Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Loretai Armalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. C., institucijos, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. 2025 m. spalio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas M. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už tai, kad jis 2025 m. spalio 26 d., 10 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), krašto keliai, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 14 punkto reikalavimą, ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 3 dalyje.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), G. C. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, už kurį jam 2025 m. spalio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams.

Skunde nurodoma, kad skundas teikiamas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2025 m. spalio 26 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ROIK: (duomenys neskelbtini). Jis turi galiojantį Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Nuo 2024 m. gegužės 19 d. Lietuva pripažįsta Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimus be papildomų egzaminų, todėl jo vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje yra galiojantis. Nebuvo ir nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas – tuo metu buvo grįžęs atostogų iš Anglijos ir neketino nuolat gyventi Lietuvoje, todėl neatsirado pareiga keisti pažymėjimą į lietuvišką. Pareigūno išvada, kad neturėjo teisės vairuoti, neatitinka faktinių aplinkybių ir teisės aktų.

Teismo posėdyje G. C. nurodė, kad su turimu vairuotojo pažymėjimu, įgytu Anglijoje, Lietuvoje galėjo važinėti pusę metų. Po pusės metų turėjo pasikeisti. Į posėdį policijoje nenuvyko, nes gyveno Anglijoje. Jis laikinai buvo grįžęs į Lietuvą. Anglijoje gyveno (duomenys neskelbtini) metus, dabar grįžo į Lietuvą. Nedeklaravo išvykimo, nes buvo jaunas, nežinojo, ko nori. Su Lietuva sieja šeima, grįžo ir nutarė likti Lietuvoje. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Institucijos, atlikusios tyrimą, atstovė teismo posėdyje nepalaikė atsiliepimo, prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Aptariamo straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Skundžiamu 2025 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu, G. C. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. spalio 26 d., 10 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), krašto keliai, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą, jam buvo paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio 300 Eur bauda, bei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir skundžiamas nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo nutarimu nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skundu ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. C. prašė, panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodydamas, kad jis turi galiojantį Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Nuo 2024 m. gegužės 19 d. Lietuva pripažįsta Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimus be papildomų egzaminų, todėl jo vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje yra galiojantis. Nusižengimo padarymo metu nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas – tuo metu buvo grįžęs atostogoms iš Anglijos ir neketino nuolat gyventi Lietuvoje, todėl neatsirado pareiga keisti pažymėjimo į lietuvišką.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini), G. C. vardu, 2024 m. balandžio 9 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2034 m. balandžio 8 d. Šiuo vairuotojo pažymėjimu, be kita ko suteikta teisė nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2069 m. rugpjūčio 4 d., vairuoti „B“ kategorijos motorines transporto priemones.

Kelių eismo taisyklių III skyriaus 5 punkte nurodyta kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo taisyklių III skyriaus 6 punkte numatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis SEAKĮ ir kitų įstatymų, Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar akcinės bendrovės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Jungtinė Karalystė 2020 m. sausio 31 d. išstojo iš Europos Sąjungos, todėl teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijus po 2020 m. gruodžio 31 d. – Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas keičiamas kaip išduotas trečiojoje šalyje (VĮ „Regitra“ duomenys) (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-744/2025).

Pareiškėjas tvirtina, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta įvykio metu buvo ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu pagal minėto SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatą, G. C. Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas sustabdymo metu Lietuvos Respublikoje galiojo tik tuo atveju, jei G. C. neturėjo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau -ir Įsakymas) patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse.

Iš išdėstyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad asmuo Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo, turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-744/2025). Visgi, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad G. C. transporto priemonės vairavimo metu turėjo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą ir dėl to turėjo pareigą pasikeisti Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o sustabdymo metu šis vairuotojo pažymėjimas buvo laikomas negaliojančiu Lietuvos Respublikoje.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Gyventojų registro duomenų matyti, kad G. C. nuo 2013 m. lapkričio 8 d., savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini). Skunde ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. C. nurodė, kad faktiškai jis Jungtinėje Karalystėje gyveno (duomenys neskelbtini) metus laiko, o šiuo metu grįžęs gyventi į Lietuvą. Įvykio metu, t. y. 2025 m. spalio 26 d. jis buvo grįžęs į Lietuvą atostogoms, neketino nuolat gyventi Lietuvoje, t. y. įvykio metu jis nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvykimo į Jungtinę Karalystę nedeklaravo, nes buvo jauno amžiaus ir nežinojo, kur nori gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pastaruosius (duomenys neskelbtini) metus G. C. Lietuvoje nedirbo. Neturi čia nekilnojamojo turto. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie G. C. šeimos sudėtį bei šeimos narių tarpusavio santykius Lietuvos Respublikoje (stiprų socialinį ryšį).

Nagrinėjamu atveju tai, kad G. C. pateiktas Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas negaliojančiu, nutarimą priėmusios institucijos iš esmės konstatuota remiantis Gyventojų registro duomenis, jog asmuo nuo 2013 m. deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su G. C. dėstomomis aplinkybėmis, kad nusižengimo padarymo metu jis nuolatos gyveno Jungtinėje Karalystėje, nors savo išvykimo ir nebuvo deklaravęs. Byloje nepateikta įrodymų ir teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nurodyto administracinio nusižengimo metu, jis nuolatos gyveno Lietuvoje ilgiau, kaip šešis mėnesius. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Be to, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai. Kaip matyti, apklausiamas teisme pareiškėjas aiškiai išreiškė, kad Lietuvos Respublikos nelaikė savo nuolatine, pastovia gyvenamąja vieta, o administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumos nepakanka išvadai, kad aptariamu metu jis buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Todėl, teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai konstatavo, kad įvykio metu G. C. turimas vairuotojo pažymėjimas, išduotas Jungtinėje Karalystėje, suteikiantis teisę vairuoti ir „B“ kategorijos transporto priemones, Lietuvos Respublikoje nebuvo galiojantis.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo G. C. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra nepagrįstas ir naikintinas, o pradėta administracinio nusižengimo teisena G. C. atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant jo veikoje ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymių ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. C. skundą tenkinti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. C. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, nutraukti. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos priėmimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.