Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje,

O. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. A. ir O. B. 2025 m. kovo 30 d., apie 2 val., veikdami kartu, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia įžūliu elgesiu, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, D. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, o būtent:

D. A. vieną kartą koja spyrė K. N. Š. į kairės kojos šlaunį, po ko iš nugaros už rūbų apykaklės patraukė atgal M. B., o O. B. spyrė M. B. vieną kartą koja į kairės kojos šlaunį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, po ko D. A. sudavė rankos kumščiu vieną kartą M. B. į veidą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į kairės akies apatinį voką, odos nubrozdinimus kairiame petyje, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo M. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais D. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, o O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. A. teisme kaltę pripažino iš dalies.

Nurodė su O. B. sėdėjęs automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ (jis vairuotojo vietoje, O. B. keleivio, abu buvo blaivūs), kuomet prie automobilio iš keleivio pusės priėjo 2–3 asmenys. Tie asmenys kažką pasakė O. B., ką tiksliai negirdėjo, nekreipė dėmesio. Tuomet tie asmenys nuėjo į šalį (nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apie 10 metrų). D. A. dar 10 minučių kalbėjo su O. B. automobilyje, po ko O. B. nurodė, jog kviesis taksi. Taksi atvažiavo po 5 minučių ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“). Taksi vairuotojo nepažįsta. Taksi automobilis atsistojo priekyje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir taksi automobilių buvo dar vienas automobilis. O. B. išlipus iš automobilio ir einant link taksi automobilio, minėti asmenys pradėjo jam šaukti „Kur tu eini? Ateini čia“, tačiau jo draugas nekreipė dėmesio. Jis atsidarė taksi automobilio duris ir įlipo, kai jau norėjo uždaryti taksi automobilio duris, visi trys asmenys pradėjo bėgti link taksi automobilio. Vienas iš bėgusių asmenų įsibėgėjo ir spyrė į taksi automobilio duris, taip jas uždarė (kuris tai buvo jaunuolis, nematė). Tai pamatęs D. A. išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas čia vyksta. Dar prieš tai iš taksi automobilio išlipo O. B., paskui jį išlipo ir taksi vairuotojas.

Kaltinamasis (D. A.) nubėgo prie automobilio pažiūrėti, kas vyksta. Klausė, kodėl jaunuoliai spardo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jaunuoliai buvo išgėrę, agresyviai nusiteikę, pradėjo vadinti kaltinamuosius negražiais žodžiais. Prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo apsistumdymas. Konfliktas kilo stumiant jaunuolius nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (kaltinamieji ir taksi vairuotojas stūmė tris jaunuolius, aplink dar buvo pašalinių asmenų, kurie ėjo į/iš baro). Jaunuoliai pradėjo stumdytis atgal. Du jaunuoliai buvo ramūs, o M. B. buvo nusiteikęs agresyviai. D. A. galėjo pastumti vieną ar du jaunuolius. Nuo pastūmimo niekas negriuvo. Vienam jaunuoliui galėjo pliaukštelėti ranka per nugarą ar ranką, kad šis eitų į šalį. M. B. galėjo patraukti už apykaklės, kad šis eitų į šalį, kumščiu į veidą tikrai netrenkė. K. N. Š. nespyrė. Paskui, kai jis pats atsitraukė nuo automobilio, pamatė M. B. smūgį O. B. į smilkinį, matė, kaip O. B. susiėmė už galvos. D. A. sušuko „ką čia darai“. Tuomet visi išsiskirstė (sėdo į automobilius ir išvažiavo).

Tą vakarą D. A. buvo apsirengęs tamsiai - juoda striukė, juodi džinsai. Plaukai buvo tokio pat ilgio kaip ir dabar (posėdžio metu), labai trumpi. Ar buvo su barzda, tiksliai nepasakys. Viskas vyko apie 30 metrų nuo baro „(duomenys neskelbtini)“, buvo tamsoka, prieblanda. Policijos nekvietė, nes negalvojo, jog čia rimta situacija. Kad kas nors iš tų asmenų būtų sužalotas, prašytų pagalbos, kraujuotų ar kviestų pagalbą, nematė. Kaltę dėl viešosios rimties sutrikdymo nurodė pripažįstantis, stumdėsi ir šūkavo, tą pripažįsta. Kaltės dėl sužalojimo nepripažįsta. Sutiktų atlyginti kažkurią dalį žalos, galėtų atlyginti 150 Eur turtinę žalą, nes visgi vyko susistumdymas. Mano, jog nukentėjusysis jį apšneka, nes nori gauti pinigų. Prieš prasidedant posėdžiams teisme skambino nukentėjusiajam, susitiko su juo, norėjo tiesiog pasikalbėti apie susidariusią situaciją, bandė susitaikyti.

Perskaičius D. A. 2025 m. gegužės 19 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 31-34), nurodė, jog viskas nurodyta teisingai. Sakė tyrėjai apie trečią išlipusį asmenį (taksi automobilio vairuotoją), kodėl tai neužrašyta, nežino. Tikrai minėjo tyrėjai ir apie M. B. smūgį O. B., nes tai svarbi aplinkybė. Kodėl ji nebuvo užfiksuota nežino.

Kaltinamasis O. B. teisme kaltę pripažino iš dalies.

Sėdėjo pas D. A. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, kuomet priėjo trys asmenys (neblaivūs, kalba nerišli). Kiek pamena, jie paprašė pasmulkinti pinigų. Kadangi neturėjo kaip, pasiūlė eiti pinigų pasismulkinti į barą. Kilo žodinis konfliktas, kadangi jaunuoliai pradėjo sakyti „kaip tu neturi“. Pasakė jiems eiti į šalį. Vaikinai paėjo gal 10 metrų ir ten stovėjo. O. B. išsikvietė taksi, kuris atvažiavo galimai po 5–10 minučių, sustojo priekyje (stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, dar vienas automobilis ir taksi automobilis „(duomenys neskelbtini)“).

Atvažiavus taksi automobiliui išlipo iš D. A. automobilio ir ėjo link taksi automobilio. Girdėjo jaunuolius sakant „kur eini“, tačiau nenorėjo veltis į konfliktą ir toliau ėjo link taksi automobilio. Įlipo į taksi automobilį, nespėjo uždaryti durelių, kuomet vienas iš jaunuolių pribėgo ir spyrė į taksi automobilio dureles (kas tiksliai spyrė nežino, gali būti, kad M. B.). Tuomet O. B. išlipo iš taksi automobilio, paskui jį išlipo ir taksi vairuotojas. Klausė jaunuolių, ką jie čia daro. Kilo žodinis konfliktas, apsistumdymas. Apsistumdyme dalyvavo jis pats, taksi vairuotojas ir tie jaunuoliai. Kada tiksliai prie kaltinamojo atsirado D. A., nežino. Pamena, jog M. B. jam (O. B.) trenkė (liko mėlynė, guzas), tuomet pribėgo D. A., vėl visi apsistumdė ir viskas baigėsi. Dėl ko jam buvo suduotas smūgis, nežino, pats prieš nieką nesmurtavo. Po antrojo apsistumdymo, kuomet gavo smūgį, nuėjo į taksi automobilį ir išvažiavo. Pats neatliko jokių smurtinių veiksmų. Gal bandė spirti, tačiau nepataikė. Ar smurtavo D. A., nematė. Kiek pamena, ant žemės niekas negulėjo, nepastebėjo, kad kas būtų buvęs kruvinas.

Tą vakarą buvo apsirengęs šviesiais džinsais, pilka striuke. Matomumas buvo prastas, buvo prieblanda. Pats policijos nekvietė, nes negalvojo, kad viskas taip toli nueis. Susitaikyti nebandė. Savo elgesį vertina blogai, pripažintų kaltę visiškai, jei jaunuoliai pripažintų spyrę į dureles.

Perskaičius O. B. 2025 m. gegužės 29 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 176-179), nurodė, jog viskas nurodyta teisingai. Minėjo tyrėjai, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau asmenų, kad buvo išlipęs ir taksi vairuotojas, nežino, kodėl jos nenurodytos.

Nukentėjusysis M. B. teisme nurodė, jog įvykio dieną buvo mieste su draugais K. N. Š. ir J. R., bare „(duomenys neskelbtini)“.

Iš baro pirmas išėjo K. N. Š., išėjęs jis priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, stovėjusio šalia baro (keleivio pusės durelės buvo prie šaligatvio). Kiek K. N. Š. jam sakė, asmenų automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ jis prašė pasmulkinti pinigų (pats pokalbio negirdėjo, tik matė, kad draugas kažko klausia kaltinamųjų, pokalbis truko apie 30 sekundžių). Tuo metu M. B. ėjo link automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Išėjęs iš baro pats nukentėjusysis su kaltinamaisiais nekalbėjo, su jais nekonfliktavo. Tuomet M. B. pamatė, kaip O. B. išlipa iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ - šis kaltinamasis turbūt sumaišė nukentėjusįjį M. B. su jo draugu K. N. Š., kadangi O. B. lipant iš automobilio K. N. Š. buvo už automobilio durų, o M. B. buvo prieš jį (tai yra, prieš O. B.). Išlipęs iš automobilio O. B. pradėjo pravardžiuoti ir jį vytis, pulti. Iš automobilio taip pat išlipo O. B. draugas D. A. ir dar vienas asmuo, kurio nežino. Tiksliai matė, kad automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo abu kaltinamieji (D. A. vairuotojo pusėje, O. B. keleivio), nematė, ar trečias asmuo išlipo iš to paties, ar iš kito automobilio. Buvo du automobiliai, iš kurių lipo asmenys. Šie automobiliai stovėjo šalia vienas kito. Vienas automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“, kitas „(duomenys neskelbtini)“ (stovėjo priešais automobilį „(duomenys neskelbtini)“). Ar trečias asmuo lipo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, nėra tikras (šio trečio asmens neatpažintų, jis buvo vidutinio ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Ar kažkas spyrė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dureles, pasakyti negalėjo. Galimai, kai O. B. atidarinėjo dureles, stovėjo K. N. Š. ir trinktelėjo (pats nukentėjusysis smūgio į dureles nematė).

Sunku pasakyti, kas jam sudavė pirmą smūgį, tačiau skaudžiausią smūgį sudavė D. A.. Smūgių buvo daug. Pirmas puolė O. B., kuris sėdėjo keleivio vietoje (nukentėjusysis prie automobilio priėjo iš keleivio pusės). O. B. išlipo iš automobilio ir trenkė M. B., pradėjo jį vytis, nukentėjusysis traukėsi link baro „(duomenys neskelbtini)“ (prie baro buvo du apsaugos darbuotojai, kadangi konfliktas vyko ne viduje, jiems nebuvo įdomu, nespėjo paprašyti jų pagalbos). Tuomet pamatė, kad išlipa dar vienas asmuo, šis asmuo, kurio įvardinti negali, atėjo tuo pačiu kelkraščiu kaip ir O. B.. Kitas asmuo perbėgo į kitą gatvės pusę nuo baro „(duomenys neskelbtini)“. Taigi vienas asmuo jį vijosi, kitas ėjo link jo, trečias perbėgo į kitą gatvės pusę. Nukentėjusysis taip pat perbėgo į kitą gatvės pusę, tuomet jį pagavo ir prasidėjo muštynės. Nukentėjusysis vėl bėgo per gatvę, jį vėl pagavo, tuomet jis vėl išsprūdo. Galiausiai, jam būnant viduryje gatvės, gavo smūgį iš D. A., kuomet pajuto, kad bėga kraujas. Smūgių buvo ir daugiau, jis bėgdavo, užsidengdavo, gaudavo smūgį (nežino nuo ko), vėl bėgdavo. Jautė, kad jį tempė už apykaklės (traukė D. A.), gavo smūgį į kūną, taip pat jam spyrė į koją, šlaunį (O. B.). Kiek tiksliai buvo smūgių, sunku pasakyti. Jis pats sudavė vieną smūgį O. B. (tuo metu, kai buvo perbėgęs į kitą gatvės pusę ir matė, jog situacija beviltiška, nepavyks pabėgti). Kur muštynių metu buvo nukentėjusiojo draugai, nežino. D. A. smūgis buvo skaudžiausias, po jo M. B. pradėjo bėgti kraujas. Asmenys pamatė kraują ir pabėgo. Nukentėjusysis liko ant gatvės kruvinas. Įvykis vyko nakties metu, buvo tamsu, tačiau gatvė buvo apšviesta. Aplinką nukentėjusysis suvokė aiškiai, puikiai orientavosi.

Nukentėjusiajam lūžo nosis. Operacijos dar nesidarė, tačiau planuoja darytis ateityje (gydytojai sakė, jog operacija bus reikalinga). Po įvykio buvo užtinusios jo akys, iki šiol negali normaliai prakvėpuoti. Po įvykio turėjo atšaukti kelionę į (duomenys neskelbtini), buvo psichologiškai užsidaręs, labai paveiktas, nebeturėjo motyvacijos kažkur važiuoti. Paaiškino, jog civilinį ieškinį reiškia D. A., O. B. pretenzijų neturi. Patyrė neturtinę ir turtinę žalą (pirko vaistus nuo tinimo, mėlynių, akių lašiukus, visi vaistai susiję su nosimi ir akimis, įvykio metu suplyšo marškinėliai). Sumuštas buvo be priežasties, tik dėl to, kad jį sumaišė su kitu asmeniu (K. N. Š.). Kaltinamieji jo neatsiprašė, tačiau D. A. skambino ir norėjo susitikti. Susitiko su abiem kaltinamaisiais, kurie tiesiog bandė suversti kaltę jam.

Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 31 d. duoti parodymai (iš 2025 m. kovo 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo), kuomet jis nurodė, jog 2025 m. kovo 29 d., apie 23 val. atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“. Bare jau buvo jo draugai K. N. Š. bei J. R.. Bare su draugais linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. 2025 m. kovo 30 d., apie 2 val. su tais pačiais draugais išėjo iš baro ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pusės. Ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), K. N. Š. priėjo prie gatvėje stovėjusio automobilio ir kiek žino, šis asmens paprašė „pasmulkinti pinigų“. Po šių žodžių iš priekinės keleivio pusės išlipo vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Ką vyriškis vilkėjo, jis nurodyti negali. Asmenį jis pažintų. Išlipęs vyriškis kiek pamena jam pasakė „ateini čia, aš tau pasmulkinsiu“. Kodėl vyras puolė ant jo, jis nežino, asmeniui jis nieko nesakė. Kaip tik tuo metu prie jo ėmė artintis dar du vyriškiai. Kiek atsimena, šie asmenys išlipo iš kito automobilio. Kaip atrodė kiti du vyriškiai, jis apibūdinti negali, jų neįsidėmėjo. Matydamas, kad asmenys nori jį sumušti, jis perbėgo į kitą gatvės pusę, tačiau matydamas, kad asmenys nori jį apsupti, jis vėl perbėgo per gatvę, kur stovėjo jo draugai. Nuo asmenų pabėgti jam nepavyko, šie jį apsupo ir visi trys ėmė jį mušti. Rankomis mušė ir kojomis spardė visi trys asmenys. Jam buvo suduota ne mažiau kaip 5 smūgiai į galvos sritį bei spirta vieną kartą į kairę koją. Nors galvą buvo užsidengęs rankomis, tačiau kažkuriuo momentu, vienas iš asmenų, ranka jam smogė į nosį ir šitokiu būdu jam buvo sukeltas žymesnis fizinis skausmas, kurį dešimtainėje skalėje (10 skaudžiausia) vertina 10 balų. Nurodo, kad dėl kitų smūgių jam taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau smūgis į nosį buvo skaudžiausias. Tiksliai negali pasakyti, kuris iš trijų asmenų jam sudavė į nosį, bet mano, kad tai buvo vyriškis išlipęs iš antros transporto priemonės, nes kaip jam atrodo, vyriškis išlipęs iš pirmo automobilio, konflikto metu galimai stovėjo priešais jį, o smūgį į nosį gavo labiau iš šono pusės. Po suduotų smūgių nuo vyriškių atsitraukė ir vėl perbėgo į kitą kelio pusę. Kol perbėgo į kitą kelio pusę, minėti trys asmenys sėdo į automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykstant automobiliams, vienas iš jo draugų spėjo nufotografuoti automobilio numerius, iš kurio buvo išlipęs pirmas vyriškis, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kito automobilio numerio užfiksuoti nepavyko, tačiau draugai užsiminė, kad tai buvo tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi dėl suduoto smūgio į nosį jam bėgo kraujas, jis pats išsikvietė medikus bei pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams paaiškino visą situaciją ir tada su GMP ekipažu išvyko į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Jo sveikata privačioje draudimo kompanijoje nedrausta. Gali nurodyti, kad konflikto metu jis taip pat sudavė keletą smūgių, tačiau ar jis asmenims pataikė, nurodyti negali. Užpuolusių asmenų nei jis, nei jo draugai nepažįsta. Dėl ko būtent buvo užpultas ir sumuštas jis, nurodyti negali (t. 1, b. l. 46–56). Perskaičius šiuos parodymus nukentėjusysis nurodė, jog sunku buvo matyti, kas su kuo sėdėjo, paskui prisiminė, kad O. B. sėdėjo su D. A., kas sėdėjo kitame automobilyje, neatpažintų. Pamačius kaltinamuosius gyvai, vaizdai kitokie.

Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 30 d. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, jog 2025 m. kovo 30 d., apie 2 val. įvykyje adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje stovėjo 2 automobiliai. Kaip jau minėjo, vienas automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo 2 vyriškiai. Vairuotojo pusėje sėdėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) trumpų plaukų, vienos dienos barzda, ovalaus veido, buvo apsirengęs tamsiais rūbais, išskirtinių bruožų kaip tatuiruočių, apgamų, randų nematė. To paties automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai beveik plikai kirptų plaukų, vienos dienos barzda, galėtų būti į kvadratą panaši veido forma, vilkėjo tamsios spalvos džinsus ir juodos spalvos odinę striukę, išskirtinių bruožų kaip tatuiruočių, apgamų, randų nepastebėjo. Taip pat įvykyje dalyvavo ir kitame automobilyje, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sėdėję asmenys, kurių neapibūdintų ir neatpažintų, automobilio valstybinių numerių neprisimena. Pirmas asmuo, kuris jį užpuolė ir sukėlė jam fizinį skausmą, buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio keleivis, tačiau po to, kai jis išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link jo, prie jo prisijungė ir to paties automobilio vairuotojas bei „(duomenys neskelbtini)“ buvę asmenys. Ar iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išlipę asmenys galėjo jam sukelti fizinį skausmą, pasakyti negali, kadangi buvo didelis susibūrimas ir jis jų neįsidėmėjo, tačiau yra tikras, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ išlipę vyriškiai tikrai jam sudavė smūgių į kairę koją, į pilvą bei nosį. Nurodo, kad apibūdintus asmenis iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio jis atpažintų gyvai ir iš nuotraukų (t. 1, b. l. 61–64). Perskaičius šiuos parodymus nukentėjusysis nurodė, jog viskas surašyta teisingai. (duomenys neskelbtini) metų asmuo, tai D. A., trumpų plaukų keleivis – tai O. B.. D. A. buvo toliau ir nelabai gerai apšviestas, O. B. matė geriau, jis buvo apšviestas.

Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 18 d. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, jog ankstesniuose procesiniuose veiksmuose buvo minėjęs, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 2 val. su draugais einant iš baro „(duomenys neskelbtini)“, jo draugui K. N. Š. priėjus prie gatvėje stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir priekinėje keleivio vietoje sėdinčio asmens paprašius pasmulkinti pinigų, automobilyje buvę asmenys juos užpuolė. Patikslina įvykio aplinkybes ir nurodo, kad detaliau prisiminus įvykį, tiksliai pamena, kad kai draugas K. N. Š. „(duomenys neskelbtini)“ sėdinčio keleivio paprašė pasmulkinti pinigų, jis atsakė „tuoj aš tau pasmulkinsiu“ ir atidarė automobilio dureles, jie visi atsitraukė nuo automobilio ir galimai keleivis, supainiojęs jį su K. N. Š., pradėjo eiti link jo. Keleiviui einant link jo, jis nuo jo traukėsi atgal link baro „(duomenys neskelbtini)“. Stabtelėjus prie minėto baro pamatė priekyje prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio du asmenis, jam pasirodė, lyg jie ieškotų „(duomenys neskelbtini)“ automobilio keleivio, kuris ėjo link jo. Iš dviejų asmenų, buvusių prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, vienas asmuo, tai yra, „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas, pasiliko prie jo draugo K. N. Š., ar kartu buvo kitas draugas J. R., jis neprisimena, bet K. N. Š. tikrai matė, prie jo priėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas, galimai K. N. Š. kažką sakė, tačiau kad spirtų K. N. Š. į koją, nematė. Kai automobilio vairuotojas pasiliko prie K. N. Š., matė kitą asmenį, buvusį su vairuotoju, pereinant į kitą gatvės pusę, lyg norint jam užkirsti kelią pabėgti. Kas tas asmuo, kuris perėjo į kitą kelio pusę, jis nežino, jo veido bruožų visiškai neprisimena. Pamena, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio keleiviui esant prieš jį, jis ėmė bėgti į kitą gatvės pusę, nurodytas asmuo jam bandė pakišti koją, lyg norint jį sustabdyti, bet jis išsisuko, peršoko per jo koją ir perbėgo gatvę. Toliau prie jo pradėjo artintis tiek minėtas keleivis, tiek tas asmuo, kurio jis nepamena, jiems priėjus arti, jam išsigandus, savo dešinės rankos kumščiu trenkė automobilio keleiviui į galvos sritį. Po suduoto smūgio jis pajuto kaip iš nugaros, už jo rūbų apykaklės jį patraukė atgal, jam atsisukus pamatė, kad jį patraukęs asmuo buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas - D. A.. Jis bandė išsisukti nuo D. A. ir jam pavyko. Jam ištrūkus iš D. A., į kairės kojos šlaunį pajuto spyrį, jį atliko „(duomenys neskelbtini)“ keleivis. Tada jis pasileido bėgti į kitą gatvės pusę, perbėgus jis netyčia atsitrenkė į automobilį, nepamena kokį, bet galimai tą patį „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet prie automobilio jį užspaudė visi minėti trys asmenys ir pamatė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, stovėdamas dešinėje jo pusėje, paleido į jį smūgį rankos kumščiu, pataikė į nosį. Po smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir visi asmenys nuo jo atsitraukė. Nurodo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kai „(duomenys neskelbtini)“ keleivis koja spyrė į jo kairės pusės šlaunį, bei kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jam rankos kumščiu sudavė į nosį. „(duomenys neskelbtini)“ keleivis buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, tiksliai prisimena, kad tai buvo O. B.. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, plikai kirptų plaukų, vidutinio sudėjimo, tiksliai pamena, kad tai D. A.. Su minėtais asmenimis buvo dar vienas asmuo, kurio apibūdinti negali, jo bruožų neprisimena, neatpažintų, tačiau jis ir nepamena, kad jis jam būtų sukėlęs fizinį skausmą. Labiausiai prisimena D. A. smūgį, kadangi jis buvo paskutinis ir pats skaudžiausias (t. 1, b. l. 67–70). Perskaičius šiuos parodymus nukentėjusysis nurodė, jog aplinkybės nurodytos teisingai. Kol po įvykio nebuvo matęs kaltinamųjų, įvykis atrodė kaip šešėlis. Tuomet jam davė nuotraukas atpažinimui, atpažino D. A. - tyrėja rodė kelias nuotraukas, iš pradžių vieną, paskui kitą, tuomet atpažinimui davė keturis skirtingus lapus su skirtingomis nuotraukomis, atpažino D. A.. Jam taip pat buvo rodomos nuotraukos su taksi vairuotojais, sunkiai sekėsi atpažinti.

2025 m. balandžio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog M. B. atpažino vyriškį Nr. 3 (D. A.), apie kurį jis davė parodymus. Atpažino iš bendrų veido bruožų, žvilgsnio, veido formos, plikai kirptų plaukų (t. 1, b. l. 71–79).

Liudytojas Z. M. teisme nurodė, jog įvykio nelabai prisimena, praėjo daug laiko.

Gavo iškvietimą vykti prie baro „(duomenys neskelbtini)“, sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės. Buvo tamsi naktis, 1.30 arba 2.30 val., matomumas buvo gal 20 metrų, gatvė nėra idealiai apšviesta. Jo automobilis – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Pas jį į automobilį įsėdo keleivis (kuris jį buvo iškvietęs), po kelių sekundžių prie automobilio iš gatvės priėjo dar vienas vaikinas ir jie apsižodžiavo (keleivis buvo atsidaręs langą). Vaikinas iš gatvės bandė atidaryti priekines keleivio duris, paskui tas duris smarkiai stūmė. Po šio durelių trenkimo (stūmimo) keleivis išlipo iš automobilio. Keleivis išlipęs buvo minutę ar pusantros, kas tuo metu vyko liudytojas nematė. Matė, jog keleivis vaikščiojo po gatvę, bet ką darė nematė (muštynių nematė). Gatvėje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir daugiau žmonių. Keleivis – tai asmuo, sėdintis salėje (nurodė O. B.). Po kelių minučių keleivis grįžo į automobilį ir liudytojas nuvežė jį nurodytu adresu (į (duomenys neskelbtini) rajoną, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“). Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas praėjus 3 mėnesiams po įvykio, tuo metu aplinkybes prisiminė geriau.

Teisme buvo perskaityti liudytojo Z. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, jog savo vardu yra atsidaręs (duomenys neskelbtini), yra „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), užsiima šia veikla jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 30 d., apie 01.45 val. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Iškvietusio paslaugas asmens duomenų neprisimena, jo „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje 2025 m. kovo 30 d. datos jau neberodo, istorija yra išnykusi, paskutinė rodoma data yra 2025 m. balandžio 16 d., todėl tikslių duomenų apie klientą pateikti negali. Prisimena, kai nurodytą naktį jis atvyko pagal iškvietimą, atvykęs automobilį pasistatė (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės, automobilio priekis į (duomenys neskelbtini). Jam pasistačius automobilį, programėlėje atžymėjus, kad atvyko paimti kliento, klientas ateidinėjo vienas nuo baro „(duomenys neskelbtini)“, jis su niekuo nebendravo. Tada atsisėdo į jo automobilio priekinę keleivio vietą, vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, daugiau detalių apie išvaizdą nepamena. Vyriškis kalbėjo lietuviškai. Įsėdęs į jo automobilį vyras pasisveikino. Kelių sekundžių bėgyje po pasisveikinimo vyras jam pasakė „Truputį palaukit“ ir tada jis išlipo. Per savo automobilio veidrodėlius matė, kad jo keleivis nuėjo link baro „(duomenys neskelbtini)“, tada jo klientas su grupele jaunuolių nubėgo į vieną gatvės pusę, tada į kitą, pasiblaškė po gatvę ir grįžo į automobilį. Kuomet jo klientas buvo tarp grupelės jaunuolių, jis neįsižiūrėjo, kas tarp jų visų vyko. Kiek akimis sekė savo klientą nematė, kad jis būtų sudavęs kam nors smūgį, mušęsis. Kodėl jam prireikė išlipti iš jo automobilio nežino. Kai vyriškis grįžo, įsėdo į automobilio galą, kadangi įsėsdamas smarkiau trinktelėjo durelėmis jis jam pasakė „Atsiprašau. Viskas važiuojam“. Kelionės metu jie nekalbėjo. Kiek prisimena, jis jį vežė netoli, link (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono, baigiant kelionę jis jo paklausė „Kur paleisti?“, jis atsakė „Čia sustok“. Savo klientą jis paleido (duomenys neskelbtini) šalia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tiek gali papasakoti apie įvykį (t. 1, b. l. 174–177). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas nurodė, jog parodymai surašyti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybės apie asmenį iš gatvės, kuris trinktelėjo durelėmis, dabar jam šis vaizdas stovi akyse. Vėliau nurodė, jog gal šią aplinkybę ir buvo minėjęs tyrėjai, kodėl jos neįrašė į apklausos protokolą, nežino. Keleivį, kurį vežė, įsidėmėjo gerai, sakė galintis jį atpažinti, šiandien, posėdžio metu, atpažino iš šviesių plaukų, veido.

Liudytojas J. R. teisme nurodė, jog buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ su draugais M. B. ir K. N. Š., buvo ten 2–3 valandas. Tiksliai visko nepamena, nes bare vartojo alkoholį, gėrė įvairius kokteilius. M. B. prie jų prisijungė vėliau, todėl buvo blaivesnis nei liudytojas ir K. N. Š..

Pamena, jog išėjo iš baro ir priėjo prie (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“ norėdami pasismulkinti pinigų (galvojo, jog tai taksi automobilis, manė, kad vairuotojas turės smulkių pinigų, dėl to prie šio automobilio ir priėjo). Tuomet įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas vyko prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, buvo ir dar vienas automobilis, koks įvardinti negali. Apsižodžiavus iš automobilio išlipo vyrai, vėliau vyrai išlipo ir iš kito automobilio, kiek jų buvo – nežino. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ lyg ir išlipo daugiau žmonių, tačiau tiksliai nepamena. Nepamena, ar jis su draugais trenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ duris, ar jas darinėjo. Išlipę asmenys pradėjo stumdytis, tuomet liudytojas atsitraukė. Žmonės buvo išsibarstę per gatvę, žmonių buvo kitoje gatvės pusėje, arčiau, toliau (duomenys neskelbtini). Konflikte dalyvavo 4–5 asmenys. Lauke buvo apsaugos darbuotojai, buvo keista, kodėl jie nieko nedaro. Kaip buvo sužeistas M. B. nematė, kaip supranta, jis pradėjo konfliktuoti, žino, kad jam buvo sulaužyta nosis. Pačiame įvykių sūkuryje liudytojas nedalyvavo, tuo metu skambino 112. Kiek žino, K. N. Š. nieko nenutiko, jis taip pat buvo nuošalėje. Po to fotografavo automobilį, vėliau žmonės susėdo į automobilius ir išvažiavo. Vieta buvo apšviesta, matomumas nebuvo prastas. Apklausiamas pas tyrėją įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Teisme buvo perskaityti liudytojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 3 d. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, jog 2025 m. kovo 29 d. apie 21 val. su K. N. Š. nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, apie 23 val. prie jų prisijungė M. B.. 2025 m. kovo 30 d., apie 2 val., visi išėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“, norėdami eiti į naktinį klubą. Kadangi naktiniame klube reikia susimokėti už įėjimą, reikėjo turėti smulkių pinigų. Maždaug 100 metrų nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ kelkraštyje stovėjo tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jam su K. N. Š. priėjus arti automobilio, kurio automobilio, ar „(duomenys neskelbtini)“, ar „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena, per atstumą, automobilyje, priekinėje keleivio pusėje sėdinčio vyriškio K. N. Š. paprašė pasmulkinti pinigus. Kiek pamena, po to, kai K. N. Š. paprašė pasmulkinti pinigus, prasidėjo dialogas, kuriame dalyvavo: M. B., K. N. Š., jis ir kiti asmenys automobilyje. Kažkuriuo pokalbio metu iš abiejų automobilių („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) išlipo asmenys, kurie pradėjo juos gaudyti. Kiek buvo jiems nepažįstamų asmenų, kurie juos gaudė, tiksliai nepamena, tačiau galėjo būti apie 4–5 asmenis, nei vieno iš jų neapibūdintų, kadangi buvo didelis chaosas, jie nuo jų bėgo tai į vieną gatvės pusę, tai į kitą. Kai asmenys pradėjo juos gaudyti, jis iš karto paskambino bendrojo pagalbos centro numeriu 112. Matė, kuomet buvo smūgiuojama M. B., tačiau kuris asmuo smūgiavo ir kiek smūgių sudavė nepastebėjo. Po suduotų smūgių M. B., asmenys susėdo į anksčiau minėtus automobilius ir išvažiavo. Pats įvykyje nenukentėjo (t. 1, b. l. 157–160). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas nurodė, jog aplinkybių dėl smūgiavimo tikrai nepamena, gali būti, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau. Jam atrodo, kad išėję iš baro priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (tai būtų logiška, nes galvojo, jog ten taksi automobilis), visos kitos aplinkybės nurodytos teisingai. Gali būti, kad priėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Įvykio metu buvo apgirtęs, liudytojui jau reikėjo eiti namo. Apklausos metu nurodė tai, ką prisiminė. Kiek konflikte dalyvavo asmenų nepamena.

Liudytojas K. N. Š. teisme nurodė, jog buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ su M. B. ir J. R.. Iš baro išėjo trise, ėjo link (duomenys neskelbtini) pusės.

Kairėje pusėje stovėjo du automobiliai - „(duomenys neskelbtini)“ ir taksi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) spalvos. Priėjo prie šių automobilių, nes norėjo pasismulkinti pinigų (planavo eiti į kitą naktinį klubą). „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje sėdėjo 3–4 žmonės. Jiems paprašius pasmulkinti pinigų, žmonės pradėjo negražiai, nemandagiai kalbėti (keikėsi tiek žmonės automobilyje, tiek liudytojas su draugais). Liudytojas su draugais kažką atsakė ir tie 3 ar 4 žmonės išlipo iš automobilių. Iš kurio tiksliai automobilio išlipo žmonės, nežino, gali patvirtinti, kad iš pradžių 2 išlipo iš „(duomenys neskelbtini)“, paskui dar 1 iš „(duomenys neskelbtini)“. Nei liudytojas, nei jo draugai durelių netrankė. Pirminis pokalbis įvyko prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Visi pasiskirstė gatvėje ir įvyko muštynės. Šių muštynių metu nukentėjo M. B. (jam buvo smūgiuota į nosį, bėgo kraujas), smūgio M. B. nematė. Vienas asmuo, kuris išlipo iš „(duomenys neskelbtini)“, smūgiavo jam (K. N. Š.) į koją, šlaunį, pretenzijų dėl to neturi. Ar šį smūgį sudavė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, ar keleivis, nepamena. Ar spyręs asmuo sėdi teismo salėje, nežino. Spyręs asmuo buvo maždaug liudytojo ūgio, stambesnis, tamsių plaukų, vyresnio amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) metų. Buvo tamsiai apsirengęs, aptempti džinsai, odinė striukė. Pats muštynių metu niekam nesudavė, nematė, kad jo draugai suduotų kažkam smūgius. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, naktis. Kadangi viskas buvo miesto (duomenys neskelbtini), buvo apšviesta. Praėjus kuriam laiko po įvykio buvo sutapimas – jį vežė „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu ir liudytojas šio automobilio vairuotoją atpažino kaip asmenį, kuris buvo su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu tą dieną prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, atliko atpažinimus, tačiau nieko neatpažino. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė.

Teisme buvo perskaityti liudytojo K. N. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 3 d. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, jog išėjus iš baro „(duomenys neskelbtini)“, kelkraštyje stovėjo tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame matė sėdint vyriškį, todėl nusprendė paprašyti vyriškio pasmulkinti grynuosius pinigus. Priėjus arti automobilio, per atstumą, automobilyje, priekinėje keleivio pusėje sėdinčio vyriškio paprašė pasmulkinti pinigus. Nepamena, ar vyriškis jam ką nors atsakė, tik pamena, kad jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link jo draugo M. B., kuris stovėjo šiek tiek tolėliau nuo jo. Kodėl automobilio keleivis išlipęs nuėjo link M. B. nežino, nepamena ir to, kad M. B. šiam būtų ką nors sakęs. Kai automobilio keleivis nuėjo link M. B., iš to paties automobilio vairuotojo pusės išlipo kitas vyriškis, kuris priėjo prie jo. Priėjęs vairuotojas nieko jam nesakęs iš savo dešinės kojos spyrė jam į kairės kojos šlaunį, tačiau smūgis nebuvo stiprus, fizinis skausmas jam nesukeltas, pretenzijų neturi. Toliau automobilio vairuotojo pusėje sėdėjęs vyriškis nuėjo nuo jo per gatvę, į kitą pusę link M. B.. Kaip M. B. atsidūrė kitoje gatvės pusėje jis nematė. Apsidairęs pamatė ir J. R. kitoje gatvės pusėje netoli M. B.. Jis pribėgo prie J. R. ir išgirdo, kad jis kalbasi telefonu su bendrojo pagalbos centro darbuotoju. Daugiau detalių jis nepamena. Nematė ir to fakto, kada buvo sumuštas M. B., nematė ir kas jį mušė. Kiek be jo draugų galėjo būti asmenų, kurie dalyvavo konflikte, smūgiavo M. B., negali tiksliai pasakyti. Atsimena tik du asmenis iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivio jis neprisimena, jo neapibūdintų, tačiau tiksliai prisimena „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoją. Automobilio vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) trumpų plaukų, vilkėjo juodos spalvos kelnes, juodą odinę striukę. Apibūdintą asmenį iš nuotraukų ar gyvai atpažintų (t. 1, b. l. 111–114). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas nurodė, jog aplinkybės nurodytos teisingai.

Teisme buvo perskaityti liudytojo K. N. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 5 d. duoti parodymai, kuomet jis papildomai nurodė, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją atpažintų gyvai ir iš nuotraukų, kadangi įvykio metu jis buvo prie jo priėjęs ir jam spyręs į kairės kojos šlaunį. Vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) trumpų plaukų, vilkėjo juodos spalvos kelnes, juodą odinę striukę, jokių išskirtinių bruožų kaip apgamų, randų, tatuiruočių nepastebėjo. Atsimena dar vieną įvykyje dalyvavusį asmenį, kuris galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ keleivis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apkūnaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, plikai kirptų plaukų, apsirengęs tamsiais rūbais. Tokį asmenį atsimena iš įvykio, kadangi prisimena vaizdą, kai jo apibūdintas vyriškis sėdėjo automobilyje, ar jis įvykio metu trenkė M. B., to nematė. Minėtą asmenį atpažintų gyvai ir iš nuotraukų. Taip pat nurodė, kad prisimena įvykyje buvusį (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, iš kurio buvo išlipę asmenys ir jie dalyvavo sukeliant M. B. fizinį skausmą, tačiau asmenų bruožų jis neprisimena. Nurodo, kad 2025 m. balandžio 29 d. 17.27 val. naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ programėle jis užsakė pavežėjimą. Jo užsakytas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis atvyko (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Z. M.. Jis įsidėmėjo šį automobilį, kadangi, jo manymu, tai buvo tas pats automobilis, buvęs įvykyje 2025 m. kovo 30 d.. Bendravo su pavežėju, jį labai gerai atsimena, jis jam pasirodė labai šnekus, kalbėjo apie tai, ką jis yra dirbęs, apie jo automobilį, ar tai jo asmeninis ar nuomojamas, Z. M. teigė, kad automobilis nuosavas, pats jį prižiūri, remontuoja. Yra tikras, kad 2025 m. kovo 30 d. įvykyje buvo jo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, tačiau jis minėto „(duomenys neskelbtini)“ savininko įvykyje nematė, galimai jis buvo tik pavežėjas ir iš automobilio nebuvo išlipęs (t. 1, b. l. 117–120). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas nurodė, jog aplinkybės nurodytos teisingai. Kiek pamena, ikiteisminio tyrimo metu tyrėja pateikė kelias nuotraukas, kuriose turėjo atpažinti vairuotoją. Jį atpažino. Atpažino, nes buvo neseniai su juo važiavęs.

Teisme buvo perskaityti liudytojo K. N. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 31 d. duoti parodymai, kuomet jis patikslino, jog iš „(duomenys neskelbtini)“ keleivio pusės išlipo vyriškis ir nuėjo link M. B.. Automobilio keleiviui einant link jo draugo, prie jo (K. N. Š.) priėjo to paties minėto automobilio vairuotojas ir spyrė jam į kairės kojos šlaunį. Dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė, nežino. Toliau automobilio vairuotojo pusėje sėdėjęs vyriškis, kuris jam spyrė į koją, nuėjo nuo jo per gatvę, į kitą pusę link M. B.. Kaip jo draugas atsidūrė kitoje gatvės pusėje, nematė. Apsidairęs pamatė ir J. R. kitoje gatvės pusėje, netoli M. B.. Jis pribėgo prie J. R. ir išgirdo, kad jis kalbasi telefonu su bendrojo pagalbos centro darbuotoju. Tuo metu ką veikia M. B. jis nestebėjo, buvo didelis sąmyšis. Kada buvo sumuštas M. B. ir kas jį sumušė, jis nematė. Jo kraujuojančią nosį pamatė po kurio laiko, J. R. baigus pokalbį su bendrojo pagalbos centro darbuotoju. Kiek be jo draugų galėjo būti asmenų, kurie dalyvavo konflikte, smūgiavo M. B., negali tiksliai pasakyti. Prisimena tik du asmenis iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikai kirptų plaukų, vilkėjo juodos spalvos kelnes, juodą odinę striukę. Jį proceso veiksme atpažinime pagal nuotrauką atpažino kaip automobilio keleivį, tačiau pagrįstai gali teigti, kad jis buvo vairuotojas ir jam spyrė į koją, darytam proceso veiksme galėjo suklysti, jį atsimena todėl, nes įvykio metu stovėjo vienas prieš kitą. Taip pat, ar vairuotojas trenkė M. B. į nosį, tikrai nežino, nematė, kas šiam sudavė smūgius. „(duomenys neskelbtini)“ keleivio nebeatpažintų nei gyvai, nei iš nuotraukų, kadangi po įvykio praėjo daug laiko bei tarp jų nebuvo jokio kontakto, todėl visi jo bruožai užsimiršo (t. 1, b. l. 123–126). Perskaičius šiuos parodymus liudytojas nurodė, jog aplinkybės nurodytos teisingai.

2025 m. gegužės 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog iš fotonuotraukų liudytojas K. N. Š. atpažino D. A. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Asmenį atpažįsta iš veido formos, raukšlių prie lūpų, žvilgsnio, plikai kirptų plaukų. Šis asmuo dalyvavo įvykyje ir sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekinėje keleivio vietoje (t. 1, b. l. 127–134).

2025 m. gegužės 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog iš fotonuotraukų liudytojas K. N. Š. atpažino Z. M. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Asmenį atpažįsta iš šukuosenos, (duomenys neskelbtini) plaukų spalvos, veido formos, raukšlių, mimikos, akių. Šis vyriškis yra (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, kuris galimai dirbo (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 30 d. naktį ir buvo atvežęs asmenis, kurie dalyvavo sukeliant skausmą M. B.. Nurodytas vyriškis iš automobilio išlipęs nebuvo (t. 1, b. l. 135–147).

2025 m. liepos 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog iš fotonuotraukų liudytojas K. N. Š. neatpažino O. B. kaip asmens, apie kurį jis davė parodymus (t. 1, b. l. 148–152).

Liudytojas A. B. teisme nurodė, jog anksčiau dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Galėjo dirbti 2025 m. kovo 29–30 d., tačiau paties įvykio nepamena. Kaltinamieji matyti, baro „(duomenys neskelbtini)“ klientai. Ramūs, niekada konfliktų nekėlė. Įvykio prie baro su šiais kaltinamaisiais nėra matęs. M. B. nepažįsta, kartu posėdyje buvęs vaikinas (K. N. Š.) matytas, išgėręs mėgsta kabinėtis prie merginų, nori kelti konfliktus, pats nieko nedaro, tik laukia. Su juo konflikto lauke matęs taip pat nėra.

Liudytojas R. K. teisme nurodė, jog 2025 m. kovo mėnesį dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamieji nematyti. Kiek pamena, jie yra nuėję link viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, kažkas susikivirčijo, aiškinosi santykius prie automobilio (markės nepamena). Kolega A. B. jam sakė nesikišti ir liudytojas su kolega nuėjo į baro vidų. Nepamena, ar prie jų buvo priėjęs nukentėjusysis, taip pat, ar buvo atvykusi policija ar greitoji. Baras „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, visa gatvė nėra nuosekliai apšviesta, einant link (duomenys neskelbtini) tamsiau, o į (duomenys neskelbtini) pusę labiau apšviesta.

2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas O. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl šios veikos ikiteisminį tyrimą nutarta tęsti D. A. (t. 1, b. l. 11–13).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje nurodyta, jog M. B. 2025 m. kovo 30 d., 2.11 val. pranešė, jog jį užpuolė 3 nepažįstami vyrai, sumušė, reikalinga greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 22–24).

2025 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, jog pareigūnams atvykus netoli baro „(duomenys neskelbtini)“ juos pasitiko neblaivus M. B., 1,46 prom. Paaiškino, jog su draugais buvo bare, išėjo į lauką, priėjo prie vieno automobilio ir paprašė ten buvusio nepažįstamo asmens pasmulkinti pinigų. Įvyko žodinis konfliktas, po ko šis iš karto atsitraukė toliau. Jam atsitraukus, prie jo priėjo tas pats vyriškis su dar dviem kitais, iš kurių tas, su kuriuo sukonfliktavo, jam pasakė „tuoj aš tau pasmulkinsiu“, ir priėjęs trenkė į veido sritį. Kiek kartų trenkė pasakyti tiksliai negalėjo, teigė, jog trenkė ranka. M. B. teigė, jog jam trenkė tik vienas asmuo, iš ten buvusių trijų asmenų, kurio tiksliai apibūdinti nesugebėjo. Kartu su juo buvęs akivaizdžiai neblaivus draugas K. N. Š. teigė, jog jis viską matė, kadangi buvo netoliese. Nurodė viską taip pat, teigė, jog jo draugas M. B. paprašė nepažįstamų asmenų pasmulkinti pinigų, o vėliau nuo vieno iš jų sulaukė smūgio į veidą (t. 1, b. l. 25, 26).

2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra (t. 1, b. l. 28–31).

2025 m. kovo 30 d. apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos apžiūra, pradėta 02:15, baigta 02:25. Prie protokolo pridėtose nuotraukose matyti, jog įvykio vieta yra apšviesta (t. 1, b. l. 32–43).

2025 m. kovo 31 d. asmens apžiūros protokole aprašyta M. B. apžiūra. Ant nosies matomas paraudimas, sumušimas, nosis patinusi. Ant kairės kojos sužalojimų nestebima (t. 1, b. l. 79–87).

2025 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog M. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į kairės akies apatinį voką, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiame petyje, dešinėje alkūnėje ir dešiniam dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad nosies sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kietu buku daiktu, tiek griuviminių traumų metu. M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Imant sužalojimus atskirai, nosies kaulų lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, visi kiti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 98, 99).

2025 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta garso įrašų bendrajam pagalbos centrui apžiūra. Pirmas skambutis 2025 m. kovo 30 d., 2.06 val. skambinęs asmuo neprisistato (kaip nustatyta, skambino J. R.), antras skambutis 2.11 val., skambina M. B.. Pokalbio metu jis be kita ko nurodo:

Pranešėjas sako: jo.

Pranešėjas sako: vieną. Užpuolė vieną.

Pranešėjas sako: vieną, vieną, vieną užpuolė.

Pranešėjas sako: trise.

Pranešėjas sako: jo, sumušė, iš nosies kraujas bėga.

Pranešėjas sako: jo reikia.

Pranešėjas sako: ne nepažįstami, pirmą kartą matau.

Pranešėjas sako: jo jo ką tik pabėgo, aš užsirašiau numerius mašinos.

Operatorė sako: vis tiek nesupratau, kiek? (duomenys neskelbtini)?

Pranešėjas sako: trise.

Pranešėjas sako: užsirašiau numerius mašinos.

Operatorė sako: sakykit.

Pranešėjas sako: vienas esu.

Pranešėjas sako: aš nežinau, aš užsirašiau numerius. Lygtais (duomenys neskelbtini) buvo.

Pranešėjas sako: tikras. Aš užsirašiau numerius tikrus.

Operatorė sako: tai sakykit prašau.

Pranešėjas sako: (duomenys neskelbtini).

Operatorė sako: taip.

Pranešėjas sako: (duomenys neskelbtini).

Operatorė sako: taip.

Pranešėjas sako: (duomenys neskelbtini).

Operatorė sako: kaip (duomenys neskelbtini). Skaičiai kokie?

Pranešėjas sako: (duomenys neskelbtini).

Operatorė sako: taip.

Pranešėjas sako: skaičiai, tuoj pasakysiu. (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas sako: link (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas sako: iš kumščio.

Pranešėjas sako: į veidą, į nosį.

Pranešėjas sako: jo reikia, reikia.

Pranešėjas sako: man (duomenys neskelbtini).

Operatorė sako: (duomenys neskelbtini). O tai dėl ko įvyko konfliktas?

Pranešėjas kažką nerišliai pasako operatorei.

Pranešėjas sako: žmogaus paklausėm gal turi pasmulkinti pinigų, o jisai vat išlipo...

Pranešėjas sako: jo čia išlipo jo ir draugai kaip suprantu tai jie čia mane trise ar keturiese nežinau keliese užpuolė (t. 2, b. l. 5–10).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, jog 2025 m. kovo 30 d., 1.45 val. buvo rasta viena kelionė, kurios paėmimo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Minėtą kelionę vykdžiusio asmens paskyroje nurodyta, jog tai Z. M. (t. 2, b. l. 22, 23).

2025 m. liepos 2 d. akistatos protokole aprašyta akistata tarp nukentėjusiojo M. B. ir D. A. (t. 2, b. l. 63–67).

2025 m. liepos 8 d. akistatos protokole aprašyta akistata tarp nukentėjusiojo M. B. ir O. B. (t. 3, b. l. 7–10).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

D. A. šioje byloje kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu O. B. kaltinimai pareikšti dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, minėti asmenys 2025 m. kovo 30 d., apie 2 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (netoli baro „(duomenys neskelbtini)“) sukonfliktavo su iš baro išėjusiu M. B., taip pat su juo buvusiais K. N. Š. ir J. R.. Šio konflikto metu M. B. buvo sulaužyta nosis, padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje (19, 20 pastraipose aprašyti duomenys), dėl šios aplinkybės ginčo šioje byloje nėra. Šį konfliktą matė ir pašaliniai asmenys – kaip tvirtino patys kaltinamieji, įvykio vietoje buvo daugiau asmenų, jie ėjo iš/į barą, jog kažkas aiškinosi santykius prie automobilio, patvirtino matęs ir baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, liudytojas R. K. (13 pastraipoje nurodyti parodymai). Po konflikto į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba.

Minėto konflikto metu D. A. ir O. B. kaltinami atlikę konkrečius smurtinius veiksmus, tai yra, pagal pareikštą kaltinimą:

D. A. vieną kartą spyrė K. N. Š. į kairės kojos šlaunį, po ko iš nugaros už rūbų apykaklės patraukė atgal M. B.;

Tuomet O. B. spyrė M. B. vieną kartą koja į kairės kojos šlaunį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje;

Galiausiai D. A. sudavė rankos kumščiu vieną kartą M. B. į veidą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dalį veiksmų kaltinamieji pripažino: D. A. pripažino galėjęs traukti už apykaklės M. B., kitus jam inkriminuojamus veiksmus neigė, tuo tarpu O. B. nurodė galėjęs kažkam spirti, bet tikrai nepataikęs. Taigi esminius jų veiksmų kvalifikavimą lemiančius veiksmus (D. A. - smūgį kumščiu M. B. į veidą, O. B. - spyrį M. B. į kairės kojos šlaunį) kaltinamieji neigia.

Prieš išsamiau aptardamas įrodymus, patvirtinančius konkrečius kaltinamųjų smurtinius veiksmus konflikto metu, teismas išanalizuos tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo kilusio konflikto pradžią, tai yra, kas prie ko šiuo atveju priėjo, kokius veiksmus atliko, kiek asmenų konflikte dalyvavo (ar jį matė), dėl ko apskritai šis konfliktas kilo. Šios aplinkybės yra aktualios, kadangi tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjas proceso metu kaip konflikto iniciatorius bandė pateikė nukentėjusįjį ir su juo buvusius draugus.

Kilusio konflikto priežastis ir pačią konflikto eigą kaltinamieji ir nukentėjusysis M. B. (bei su juo buvę draugai K. N. Š. ir J. R.) aiškina skirtingai:

Abu kaltinamieji tvirtino sėdėję automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ (kuris buvo pastatytas netoli baro „(duomenys neskelbtini)“), kuomet priėjo trys asmenys (nukentėjusysis ir du jo draugai) ir paprašė pasmulkinti pinigų. O. B. neturėjo pinigų smulkinimui, todėl pasiūlė asmenims nueiti į barą. Dėl to tarp O. B. ir minėtų trijų asmenų (jam vis dar sėdint automobilyje „(duomenys neskelbtini)“) kilo žodinis konfliktas, po kurio M. B. su draugais pasitraukė nuo automobilio ir tiesiog stovėjo. Po šio žodinio konflikto (kurio metu O. B. teigė net neišlipęs iš automobilio), šis kaltinamasis nurodė išsikvietęs taksi automobilį, kuris atvyko už maždaug 10 minučių. Tuomet O. B. išlipo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo eiti link priešais sustojusio taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir taksi automobilį, kaip nurodė kaltinamieji, skyrė dar vienas stovintis automobilis). Kaip nurodo O. B., sėdantis į taksi automobilį prie jo pribėgo vienas iš trijų jaunuolių ir spyrė į taksi automobilio duris, tuomet O. B. iš taksi automobilio išlipo, išlipo ir taksi vairuotojas (kaip nustatyta, taksi automobilį vairavo liudytojas Z. M.), išlipęs iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priėjo ir D. A.. Tuomet, kaip nurodo kaltinamieji, įvyko susistumdymas, kurio metu, kaip minėta, D. A. pripažino galėjęs traukti M. B. už apykaklės, jokių kitų smurtinių veiksmų kaltinamieji teigė neatlikę.

Nukentėjusysis M. B. konflikto pradžią nurodė kiek kitaip. Apklausiamas teisme (4.1. pastraipoje nurodyti parodymai) jis tvirtino, jog išėjus iš baro prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priėjo jo draugas K. N. Š., kuris automobilyje sėdinčio asmens prašė pasmulkinti pinigų. Kaip nurodo nukentėjusysis, iš karto po to iš automobilio išlipo du asmenys (D. A. ir O. B.), taip pat atsirado trečias asmuo (kurio neatpažintų, iš kur jis išlipo nematė) ir prasidėjo konfliktas, kurio metu jo atžvilgiu buvo smurtaujama. Jog smurtiniai veiksmai buvo atlikti iš karto po to, kuomet K. N. Š. priėjęs prie automobilio prašė pasmulkinti pinigų, M. B. tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (4.4., 4.6. pastraipose nurodyti parodymai). Pažymėtina, jog M. B. tvirtino, jog išėjus iš baro „(duomenys neskelbtini)“ jis ir jo draugai priėjo būtent prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kur sėdėjusio asmens paprašė pasmulkinti pinigų. Būtent automobilį „(duomenys neskelbtini)“ M. B. nurodė skambindamas ir bendrajam pagalbos centrui iš karto po įvykio (21 pastraipoje aprašytas M. B. skambutis). Be to, viso proceso metu M. B. nuosekliai tvirtino, jog asmenys, dalyvavę konflikte gatvėje, lipo iš dviejų automobilių – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tų asmenų, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo bent 3.

Tokią pat konflikto pradžią patvirtino ir liudytojai J. R. (7.1., 7.2. pastraipose nurodyti parodymai) bei K. N. Š. (8.1., 8.2. pastraipose nurodyti parodymai). Nors minėtų asmenų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų (prie kurio automobilio - „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ – jie priėjo, koks tiksliai skaičius žmonių išlipo iš kiekvieno automobilio), pačią konflikto pradžią – prašymą pasmulkinti pinigų ir iš karto po to sekusius smurtinius veiksmus – minėti jaunuoliai nurodė analogiškai. Be to, tiek J. R., tiek K. N. Š. abu tvirtino, jog išėjus iš baro gatvėje tikrai buvo du automobiliai - „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių vėliau, jau po žodinio konflikto, išlipo smurtavę asmenys. Išlipusių ir smurtavusių asmenų skaičių liudytojai, kaip minėta, nurodė skirtingai – J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog iš automobilių išlipo 3–4 asmenys, K. N. Š. teisme nurodė, jog iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio išlipo 2 asmenys, iš „(duomenys neskelbtini)“ dar 1, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu K. N. Š. visose apklausose tvirtino tikrai matęs 2 asmenis, išlipusius iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio (8.2.–8.4. pastraipose nurodyti parodymai), vienoje apklausų teigė, jog asmenys (tikslaus skaičiaus nenurodė) lipo ir iš taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas Z. M., kaip nustatyta, taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kaip aiškino pirmosios instancijos teisme, gavo iškvietimą ir atvyko į vietą prie baro „(duomenys neskelbtini)“, pas jį į automobilį įsėdo keleivis (jo keleivis, kaip nustatyta, buvo O. B.), po kelių sekundžių prie automobilio iš gatvės priėjo dar vienas vaikinas ir jie apsižodžiavo (keleivis buvo atsidaręs langą); vaikinas iš gatvės bandė atidaryti priekines keleivio duris, paskui tas duris smarkiai stūmė; po šio durelių trenkimo (stūmimo) keleivis išlipo iš automobilio. Keleivis išlipęs buvo minutę ar pusantros, kas tuo metu vyko liudytojas nematė. Matė keleivį vaikščiojantį po gatvę, tačiau ką jis darė, nematė, muštynių teigė nematęs. Po kelių minučių keleivis grįžo ir liudytojas jį nuvežė nurodytu adresu, į (duomenys neskelbtini) rajoną (6.1. pastraipoje nurodyti parodymai). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes – esminis skirtumas tas, jog ikiteisminio tyrimo metu Z. M. neminėjo prie jo automobilio priėjusio jaunuolio (kuris, kaip aiškino teisme, buvo priėjęs jau O. B. į sėdus į jo automobilį), kaip pasakojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui, O. B. įsėdo į taksi automobilį, tuomet trumpam iš jo išlipo, matė jį vaikščiojantį gatvėje su grupe jaunuolių, jokių smurtinių veiksmų teigė nematęs (6.2. pastraipoje nurodytu parodymai).

Kaip matyti, visų aptartų asmenų parodymai dėl to, kiek smurtiniame konflikte dalyvavo asmenų, nėra vienodi. Liudytojas Z. M., nors, kaip pats nurodė, sėdėjo automobilyje visai netoli įvykio vietos, jokių muštynių (ar smurtaujančių asmenų) teigė nematęs, tvirtino pats iš taksi automobilio nelipęs. Kaltinamieji teisme tvirtino, jog iš automobilių buvo išlipę jie (tai yra, D. A. ir O. B.), taip pat nurodė, jog buvo išlipęs ir taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, tai yra, Z. M. (šią aplinkybę kaltinamieji, beje, nurodė tik pirmosios instancijos teisme, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu nei vienas nenurodė, jog konflikto metu iš automobilio būtų išlipęs ir taksi automobilio vairuotojas Z. M.). Nukentėjusysis M. B. tvirtino, jog iš automobilių lipo bent 3 asmenys, dėl 2 iš jų jis buvo tikras – tai, anot nukentėjusiojo, buvo D. A. ir O. B., trečiojo išlipusio asmenys nukentėjusysis identifikuoti negalėjo (nebuvo tikras, ar šis asmuo išlipo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, ar iš kito automobilio). 3 jį sumušusius asmenis nukentėjusysis nurodė ir skambindamas bendrajam pagalbos centrui iš karto po įvykio. Liudytojas K. N. Š. ikiteisminio tyrimo metu akcentavo 2 asmenis, teisme teigė, jog dar 1 asmuo galėjo išlipti ir iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas J. R. nurodė dar didesnį konflikte dalyvavusių asmenų skaičių, tai yra, 3–4.

Teismas, įvertinęs aptartus asmenų parodymus, pripažįsta, jog šiuo atveju buvo išnaudotos visos priemonės, siekiant nustatyti smurtiniame konflikte dalyvavusių asmenų skaičių. Visgi, tiek pats nukentėjusysis, tiek su juo buvę draugai įvykio metu buvo vartoję alkoholio – šią aplinkybę jie pripažino patys, be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. B. nustatė 1,46 promilių girtumą. Tiek dėl alkoholio poveikio, tiek dėl konfliktinės situacijos netikėtumo (nei vienas asmuo nesitikėjo kaltinamųjų smurtinių veiksmų, teigė tiesiog prašę pasmulkinti pinigų), visiškai tiksliai visų įvykio aplinkybių jie galėjo neprisiminti. Kaltinamųjų parodymai dėl šių aplinkybių nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jie tvirtino, jog iš automobilių išlipo tik jie patys, teisme jau nurodė, jog iš taksi automobilio susistumdymo metu buvo išlipęs ir Z. M.. Taigi neginčijamai šiuo atveju nustatyta tai, kad iš automobilio tikrai buvo išlipę abu kaltinamieji – D. A. ir O. B. (šios aplinkybės jie ir patys neginčijo). Aplinkybė, jog iš taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti išlipęs ir konflikte dalyvavo ir Z. M., šiuo atveju nėra įrodyta. Taigi nors pats nukentėjusysis nuosekliai (nuo pirmojo skambučio bendrajam pagalbos centrui) tvirtino, jog prieš jį smurtavo 3 asmenys, trečiasis asmuo šiuo atveju nustatytas nebuvo.

Kaltinamųjų nurodomą aplinkybę, neva vienas iš jaunuolių (kuris tiksliai – M. B., K. N. Š. ar J. R.) spyrė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dureles, dėl ko, kaip teigia O. B., jis ir išlipo iš šio automobilio, teismas vertina kaip gynybinę kaltinamųjų poziciją, taip siekiant pateikti jaunuolius, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis M. B., kaip konflikto iniciatorius. Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, nors kaltinamieji šią aplinkybę (spyrį į dureles) nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jos nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei jo draugai, nei kažkurią konflikto dalį matęs baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas R. K..

Antra, atskirai aptartini į įvykio vietą atvykusio taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo Z. M. parodymai. Kaip minėta anksčiau, teisme šis liudytojas pasakojo apie prie jo automobilio priėjusį jaunuolį (į taksi automobilį jau įsėdus O. B.), kuris neva stipriai stūmė taksi automobilio dureles (apsižodžiavęs su O. B.). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas jokių aplinkybių nei apie spyrį, nei apie stiprų durelių stūmimą visai nenurodė, tokios aplinkybės jo apklausos protokole nefiksuotos (6.2. pastraipa). Be to, Z. M. parodymai iš esmės prieštarauja ir kaltinamųjų pateiktai versijai (kurie tvirtino matę ne stiprų durelių stūmimą, o kažkurio iš jaunuolių spyrį į automobilio dureles). Įvertinęs ne tik aptartus neatitikimus tarp kaltinamųjų ir minėto liudytojo parodymų, bet ir tai, kad liudytojo Z. M. vaidmuo šiame konflikte tiksliai taip ir nebuvo nustatytas (kaip minėta, duomenų, jog jis visgi buvo išlipęs iš savo vairuojamo taksi automobilio ir dalyvavo konflikte, šiuo atveju surinkta nebuvo), teismas nesivadovauja Z. M. parodymais. Šiuo atveju teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo ir su juo buvusių draugų parodymais ir pripažįsta, jog aplinkybė, neva nukentėjusysis ar kažkuris iš su juo buvusių draugų spyrė į taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dureles, šioje byloje neįrodyta.

Kaltinamieji taip pat tvirtino, neva jų susistumdymas ne tik su M. B., bet ir su jo draugais K. N. Š. bei J. R., įvyko O. B. išlipus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (į kurį jis buvo persėdęs iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“). Tokia kaltinamųjų versija taip pat atmetama kaip neįrodyta. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo ir su juo buvusių liudytojų parodymai visgi patvirtina, jog žodinis konfliktas tarp kaltinamųjų ir M. B. bei jo draugų kilo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuriame neabejotinai sėdėjo D. A. ir O. B. - tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas K. N. Š. nuosekliai tvirtino, jog konfliktas kilo iš karto po to, kuomet K. N. Š. paprašė „(duomenys neskelbtini)“ automobilio keleivio vietoje sėdėjusio O. B. pasmulkinti pinigų. Tuomet, jiems išlipus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai vykęs žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, kurių metu buvo sužalotas M. B., o šiuos smurtinius veiksmus, dėl kurių M. B. buvo padaryti atitinkami sužalojimai – sulaužyta nosis, padaryta kraujosruva kairėje šlaunyje – atliko būtent kaltinamieji. Nors liudytojas J. R. ir teigė, jog su draugais priėjo ne prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, o prie taksi automobilio, tokie parodymai neatitinka nukentėjusiojo M. B. ir liudytojo K. N. Š. parodymų. Be to, J. R. parodymai yra paremti daugiau jo paties logika, jog dėl pinigų smulkinimo draugai turėjo eiti prie taksi automobilio. Kaip nurodė šis liudytojas, įvykio metu jis buvo išgėręs pakankamai (jam jau reikėjo eiti namo), taigi aplinkybės, prie kurio tiksliai automobilio priėjo jo draugas, galėjo neprisiminti.

Taigi tarp kaltinamųjų ir M. B. bei K. N. Š. (bei su jais buvusio J. R.) prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dėl prašymo pasmulkinti grynuosius pinigus kilęs žodinis konfliktas (kuomet kaltinamieji sėdėjo šiame automobilyje, D. A. vairuotojo vietoje, o O. B. keleivio vietoje) į smurtinius veiksmus peraugo, kuomet kaltinamieji iš minėto automobilio išlipo. D. A., kaip minėta, pripažino tik tai, kad už apykaklės traukė M. B., kitų jam inkriminuojamų veiksmų tvirtino neatlikęs. O. B. bet kokius smurtinius veiksmus apskritai neigė, teigė pats šio konflikto metu nukentėjęs, kuomet M. B. trenkė jam į veidą. Teismas pažymi, jog nukentėjusysis M. B. ir pats pripažino (4.2. pastraipoje nurodyti parodymai) sudavęs vieną smūgį O. B., taigi ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra visiškai įrodyta. Visgi šis nukentėjusiojo gynybinis smūgis (kuris, kaip jis tvirtino, buvo atliktas nepavykus pabėgti nuo prieš jį smurtavusių asmenų) nešalina kaltinamųjų atliktų smurtinių veiksmų pavojingumo. Nors nukentėjusysis M. B., kaip minėta, įvykio metu buvo išgėręs, alkoholį įvykio naktį vartojo ir su juo buvę draugai, minėtų asmenų parodymai dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų yra pakankamai nuoseklūs ir pagrindžia tiek O. B., tiek D. A. inkriminuojamus veiksmus:

K. N. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pusės išlipęs asmuo spyrė jam į kairės kojos šlaunį (8.1.–8.4. pastraipose nurodyti parodymai), dėl to teigė pretenzijų neturintis. Nors atpažinimo iš nuotraukų metu liudytojas D. A. atpažino ne kaip vairuotojo pusėje sėdėjusį asmenį, o kaip keleivį (9 pastraipoje aprašytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas), vėliau K. N. Š. patikslino, jog asmuo, kurį jis atpažino, buvo D. A., tai yra, vyras, kuris, išlipęs iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pusės, spyrė jam į kairės kojos šlaunį (8.4. pastraipoje nurodyti parodymai). Pažymėtina, jog K. N. Š. paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įsidėmėjo būtent automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją. Taigi, įvertinus nuoseklius liudytojo parodymus apie tai, kad jam į kairės kojos šlaunį spyrė būtent automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas (jog sėdėjo vairuotojo pusėje pripažino ir pats D. A.), teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, jog D. A. konflikto metu spyrė vieną kartą koja K. N. Š. į kairės kojos šlaunį.

Tolimesnius D. A. inkriminuojamus veiksmus – M. B. tempimą už apykaklės, pripažino pats kaltinamasis, taigi teismas šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų papildomai neanalizuoja.

O. B., kaip minėta, inkriminuojamas spyris M. B. vieną kartą koja į kairės kojos šlaunį, o D. A. – sudavimas kumščiu vieną kartą M. B. į veidą. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, jog jam buvo suduota ir daugiau smūgių, visgi tam tikrus jų nukentėjusysis identifikavo – kaip skaudžiausią nukentėjusysis įvardino paskutinį konflikto metu D. A. suduotą smūgį į veidą, po kurio jam pradėjo bėgti kraujas (o smurtavę asmenys iš įvykio vietos išvažiavo). Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog jam buvo spirta į kojos šlaunį ir šiuos veiksmus atliko O. B. (4.2. pastraipoje aprašyti parodymai). Tiek spyrį į koją, tiek sudavimą į veidą nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu – tiek pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (4.4. pastraipoje aprašyti parodymai), tiek vėlesnėje apklausoje (4.6. pastraipoje aprašyti parodymai). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat atpažino D. A. kaip smurtavusį asmenį (5 pastraipoje aprašytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas). Teismo vertinimu, nukentėjusysis turėjo geriausiai įsiminti asmenį, sudavusį jam skaudžiausią smūgį. Skaudžiausią smūgį į veidą, kaip minėta, jis teigė sudavus būtent D. A., dėl to ir atpažino jį iš nuotraukų. Tiek dėl D. A. smūgio į veidą, tiek dėl O. B. spyrio nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs, todėl teismas šiuos veiksmus taip pat pripažįsta įrodytais.

Teismas sutinka su gynybos akcentuota aplinkybe, jog apibūdindamas konkrečius smurtavusius asmenis M. B. nebuvo visiškai nuoseklus (skyrėsi nurodytas smurtavusių asmenų amžius, ūgis, veido forma, plaukų ilgis). Visgi, kaip matyti iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis buvo nuoseklus dėl to, kuris asmuo – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ar šio automobilio keleivis – atliko konkrečius smurtinius veiksmus. Jog D. A. sėdėjo automobilio vairuotojo pusėje, o O. B. keleivio, ginčo šiuo atveju nėra (šią aplinkybę jie ir patys pripažino). Taigi teismas pripažįsta, jog M. B. parodymai dėl smūgio į veidą bei spyrio į koją buvo pakankamai nuoseklūs, jis įvardino šiuos veiksmus atlikusius asmenis ir šiuo atveju yra įrodyta, jog M. B. į koją spyrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivio pusėje sėdėjęs O. B. (dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, 20 pastraipoje aprašyta specialisto išvada), o į veidą trenkė to paties automobilio vairuotojo pusėje sėdėjęs D. A. (dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, 20 pastraipoje aprašyta specialisto išvada).

Gynėjas baigiamųjų kalbų metu teisingai akcentavo, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip minėta anksčiau, tam tikros aplinkybės dėl įvykusio konflikto šiuo atveju nebuvo nustatytos tiksliai – konflikte dalyvavusių ir smurtavusių asmenų skaičius, tai, ar iš įvykio vietoje buvusio taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išlipo ir konflikte dalyvavo liudytojas Z. M.. Visgi tam tikrų abejonių nepašalinimas neužkerta kelio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, jei kaltinamiesiems inkriminuojami veiksmai yra visiškai įrodyti. Nors tiek nukentėjusysis, tiek su juo buvę draugai įvykio metu buvo vartoję alkoholio ir dėl to galėjo tiksliai neprisiminti visų konflikto aplinkybių, maišytis duodami parodymus (jie apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, dalis net ne po kartą, tuomet dar kartą pirmosios instancijos teisme), esmines kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes jie nurodė pakankamai nuosekliai, todėl teismas aptartais jų parodymais vadovaujasi.

Svarbu šiuo atveju pažymėti ir tai, kad iš karto po konflikto tiek kaltinamieji, tiek taksi vairuotojas Z. M. iš įvykio vietos išvažiavo. Nors vėliau teisme kaltinamieji tvirtino nukentėję dėl šio įvykio (O. B. teigė nukentėjęs nuo M. B. smūgio, kaltinamieji tvirtino, jog nukentėjusysis ar kažkuris iš su juo buvusių draugų spyrė į taksi automobilio dureles, tai yra, faktiškai gadino svetimą turtą), jokių pretenzijų įvykio naktį dėl to nei vienas nepareiškė, priešingai, iš įvykio vietos staiga išvažiavo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat paneigia kaltinamųjų keliamą versiją dėl konfliktinės situacijos iniciatorių, akcentuojant, neva konfliktą sukėlė pats nukentėjusysis su draugais. Kaltinamieji, jei būtų išties nukentėję dėl nukentėjusiojo ar jo draugų veiksmų, turėjo likti įvykio vietoje ir kviesti pagalbą, ką šiuo atveju padarė nukentėjusysis M. B. ir su juo buvęs draugas J. R..

Taigi kaltinamieji D. A. ir O. B. tarp jų ir nukentėjusiojo M. B. bei su juo buvusių draugų (K. N. Š. ir J. R.) kilusį žodinį konfliktą (dėl prašymo pasmulkinti pinigus), išlipę iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, išsprendė pasitelkdami smurtą. D. A. spyrė K. N. Š. į kairės kojos šlaunį, po to iš nugaros už apykaklės traukė M. B., O. B. atitinkamai spyrė vieną kartą M. B. į kairės kojos šlaunį (taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą), kol galiausiai D. A. dar ir sudavė jam kumščiu į veidą (ir sulaužė M. B. nosį, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą). Kadangi konfliktas vyko viešoje vietoje, dėl to J. R. ir pats M. B. kvietė pagalbą, į įvykio vietą atvyko greitoji, policijos pareigūnai, be to, konfliktą matė ir baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, kiti į/iš baro ėję asmenys, teismas pripažįsta, jog nurodytais įžūliais kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmoje šio nuosprendžio pastraipoje aprašyti D. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (kadangi BK 284 straipsnyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo), o O. B. veiksmai – kaip BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (kadangi nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patenka į šio nusikaltimo sudėtį).

Kaltinamieji suprato, jog konfliktui viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims spręsti pasitelkdami smurtinius veiksmus sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tokių padarinių norėjo, taigi BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia. Įvertinus smurtinių veiksmų intensyvumą, smūgio sudavimo vietą (D. A. sudavė kumščiu M. B. į veidą), darytina išvada, jog BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis atliko veikdamas neapibrėžta tyčia, tai yra, suduodamas stiprų smūgį į veidą, kaltinamasis numatė, kad tuo bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau nesuvokė šios žalos masto, t. y. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įvertinus tai, kad kilus žodiniam konfliktui iš automobilio išlipo abu kaltinamieji, tuomet abu vartojo smurtą, yra pagrindas pripažinti, jog BK 284 straipsnyje numatytą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

D. A. ir O. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 284 straipsnyje numatyta veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors asmenys ir pripažino galėję sutrikdyti visuomenės rimtį, pagal BK 284 straipsnio sudėtį jiems inkriminuojamus smurtinius veiksmus abu neigė.

D. A. padarė 2 baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Vienas nusikaltimas padarytas veikiant neapibrėžta tyčia (numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje), kitas veikiant tiesiogine tyčia (numatytas BK 284 straipsnyje). BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų, tuo tarpu už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą galima skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Kaip minėta, kaltinamasis kaltės dėl atliktų veiksmų nepripažino (neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį ar jo draugą K. N. Š.), dėl savo veiksmų nesigailėjo, nors pradėjus ikiteisminį tyrimą ir bandė susitikti su nukentėjusiuoju, su juo nesusitaikė. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Parenkant jam bausmę svarbi ir kaltinamojo asmenybė. Lietuvos Respublikoje jis neteistas (2016 m. buvo atleistas nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju), (duomenys neskelbtini) teistas už neteisėtą disponavimą ginklais, taip pat už su vaikų pornografija ar nepadoriais nepilnamečių asmenų atvaizdais susijusį nusikaltimą (t. 2, b. l. 163–168). Ne kartą baustas administracine tvarka ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir už kitokio pobūdžio nusižengimus (t. 2, b. l. 87–162). Dirba, kaip pats nurodė, (duomenys neskelbtini). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sutinka tiek su prokuroro siūlomomis bausmių rūšimis (už abi veikas – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros), tiek su jų dydžiais (9 mėnesiai už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, 6 mėnesiai už BK 284 straipsnyje numatytą veiką). Asmuo įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaip minėta, kaltinamasis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nors ir buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, jo neatsiprašė, nesusitaikė. Yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. O. B. anksčiau neteistas, teistumas už sukčiavimą šiuo metu išnykęs (t. 3, b. l. 30–32). Administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 19–29). Turi pastovų darbą, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 16). Teismas ir šiuo atveju sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

O. B. ir D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens 117,75 Eur žalą už M. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 180–183). Atsižvelgiant į tai, kad D. A. neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo M. B. gydymo išlaidomis (greitąją medicinos pagalbą M. B. kvietė būtent dėl nosies sužalojimo), Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteisiant 117,75 Eur turtinei žala atlyginti, taip pat prašomas palūkanas.

Dėl M. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. A. 150 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 107, 108). Nurodo, jog įvykio metu buvo suplėšyti jo marškinėliai (100 Eur vertės), po įvykio pirko vaistus (viso už 50 Eur). Dėl neturtinės žalos pažymima, jog po sumušimo kreipėsi į gydytoją dėl konsultacijos, kadangi patyrė nosies pertvaros lūžį, jam sunku kvėpuoti, ateityje pagal gydytojų prognozes reikės daryti nosies pertvaros operaciją. Dėl patirto smurto patyrė šoką, pažeminimą, ilgą laiką negalėjo lankytis viešuose renginiuose, keliauti, negalėjo kokybiškai ilsėtis. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir posėdžio metu (4.3. pastraipoje aprašyti parodymai), papildomai nurodė, jog dėl nosies lūžio negalėjo vykti į kelionę, iki šiol negali normaliai kvėpuoti.

Nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pripažino pats kaltinamasis, sutiko ją atlyginti (2.3. pastraipoje nurodyti parodymai), todėl ji priteisiama iš D. A.. Papildomai pažymėtina, jog tiek vaistų dėl gydymosi, tiek suplėšytų marškinėlių išlaidos yra susijusios su šio kaltinamojo veiksmais, kadangi kaltinamas konflikto metu ne tik sulaužė nukentėjusiajam nosį, bet ir traukė už apykaklės, kuomet, teismo vertinimu, ir suplėšė marškinėlius.

CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, esant nustatytam nosies kaulų lūžiui žalos dydis svyruoja nuo 1 200 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2017, 2K-291-942/2018) iki 3 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-594/2024). Akivaizdu, jog dėl padaryto sužalojimo M. B. patyrė neigiamų išgyvenimų (nurodyti civiliniame ieškinyje, duodant parodymus pirmosios instancijos teisme). Kaltinamojo D. A. veiksmai buvo atlikti po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju ir jo draugais, šio konflikto sprendimui pasirenkant netinkamą būdą – smurtinius veiksmus. Kartu pažymėtina, jog prie automobilio, kuriame sėdėjo kaltinamieji, būdamas neblaivus priėjo pats M. B. su draugais, vaikinai teisme patvirtino, jog žodinio konflikto metu abi pusės keikėsi (taip pat ir nukentėjusysis), taigi ir jo elgesys nebuvo visiškai tinkamas. Vertinant smurtinių veiksmų intensyvumą pažymėtina, jog D. A., kiek nustatyta šioje byloje, tempė M. B. už apykaklės ir sudavė jam vieną smūgį į veidą, taigi patys smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aptartą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog teisingas, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo principus neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra 1 500 Eur.

Teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. A. turtui (lėšos sąskaitose) iki 2026 m. spalio 23 d. Ši procesinė prievartos priemonė paliekama galioti iki visiško žalos M. B. ir Valstybinei ligonių kasai atlyginimo, apribojimo mastą sumažinant pagal priteisiamas sumas (150 + 1 500 + 117,75).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog teikiant šią pagalbą M. B. išlaidų suma sudaro 137,50 Eur, prašoma šią sumą priteisti valstybės naudai (t. 3, b. l. 109–111). Kaip numatyta BPK 106 straipsnio 2 dalyje, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi duomenų apie sunkią savo finansinę padėtį nei vienas iš kaltinamųjų nepateikė, nurodytos išlaidos išieškotinos iš D. A. ir O. B. (smurtinius veiksmus šio nukentėjusiojo atžvilgiu atliko abu kaltinamieji, dėl ko proceso metu M. B. reikėjo advokato).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais – paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir skirti D. A. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

O. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. A. 150 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. A. 117,75 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi D. A. turtui:

Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 767,75 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 840 Eur;

Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 767,75 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 840 Eur;

Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 767,75 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 840 Eur, pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išieškoti iš D. A. ir O. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. B. - 137,50 Eur, šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

UAB „Urbo“ bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti D. A. ir O. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti D. A. ir O. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, taip pat paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.