- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eCIK-1079/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08589-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB "BankingLab"
Dokumento Nr. DOK-3241 Bylos Nr. eCIK-1079/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08589-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 17 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. DOK-2987 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Šalies argumentai
Ieškovės 2026 m. rugsėjo 17 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.87 straipsnio 1, 4 ir 7 dalių, CPK 12, 178 straipsnių normas, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Konstatavęs, kad neįrodytas turto faktinio perdavimo bendrovei faktas pasibaigus vadovavimo santykiams, nenustatyta turto buvimo vieta, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai sprendė, kad šių neišaiškintų aplinkybių įrodinėjimo našta ir jų neįrodymo procesiniai padariniai tenka ieškovei. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kai bendrovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš bendrovės vadovo dėl jam patikėtų prekių neišsaugojimo (taikant bendrovės vadovui atsakomybę tiek pagal DK, tiek pagal CK), bendrovei tenka pareiga įrodyti, kad jos vadovui perduotos prekės nebuvo grąžintos bendrovei ir nepateikti jų panaudojimą pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai, o bendrovės vadovui tenka pareiga įrodyti, kad tokios prekės buvo panaudotos bendrovės reikmėms ir žala bendrovei dėl prekių neišsaugojimo nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje apskaitos dokumentai patvirtina, kad ieškovei priklauso televizorius, kuris tebėra apskaitytas kaip ilgalaikis turtas, bet natūroje jo nėra. Atsakovas realiai nepateikė nė vieno turto apskaitos dokumento, kuriame televizorius būtų iš atsakovo gyvenamosios vietos perduotas į ieškovės patalpas. Teismas neįvertino, atsakovo įrodinėjimo spraga atsirado būtent toje srityje, už kurios tinkamą organizavimą ir dokumentavimą buvo atsakingas vadovas (atsakovas). Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, būtent jam pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį teko pareiga paneigti kaltės prezumpciją.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1, 2 dalies, 235 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 2 dalies, 321 straipsnio 1 dalies, 322 straipsnio normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir pats betarpiškai netyrė įrodymų, tačiau paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kuri buvo padaryta išklausius ir įvertinus šalies, liudytojų parodymus ir šių įrodymų patikimumą. Teismų praktikoje pažymima, kad liudytojų parodymai gaunami jį apklausiant teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Nagrinėjamu atveju liudytojas J. Kapočius apskritai nebuvo apklaustas nė viename civilinę bylą nagrinėjusiame teisme, jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tokie parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, kurie yra tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais bei visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiam įrodymui suteikė kitus įrodymus byloje nusveriančią galią. Be to, aplinkybė, kad J. Kapočius ikiteisminio tyrimo metu buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, savaime nesuteikia jo apklausos protokolui iš anksto nustatytos ar kitus byloje esančius įrodymus nusveriančios įrodomosios galios.
3.Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl aplinkybių, susijusių su ginčo televizoriaus perdavimu, įrodytumo, pažeidė CPK 178 straipsnio normą ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šiuo atveju ieškovė objektyviai negali įrodyti, kad daiktas jai nebuvo perduotas. Priešingai, atsakovas galėjo įrodyti turto perdavimą fiksuojančiu dokumentu. Būtent jis, būdamas bendrovės vadovu ir asmeniu, atsakingu už apskaitos organizavimą, ir turėjo pasirūpinti tokio dokumento surašymu. Be to, CPK 178 straipsnio norma dviem to paties ginčo epizodams pritaikyta priešingai: 1) spręsdamas dėl telefono ir ausinių, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad pasibaigus darbo santykiams jis turtą (ausines ir telefoną) grąžino ieškovu; 2) spręsdamas dėl televizoriaus, teismas nurodė, kad atsakovas pakankamai įvykdė procesinę pareigą įrodyti, jog televizorius buvo ieškovo žinioje. Teismas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl teisiškai tapačioms situacijoms taikomos priešingos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Tai savarankiškas CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimas, nes motyvuojamojoje dalyje nepateikti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 17 d. ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad paduotas kasacinis skundas surašytas iš naujo, jame naujai keliamas klausimas dėl CK 2.87 straipsnio 1, 4 ir 7 dalių, nukrypo nuo teismų praktikos klausimas. Kiti kasaciniame skunde keliami klausimai nors ir grindžiami naujais argumentais, naujai nurodoma kasacinio teismo praktika, iš esmės yra tie patys teisės klausimai, kaip ir nurodyti pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, kurį jau buvo atsisakyta priimti.
Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Naujai suformuotu klausimu nenurodoma tokių teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas įvardijamų teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo ir taikymo ar suformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Žyminis mokestis pagal pateiktą Bankera 2025 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymą kasaciniame teisme nebuvo įskaitytas, dėl žyminio mokesčio grąžinimo pasisakyta atrankos kolegijos nutartyje Nr. DOK-2987.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a : Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.