- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-12821-1226/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-15824-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Egidijus Selvenis
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.20Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje akcinė bendrovė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sesuo J. P. po savo motinos J. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad 2014 m. balandžio 3 d. mirė jos motina J. P.. Iki mirties J. P. ir pareiškėjos sesuo J. P. nuosavybės teise po 1/2 dalį turėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). J. P. dėl motinos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir jo teisiškai neįformino, tačiau po motinos mirties liko gyventi minėtame gyvenamajame name.
Pareiškėja nurodė, kad J. P. po motinos mirties naudojosi visu (duomenys neskelbtini), esančiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi pastatų būkle ir tvarkė aplinką. J. P. ir J. P. priklausiusios turto dalys nei techniškai, nei praktiškai nebuvo atskirtos, todėl J. P. naudojosi ir motinai priklausiusia 1/2 dalimi kaip savo turtu. Pareiškėja pažymėjo, kad neturi galimybės pateikti mokesčių mokėjimą patvirtinančių dokumentų, nes J. P. buvo pensininkė ir nuo žemės mokesčio mokėjimo buvo atleista, gyvenamasis namas nebuvo prijungtas prie miesto komunikacijų, o kitų mokėjimo dokumentų po jos mirties gyvenamojoje vietoje nerasta.
Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įforminti paveldėjimo teises į J. P. palikimo sudėtį patenkantį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jeigu teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įsitikins, jog J. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, taip pat prašė bylą nagrinėti akcinės bendrovės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2014 m. balandžio 3 d. mirė pareiškėjos G. D. motina ir J. P. motina J. P.. Po jos mirties atsirado palikimas, kurį inter alia sudaro jos nuosavybės teise turėta 1/2 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. P. nuosavybės teise priklausė kita 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto. Po J. P. mirties J. P. palikimo priėmimas notarine tvarka nebuvo įformintas, tačiau ji iki savo mirties 2026 m. gegužės 21 d. gyveno minėtame gyvenamajame name ir naudojosi visu nekilnojamuoju turtu.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
J. P. buvo mirusiosios J. P. dukra ir jos nekilnojamojo turto bendraturtė. Nesant duomenų, kad iš J. P. paveldėjimo teisė buvo atimta, ji turėjo teisę priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Teismas, vertindamas tai, kad J. P. po J. P. mirties liko gyventi (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, naudojosi visu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi pastatų būkle ir tvarkė aplinką, taip pat tai, kad J. P. ir J. P. priklausiusios turto dalys nei techniškai, nei praktiškai nebuvo atskirtos, bei vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir suinteresuoto asmens poziciją, sprendžia, jog J. P. po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra mirusios J. P. sesuo ir po jos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos G. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2014 m. balandžio 3 d., mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.