- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- AN2-6-744/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 17.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024 R. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas administracine nuobauda – 400 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 9 mėnesiams. R. A. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 17 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tempė priekabą „Agricom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurių maksimali masių suma – 6700 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (kategorijos), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir juo paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 9 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. skundas netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024 paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad priimant nutarimą nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, institucija, kvalifikuodama R. A. veiksmus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. A. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos neperžengiant sankcijos ribų, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_949-2024 bei Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_949-2024 ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis priimti nepilnai ištyrus visas bylos aplinkybes, todėl naikintini.
4.2. Tvirtina, kad institucija, priimdama nutarimą, bei apylinkės teismas, priimdamas nutartį, pripažindami, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, rėmėsi tik jo deklaruota gyvenamąja vieta, tačiau visiškai nepaisė apelianto paaiškinimų, kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jis turi teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemonę, kadangi ši teisė jam suteikta (duomenys neskelbtini) – 2021 m. lapkričio 3 d. jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gruodžio 16 d. jis įgijo ir BE kategorijoje numatytas teises.
4.3. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. yra deklaruotas (duomenys neskelbtini), tačiau jis deklaruotoje gyvenamoje vietoje negyvena, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jis Lietuvos Respublikoje lankosi tik kartais, nes čia gyvena jo žmona ir vaikai. Tvirtina, kad apelianto viešnagės Lietuvos Respublikoje trukmė niekada nebuvo ilgesnė nei pusė metų, todėl teigti, jog jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, negalima.
4.4. Taip pat akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) jis gyvena nuo 1999 metų, turi (duomenys neskelbtini) Socialinio draudimo pažymėjimą, pastoviai dirba (turi savo verslą, restauruoja pastatus), moka mokesčius (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje jis nedirba, jokių mokesčių nemoka, sveikatos įstaigoje nėra registruotas. Pasak apelianto, visos šios aplinkybės patvirtina, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jam nėra prasmės keisti (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą su teise vairuoti transporto priemones BE kategorija, kadangi, vykdydamas savo darbines bei socialines funkcijas, jis transporto priemones vairuoja (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad išvykęs gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), jis Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) galiojančiais įstatymais, pasikeitė į (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, o nuo 2021 m. gruodžio 16 d. įgijo ir BE kategoriją.
4.5. Pasak apelianto, apylinkės teismas neteisingai nurodė, jog apeliantas nepaneigė viešuose registruose nurodytos savo deklaruotos gyvenamosios vietos teisingumo ir neįrodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. nuolat negyveno Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teismui kilo abejonės dėl apelianto nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl teismas svarstė daryti teismo posėdžio pertrauką ir siūlė apeliantui pateikti įrodymus (išversti anglų kalba teikiamus dokumentus), tačiau to nepadarė bei taip užkirto kelią apeliantui įrodyti, kokioje valstybėje yra jo nuolatinė gyvenamoji vietą. Todėl apeliaciniam teismui teikia įrodymus (mokesčių deklaracijas už 2022-2023 ir 2023-2024 metus, nacionalinio draudimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokesčių pateikimo deklaracijų išrašus, sutartis dėl telefono (duomenys neskelbtini)), patvirtinančius, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turėdamas tikslą ne nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o norėdamas išspręsti vaikų mokyklos, automobilio įsigijimo ir registracijos klausimus, ir pan.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucijos) įgaliotas atstovas Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos vyriausiasis specialistas T. J. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas, ištyręs visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, priėmė motyvuotai pagrįstą ir teisingą nutartį.
Atsiliepimas
5.2. Atsiliepime akcentuojama, kad pažeidimo padarymo metu, remiantis Gyventojų registro duomenimis, buvo nustatyta, jog R. A. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir ši aplinkybė buvo ištirta bei patvirtinta apylinkės teismo. Nors apeliantas bandė įrodinėti, kad dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos nedeklaravimo kalta žmona, šis faktas nebuvo įrodytas ir juo nebuvo paneigta tai, jog gyvenamosios vietos deklaracijoje esantys duomenys yra neteisingi. Dar daugiau – su apeliaciniu skundu teikiama eilė naujų papildomų dokumentų, kurie, institucijos nuomone, gali patvirtinti tik darbo santykių su (duomenys neskelbtini) egzistavimą. Iš apylinkės teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, kad apeliantas Lietuvos Respublikoje turi stiprius socialinius ryšius (čia gyvena jo žmona ir vaikai, transporto priemonė, kurią jis vairavo pažeidimo metu, yra registruota Lietuvos Respublikoje jo vardu), galiausiai – jis pats pripažįsta, kad pasitaikė atvejų, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje galėjo trukti nepertraukiamai apie 6 mėnesius, ir tai suponuoja pakankamą pagrindą įsitikinti, kad būtent Lietuvos Respubliką jis laiko pagrindinių savo interesų (išskyrus pajamų gavimą) šalimi. Tuo tarpu iš į bylą pateiktų naujų įrodymų bei paties apelianto paaiškinimų matyti, kad su (duomenys neskelbtini) jį sieja tik ekonominis interesas (verslas, nenurodant detalesnių duomenų apie įsisteigimą). Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad su (duomenys neskelbtini) jį sieja tokio stiprumo ryšys, iš kurio būtų galima neabejotinai spręsti, kad egzistuoja (egzistavo) jo tvirtas apsisprendimas laikyti šią šalį nuolatine savo gyvenamąja vieta – byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris neabejotinai leistų įsitikinti tokio ryšio tvirtumu (pavyzdžiui, neterminuota darbo sutartis, įsigytas nekilnojamasis turtas ar panašiai). Institucija pažymi, kad paties apelianto bylos nagrinėjimo metu pateiktas subjektyvus situacijos vertinimas, kad jis nesureikšmina savo gyvenamosios vietos, kad Lietuvos Respublikoje nebalsuoja, niekaip nepatvirtina apelianto tvirto ryšio su kita valstybe, juolab, kad, kaip minėta, su Lietuvos Respublika jį sieja tvirti socialiniai ryšiai (šeima, apie kurios persikėlimą į (duomenys neskelbtini) nekalbama, ir su kuria jis būna ženklų laikotarpį, vaikų ugdymas), faktas, kad asmuo nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, galiausiai – tam tikros naudos, kurias teikia Lietuvos Respublika, kaip automobilio registravimas ir jo išlaikymas, kuris čia pigesnis.
5.3. Institucijos nuomone, visuma įrodomųjų faktų liudija, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, kad jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl jo atžvilgiu neturi būti taikoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalies nuostata, leidžianti neturėti Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti BE kategorijos motorines transporto priemones, jų jungimus su priekabomis. Atsižvelgiant į tai, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamos nutarties bei skundžiamo nutarimo.
5.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantas teikia papildomus dokumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Be to, jog šie įrodymai niekaip nepatvirtina jo pastovaus gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybės, institucijos nuomone, šiuos dokumentus apeliantas turėjo pateikti nagrinėjant bylą apylinkės teisme, juolab, kad ANK 632 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad po baigiamųjų kalbų laikoma, jog bylos nagrinėjimas baigtas, ir nauji įrodymai, kuriais būtų galima remtis priimant sprendimą, nebepriimami.
6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. prašė jo apeliacinė skundą tenkinti, o Institucijos atstovas T. J. prašė apeliacinų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apeliaciniame skunde keliamas R. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. R. A. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad byloje surinkti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo pripažinti jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024 ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
9. Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas), taip pat teismas, tirdami ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
10. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei kartu su juo pateiktais papildomais duomenimis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tirdama administracinio nusižengimo bylą, surašydama administracinio nusižengimo protokolą R. A. ir priimdama nutarimą Institucija tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir neįvertino visų duomenų, o apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, nepagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina R. A. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
12. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. A. 2024 m. rugsėjo 17 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tempė priekabą „Agricom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
14. SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti bei suprojektuoti vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg, junginiai.
15. Byloje esantys „Eucaris“ sistemos duomenys (b. l. 14-16) neginčijamai patvirtina, kad R. A. aptariamu laiku ir vietoje vairavo SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą automobilio ir priekabos junginį – automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leistina masė yra 3200 kg, ir priekabą „Agricom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leistina masė yra 3500 kg, bendra maksimalių masių suma – 6700 kg, taigi jam vairuoti reikalinga BE kategorija. Gyventojų registro duomenimis R. A. Lietuvos Respublikoje 2003 m. gegužės 29 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja nuo 2013 m. gegužės 29 d. (b. l. 16-17) ir minėtame dabar jau negaliojančiame vairuotojo pažymėjime nebuvo minėtam junginiui vairuoti reikalingos BE kategorijos. Apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. nurodė, kad išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą pasikeitė į (duomenys neskelbtini) galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 43-45). Sustabdymo metu R. A. pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 3 d. išduotą nuolatinį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2031 m. lapkričio 2 d., kuriame buvo nurodytos AM, A, B1, B kategorijų transporto priemonės, kurias jis gali vairuoti, tačiau iš „(duomenys neskelbtini)“ informacijos ir 2024 rugsėjo 19 d. atnaujinto vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad R. A. (duomenys neskelbtini) BE kategorija suteikta nuo 2021 m. gruodžio 16 d. bei galioja iki 2046 m. birželio 25 d. (b. l. 1-6, 33-38). Šie duomenys patvirtina, kad transporto priemonės vairavimo metu R. A. turėjo tarptautinį pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemones.
16. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Jungtinė Karalystė 2020 m. sausio 31 d. išstojo iš Europos Sąjungos, todėl teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijus po 2020 m. gruodžio 31 d. – Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas keičiamas kaip išduotas trečiojoje šalyje (VĮ „Regitra“ duomenys).
17. Apeliantas tvirtina, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pagal minėto SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatą, R. A. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo metu Lietuvos Respublikoje galiojo tik tuo atveju, jei R. A. neturėjo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso.
18. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau -ir Įsakymas) patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
19. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad asmuo Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo, turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).
20. Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse. Jose nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
21. Sprendžiant asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, reikšmingi tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs kriterijai. Svarbu ne tik turėti ryšių su konkrečia valstybe, tai yra gyventi joje, turėti šeimą, dirbti, bet lygiai tiek pat svarbus ir asmens apsisprendimas konkrečią valstybę laikyti savo nuolatine, pastovia gyvenamąja vieta, ketinimas joje pasilikti. Tai valstybė, su kuria asmuo turi tvirtesnį (artimesnį, ilgalaikį) subjektyvų ryšį negu su bet kuria kita valstybe, vieta, kurią asmuo laiko pagrindiniu savo interesų centru ir kuri skiriasi nuo vietos, į kurią laikinai pritraukia verslo, atostogų ar kiti reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eSK-3-103-916/2024).
22. Nagrinėjamu atveju, pareigūnams sustabdžius R. A. vairuojamą automobilio ir priekabos junginį, pagal Gyventojų registro duomenis buvo nustatyta, kad R. A. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (b. l. 19-20). Tokiu būdu konstatuota, kad R. A. pateiktas (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje laikomas negaliojančiu. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. A. transporto priemonės vairavimo metu turėjo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą ir dėl to turėjo pareigą nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeisti (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), o sustabdymo metu šis vairuotojo pažymėjimas buvo laikomas negaliojančiu Lietuvos Respublikoje.
23. Apeliantas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jis gyvena nuo 1999 metų. Nors nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo deklaruotas (duomenys neskelbtini), tačiau jis deklaruotoje gyvenamoje vietoje negyveno, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Lietuvos Respublikoje lankosi tik kartais, nes čia gyvena jo sutuoktinė ir vaikai, viešnagės Lietuvos Respublikoje trukmė niekada nebuvo ilgesnė nei pusė metų, Lietuvos Respublikoje nedirba, mokesčių nemoka, sveikatos įstaigoje nėra registruotas. Gyventojų registro duomenys iš tiesų patvirtina, kad R. A. kiekvienais metais nuo 2005 m. sausio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosekliai deklaruodavo nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. vasario 10 d. jis deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 10 d. – Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), o bylos nagrinėjimo metu nuo 2024 m. spalio 10 d. vėl deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20, 116). Apeliantas proceso metu tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. spalio 10 d. per klaidą jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Apylinkės teismo posėdžio metu R. A. ne kartą nurodė, kad jis su Lietuvos Respublika yra labai mažai susijęs, nelaiko savęs Lietuvos Respublikos gyventoju, Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą deklaruoja pagal poreikį, kai reikia vaikų mokymosi vietai ar transporto vietos registracijai, o (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas vykdyti savo darbines bei socialines funkcijas (duomenys neskelbtini).
24. Apeliantas su apeliaciniu skundu taip pat pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. spalio 10 d., kuomet Gyventojų registro duomenimis jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, gyveno ir turėjo pastovų darbą (duomenys neskelbtini), joje mokėjo mokesčius, yra įgijęs nekilnojamojo turto, sveikatos draudimą, tai yra turi pakankamai tvirtus ryšius su šia šalimi:
24.1. 2024 metų (duomenys neskelbtini) mokesčių deklaracijoje už mokestinius metus nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. nurodyta, jog R. A. mokestiniu laikotarpiu gavo pajamas iš dviejų darboviečių – buvo dviejų įmonių, registruotų (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“), direktoriumi (neterminuota darbas), taip pat dirbo laisvai samdomu darbuotoju (duomenys neskelbtini), bei gavo pajamų iš nuosavybės (duomenys neskelbtini) – 4 išnuomotų nekilnojamojo turto vienetų (b. l. 66-81, 102, 107);
24.2. 2023 metų (duomenys neskelbtini) mokesčių deklaracijoje už mokestinius metus nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. nurodyta, jog R. A. mokestiniu laikotarpiu gavo pajamas iš dviejų darboviečių – buvo dviejų įmonių, registruotų (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“), direktoriumi, taip pat dirbo laisvai samdomu darbuotoju (duomenys neskelbtini), bei gavo pajamų iš nuosavybės (duomenys neskelbtini) (b. l. 82-97, 101, 106);
24.3. „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, R. A. (duomenys neskelbtini) taip pat pateikė mokesčių deklaracijas už mokestinius laikotarpius 2020-2021 metus ir 2021-2022 metus (99-102, 104-105);
24.4. Nacionalinio draudimo kopija patvirtina apie 2024 metų lapkričio mėnesį galiojantį R. A. nacionalinį draudimą (duomenys neskelbtini), privalomą įsidarbinimui, vairuotojo pažymėjimui, studijų paskolai, valstybės išmokai gauti, sveikatos priežiūrai, balsavimui (duomenys neskelbtini) (b. l. 98, 103, 108).
24.5. „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, R. A. nuo 2018 m. vasario 14 d. yra įgijęs telefono abonentą (duomenys neskelbtini) (b. l. 109-110). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. A. naudojamo el. pašto adresas taip pat registruotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
25. Pažymima, kad priešingai, nei teigiama Institucijos atsiliepime, ANK nenumato, kad apeliacinės instancijos teismui yra draudžiama pateikti naujus įrodymus (ANK XXXVII skyrius – Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų). Apygardos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (b. l. 66-110) ištyrė teismo posėdžio metu ir vertino priimant šią nutartį (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Institucijos atsiliepime nurodytas ANK 632 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, o to straipsnio 6 dalis – pirmosios instancijos teismo posėdžio tvarką.
26. Dar daugiau, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie R. A. šeimos sudėtį bei šeimos narių tarpusavio santykius Lietuvos Respublikoje (stiprų socialinį ryšį), tik paties R. A. teiginiai, kad jis yra susituokęs, turi vaikų, o pareigūnų sustabdymo metu jo vairuota transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu, kaip jau minėta, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Be to, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai. Kaip matyti, apklausiamas apylinkės teisme apeliantas aiškiai išreiškė, kad Lietuvos Respublikos nelaiko savo nuolatine, pastovia gyvenamąja vieta (b. l. 43-45), o administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka išvadai, kad R. A. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. spalio 10 d. gyveno daugiau kaip 185 dienas per metus ir Lietuvos Respubliką jis laiko pagrindinių savo interesų šalimi, tai yra buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. A. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 17 d. (transporto priemonės sustabdymo metu) Lietuvos Respublikoje negaliojo ir R. A. neturėjo teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonę.
27. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, vertindami byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, todėl skundžiami Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024 naikintini, ir R. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutrauktina, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 651 straipsnio 3 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024 bei administracinio nusižengimo teiseną R. A. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.