Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) E. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, (skolininkui) A. B., antstoliui S. V. dėl antstolio procesinių veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Antstolis S. V. 2026 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Antstolis nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės ar intelektinės veiklos. Skolininkas niekur nedirba ir neturi pajamų, iš kurių būtu galima vykdyti skolų išieškojimą, realizuotino turto nenustatyta. Skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusi pajamas.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, A. B. atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjos sutuoktinio A. B. skolos yra jo asmeninės skolos susidariusios dėl vaiko išlaikymo, baudų ir (ar) kitų asmeninių prievolių, ir atsiradusios dar iki santuokos sudarymo. Tai patvirtina faktas, kad vykdomieji dokumentai buvo išduoti 2000 m., 2005 m., 2008 m. ir 2016 m.

Sutuoktiniai niekada nevedė bendro ūkio ir kartu negyveno. Kai E. B. (iki santuokos – V. ) ir A. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), A. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2021 m. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, A. B. grįžo gyventi į Alytaus rajoną, kur gyvena iki šiol, o E. B. visą laiką gyveno ir dirbo Klaipėdos mieste. Šeimyninio gyvenimo sutuoktiniai niekada negyveno, bendro ūkio nevedė, gyveno skyrium, skirtinguose miestuose nuo pat santuokos sudarymo dienos.

Atskirajame skunde apeliantė pripažino, kad skundžiamo patvarkymo surašymo momentu ji buvo santuokoje su skolininku. Taip pat vykdymo procese buvo nustatyta, kad pareiškėja su skolininku nėra sudarę vedybinės (povedybinės) sutarties, todėl jų turto ir pajamų teisinis režimas privalo būti vertinamas atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

Skolininkas niekur nedirba ir neturi pajamų, iš kurių būtu galima vykdyti skolų išieškojimą, realizuotino turto nenustatyta. Skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Šiuo metu yra vykdomos procedūros, numatytos CPK 667 straipsnyje, kuriame įtvirtinta skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarka. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos skundas dėl antstolio veiksmų ir nurodo, kad jos sutuoktinio A. B. skolos yra jo asmeninės skolos susidariusios dėl vaiko išlaikymo, baudų ir (ar) kitų asmeninių prievolių, ir atsiradusios dar iki santuokos sudarymo, todėl antstolis 2026 m. balandžio 13 d. nepagrįstai priėmė Patvarkymą areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, antstolio S. V. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojos valstybės naudai, pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išduotus vykdomuosius raštus išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

2026 m. balandžio 13 d. antstolis priėmė Patvarkymą areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, gaunamas iš jo sutuoktinės E. B. darbinės veiklos pajamų.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi, CPK 667 straipsnyje nustatyta konkretus veiksmų eiliškumas, kuris turi būti atliekamas siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia antstolis areštuoja turtą ir pasiūlo skolininkui pačiam imtis veiksmų, kad skolininko turto dalis būtų nustatyta notarine tvarka, skolininkui neišreiškus sutikimo antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atskirajame skunde antstolio veiksmų neteisėtumas, kaip minėta, grindžiamas aplinkybėmis, kuriomis buvo pritaikytas pareiškėjos turto areštas.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

Taigi aplinkybė, kad vykdomojoje byloje išieškoma skola yra asmeninė skolininko prievolė, savaime neužkerta kelio nukreipti išieškojimą į jam priklausančią dalį bendrame sutuoktinių turte, įskaitant sutuoktinės darbo pajamas, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Toks išieškojimas galimas, kai skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis.

Apeliantė taip pat kaip svarbią aplinkybę byloje nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir sutuoktinio A. B. santuoka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12395-998/2026 nutraukė pareiškėjų E. B. ir A. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas 2026 m. balandžio 13 d., o pareiškėjų pareiškimas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2026 m. balandžio 29 d. Antstolio patvarkymo priėmimo dieną nebuvo registruota juridinių faktų apie vedybų sutarties sudarymą, santuokos nutraukimą ar kitokį turto pasidalijimą, todėl nebuvo pagrindo vien dėl šių aplinkybių netaikyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo. Nors sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2026 m. gegužės 14 d., t. y. prieš priimant skundžiamą 2026 m. gegužės 15 d. nutartį dėl antstolio veiksmų, tuo metu jis dar nebuvo įsiteisėjęs, o skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumas vertintinas pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą. Vėlesnis santuokos nutraukimas savaime neįrodo, kad arešto taikymo metu lėšos buvo asmeninė skolininko sutuoktinės nuosavybė ar kad antstolis nesilaikė turto arešto procedūros.

Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2026 m. balandžio 13 d. antstolio patvarkymo dėl turto arešto teisėtumas, vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą. Dėl tolesnio apribojimų taikymo pagrindo ir apimties, atsižvelgdamas į įsiteisėjusį sprendimą dėl santuokos nutraukimo bei jame nustatytas turtines pasekmes, turės spręsti antstolis. Jo priimti procesiniai sprendimai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus taip pat gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad šeimyninio gyvenimo sutuoktiniai niekada negyveno, bendro ūkio nevedė, gyveno skyrium, skirtinguose miestuose nuo pat santuokos sudarymo dienos, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą antstolio patvarkymą neteisėtu. Vien faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium nepakeičia įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo ir savaime nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nenustatęs pagrindo pripažinti 2026 m. balandžio 13 d. antstolio Patvarkymo areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.