Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Elena Miliauskienė, UAB „PRO INVEST GROUP“, UAB „Current auto“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, UAB B2 Impact, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, UAB GelvoraSergel.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos R. S. skundas dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų. Skunde nurodoma, kad 2026 m. balandžio 17 d. ir 2026 m. balandžio 21 d. iš skolininkės banko sąskaitų buvo nurašytos lėšos, kurios buvo gautos nutraukus II-osios pakopos pensijos kaupimą. Šios lėšos, patekusios į skolininkės banko sąskaitą, automatiškai nurašytos dėl taikyto arešto. Mano, kad tokie antstolės veiksmai yra neteisėti, nes nebuvo įvertinta šių lėšų kilmė ir jų paskirtis. Lėšos, gautos iš pensijos kaupimo, yra skirtos asmens socialiniam saugumui užtikrinti, todėl išieškojimas iš jų turi būti vertinamas itin atsakingai. Antstolė Elena Miliauskienė, atsisakydama patenkinti pareiškėjos skundą, 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. Sp-17850 nurodė, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigų sumas, esančias bankų sąskaitose. CPK 749 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 punktą, patvarkyme areštuoti skolininko turtines teises antstolis prievolės skolininkui nurodo kredito įstaigoje atidarytą skolininko sąskaitą, į kurią prievolės skolininkas turi pervesti skolininkui priklausančias išmokas, o išieškojimas iš tokių išmokų vykdomas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo eigoje nustačius, jog skolininkė yra sudariusi pensijų kaupimo sutartį, 2025 m. gruodžio 30 d. patvarkymu areštuoti skolininkės turtines teises Nr. So-63659 buvo areštuota skolininkės turtinė teisė į išmokas, kurias skolininkei turi išmokėti pensijų kaupimo bendrovė „Swedbank investicijų valdymas“, UAB. Išmokas buvo nurodyta pervesti į skolininkės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Revolut Bank, AB. Teismų praktikoje pažymėta, kad antstolis, siekdamas užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą, turi teisę taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones, įskaitant skolininko turtinių teisių areštą. Turtinė teisė į išmokas, kurias skolininkui turi išmokėti pensijų kaupimo bendrovė, gali būti areštuojama CPK 749 straipsnyje nustatyta tvarka, o pensijų kaupimo bendrovei išmokėjus lėšas į skolininko banko sąskaitą, išieškojimas iš jų vykdomas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-727-601/2026). Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš pensijų išmokų: iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas CPK nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka, o išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas CPK nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka. Taigi išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas CPK nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka per PLAIS, nurašant lėšas iš skolininkui priklausančios sąskaitos. CPK 739 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas. Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatyti tik šie pagrindai, kuriems esant išieškoti vykdymo procese iš gautų pensijų išmokų negalima: a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; b) dalyvis serga sunkia liga, dėl kurios jo dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis ir kuri įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė). Skolininkė nepateikė antstolei duomenų, kurie patvirtintų, jog vienkartinė pensijų išmoka buvo išmokėta Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Vien aplinkybė, kad lėšos buvo gautos iš pensijų kaupimo bendrovės, savaime nereiškia, kad jos patenka į CPK 739 straipsnio 11 punkte numatytą išimtį. Teismų praktikoje pažymima, kad pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymą nėra tapati išmokoms pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, taip pat kitoms tikslinėms socialinėms išmokoms, todėl tokioms pensijų išmokoms ar teisėms į šias pensijų išmokas/pinigines lėšas nėra taikomi nurodyti CPK 739 straipsnyje įtvirtinti apribojimai (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-27911-995/2025). Nagrinėjamu atveju, pensijų kaupimo bendrovei išmokėjus lėšas į skolininkės banko sąskaitą, išieškojimas iš šių lėšų buvo vykdomas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai, kad skolininkas geruoju nevykdo teismo sprendimo, lemia jo patiriamus neigiamus turtinius padarinius ar kitokio pobūdžio suvaržymus ar nepatogumus dėl jo atžvilgiu taikomų priverstinio vykdymo priemonių.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/25/01434, užvesta Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. vykdomojo rašto pagrindu, išieškotojos VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai (toliau – vykdomoji byla). Taip pat antstolės kontoroje skolininkės atžvilgiu vykdomos ir kitos vykdomosios bylos išieškotojų UAB „PRO INVEST GROUP“, UAB „Current auto“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, UAB B2 Impact ir UAB GelvoraSergel naudai.

Vykdymo eigoje nustačius, kad skolininkė 2019 m. balandžio 29 d. yra sudariusi pensijos kaupimo sutartį su „Swedbank investicijų valdymas“, UAB (vykd. b. l. 85), 2025 m. gruodžio 30 d. antstolė patvarkymu areštuoti skolininko turtines teises Nr. So-63659 nutarė areštuoti skolininkės turtinę teisę į išmokas, gautinas pagal minėtą pensijos kaupimo sutartį, nurodant, jog visi vykdytini mokėjimai skolininkės naudai pagal šią sutartį turi būti vykdomi į šiame patvarkyme nurodytą skolininkės banko sąskaitą (vykd. b. l. 86).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. balandžio 17 d. vykdant aukščiau nurodytą turtinių teisių areštą į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 2566,44 Eur suma, o 2026 m. balandžio 21 d. iš skolininkės banko sąskaitos nurašyta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 273,83 Eur suma. Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų skundžia būtent šį veiksmą, kvestionuodama, ar piniginių lėšų, gautų nutraukus II-osios pensijų pakopos sutartį, areštas yra teisėta išieškojimo priemonė.

CPK 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, apribojimą ir išieškojimą. Išieškojimas iš tokių lėšų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS). Pagal CPK 689 straipsnio 1 ir 2 dalis, antstolis per PLAIS pateikia nurodymą apriboti disponavimą lėšomis arba jas priverstinai nurašyti skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodyme privalo būti nurodytas ribojimo pagrindas, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei suma nenurodyta, ribojamas disponavimas visomis sąskaitose esančiomis lėšomis. Pažymėtina, kad šiuo atveju toks nurodymas dėl piniginių lėšų nurašymo buvo duotas (vykd. b. l. 95-97; 98-100).

CPK 689 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nustatęs, jog gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, antstolis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas privalo jas grąžinti skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 100 punkte nurodyta: jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. CPK 739 straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių išieškoti negalima.

CPK 739 straipsnio 11 punkte nustatyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas. Minėtame PKĮ straipsnyje numatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi ir dalyviui išmokamas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, jeigu dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti arba jeigu dalyvis serga sunkia liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą, dėl kurios dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis. Taip pat turtas išmokamas, jei dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas, iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė) arba kai dalyviui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties liko 5 ar mažiau metų, jo vardu sukauptas turtas yra lygus ar mažesnis už 50 procentų PKĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos išmokos rūšis, ar už jį mažesnis, išmokamas PKĮ 29¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkė priklausytų kuriai nors išvardintai grupei, turinčiai teisę į minėtą išimtį; taip pat tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai lėšos buvo išmokėtos kaip išmoka, baigus dalyvavimą pensijų kaupime, tokias aplinkybes skunde nurodė ir pati pareiškėja. Todėl tuo atveju, jeigu skolininkė turi teisę į išimtį pagal PKĮ 4 straipsnio 8 dalies 5 punktą, ji turėjo pareigą tokius duomenis pateikti (CPK 178 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju duomenų, jog išieškojimas nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi ir kt.), ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, vykdomojoje byloje nėra, nes pareiškėjos gauta išmoka iš II pakopos pensijų fondo nepatenka į sąrašą pinigų sumų, iš kurių skolos išieškojimas yra draudžiamas. Todėl konstatuotina, kad išieškojimas iš pareiškėjai priklausančių lėšų vykdomas pagrįstai, antstolė, jas nurašydama, įstatymo nustatytos tvarkos nepažeidė ir jų grąžinti pareiškėjai nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad antstolė teisėtai atliko aptartus vykdymo veiksmus ir, veikdama taip, kaip ją įpareigoja įstatymas, pagrįstai vykdė išieškojimą iš skolininkės piniginių lėšų, gautų nutraukus II-osios pakopos pensijos kaupimo sutartį. Teismas vertina, kad antstolės veiksmai neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjos pateiktas skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510–513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės procesinių veiksmų atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0009/25/01434 grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.