Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3267Bylos Nr. eCIK-1095/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14685-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 20 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Flex Baltic Express“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą, n u s t a t ė : atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Y. ieškinį atsakovei UAB „Euro Flex Baltics Express“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 6158 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 5426,85 Eur netesybų, kitą ieškinio dalį atmetė.Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslindama jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą, kad ieškovo naudai priteisiamos netesybos yra neatskaičius mokesčių. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 4 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatytus reikalavimus, įskaitant lokalinio akto, nustatančio mažesnio dydžio dienpinigius, diferencijuotus pagal objektyvius kriterijus, nuostatas, todėl nepagrįstai įpareigojo darbdavį mokėti darbuotojui maksimalaus dydžio komandiruotpinigius. Teismo sprendimas neatitinka DK 2 straipsnyje įtvirtintų teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, darbo santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą ir kitų pamatinių darbo teisės principų, nes atsakovė įgyvendino visus Aprašo 2 punkto reikalavimus, patvirtino lokalų aktą, numačiusį mažesnio dydžio dienpinigių, diferencijuotų pagal objektyvius kriterijus, mokėjimą, todėl turėjo teisę mokėti mažesnius dienpinigius. Atsakovės taisyklėse nustatyta, kad visiems mokami 50 proc. dienpinigiai, išskyrus tuos kurių komandiruočių trukmė ilgesnė kaip 160 dienų. Teismas per plačiai aiškino sąvoką „objektyvūs kriterijai“ ir netikrino atsakovės nustatyto kriterijaus pagrįstumo. Be to, teismas Aprašo 2 punkte įtvirtintą rašytinio supažindinimo reikalavimą nepagrįstai papildė šioje normoje nenustatyta pareiga įrodyti, kad darbuotojas faktiškai suprato apie taisyklėse nustatytus kriterijus. Tokia darbdaviui teismo nustatoma pareiga nenumatyta teisės akte ir sunkiai įrodoma (patvirtinti ne tik informacijos pateikimo faktą, bet ir subjektyvų darbuotojo supratimą). 2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad mažesnio konkretaus dydžio dienpinigių nustatymas buvo pagal iš anksto įvertintas mažesnes darbuotojų patiriamas išlaidas komandiruotės metu. Toks nustatymas neprieštarauja Aprašo 2 punkte nustatytam objektyvumo principui. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką jos darbuotojai (kartu ir ieškovas) buvo komandiruojami tik į keletą konkrečių valstybių (Vokietiją, Prancūziją, Beniliukso šalis), kuriose buvo įrengtos darbdavio bazės ir darbuotojams sudaryti patogumai, kurie lėmė mažesnes komandiruočių išlaidas (jie naudojosi darbdavio įrengta baze, buvo aprūpinti geriamuoju vandeniu, kava, arbata, cukrumi, švaros ir higienos priemonėmis, jiems buvo sudarytos sąlygos gamintis maistą (virtuvė, viryklė, mikrobangų krosnelė), skalbti ir lyginti drabužius, turėjo prieigą prie sanitarinių patalpų, poilsio patalpų, galėjo saugiai laikyti asmeninius daiktus (seifai, konteineriai) ir kt. Nežiūrint tai, kad šios priemonės nebuvo įtvirtintos kaip objektyvūs dienpinigių diferencijavimo kriterijai, ar numatytos darbdavės įsakymuose, vis dėlto jos turi būti vertinamos kartu su kitais darbdavio numatytais kriterijais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, bet siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Aprašo 2 punkto reikalavimą dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų įgyvendinimo. Byloje įrodyta, kad darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas tiek su Taisyklėse numatyta komandiruočių tvarka, tiek su komandiruočių įsakymais (buvo vertimas į darbuotojui suprantamą kalbą). Tačiau teismas pripažino, kad atsakovė šias procedūras atliko netinkamai. Pagal DK 206 straipsnio 1 dalį darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo. Jei įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profsąjungai. Atsakovės įmonėje nebuvo nei darbo darybos, nei profesinės sąjungos ar darbo tarybos funkcijas įgyvendinančio patikėtinio (atsakovė inicijavo, bet taryba nebuvo išrinkta), taigi jai nebuvo pareigos atlikti informavimo ir konsultavimo procedūrų. Teismas, pripažindamas, kad informavimo ir konsultavimo procedūras atsakovė privalėjo atlikti visais atvejais, netinkamai aiškino Aprašo nuostatas, nes šias procedūras sutapatino su pareiga informuoti konkretų darbuotoją apie „lengvatų taikymą“ komandiruočių įsakymuose. Aprašo 2 punkte numatytos informavimo ir konsultavimo procedūros reikšmingos prieš tvirtinant vidaus dokumentus (DK 206 straipsnio 1 dalis).4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra išaiškinta dėl darbdavio galimybės mokėti darbuotojui iki 50 procentų nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių normų dydžio dienpinigius, kai tai nustatyta darbdavio patvirtintame vietiniame norminiame akte, t. y. kokiomis sąlygomis (kokius kriterijus taikant) teisėtais laikytini išmokami mažesni nei Nutarime numatyti dydžiai, dienpinigiai. Pastaraisiais metais žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos yra labai skirtingi. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą nespręstinas. Atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Euro Flex Baltic Express“ (j. a. k. 302291276) 261 (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugsėjo 17 d. Citadele banko mokėjimo nurodymu, mokėjimo kodas MU-67-953-2026.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAndžej MaciejevskiDalia Vasarienė