko jam nepadarė. Prieš įvykį ar vykstant iš klubo nematė, kad Š. Š. turėtų kokių sužalojimų (4 t., b. l. 113-121). Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintosios S. A. parodymai dėl įvykio aplinkybių taip pat yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs ir logiški. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Š. Š. specialisto išvadoje Nr. G 266/2025(04) nustatyti sužalojimai – veido, kaklo, krūtinės odos nubrozdinimai, krūtinės poodinės kraujosruvos buvo padaryti išteisintajai S. A. ginant sutuoktinį M. A. nuo smurtinių atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. veiksmų, tai yra, S. A. nagais subraižant Š. Š. veido, kaklo, krūtinės sritis, kuomet ji bandė atitraukti smurtaujantį Š. Š. nuo M. A.. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad Š. Š. tyčia susistumdė su M. A., dėl to jie nugriuvo ant žemės ir tuo padarė M. A. dešinės plaštakos I piršto delnakaulio-artimojo pirštakaulio sąnario raiščio plyšimą, kairės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, kaktos, nosies ir dešiniojo skruosto muštines žaizdas, veido ir abiejų plaštakų odos nubrozdinimus, dešinės akies pojunginę kraujosruvą, veido, kaklo ir dešinės rankos poodines kraujosruvas, tai yra, padarė M. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. Š. smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą, neturi pagrindo abejoti, kad išteisintoji S. A. turėjo pagrindą ginti savo sutuoktinį M. A., bandydama atitraukti nuo jo smurtaujantį Š. Š.. Be to, išteisintosios S. A. parodymai apie tai, kad ji traukdama Š. Š. nuo M. A. galėjo jam įbrėžti, visiškai atitinka specialisto išvadoje Nr. G 266/2025(04) užfiksuotus duomenis, kad Š. Š., be kita ko, krūtinės priekinio paviršiaus sužalojimai būdingi padarymui rankos pirštais tiesioginiais trauminiais poveikiais. Dar daugiau, iš prie asmens apžiūros protokolo esančių fotonuotraukų matyti, kad Š. Š. padaryti subraižymai ant veido ir kūno pagal lokaciją bei pobūdį taip pat atitinka S. A. parodymus, jog ji galėjo įbrėžti Š. Š. tuomet, kai bandė jį atitraukti nuo M. A.. Be to, išteisintosios S. A. parodymus apie tai, kad būtent Š. Š. žodinio konflikto metu pradėjo smurtinius veiksmus S. A. atžvilgiu, taip pat, kad S. A. galėjo įbrėžti Š. Š., bandydama jį atitraukti nuo M. A., patvirtina ir liudytojos L. Š. parodymai. 2025 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausiama L. Š. parodė, kad tuo metu, kai jie stovėjo kieme, Š. Š. jos sesei S. A. pasakė „nori gauti į galvą“, o jos sesuo atsakė „duok, jei toks mandras“. Tada Š. Š. du kartus kumščiu sudavė jos sesei S. A. į galvos sritį (smilkinį). Jos sesuo po antro smūgio nugriuvo ant žemės, ar kažką susitrenkė, ji nežino. Tada iškart M. A. puolė ginti S. A. ir susikibo rankomis su Š. Š., jie pradėjo stumdytis ir griuvo ant žemės. Pamena, kad M. A. gulėjo ant žemės, o Š. Š. buvo viršuj ant jo, nes jos su S. A. traukė Š. Š. nuo M. A., šaukė, kad baigtų (1 t., b. l. 154-155).Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja L. Š. parodė, kad M. A. gynė jos sesę S. A.. M. A. sugriebė Š. Š. už rankos, kad jis nebepultų S. A.. Buvo tik sugriebimas už rankos iš M. A. pusės. Kas daugiau vyko, nepamena. Nurodė, kad S. A. fizinio smurto nenaudojo prieš Š. Š.. S. A. galėjo įbrėžti Š. Š., kai jį bandė atitraukti nuo M. A., kai nusivilko striukė. Ji pati Š. Š. nesubraižė, tik už rankos jį traukė. Negriebė Š. Š. nei už kaklo, nei už veido (4 t., b. l. 130-134).Kaip jau minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojos L. Š. parodymais, kadangi ji parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja patvirtino, kad ji neturi pagrindo apkalbėti buvusio vyro Š. Š., su juo santuokoje nebėra nuo 2025 m. lapkričio. Patvirtino, kad šiuo metu su Š. Š. santykiai yra geri, nesipyksta (4 t., b. l. 130-134).Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad analogiškas aplinkybes, jog būtent Š. Š. žodinio konflikto metu pradėjo smurtinius veiksmus S. A. atžvilgiu, be to, S. A. galėjo įbrėžti Š. Š., bandydama jį atitraukti nuo M. A., viso proceso metu teigė ir išteisintasis M. A., pastarojo parodymai jau buvo aptarti vertinant jo paties veiksmus įvykio metu. Proceso metu buvo kelta versija, kad Š. Š. nustatyti veido, kaklo, krūtinės odos nubrozdinimai, galėjo būti padaryti dar iki aptariamo įvykio. Tai yra, apklausiamas kaltinamuoju M. A. nurodė, kad tuos subraižymus Š. Š. galėjo turėti iš anksčiau (4 t., b. l. 113-121). Apklausiama įtariamąja S. A. teigė, kad sesė L. Š. jai buvo sakiusi, jog anksčiau buvo mačiusi pas Š. Š. subraižymus ant kaklo, krūtinės, nors pati nubraižymų prieš įvykį pas Š. Š. nematė (2 t., b.l.174-177), o apklausiama kaltinamąja S. A. nurodė, kad jai sesė L. Š. buvo atsiuntusi Š. Š. purvinos striukės nuotrauką, sakė, jog Š. Š. nebuvo parą namuose, kad neaišku, kur buvo, tai gal jis kažkur krito ir susibraižė (4 t., b. l. 113-121). Apklausiama liudytoja L. Š. taip pat nurodė, kad Š. Š. kažkur šventė Šv. Kalėdas, parą nebuvo namie, grįžo girtas, murzina striuke, gali būti, jog iš po to jis turėjo sužalojimų ir šio įvykio metu jie dar buvo išlikę. Neatsimena, o gal buvo Šv. Velykos, neatsimena kokia buvo šventė, kai Š. Š. nebuvo namie, o paskui grįžo. Kažkur Š. Š. tikrai buvo dingęs dvi paras ir po to jis grįžo. Visgi iš specialisto išvados Nr. G 266/2025(04) matyti, kad visi Š. Š. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku (2 t., b. l. 32-37). Taip pat matyti, kad aptariamas įvykis įvyko 2025 m. kovo 2 d., o Šv. Kalėdos buvo žymiai anksčiau – 2024 m. gruodžio 25-26 d., Šv. Velykos – žymiai vėliau – 2025 m. balandžio 20-21 d. Taip pat byloje pateikta, kaip nurodoma, Š. Š. purvinos striukės fotonuotrauka, nuotraukos data taip pat nėra artima konflikto datai – 2025 m. vasario 8 d. (4 t., b. l. 149-152). Įvertinus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad Š. Š. nustatyti veido, kaklo, krūtinės odos nubrozdinimai buvo padaryti būtent aptariamo įvykio metu. Juolab, kad visi byloje apklausti asmenys neginčija, jog konflikto metu Š. Š. buvo su striuke, kuri, Š. Š. betraukiant nuo M. A., nusimovė ir liko rankose pas S. A.. Byloje pateikti susirašinėjimai taip pat patvirtina, kad kitą dieną Š. Š. tarėsi su M. A. dėl striukės grąžinimo (4 t., b. l. 153-160). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė patvirtina, kad S. A., gindama M. A. nuo smurtinių Š. Š. veiksmų, tai yra, traukdama Š. Š. nuo M. A., griebdama ir tempdama už Š. Š. striukės, kol iš jos Š. Š. išsinėrė, tokiu būdu galėjo subraižyti jam tiek į veido, kaklo sritis, tiek krūtinės sritį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino Š. Š. parodymus, nors jo parodymai (buvo apklausiamas liudytoju, įtariamuoju, kaltinamuoju) ir paaiškinimai (pareiškime, pareigūnams įvykio vietoje, akistatų, parodymų patikrinimo metu) proceso metu nebuvo pakankamai nuoseklūs. Teisėjų kolegija, vertindama Š. Š. parodymų patikimumą dėl aptariamo smurtinio įvykio, atkreipia dėmesį, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo M. A. ir S. A. atžvilgiu neigė, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaip matyti, nors Š. Š. viso proceso metu pakankamai nuosekliai tvirtino, kad būtent S. A. pirma jį puolė, nagais jam įbrėžė į veidą, kaklo sritį, krūtinės sritį, o tada jį puolė M. A. ir jie abu nugriuvo ant žemės, visgi dėl jo paties veiksmų smurtinio konflikto metu parodymai kito, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais vadovautis kaip patikimais. Pastebėtina ir tai, kad paties Š. Š. parodymai apie jam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, fizinio skausmo sukėlimą iš esmės atitinka M. A. ir S. A. parodymus apie būtinąją gintį, visgi Š. Š. nurodomų sužalojimų padarymo eiliškumas bei padarymo tikslas – puolimas, o ne gynyba, skiriasi, bei neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.2025 m. kovo 3 d. Š. Š. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad atvykus į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sustojus taksi automobiliui, jie visi išlipo. Išlipus ir stovint lauke S. A. puolė ant jo, pradėjo jį draskyti nagais, jam nuo S. A. nusistūmus, S. A. vėl puolė ant jo ir pastarasis dar kartą ją buvo nustūmęs, po to ant jo puolė M. A., jiems susistumdžius, jie abu nuvirto ant žemės. Po to jis atsistojo, o M. A. gulėjo ant žemės. Po to S. A. iškvietė policiją. Konflikto metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 6-7 balais (2 t., b. l. 9-18).2025 m. kovo 17 d. Š. Š. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad jiems stovint S. A. puolė ant jo, nagais jam įbrėžė į veidą, kaklo sritį, krūtinės sritį, jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis dengėsi sau veidą, nes vaikystėje yra turėjęs traumą, po kurios jam paralyžiuota pusė veido dalis, dėl to jis vengia smūgių į veidą, nes kiekvienas smūgis jam gali būti paskutinis. Jis S. A. jokių smūgių atgal nesudavė, tik rankomis dengėsi veidą ir bandė trauktis atgal nuo jos. Tuo metu, kai jis bandė trauktis nuo S. A., prie jo pribėgo M. A., sugriebė rankomis jam už abiejų rankų, jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai M. A. jį sugriebė, jie nenulaikė pusiausvyros ir griuvo ant žemės (asfalto). Kai krito ant žemės, jis susitrenkė kairę ranką ir dešinės pusės šlaunį, jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip tiksliai krito, nepamena, kažkaip ant nugaros, M. A. užgriuvo ant jo. Kaip sakė, jokių smūgių nesudavė nei S. A., nei M. A.. Kaip sakė, S. A. jam nagais subraižė: veidą, kaklą, krūtinę, jam atsirado sužalojimai subraižymai-nubrozdinimai. M. A. jam rankomis suspaudė abejas rankas, ant kairės rankos atsirado mėlynė. Kai su M. A. nugriuvo ant žemės, susitrenkė, dešinę šlaunį ir karę alkūnę, ant jų taip pat atsirado sužalojimai – mėlynė ir nubrozdinimas (2 t, b. l. 50-53).2025 m. kovo 20 d. Š. Š. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Išlipus iš automobilio, stovint kieme, S. A. toliau žodžiu bandė konfliktuoti su juo. S. A. stovėjo priešais jį, už S. A. stovėjo jo žmona L. Š. ir M. A.. Jiems taip stovint, S. A. puolė ant jo, nagais jam įbrėžė į veidą, kaklo sritį, krūtinės sritį. Jis S. A. jokių smūgių atgal nesudavė, jos net neprilietė. Tik rankomis dengėsi veidą, nes vaikystėje yra turėjęs traumą, po kurios jam paralyžiuota pusė veido dalis, dėl to jis vengia smūgių į veidą. Tuo metu, kai S. A. puolė ant jo, pastarasis bandė trauktis nuo S. A., tada prie jo pribėgo M. A. ir sugriebė rankomis jam už abiejų rankų. Kai M. A. jį sugriebė, jie nenulaikė pusiausvyros ir griuvo ant žemės (asfalto). Kai krito ant žemės, jis susitrenkė kairę ranką ir dešinės pusės šlaunį. M. A. pirmas puolė ant jo, M. A. pirmas jį sugriebė už rankų. Kaip tiksliai krito, nepamena, kažkaip ant nugaros, M. A. užgriuvo ant jo, M. A. tikrai galėjo veidą trenkti į asfaltą, kai jie griuvo. Jis S. A. tikrai nesudavė jokių smūgių, M. A. taip pat nesudavė jokių smūgiu, M. A. pirmas puolė ant jo, dėl to jie susikibo ir griuvo ant žemės. Jis prieš nieką nesmurtavo (3 t., b. l. 39-42).2025 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Iš jos matyti, kad Š. Š., pareigūnui pasakius, kad jis įvykio metu galėjo taip žmogų užmušti (M. A.), Š. Š. atsakė, kad jis nieko nemušė, jį patį sumušė (1 t. b. l. 63-64).2025 m. balandžio 3 d. Š. Š. akistatos su M. A. metu į klausimą, kokius smurtinius veiksmus ir kuo M. A. atliko jo atžvilgiu, atsakė, kad M. A. puolė ginti savo drauges S. A., paėmė jį su rankomis, suspaudė, jie nenulaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės, nes abu buvo girti. Į klausimą, kokius smurtinius veiksmus ir kuo S. A. atliko jo atžvilgiu, atsakė, kad S. A. braižėsi nagais, subraižė veidą, krūtinę, po to pradėjo stumdytis, tai pamatęs M. A. pradėjo pulti ant jo. Į klausimą, kas pradėjo pirmas smurtinius veiksmus, Š. Š. atsakė, kad S. A. pradėjo smurtinius veiksmus naudoti prieš jį (1 t., b. l. 166-168).2025 m. balandžio 7 d. Š. Š. akistatos su S. A. metu į klausimą, kokius smurtinius veiksmus ir kuo S. A. atliko jo atžvilgiu, atsakė, kad ji subraižė nagais veidą, subraižė krūtinę, tačiau kuriuo momentu subraižė krūtinę, negali pasakyti. Į klausimą, kokius smurtinius veiksmus ir kuo M. A. atliko jo atžvilgiu, atsakė, kad M. A. sugriebė jam už rankų, dėl to jie krito ant žemės, dėl to susižalojo alkūnę, kojas. Paaiškino, kad tuo metu, kai visi išlipo iš automobilio, S. A. jam puolė braižyti veidą, tada M. A. puolė gintį ją, sugriebė Š. Š. už rankų, abu griuvo ant žemės. Į klausimą, ar jam buvo padaryti kokie sužalojimai, atsakė, kad buvo subraižymai ant veido, krūtinės, mėlynė ant kojos (1 t., b. l. 175-177).2025 m. balandžio 17 d. Š. Š. įtariamojo apklausos protokole parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Pasiliko prie savo ankstesnių duotų parodymų, nieko papildyti neturi. Kaip sakė, prieš S. A. nesmurtavo, jai smūgių jokių nesudavė, o M. A. puolė ant jo, pagriebė jam už rankų ir jie, nenulaikę pusiausvyros, krito abu ant žemės. Jis krito ant nugaros, o M. A. ant jo, veidu tiesiai į asfaltą (3 t., b. l. 48-50).2025 m. gegužės 22 d. Š. Š. įtariamojo/liudytojo papildomų apklausų protokoluose papildė parodymus, kad kai M. A. jam pirmą kartą sugriebė už rankų, jie abu kartu negriuvo ant žemės. Jis traukėsi nuo M. A. ir jie atsidūrė truputį toliau, tai yra, automobilio stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini) namo ir tada M. A. jį vėl griebė už rankų ir jie virto ant žemės. Kaip sakė, jis virto ant nugaros, M. A. virto ant jo ir veidą trenkėsi į žemę (2 t., b. l. 54-56; 3 t., b. l. 51-52).2025 m. gegužės 22 d. Š. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino, kad tuo metu, kai prieš jį stovėjo S. A., ji nagais subraižė jam veidą. Š. Š. parodė manekeno pagalba, kaip S. A. subraižė jam veidą. Tiksliai parodyti, ar S. A. viena ranka ar abejomis rankomis braižė veidą, negalėjo. Š. Š. paaiškino, kad tuo metu, kai S. A. puolė jam braižyti veidą, jis rankomis dengėsi veidą ir traukėsi nuo jos atgal. Manekeno pagalba parodė, kaip dengėsi veidą. Š. Š. paaiškino, kad tuo metu, kai jis traukėsi nuo S. A., prie jo pribėgo M. A. ir sugriebė rankomis jam už abiejų rankų. Parodė ant manekeno, kaip M. A. jam sugriebė už rankų. Š. Š. paaiškino, kad jie iškart nenuvirto ant žemės. Paaiškino, kad M. A. jį vėl griebė už rankų, parodė, kaip jie nenulaikė pusiausvyros ir griuvo ant žemės. Š. Š. paaiškino, kad jis griuvo ant nugaros, manekeno pagalba parodė, kaip nugriuvo. Paaiškino, kad M. A. nugriuvo ant jo, o veidą trenkėsi į žemę, parodė su manekenu. Š. Š. paaiškino, kad tuo metu, kai nugriuvo ant žemės, susitrenkė kairę ranką, galvą, dešinės pusės šlaunį. Š. Š. paaiškino, kad jie su M. A. ritosi ant žemės ir jis atsidūrė viršuje, o M. A. po juo. Tuo metu jį už rūbų pradėjo tampyti S. A., tampymo metu S. A. numovė jam striukę (1 t., b. l. 181-182).Pirmosios instancijos teisme apklausiamas kaltinamuoju Š. Š. kaltę pripažino, labai gailėjosi. Parodė, kad išlipus iš taksi automobilio jis su S. A. pradėjo konfliktuoti žodiniu būdu ir kažkaip taip įvyko, kad jie susistumdė. S. A. lyg ir norėjo jį nustumti nuo savęs, jis gynėsi ir gal gindamasis kažkaip už jos užkliuvo. Nuo S. A. gynėsi, kad ji baigtų jį braižyti, nes jam buvo subraižytas tiek veidas, tiek kaklas, tiek krūtinės sritis. Jį subraižė S. A. su savo nagais. S. A. jį pirma subraižė. S. A. jį subraižė su rankų nagais. Bandė gintis, atsitraukti, gindamasis užkliuvo, tada atėjo M. A. ir pradėjo ginti S. A., kad jis nedarytų smurtinių veiksmų S. A. atžvilgiu. Tada jis susistumdė su M. A., susikibo rankomis ir jie nuvirto. Kai M. A. puolė ginti savo žmoną, su juo susistumdė ir nugriuvo, dėl to abu patyrė sužalojimus (4 t., b. l. 113-121).Išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Š. Š. nurodytuose parodymuose ir paaiškinimuose yra nustatyta prieštaravimų bei neatitikimo kitiems, jau aptartiems, bylos įrodymams, tuo tarpu išteisintųjų M. A. ir S. A. nurodytos esminės įvykio aplinkybės atitinka byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka būtinosios ginties sampratą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aptarti įrodymai ir konflikto eiga neginčijamai patvirtina, kad konflikto metu pyktį ir agresiją reiškė būtent Š. Š. ir taip savo veiksmais provokavo gintis išteisintuosius M. A. ir S. A.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių būtent paties Š. Š. pavojingo (realaus ir akivaizdaus) kėsinimosi faktą susidariusioje konfliktinėje situacijoje. Byloje apklaustų asmenų parodymai patvirtina, jog Š. Š. pirmas pradėjo žodinį konfliktą su S. A. dar važiuojant taksi automobilyje, jis taip pat, būdamas agresyviai nusiteikęs, iš taksi išlipo prie išteisintųjų namų, nors turėjo toliau važiuoti link savo namų. Akivaizdu, jog Š. Š. veikiant aktyviai bei savo fiziniais veiksmais realiai kėsinantis į S. A. sveikatą (suduodant jai du kartus į veidą), sukeliant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. A. ginant sutuoktinę nuo pavojingo kėsinimosi ir sugriebiant rankomis Š. Š. už abiejų rankų, jas spaudžiant, M. A. veikė nedelsdamas ir adekvačiai. Pastebėtina ir tai, kad Š. Š., būdamas agresyviai nusiteikęs, toliau tęsė smurtinį elgesį M. A. atžvilgiu, sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas pagrįstai patvirtina, jog S. A., stengdamasi atitraukti Š. Š. nuo sutuoktinio ir taip nagais subraižydama Š. Š., taip pat veikė būtinosios ginties ribose. Sugretinus minėtus išteisintųjų M. A. ir S. A. parodymus su liudytojos L. Š. parodymuose, pareigūnų „Body“ vaizdo įrašuose, skambučio Bendrajam pagalbos centrui užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadose M. A., S. A. ir Š. Š. konstatuotais sužalojimais ir kitais rašytiniais įrodymais, prieitina prie išvados, kad M. A. ir S. A. veiksmai buvo nukreipti ne į Š. Š. sveikatos sutrikdymą, tai yra, tyčia sužaloti Š. Š., bet buvo sąlygoti jo sudarytos grėsmingos situacijos, atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės jų pačių sveikatai. Išteisintųjų M. A. ir S. A. pasirinkta gynyba buvo adekvati ir būtinosios ginties ribų neperžengė.Todėl, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi teismų praktika taikant BK 28 straipsnį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog išteisintieji M. A. ir S. A. būtų turėję tyčią smurtauti prieš Š. Š. bei sąmoningai sukelti jam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad Š. Š. žodinio konflikto metu pirmas tyčia du kartus kumščiu trenkė S. A. į galvos sritį, dėl to ji nugriuvo ant žemės, tada M. A., gindamas S. A., sugriebė rankomis Š. Š. už abiejų rankų, jie susistumdė ir griuvo ant žemės, taip Š. Š. M. A. padarė dešinės plaštakos I piršto delnakaulio-artimojo pirštakaulio sąnario raiščio plyšimą, kairės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, kaktos, nosies ir dešiniojo skruosto muštines žaizdas, veido ir abiejų plaštakų odos nubrozdinimus, dešinės akies pojunginę kraujosruvą, veido, kaklo ir dešinės rankos poodines kraujosruvas, o M. A. Š. Š. – abiejų rankų ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimus, kairės rankos kraujosruvas; tuomet S. A., gindama M. A. bei bandydama atitraukti Š. Š. nuo M. A., nagais subraižė Š. Š. veido, kaklo, krūtinės sritis, tokiais savo veiksmais Š. Š. padarydama veido, kaklo, krūtinės odos nubrozdinimus, krūtinės poodines kraujosruvas. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti, kad minėtus smurtinius veiksmus Š. Š. atžvilgiu M. A. ir S. A. atliko būdami įsitikinę, kad dėl Š. Š. atliekamų veiksmų jiems gresia realus pavojus. Taigi, nors išteisintųjų M. A. ir S. A. veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai ir, atsižvelgiant į patiems išteisintiesiems S. A. bei M. A. padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje M. A. ir S. A. būtinosios ginties ribų neperžengė. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos negalima, nes yra BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta jų baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl M. A. ir S. A. išteisinimo naikinamas ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukiama.Kiti klausimaiŠ. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tai yra, iš M. A. prašė priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio išsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo bei iš S. A. prašė priteisti 2 500 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo. Taip pat prašė iš M. A. ir S. A. priteisti jo išlaidas turėtas 1 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 74-78). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį M. A. ir S. A. atžvilgiu, Š. Š. civilinį ieškinį kartu su prašymu dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo paliko nenagrinėtus. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos nutraukimo atvejais įstatymas nenumato galimybės tenkinti civilinį ieškinį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas, todėl paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje pareikštą Š. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.Taip pat BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad M. A. ir S. A. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama, nustačius, kad jų veikose yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, sprendžia, jog nėra pagrindo iš jų priteisti Š. Š. patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir Š. Š. prašymas priteisti 1 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta M. A. ir S. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą – baudžiamoji byla M. A. ir S. A. atžvilgiu nutraukiama, nustačius, kad jų veikose yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, sprendimas dėl kardomųjų priemonių panaikinimo paliekamas nepakeistas.Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. ir S. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.Baudžiamąją bylą M. A. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutraukti, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalis).Baudžiamąją bylą S. A. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutraukti, nustačius, kad jos veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalis).Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria Š. Š. prašymas dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme atlyginimo paliktas nenagrinėtas.Š. Š. prašymą dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo pirmosios instancijos teisme atmesti.Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Teisėjai Daiva Domeikienė Ernesta Montvidienė Gražvydas Poškus